- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-09-23
- Bylos Nr.
- 2A-31/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Alė Bukavinienė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- A. G., V. G.
- Atsakovas
- M. K.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „BTA draudimas“
- Advokatai
- Rasa Užkuraitienė
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. G. ir V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-430-378/2006 pagal ieškovų A. G. ir V. G. ieškinį atsakovams antstolei R. S. , M. K. , O. P. bei trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „BTA draudimas“ dėl turto pardavimo iš varžytynių akto bei protokolo pripažinimo negaliojančiais ir varžytynių pripažinimo neįvykusiomis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai A. G. ir V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams antstolei R. S. , M. K. ir O. P. , prašydami pripažinti negaliojančiais turto pardavimo iš varžytynių 2005 m. kovo 1 d. aktą ir turto pardavimo iš varžytynių 2005 m. kovo 1 d. protokolą bei tos pačios dienos varžytynes. Nurodė, jog ieškovė A. G. ir jos vyras V. G. , kuris 2005 m. balandžio 6 d. mirė, bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). V. G. su N. O. B. ir R. S. B. buvo sudaręs paskolos sutartį dėl 65 000 Lt, vėliau kreditorių teises perėmė atsakovas O. P. . 2004 m. liepos 1 d. buvo priimta Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo nutartis tenkinti atsakovo O. P. reikalavimus ir nutarta ne ginčo tvarka išieškoti iš skolininko V. G. 123 500 Lt. Šią teismo nutartį vykdė atsakovė antstolė R. S. ir 2005 m. kovo 1 d. aktu iš varžytynių pardavė gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius Šiltnamių g. 20, Kaune. Ieškovų nuomone, antstolė pažeidė CK 4.90 ir 3.88 straipsnių reikalavimus, kadangi pardavė ne tik skolininko V. G. turtą, bet ir ieškovei A. G. priklausančio turto dalį. Be to, turtas iš varžytynių buvo parduotas už akivaizdžiai per mažą kainą. Ieškovai taip pat nurodė, kad skolininkas V. G. sunkiai sirgo, buvo pirmos grupės invalidas, tačiau antstolė nepasirūpino jo galimybėmis turėti atstovą vykdymo procese, todėl buvo pažeistos skolininko teisės. Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas varžytynių aktą patvirtino esant neišnagrinėtam skundui dėl antstolės veiksmų, todėl buvo pažeisti proceso įstatymų reikalavimai.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų A. G. ir V. G. po 2 215 Lt žyminį mokestį ir po 14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, po 750 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei M. K. ir po 632,5 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti trečiajam asmeniui „BTA draudimas“. Teismas nurodė, kad vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, jog antstolės R. S. kontoroje 2004 m. liepos 12 d. buvo gauta vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. liepos 1 d. nutartis dėl priverstinio, ne ginčo tvarka skolos išieškojimo iš V. G. (vykdomosios bylos l.3). 2005 m. balandžio 7 d. skolininkas V. G. mirė (b. l. 21), ieškovai yra jo teisių perėmėjai (b. l. 22). Minėtoje teismo nutartyje buvo nurodyta priverstinai parduoti iš varžytynių V. G. turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Nutartis priimta CPK 558 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, vadovaujantis CPK 584 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu antstolė ją privalėjo vykdyti pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles. Todėl teismas konstatavo, kad klausimas dėl priverstine tvarka parduotino turto masto ir apimties šioje byloje nenagrinėtinas, kadangi priverstine tvarka parduotinas turtas nurodytas įsiteisėjusioje teismo nutartyje. