- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-25
- Bylos Nr.
- 2S-1249-153/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Galina Blaževič
- Suinteresuotas asmuo
- A. K., E. T., M. D., V. M., K. B., H. V.
- Pareiškėjas
- N. R.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Vitalijus Kondratjevas;
Procesinio dokumento kategorijos: 34.4; 122.1; 122.3; 122.5; 128.12.
NUTARTIS
2013 m. birželio 25 d.
Kauno apygardos teismo teisėja G. B. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų A. K. ir E. T. atstovės advokatės I. K. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-25-550/2013 pagal pareiškėjos N. R. skundą dėl Kėdainių rajono 3-ojo notaro biuro notarės L. P. įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą, suinteresuotieji asmenys A. K., E. T., M. D., V. M., K. B. ir H. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja N. R. kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Kėdainių rajono 3-ojo notarų biuro notarės L. P. atsisakymą pareiškėjai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal A. R. testamentą, patvirtintą 2009-09-17 Kėdainių r. Krakių seniūnijos seniūno J. D., ir įpareigoti Kėdainių rajono 3-ojo notaro biuro notarę L. P. išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą pagal A. R. testamentą į daiktus, priklausančius nuosavybės teise testatoriui A. R., kurie neišvardinti testamente.
Skunde nurodė, kad notarės atsisakymas išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į turtą, kuris nenurodytas testamente, yra nepagrįstas. Testamente testatorius nurodė, jog pareiškėjai palieka visą jam priklausantį turtą, t.y. išreiškė valią palikti visą jam priklausantį turtą, ne tik išvardintą testamente, bet ir įskaitant ir testamente nepaminėtus piniginį indėlį esantį „Swedbank“, AB ir 8,8000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi, pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, įpareigojo Kėdainių rajono 3-ojo notarų biuro notarę L. P. išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į testatoriaus A. R. mirusio (duomenys neskelbtini), visą po jo mirties likusį bei jam priklausiusį turtą, kuris nebuvo nurodytas A. R. 2009-09-17 testamente, patvirtintame Kėdainių r. Krakių seniūnijos seniūno J. D., notarinio reg. Nr. 12, o skundą dalyje dėl pareiškėjos prašymo panaikinti Kėdainių rajono 3-ojo notarų biuro notarės L. P. atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal A. R. testamentą, patvirtintą 2009-09-17 Kėdainių r. Krakių seniūnijos seniūno J. D., atmetė.
Teismas nustatė, kad 2009-09-17 A. R. sudarė testamentą, registro Nr. 12, kurį patvirtino Krakių seniūnijos seniūnas J. D.. Sudarytu testamentu A. R. po savo mirties padarė tokį patvarkymą: „visą man priklausantį turtą, gyvenamą namą su ūkiniais statiniais, esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypus esančius (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje: žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini)– 1,5 ha ploto ir žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini) 6,2 ha ploto, palieku N. R. a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini)“. Testamentas 2009-09-22 buvo perduotas saugoti Kėdainių r. 3-ojo notarų biuro notarei L. P.. 2011-12-19 palikėjas A. R. mirė. Testamentinei įpėdinei pareiškėjai pasikreipus į notarę dėl A. R. turto paveldėjimo, Kėdainių rajono 3-ojo notaro biuro notarė L. P. 2012-07-04 išdavė pareiškėjai paveldėjimo pagal testamentą liudijimą į A. R. testamente nurodytą nekilnojamąjį turtą: 6,2000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1,5000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pagalbiniais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškimus dėl palikimo priėmimo mirus A. R. taip pat pateikė jo įstatyminės įpėdinės, seserys A. K. ir E. T.. A. R., jo mirties dieną nuosavybės teise taip pat priklausė 8,8000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir piniginės lėšos banko „Swedbank“, AB sąskaitoje. Notarė atsisakė išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į testamente neišvardiną turtą, kadangi iš testamento turinio buvo neįmanoma nustatyti, ar pagal testamentą įpėdinei paliekamas visas mirusiajam A. R. priklausantis turtas, ar tik tas turtas, kuris išvardintas testamente, bei tuo pagrindu, jog dėl palikėjo turto paveldėjimo kreipėsi ir įstatyminės įpėdinės, t.y. tarp testamentinės įpėdinės ir įstatyminių įpėdinių kilo ginčas dėl A. R. palikimo.
