Kauno apylinkės teismo nutartis

suinteresuotiems asmenims - Kėdainių rajono 3-ojo notaro biuro notarei L. P., M. D. ir jos atstovei adv. Ramunei Jatautienei, H. V. ir jo atstovui adv. Vytautui Polikaičiui, suinteresuotų asmenų A. K. ir E. T. atstovei adv. Inai Kurauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. R. skundą suinteresuotiems asmenimis Kėdainių rajono 3-ojo notaro biuro notarei L. P., A. K., E. T., M. D., V. M., K. B. ir H. V., dėl notaro įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja N. R. pateiktu skundu prašo panaikinti Kėdainių rajono 3-ojo notarų biuro notarės L. P. atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal A. R. testamentą, patvirtintą 2009-09-17 Kėdainių r. (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno J. D., ir įpareigoti Kėdainių rajono 3-ojo notaro biuro notarę L. P. išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą pagal A. R. testamentą į daiktus, priklausančius nuosavybės teise testatoriui A. R., kurie neišvardinti testamente. Nurodė, kad 2009-09-17 surašytame ir Kėdainių r. sav. admin. (duomenys neskelbtini) sen. seniūno J. D. patvirtintame testamente A. R. nurodė, kad po savo mirties daro tokį patvarkymą: „visą man priklausantį turtą, gyvenamąjį namą su ūkiniais statiniais, žemės sklypus: 1,5 ha, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 6,2 ha, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., palieku N. R.. Testatorius mirė 2011-12-19. Pagal pateiktą notarui testamentą, Kėdainių rajono 3-ojo notarų biuro notarė L. P. 2012-07-04 išdavė jai paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą ir liudijime nurodė turtą, kuris testamente buvo išvardintas, tai 6,2000 ha ir 1,5000 ha žemės sklypai ir gyvenamasis namas su nurodytais priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini) Kėdainių r. sav. Notarei buvo nurodytas ir kitas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, testatoriui priklausantis nuosavybės teise, tai piniginis indėlis, esantis „Swedbank“, AB, bei miškų ūkio paskirties žemės sklypas, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 8,8000 ha, esantis (duomenys neskelbtini). Notarė nurodė, kad iš testamento turinio neįmanoma nustatyti, ar pagal testamentą įpėdinei paliekamas visas mirusiojo turtas, ar tik tas turtas, kuris išvardintas testamente. Nurodė, kad ji, pareiškėja, kartu su A. R. gyveno nuo 2001 m. rugpjūčio mėn. iki jo mirties (duomenys neskelbtini) Kėdainių r. Kartu gyvendami, bendrai tvarkė ūkio reikalus, pinigai buvo bendri, sudarė šeimą, tik jų santuokiniai ryšiai nebuvo registruoti civilinės metrikacijos skyriuje. A. R. ją laikė savo žmona, o ji pastarąjį – savo vyru. Po mirties jį palaidojo, tvarko kapavietę. Vaikų jis neturėjo. A. R. dažnai kaimynams sakė, kad visą jam priklausantį turtą paliks žmonai N. R.. Mano, kad notarės atsisakymas išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į turtą, kuris nenurodytas testamente, yra nepagrįstas, nes iš pateiktų įrodymų spręstina, kad A. R. išreiškė valią jai, N. R., palikti visą jam priklausantį turtą.

Teismo posėdžio metu pareiškėja N. R. ir jos atstovė prašė skundą tenkinti. Pareiškėja papildomai paaiškino, kad kartu su A. R. ji kartu pragyveno 11 metų. Pastarasis buvo pažadėjęs, kad jeigu ji gyvens kartu su juo, tuomet jai paliks visą savo turtą. A. R. seserys jį nuolat šantažavo dėl visko, nuolat skambindavo, reikalavo parduoti mišką ir atiduoti joms pinigus. Seserys norėjo, kad brolis gyventų vienas, prieštaravo, kad sudarytų su ja santuoką. A. R. niekada nežadėjo, kad miško žemę padalins seserims, žadėjo viską palikti jai, pats kirto mišką ir naudojo savo reikmėms. Kai A. R. ketino sudaryti testamentą, seniūnijoje dirbančios moterys pasakė, kad nereikia vykti pas notarą, testamentą gali patvirtinti ir seniūnas. Seniūnas atvyko pas juos į namus, kur ir buvo surašytas A. R. testamentas. Ką A. R. sakė seniūnui, ji negirdėjo, nes, nors ir buvo tame pačiame kambaryje, stovėjo tolėliau. Matė, kad A. R. atsinešė dokumentus, kokius tiksliai, nematė. Gyvenant kartu R. R., lėšas jie naudojo bendrai, jo vardu esantis indėlis yra pajamos iš jų bendro ūkio. Miško žemė yra A. R. tėvų, jis pats susitvarkė nuosavybės atkūrimo dokumentus, minėjo, kad seserys jam sakė, jog joms miško nereikia. Rašant testamentą namuose buvo ir jos žentas bei kaimynę, juos pasikvietė po to kai atėjo seniūnas. Norėjo, kad jie matytu, kad testamentas nebuvo surašytas prievarta.