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neginčija fakto, jog ji davė sutikimą vyrui įkeisti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą, todėl realizuojant hipoteka įkeistą turtą CPK 666 straipsnio nuostatos nėra taikomos ir skolininko dalis bendrame turte nenustatinėjama. Teismas atmetė ieškovų argumentą, jog parduodamo turto kaina buvo nustatyta netinkamai, t. y. akivaizdžiai per maža. Remdamasis vykdomosios bylos medžiaga teismas nustatė, kad skolininko V. G. turtas buvo areštuotas 2004 m. liepos 14 d. dalyvaujant tiek pačiam skolininkui, tiek jo sutuoktinei. Turto arešto akte buvo nurodyta areštuoto turto vertė 403 000 Lt (vykdomoji byla, b. l. 8). Nagrinėjant bylą teisme antstolė R. S. paaiškino, jog tokią areštuojamo turto vertę nurodė skolininkas V. G. , šios aplinkybės neneigė ir ieškovė A. G. . Po statiniais esanti žemė nebuvo skolininko nuosavybė, todėl antstolei kilo abejonių dėl areštuoto turto vertės, dėl ko ji 2004 m. spalio 28 d. patvarkymu paskyrė ekspertizę V. G. priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti (vykdomosios bylos l.18). Skolininkas nesutiko su antstolės paskirtu ekspertu, prašė skirti jo siūlomą asmenį, tačiau konkrečių eksperto nušalinimo pagrindų nenurodė (vykdomosios bylos l. 21), todėl jo prašymas nebuvo patenkintas, šį antstolės patvarkymą patvirtino teisėjas CPK 682 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. 2005 m. sausio 7 d. aktu antstolės paskirtas ekspertas nustatė V. G. turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę 212 000 Lt (ekspertizės aktas pridėtas prie vykdomosios bylos). Teismas sprendė, jog, areštuoto turto vertę CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustačius ekspertui, antstolė pagrįstai šią vertę pripažino areštuoto turto verte (CPK 681 str. 4 d.) ir, skelbdama varžytynes, parduodamo turto kainą nustatė pagal CPK 718 straipsnio nuostatas. Nei išieškotojas, nei skolininkas prieštaravimų dėl ekspertizės išvados nepareiškė, papildomos ar pakartotinės ekspertizės skirti neprašė, todėl teismas konstatavo, jog parduodamo turto kaina buvo nustatyta teisingai (CPK 682 str. 2 d.). Teismo teigimu, ieškovai savo poziciją dėl netinkamos parduoto turto kainos nustatymo grindė jų pateikta turto įvertinimo ataskaita, kuri yra parengta jau pardavus turtą iš varžytynių – 2005 m. kovo 25 d. (pridėta prie Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-5084/2005), tačiau ieškovų pateiktoje ataskaitoje rinkos vertė nustatyta tam atvejui, jeigu turtas būtų parduodamas laisvo pardavimo sąlygomis dviem šalims sudarant sandorį (vertinimo ataskaitos 1.5 dalis). Tuo tarpu varžytynės yra priverstinis aukcionas, kurio viena iš šalių – skolininkas nėra išreiškęs valios parduoti savo turtą (CK 6.419 str. 2 d.). Antstolės patvarkymu paskirtos ekspertizės akte ginčo turto kaina buvo nustatyta būtent parduodant per antstolio kontorą. Todėl teismas konstatavo, kad antstolė R. S. , nustatydama parduodamo turto kainą, galiojančių teisės normų nepažeidė, dėl to nėra pagrindo turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu. Turto pardavimo iš varžytynių aktas, kai jį patvirtina teisėjas, tampa nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu (CPK 725 str. 8 d.). Varžytynių aktą teisėjas gali patvirtinti rezoliucija ar nutartimi, praėjus ne mažiau kaip dvidešimčiai dienų. CPK 725 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu yra paduotas skundas dėl antstolių veiksmų, susijusių su varžytynėmis, klausimas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo nagrinėjamas teismo posėdyje, tame pačiame teismo posėdyje išnagrinėjami ir skundai dėl antstolio veiksmų parduodant turtą iš varžytynių. Teismas nustatė, kad V. G. ir A. G. su skundu dėl antstolės R. S. veiksmų parduodant turtą iš varžytynių į Kauno miesto apylinkės teismą kreipėsi 2005 m. kovo 14 d. (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-5084/2005 l. 3). Kadangi skundas buvo paduotas su trūkumais, jis buvo priimtas tik 2005 m. balandžio 8 d. (prijungtos bylos l. 20). Turto pardavimo iš varžytynių aktas teisėjo rezoliucija buvo patvirtintas 2005 m. kovo 22 d. (vykdomoji