Teismas sprendė, kad notarė pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į testamente neišvardintą turtą, kol ginčas dėl tikrosios testatoriaus valios ir teisės į palikimą nebus išspręstas teismine tvarka, nes notaras tvirtina tik neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus (Notariato įstatymo 1 str.). Teismas pareiškėjos prašymą panaikinti notarės atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą atmetė.
Teismo nuomone, ginčas, kilęs tarp įpėdinių dėl tikrosios testatoriaus valios nustatymo, turėtų būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka, tačiau nevisiškai tinkamai pareiškėjos pasirinktas teisių gynimo būdas nėra kliūtis išspręsti tarp įpėdinių kilusį ginčą dėl palikėjo testamente išreikštos valios turinio bei nustatyti, ar pareiškėja turi teisę paveldėti testamente neišvardintą turtą. Teismas laikė svarbiais liudytojo, Krakių seniūnijos seniūno J. D., surašiusio ir patvirtinusio testamentą, parodymus, kuris patvirtino, kad testatorius aiškiai nurodė, jog viską ruošiasi palikti vienam žmogui, t.y. pareiškėjai, rašant „visą man priklausantį turtą“, testatorius turėjo omeny visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą palikti pareiškėjai. Miško žemės seniūnas neįrašė todėl, kad šio turto nuosavybės dokumentų A. R. jam nepateikė, tačiau patvirtino, jog A. R. jam sakė, kad mišką kaip ir kitą turtą palieka N. R.. Teismas sprendė, kad jokio pagrindo netikėti seniūnu nėra, kadangi jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi, jo parodymai aiškūs ir nuoseklūs. Be to, tai, jog testatoriaus valia buvo pareiškėjai palikti visą turtą parodė ir kiti liudytojai: testatoriaus kaimynė G. B., ilgametė jo pažįstama J. L., buvęs bendradarbis J. J., apie kurių suinteresuotumą bylos baigtimi teismas duomenų nenustatė. Liudytojų J. I., V. S. ir V. S., kurie yra A. R. įstatyminių įpėdinių artimi giminaičiai ir kurių parodymais rėmėsi suinteresuoti asmenys, teismas vertino kritiškai, laikė šiuos liudytojus suinteresuotais palankia savo artimiems asmenims bylos baigtimi. Teismas padarė išvadą, kad testatorius A. R. testamentu išreiškė valią pareiškėjai palikti visą jam priklausantį turtą, kurią patvirtino ir testamente nurodyti žodžiai „visą man priklausantį turtą“. Testatorius žinojo, kur yra saugojamas jo sudarytas testamentas, jokių pretenzijų dėl šio testamento jis nereiškė, savo valios, nurodytos testamente nekeitė, testamentas yra nepanaikintas ir nepakeistas, nėra nuginčytas, todėl jame išreikšta testatoriaus valia turi būti gerbiama ir testamento sąlygos privalo būti vykdomos po jo mirties. Teismas sprendė, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą išreiškusi valią priimti palikimą, turi teisę pagal testamentą paveldėti visą A. R. priklausiusį turtą bei reikalauti, jog jai būtų išduotas paveldėjimo pagal testamentą liudijimas ir tą testatoriaus palikimą sudarantį turtą, kuris nebuvo tiesiogiai įvardintas 2009-09-17 testamente.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotų asmenų A. K. ir E. T. atstovė prašė panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-04-02 nutarties dalį, kuria notarė L. P. įpareigota išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į testatoriaus A. R. visą po jo mirties likusį bei jam priklausantį turtą, kuris nebuvo nurodytas 2009-09-17 testamente, ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjos skundą šioje dalyje atmesti.