byla, b. l. 36), t. y. pasibaigus CPK 725 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytam minimaliam terminui. Teismo teigimu, kadangi pareiškėjai teismo nustatytu terminu pašalino skundo dėl antstolio veiksmų trūkumus, laikytina, kad jų skundas teismui buvo paduotas 2005 m. kovo 14 d. (CPK 115 str. 3 d.) ir šiuo atveju būtų galima konstatuoti procesinės teisės normos – CPK 725 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimą. Jeigu varžytynių aktas patvirtintas rezoliucija, tai šio teisėjo veiksmo teisėtumas ir pagrįstumas sprendžiamas, nagrinėjant ieškinį dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Teismas konstatavo, kad nenustačius antstolės veiksmų vykdant varžytynes neteisėtumo, nėra pagrindo pripažinti, kad varžytynių aktas yra patvirtintas neteisėtai. Teismas pažymėjo, kad ir patys pareiškėjai savo procesinių teisių atžvilgiu elgėsi nerūpestingai, neinformavo antstolės apie tai, kad yra paduotas skundas dėl jos veiksmų, kas būtų užkirtę kelią aktui patvirtinti, iki bus išnagrinėtas skundas. Teismas taip pat atmetė ieškovų argumentus dėl skolininko V. G. teisių vykdymo procese pažeidimo, motyvuodamas tuo, jog antstolė R. S. neturėjo procesinės pareigos rūpintis atstovavimu skolininkui. Ieškovė A. G. neginčijo fakto, kad apie visus vykdomojoje byloje atliekamus veiksmus buvo informuojamas tiek skolininkas, tiek ji pati, kaip skolininko sutuoktinė, padėjusi pastarajam įgyvendinti savo teises, nors ir neturėdama įstatymo nustatyta tvarka patvirtinto įgaliojimo. Ieškovė, įgyvendindama tiek sutuoktinio, tiek savo teises, bendro santuokinio turto atžvilgiu elgėsi aplaidžiai, nepasinaudojo CPK 704 straipsnyje suteikta teise pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Remdamasis nurodytais argumentais, teismas konstatavo, kad ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Šalies argumentai
Ieškovai A. G. ir V. G. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skundą grindžia ieškinyje nurodytais bei šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad klausimas dėl priverstine tvarka parduoto turto ir apimties šioje byloje nenagrinėtinas, nes priverstine tvarka parduotas turtas nurodytas įsiteisėjusioje teismo nutartyje. V. G. su N. O. B. ir R. S. B. sudarytos paskolos, kurios kreditorių teises vėliau perėmė atsakovas O. P. , dydis buvo 65 000 Lt. 2000 m. gruodžio 29 d. Hipotekos lakšte įkeičiamo V. G. turto vertė nurodoma 80 000 Lt. Šios aplinkybės patvirtina, kad paskolos sutarties sudarymo metu ji buvo užtikrinama tik V. G. priklausančiu turtu.
2. Teismas netinkamai aiškino ieškovės A. G. 2000 m. lapkričio 6 d. pareiškimą. Ieškovė šiuo pareiškimu davė sutikimą sutuoktiniui V. G. įkeisti tik jam priklausančią bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto - gyvenamojo namo su priklausiniais dalį.
3. Neteisinga teismo išvada, kad iš varžytynių parduoto turto kaina buvo nustatyta tinkamai. Teismas, vadovaudamasis CK 3.87, 3.88 straipsniais, turėjo vertinti iki varžytynių atliktus antstolės veiksmus. Varžytynėse buvo parduotas ne tik V. G. priklausantis turtas, bet ir ieškovei priklausanti turto dalis. Teismas nevertino tos aplinkybės, jog V. G. 2004 m. lapkričio 4 d. prašymu pranešė antstolei, kad nesutinka su parduodamo turto vertės nustatymu bei eksperto paskyrimu, tačiau neatsižvelgiant į šį pareiškimą turtas buvo parduotas. Vykdant varžytynes buvo pažeisti CPK 681, 682 straipsniai. Neteisinga teismo išvada, kad nei išieškotojas, nei skolininkas prieštaravimų dėl ekspertizės išvados nereiškė, papildomos ar pakartotinės ekspertizės skirti neprašė. Ši išvada prieštarauja byloje esantiems įrodymams, tarp jų minėtam skolininko V. G. 2004 m. lapkričio 4 d. prašymui. Vykdomojoje byloje esančiame UAB ,,Geomatas“ ekspertizės akte nurodyta, kad viena jos kopija perduota užsakovui, o kita lieka vertintojo archyve. Ši aplinkybė patvirtina, kad skolininkas su ekspertizės aktu nebuvo supažindintas.