Apeliantės nurodė tokius motyvus, kurie jų manymu yra pagrindas panaikinti nutarties dalį dėl notarės įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą:
1. Teismas, peržengdamas pareiškėjos skundo ribas ir nagrinėdamas ginčą dėl testamento turinio, nesudarė suinteresuotiems asmenims galimybių pateikti visų įrodymų, būtinų testamento turiniui išsiaiškinti. Teismas atsisakė apklausti suinteresuotų asmenų pakviestą liudytoją K. J. ir tokiu būdu susiaurino suinteresuotų asmenų liudytojų ratą iki pačių artimiausių asmenų, o vėliau pats teismas kritiškai vertino šių liudytojų parodymus, kaip neva suinteresuotų bylos baigtimi;
2. Teismas netenkino suinteresuotų asmenų prašymo išreikalauti informaciją iš AB Swedbank apie testatoriaus sąskaitą bei jos išrašą iki 2000 m., kadangi pareiškėja ir suinteresuoti asmenys skirtingai aiškino šioje sąskaitoje esančių lėšų prigimtį;
3. Teismas, pripažinęs, kad testamento tekstas iš tikrųjų yra neaiškus, nepasiūlė bylos dalyviams atlikti testamento teksto lingvistinės ekspertizės. Teismas, nagrinėdamas bylą ypatingąja teisena, turėjo būti aktyvus tačiau to nepadarė, nes vadovavosi ginčo teisenos nuostatomis, rungimosi principu;
4. Teismas neįsigilino į bylos esmę, tinkamai neįvertino įrodymų ir faktinių aplinkybių, pagrindžiančių tikrąją testatoriaus valią. Teismas nepagrįstai suteikė svarbiausią įrodomąją reikšmę seniūno J. D. parodymams. Jo parodymai yra nenuoseklūs, prieštarauja pareiškėjos ir kitų liudytojų parodymams. Pareiškėja nurodė, kad surašant testamentą dalyvavo ne tik seniūnas, bet ir ji pati, pareiškėjos kaimynė G. B. ir žentas J. G., tačiau seniūnas paneigė, jog kažkas be pareiškėjos ir A. R. būtų kambaryje rašant testamentą. Liudytojai G. B. ir J. G. neigė dalyvavę surašant testamentą, neigė apskritai tą dieną buvę pas A. R.. Pareiškėja ir seniūnas davė skirtingus parodymus dėl aplinkybių, susijusių su A. R. prašymu seniūnui patvirtinti testamentą nuvykus į A. R. namus. Pareiškėja parodė, kad telefonu seniūnas pats pasisiūlė atvykti sutartą dieną ir aiškino, kad prieš tai du kartus su A. R. lankėsi seniūnijoje, o seniūnas J. D. paaiškino, kad A. R. prašė atvykti patvirtinti jo testamentą, kadangi neturėjo transporto nuvykti į seniūniją, tačiau A. R. į jį su prašymu patvirtinti testamentą nesikreipė. Nurodyti prieštaravimai tarp šių liudytojų parodymų liko nepašalinti;
5. Seniūnas J. D. patvirtino, kad yra naudoja dviejų tipų blankus testamentams surašyti: vienas iš blankų yra su iš anksto atspausdintais žodžiais, kad testatorius palieka „visą jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą“, kitas be šių žodžių. Seniūnas paaiškino, kad pastarąjį blanką be minėtų žodžių seniūnas panaudojo A. R. testamentui surašyti, kadangi A. R. pateikė jam konkretaus paliekamo turto dokumentus. Miško žemės į testamentą neįrašė todėl, kad šio turto nuosavybės dokumentų A. R. jam nepateikė, motyvuodamas tuo, kad miško žemės dokumentų neturi. Seniūnas parodė, kad rašant testamente „visą man priklausantį turtą“, jis (J. D.) turėjo omeny visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris priklausė A. R., tačiau negalima teigti, kad tokią pat valią išreiškė ir A. R.;
6. Seniūnas J. D. nesiėmė visų būtinų priemonių tinkamai testatoriaus valios išraiškai įforminti, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, surašydamas ir tvirtindamas A. R. testamentą. Seniūnas tinkamai neįsigilino į faktines aplinkybes, nepasiūlė tinkamiausio testamento turinio išdėstymo, kuris geriausiai atspindėtų testatoriaus valią, dėl jo netinkamo pareigų atlikimo bylos dalyviai atsidūrė teisme. Todėl priešingai nei nurodo teismas, seniūno parodymai negali būti vertinami, kaip patikimi, nes tokiais parodymais seniūnas, atlikęs notaro funkcijas patvirtinti testamentą, kurio turinys yra neaiškus ir dviprasmiškas, pridengia savo profesinį nerūpestingumą ir netinkamą pareigų vykdymą;
7. Kitų liudytojų - G. B., J. L. ir J. J. parodymai prieštaraujantys elementariai logikai. Susidaro įspūdis, kad A. R. nuolat vaikščiodavo nuo vieno kaimyno iki kito ir pasakodavo, kokį turtą jis paliks pareiškėjai;
8. A. R. nuosavybės teisės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos dar 1998-05-20, todėl jei testatorius būtų norėjęs nuosekliai išvardinti tiksliai visą savo testamento sudarymo dieną esantį turtą, tai neabejotinai būtų įtraukęs ir šį žemės sklypą;
9. Teismas nepagrįstai kritiškai vertino liudytojų J. I., V. S., V. S., R. L. parodymus, laikydamas, kad jie, kaip suinteresuotų asmenų giminaičiai suinteresuoti bylos baigtimi, nes netgi palanki suinteresuotiems asmenims bylos baigtis nesukurtų nei vienam iš šių asmenų materialinių teisinių pasekmių. Liudytojai J. I., V. S., V. S., R. L. patvirtino, kad girdėjo iš paties A. R., kad minėtas miško paskirties žemės sklypas bus paliktas arba perrašytas seserims, arba jų įpėdiniams, o jeigu būtų parduotas, tai jiems būtų sumokėta kompensacija pinigais. V. S. ir suinteresuotas asmuo M. D. patvirtino, jog A. R. jiems buvo sakęs, kad pareiškėja N. R. reikalauja, kad A. R. užrašytų jai ir mišką, tačiau jis nenorėjo to daryti, kadangi pažadėjęs užrašyti mišką seserims;