4. Nors teismas pripažino, kad patvirtinant varžytynių aktą buvo padaryti procesinės teisės normos - CPK 725 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimai, tačiau nepagrįstai konstatavo, kad, nenustačius antstolės veiksmų vykdant varžytynes neteisėtumo, nėra pagrindo pripažinti, jog varžytynių aktas yra patvirtintas neteisėtai. Varžytynių aktas buvo patvirtintas neišnagrinėjus skundo dėl antstolės veiksmų, dėl kurių varžytynės galėjo būti pripažintos neteisėtomis.
Atsakovė M. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovų advokato atstovavimo išlaidas.
Atsakovė antstolė R. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Dėl išieškojimo nukreipimo į A. G. priklausantį turtą
Pagal CPK 586 straipsnį, vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK VI dalyje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama.
Iš vykdomosios bylos (priedas prie civ. bylos) matyti, kad antstoliui buvo pateikta priverstinai vykdyti Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. liepos 1 d. nutartis, kurioje nurodyta parduoti iš varžytynių V. G. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla, b.l. 2-3). Pagal CPK 558 straipsnio 2 dalį, hipotekos teisėjo nutartis kartu su kreditoriaus pareiškimu išieškoti skolą arba perduoti įkeistą daiktą administruoti išsiunčiami vykdyti daikto buvimo vietos antstoliui. Todėl vykdant išieškojimą pagal hipotekos teisėjo nutartį vykdomasis dokumentas yra pati hipotekos teisėjo nutartis.
Kaip minėta, vykdomajame dokumente nurodytas konkretus turtas, į kurį teismas pavedė nukreipti išieškojimą, – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Tokia nuoroda suponuoja nuostatą, kad teismas įstatymų nustatyta tvarka jau nustatė turtą, iš kurio turi būti išieškoma. Teismo nurodymai išdėstyti vykdomajame dokumente sprendimą vykdančiam antstoliui privalomi, todėl antstolė pagrįstai nukreipė išieškojimą į minėtą namą ir nenustatė skolininko sutuoktiniui priklausančios turto dalies.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų apeliacinio skundo argumentas, kad antstolis neteisėtai nukreipė išieškojimą į skolininko sutuoktiniui priklausančią turto dalį, atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal CPK 664 straipsnio 1 dalį, pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Todėl antstolė pagrįstai pagal hipotekos kreditoriaus O. P. reikalavimą nukreipė išieškojimą į įkeistą turtą, o neieškojo kito skolininko turto.
Dėl parduoto iš varžytynių turto kainos
Pasisakydamas dėl iš varžytynių parduodamo turto kainos, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad areštuoto turto pardavimo iš varžytynių kaina yra ypač svarbi sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006; 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007, 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007). Teismo pareiga patikrinti, ar turtas įvertintas ir varžytynėse parduotas už tinkamą kainą, nepriklauso nuo to, ar buvo reiškiama prieštaravimų dėl turto įkainojimo, taip pat nepriklausomai nuo to, ar buvo apskųsti antstolio veiksmai parduodant turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2007). Antstolis, ruošdamasis parduoti skolininko (turto savininko) turtą iš varžytynių, turi elgtis teisingai ir veikti taip, kad parduodant daiktą iš varžytynių būtų gauta maksimali nauda, atitinkanti tiek išieškotojo, tiek ir skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2005).
Turto įkainojimo paskirtis – nustatyti jo vertę, kurios pagrindu nusprendžiama, kokia varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia, tačiau nustatyta turto vertė nebūtinai yra lygi pardavimo kainai. Turtas parduodamas už aukščiausią pirkėjų pasiūlytą kainą (CPK 431 str. 1 d.). Pardavimo kaina gali sutapti, būti mažesnė ar didesnė už tokio turto rinkos kainą. Turto įkainojimas reikšmingas, nes nustato kainos ribą, kurios mažinti, realizuojant turtą varžytynėse, negalima. Taigi įkainojimas atlieka tam tikrą skolininko teisių apsaugą, užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas, nepagrįstai jį nuvertinant. Kartu turto kaina negali būti neprotingai aukšta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2005).