10. Suinteresuoti asmenys, jeigu jie ir žinotų apie A. R. sudarytą testamentą, neturėjo teisės jo ginčyti, tokia teisė suinteresuotiems asmenims atsiranda tik testatoriui mirus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja N. R. prašė teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsikirsdama į skundo motyvus, pareiškėja nurodė, kad teismas atsisakė apklausti liudytoją K. J. dėl to, kad suinteresuoti asmenys nebuvo prašę jo apklausti kaip liudytoją sutinkamai su CPK 245 str. nustatyta tvarka.
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo M. D. iš esmės pritarė atskirojo skundo argumentams ir prašė atskirąjį skundą tenkinti.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė ne tik notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, bet ir materialinį teisinį ginčą dėl testamento turinio bei dėl pareiškėjos teisės paveldėti ir dėl testamentinei įpėdinei palikto turto apimties.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-09-17 A. R. sudarė testamentą, registro Nr. 12, kurį patvirtino Krakių seniūnijos seniūnas J. D.. Sudarytu testamentu A. R. po savo mirties padarė tokį patvarkymą: „visą man priklausantį turtą, gyvenamą namą su ūkiniais statiniais, esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypus esančius (duomenys neskelbtini) vietovėje: žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini) – 1,5 ha ploto ir žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini) 6,2 ha ploto, palieku N. R. a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini)“. Be testamente nurodyto turto A. R. jo mirties dieną nuosavybės teise taip pat priklausė 8,8000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)(toliau – miško žemės sklypas), ir piniginės lėšos banko „Swedbank“, AB sąskaitoje. Byloje kilo ginčas, ar miško žemės sklypas ir piniginės lėšos turi būti įtrauktos į testamento turinį. Apeliantės skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria notarė įpareigota pareiškėjai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į A. R. turtą, kuris nebuvo išvardintas testamente. Atskirasis skundas yra grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė tikrosios testatoriaus valios dėl netinkamo įrodymų ir faktinių bylos aplinkybių vertinimo, privalomų procesinių veiksmų neatlikimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl kriterijų testamente išreikštos valios turiniui nustatyti, nurodė, kad nustatant reikšmingas aplinkybes dėl testamente išreikštos testatoriaus valios, svarbu atsižvelgti į tai, kad testamentas yra vienašalis sandoris (CK 1.63 str. 3 d., 5.19 str.). Jam, kaip vienašaliam sandoriui, sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies (testatoriaus) valios (CK 1.63 str. 3 d.). Dėl to testamente išreikštos testatoriaus valios turiniui nustatyti sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193–6.195 str.) netaikytinos visa apimtimi, o tik tiek, kiek tai neprieštarauja testamento, kaip vienašalio sandorio, kuriuo išreikšta tik testatoriaus valia, esmei. Jeigu testamente įvardytas konkretus daiktas paliekamas įpėdiniui, tai reiškia, kad paliekamas visas daiktas, bet ne jo dalis. Atsižvelgiant į testamento, kaip paveldėjimo pagrindo, prigimtį ir teisinį reglamentavimą (CK 5.2, 5.15–5.42 str.), kilus įpėdinių ginčui dėl testamente išreikštos testatoriaus valios turinio, šis turi būti nustatomas vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, remiamasi ne vien pažodiniu testamento teksto aiškinimu, bet nagrinėjant tikruosius testatoriaus ketinimus, elgesį iki ir po testamento sudarymo, taip pat vertintinos testamento sudarymo aplinkybės ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės ( mutatis mutandis CK 6.193 str. 1, 2 d.). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į testamento prigimtį, esmę bei jo dalyką, reikšmė ( mutatis mutandis CK 6.193 str. 3 d.). Be to, sprendžiant testatoriaus valios turinio nustatymo klausimą, būtina atsižvelgti į tai, kad negalioja testamentas, kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas (CK 5.16 str. 1 d. 3 p.). Jeigu iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, tai neturi reikšmės testamento teksto klaidos, netikslus asmenų įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens arba daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko (CK 5.18 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio mėn. 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2011).
Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, peržengdamas pareiškėjos skundo ribas, nesudarė sąlygų pateikti visiems įrodymams, būtiniems testamento turiniui išsiaiškinti. Apeliacinės instancijos teismas šiuos skundo argumentus laiko nepagrįstais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kada nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka kyla ginčas dėl teisės, byla toliau nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, tačiau ginčo dėl teisės kilimo faktas lemia, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, taip įgyvendinant asmens teisės į tinkamą procesą principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal I. T. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-115/2010; 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje pagal V. A. S. skundą dėl notaro veiksmų, bylos Nr. 3K-3-357/2010). Nagrinėjamu atveju byla pagal pareiškėjus skundą dėl įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka parengiamajame ir teismo posėdyje, todėl visiems byloje dalyvaujantiems asmenims buvo sudarytos sąlygos pateikti paaiškinimus ir prašymus (tiek raštu, tiek teismo posėdžio metu). Apeliantės, kaip ir kiti suinteresuoti asmenys, byloje buvo atstovaujamos advokatės, todėl turėjo visas galimybes tinkamai savo procesinėms teisėms įgyvendinti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atmesti apeliančių atstovės prašymą ir atsisakyti apklausti liudytoju K. J.. Prašymas dėl šio liudytojo apklausos nebuvo pateiktas nei atsiliepime į skundą, nei parengiamajame teismo posėdyje (CPK 190 str., 232 str. 6 p.). Duomenys apie A. R. AB „Swedbank“ sąskaitoje esančias pinigines lėšas byloje buvo pateikti kartu su pareiškėjos skundu, todėl byloje dalyvaujantiems asmenims buvo žinomi (b.l. 9). Nagrinėjant klausimą dėl testamento turinio svarbia aplinkybe laikytinas faktas, kad palikimo atsiradimo dieną A. R. nuosavybės teise turėjo AB „Swedbank“ sąskaitoje nurodytą piniginių lėšų sumą. Aplinkybės, kaip šios piniginės lėšos sąskaitoje buvo sukauptos, nėra susijusios su bylos dalyku, todėl neturi jokios teisinės reikšmės. Be to, suinteresuotų asmenų prašymas išreikalauti sąskaitos išrašą buvo siejamas su galimybe sudaryti taikos sutartį.
Atskirojo skundo motyvas, jog pirmosios instancijos teismas nepasiūlė bylos dalyviams atlikti testamento teksto lingvistinę ekspertizę, negali būti pagrindu panaikinti teismo nutartį. Teismas gali skirti ekspertizę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat ir savo iniciatyva, tačiau ekspertizės skyrimas yra susijęs su mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių reikalingumu sprendžiant vieną ar kitą klausimą, kurio sprendimas priklauso teismo prerogatyvai (CPK 212 str.). Prašymų dėl lingvistinės ekspertizės paskyrimo byloje nebuvo pateikta. Įstatyme nėra tiesiogiai įvardinta, jog esant testamento teksto neaiškumams privaloma remtis eksperto išvada.
Atskirajame skunde nurodyti liudytojų parodymų prieštaravimai dėl aplinkybių, susijusių su A. R. nuvykimu į seniūniją ar dėl jų buvimo patalpose bei dėl seniūno J. D. veiksmų teisinės reikšmės testamento turinio vertinimui neturi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino liudytojų J. I., V. S., V. S., R. L. parodymus. Bylos medžiaga patvirtina, kad nurodyti asmenys yra suinteresuotų asmenų giminaičiai, todėl yra suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, kai kurie iš jų (V. S.), patys patvirtino jog yra suinteresuoti gauti palikimą.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trūkumų nebuvo nustatyta. Testamentas nėra nuginčytas, pakeistas. Pirmosios instancijos teismas byloje esančių įrodymų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad testamente nurodyti žodžiai „visą man priklausantį turtą“, reiškia testatoriaus A. R. valią palikti testamentu pareiškėjai ne tik išvardintą testamente turtą, bet ir kitą testamente nenurodytą testatoriui priklausantį turtą.
Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutarties paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atskirojo skundo netenkinti, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.