Areštuoto turto įkainojimo tvarka nustatyta CPK 681 straipsnyje. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
Iš turto arešto akto (vykdomoji byla, b. l. 7-9) matyti, kad 2004 m. liepos 14 d. areštuojant ginčo pastatus jie buvo įkainoti 403 000 Lt. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolė nenurodė jokių prieštaravimų ar abejonių dėl akte nurodytos turto kainos. Pagal CPK 681 straipsnio 3 dalį, skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per penkias dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Vykdomojoje byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad vykdymo proceso šalys butų nesutikę su turto arešto akte nurodytu turto įkainojimu. Todėl turto arešto akte nurodyta kaina galėjo būti remiamasi nustatant pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinę kainą (CPK 718 str.).
Antstolė 2004 m. spalio 28 d. priėmė patvarkymą dėl ekspertizės paskyrimo (vykdomoji byla, b. l. 18), kuriuo pavedė ekspertizę atlikti ekspertui A. B. . Iš ekspertizės akto (priedas prie vykdomosios bylos) matyti, kad ekspertas turtą įkainojo 212 000 Lt.
Tačiau dar prieš paskiriant ekspertizę vykdomojoje byloje buvo nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (vykdomoji byla, b. l. 4-6), kuriame, jau 2000 m. spalio 30 d. duomenimis, ginčo pastatų vidutinė rinkos vertė nurodyta 250 494 Lt.
Įstatymai antstolį įpareigoja savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti vykdymo proceso šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.).
Vykdymo procesui taip pat galioja teisėtumo principas. Tai reiškia, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam įstatymų bei kitų teisės aktų suteiktų įgaliojimų. Šie reikalavimai antstolio veiklai taikomi ir atliekant veiksmus, susijusius su skolininko teisės įvykdyti sprendimą gera valia įgyvendinimu, skolininkui priklausančio turto išaiškinimu, išieškojimo nukreipimu į tokį turtą jį priverstinai parduodant.
Atsižvelgdama į pirmąjį turto įvertinimą, padarytą areštuojant turtą, į tai, kad skolininkas nepasitikėjo ekspertu A. B. , reiškė jam nušalinimą, eksperto nustatyta vertė žymiai mažesnė negu dar 2000 m. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodoma pastatų vertė, antstolė turėjo pagrindą papildomai išsiaiškinti areštuoto turto vertę, kad parduodant šį turtą iš varžytynių nebūtų pažeisti vykdymo procese dalyvaujančių asmenų interesai. Antstolė to nepadarė.
Civilinėje byloje nagrinėjant ginčą trys skirtingi ekspertai ir turto vertintojai nustatė, kokia buvo ginčo pastatų vertė jų perdavimo iš varžytynių metu. Remiantis jų išvadomis 2004 m. lapkričio mėnesį ginčo pastatų vertė buvo 370 000 Lt (priedas prie civilinės bylos Nr. 2-5084/2005), 273 214 Lt ir 312 000 Lt (priedai prie bylos Nr. 2A-31/08). Nė vieno iš šių vertinimų metu nebuvo nustatyta ginčijamo turto rinkos kaina, artima eksperto A. B. nustatytai kainai.
Vertindama aukščiau paminėtų įrodymų visumą kolegija sprendžia, kad ginčo turtas buvo parduotas iš varžytynių už negrįstai žemą kainą – 176 500 Lt. Turto pardavimo iš varžytynių kaina yra daugiau kaip 30 – 50 proc. mažesnė negu byloje nustatyta šio turto rinkos kaina. Toks kainos skirtumas pripažintinas esmingai mažesniu, todėl parduodant turtą per žema kaina buvo pažeistos skolininko teisės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, parduodant turtą už gerokai mažesnę nei rinkos kainą, teismų praktikoje pagrįstai pripažįstamas ne tik turtą pardavusio, bet ir jį nupirkusio asmens nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2008 ir kt.).
Vertindama aukščiau nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, jog turto pardavimo iš varžytynių sandoris neteisėtas, o sandorio šalys nesąžiningos (CK 1.80, 1.81 bei 6.307 str., CPK 602 str. 6 p.), todėl sandoris pripažintinas negaliojančiu ir taikytina restitucija.
Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį, restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė M. K. yra nesąžininga ginčo turto įgijėja ir dėl neteisėtų antstolės R. S. veiksmų įsigijo ginčo turtą varžytynėse už nepagrįstai mažą kainą. Pagal Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Tuo atveju, kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu dėl antstolio kaltės, pinigai turto pirkėjui priteisiami ir išmokami iš varžytynes vykdžiusio antstolio. Kadangi gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, šiltnamis ir kiemo statiniai, esantys Šiltnamių g. 20, Kaune, pagal turto pardavimo iš varžytynių aktą buvo parduoti už 176 500 Lt, nurodyta suma priteisiama iš antstolės R. S. atsakovei (pirkėjai) M. K. , o V. G. priklausęs ir iš varžytynių parduotas turtas priteisiamas jo teisių perėmėjams (ieškovams) A. G. ir V. G. .
Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas iš naujo nagrinėti bylos, priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė A. G. už ieškinį sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį, o likusios žyminio mokesčio dalies – 4 430 Lt – mokėjimas buvo atidėtas, todėl iš atsakovių antstolės R. S. ir M. K. priteisiama po 50 Lt žyminį mokestį už ieškinį ieškovei A. G. ir po 2 215 Lt žyminį mokestį už ieškinį valstybei (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.). Ieškovė taip pat pateikė įrodymus apie 200 Lt turėtas advokato atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teisme, todėl jai priteisiama iš atsakovių antstolės R. S. ir M. K. po 100 Lt (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.). Be to, iš atsakovių antstolės R. S. ir M. K. priteisiama po 14 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Kolegija taip pat paskirsto bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 100 Lt, o nuo likusios (4 430 Lt) dalies buvo atleista, todėl iš atsakovių antstolės R. S. ir M. K. priteisiama po 50 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą ieškovei A. G. ir po 2 215 Lt valstybei (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovei taip pat priteisiamos advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme 700 Lt išlaidos, tai yra po 350 Lt iš atsakovių antstolės R. S. ir M. K. . Be to, iš atsakovių antstolės R. S. ir M. K. priteisiama ir po 32,15 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p.).
Iš viso iš atsakovių antstolės R. S. ir M. K. priteisiama po 100 Lt (50 Lt + 50 Lt) žyminį mokestį už ieškinį ir apeliacinį skundą ieškovei A. G. , 4 430 Lt (2 215 Lt + 2 215 Lt) žyminį mokestį už ieškinį ir apeliacinį skundą valstybei, 46,15 Lt (14 Lt + 32,15 Lt) procesinių dokumentų įtekimo išlaidų abiejų instancijų teismuose valstybei ir 450 Lt (100 Lt + 350 Lt) advokato atstovavimo išlaidų abiejų instancijų teismuose ieškovei A. G. .
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 punktu
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančiais 2005 m. kovo 1 d. turto pardavimo iš varžytynių protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. kovo 1 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2005 m. kovo 1 d. įvykusias varžytynes.
Priteisti iš antstolės R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 176 500 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt šešis tūkstančius penkis šimtus litų).
Priteisti iš atsakovės M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovams A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamį (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (tvorą, šulinį, kiemo aikštelę, sk. kuro rezervuarą) (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės antstolės R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Lt (vieno šimto litų) žyminį mokestį už ieškinį ir apeliacinį skundą ir 450 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų) advokato atstovavimo išlaidų abiejų instancijų teismuose ieškovei A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) bei 4 430 Lt (keturių tūkstančių keturių šimtų trisdešimt litų) žyminį mokestį už ieškinį ir apeliacinį skundą ir 46,15 Lt (keturiasdešimt šešis litus ir 15 ct) procesinių dokumentų įtekimo išlaidų abiejų instancijų teismuose valstybei.
Priteisti iš atsakovės M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Lt (vieno šimto litų) žyminį mokestį už ieškinį ir apeliacinį skundą ir 450 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų) advokato atstovavimo išlaidų abiejų instancijų teismuose ieškovei A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) bei 4 430 Lt (keturių tūkstančių keturių šimtų trisdešimt litų) žyminį mokestį už ieškinį ir apeliacinį skundą ir 46,15 Lt (keturiasdešimt šešis litus ir 15 ct) procesinių dokumentų įtekimo išlaidų abiejų instancijų teismuose valstybei.
Iš Lietuvos apeliacinio teismo depozitinės sąskaitos pervesti 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) S. R. personalinei įmonei „Skriemulys“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) už ekspertizės atlikimą.