Notarė L. P. atsiliepimo į skundą nepateikė. Teismo posėdžio metu L. P. paaiškino, kad į ją dėl paveldėjimo kreipėsi pareiškėja, pateikė dokumentus, kad mirė testatorius A. R., pateikė jo surašytą testamentą. Testamente buvo išvardintas turtas su unikaliais numeriais, todėl į šį turtą ir išdavė paveldėjimo pagal testamentą liudijimą. Kitas testatoriaus turėtas turtas testamente nebuvo išvardintas, tarp įpėdinių kilo ginčas, nes dėl paveldėjimo kreipėsi ir testatoriaus seserys. Kadangi ji negali testamento aiškinti plečiamai, todėl pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą į testamente neišvardintą turtą neišdavė. Nurodė, kad liudytojai testamente pasirašo tik tuo atveju, kai pats testatorius negali pasirašyti. Pažymėjo, kad tiems atvejams, kai testamentu yra paliekamas visas turtas, yra speciali testamento forma, kurią rekomenduojama naudoti visiems. Apie tokia testamento formą žinojo ir jį surašęs seniūnas. Nurodė, kad testatorius A. R. žinojo, kur yra saugomas testamentas, tačiau per 3 metų laikotarpį jokių pretenzijų nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad palikėjas A. R. mirė 2011-12-19 (mirties liudijimas AA Nr. 653851; b.l. 5). Po jo mirties atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai. Pagal CK 5.2 str. 1 d. paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek tai nepakeista testamentu. Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų ir byloje esančių duomenų nustatyta, kad palikėjas vaikų neturėjo, mirė būdamas našliu, jo sutuoktinė O. R. mirė 2000-11-04 (mirties liudijimas AA Nr. 033406; b. l. 40), palikėjo tėvai yra mirę daug anksčiau už palikėją, t.y. pirmos-trečios įpėdinių eilės paveldint pagal įstatymą nėra, todėl pretendentais paveldėti pagal įstatymą yra ketvirtos eilės įpėdiniai - palikėjo broliai ir seserys (CK 5.11 str.). Palikėjas A. R. turėjo keturias seseris: šioje byloje suinteresuotais asmenims dalyvaujančias A. K., E. T. ir M. D. bei 2010-04-04 mirusią V. V.. V. V. vaikai V. M., K. B. ir H. V. šioje byloje dalyvauja suinteresuotas asmenimis. 2009-09-17 A. R. sudarė testamentą, registro Nr. 12, kurį patvirtino (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas J. D., (b.l. 8). Sutarytu testamentu A. R. po savo mirties padarė tokį patvarkymą: „visą man priklausantį turtą, gyvenamą namą su ūkiniais statiniais, esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypus esančius (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje: žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini) – 1,5 ha ploto ir žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini) 6,2 ha ploto, palieku N. R. a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini)“. Testamentas 2009-09-22 buvo perduotas saugoti Kėdainių r. 3-ojo notarų biuro notarei L. P. (b.l. 8). Testamentinei įpėdinei N. R. pasikreipus į notarę dėl A. R. turto paveldėjimo, Kėdainių rajono 3-ojo notaro biuro notarė L. P. 2012-07-04 išdavė N. R. paveldėjimo pagal testamentą liudijimą į A. R. testamente nurodytą nekilnojamąjį turtą: 6,2000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1,5000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pagalbiniais statiniais, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-30). Pareiškimus dėl palikimo priėmimo mirus A. R. taip pat pateikė jo įstatyminės įpėdinės, seserys A. K. ir E. T. (2012-03-21 Centrinės hipotekos įstaigos pažymėjimas apie palikimo priėmimo fakto įregistravimą testamentų registre; b.l. 41). Byloje nustatyta, kad A. R., jo mirties dieną nuosavybės teise taip pat priklausė 8,8000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės įgijimo pagrindas - 1998-05-20 apskrities viršininko įsakymas (b.l. 7) ir lėšos banko „Swedbank“, AB sąskaitoje (b.l. 9). Kėdainių rajono 3-ojo notaro notarė L. P. 2012-07-04, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CK 5.16 str. 1 d. 3p., bei Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 40 str. 1 d., atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą A. R., mirusio 2011-12-19, įpėdinei N. R. į turtą, kuris nenurodytas testamente, kurį 2009-09-17 patvirtino Kėdainių r. (duomenys neskelbtini) sen. seniūnas J. D., t. y. piniginius indėlius, esančius „Swedbank“, AB bei miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei kitą esantį ar atsirasiantį mirusiojo vardu turtą, kadangi iš testamento turinio neįmanoma nustatyti, ar pagal testamentą įpėdinei paliekamas visas mirusiojo vardu priklausantis turtas, ar tik tas turtas, kuris išvardintas testamente (b.l. 6). Paveldėjimo teisės liudijimas į 2009-09-17 A. R. testamente neišvardintą turtą niekam nėra išduotas.

Pateiktu skundu pareiškėja prašo panaikinti kaip nepagrįstą notarės L. P. atsisakymą išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į A. R. testamente neišvardintą turtą bei prašo įpareigoti notarę išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į A. R. turtą, kuris nebuvo išvardintas jo 2009-12-17 testamente.

Vertinant notaro veiksmų teisėtumą, pažymėtina, kad pagal Notariato įstatymo 1 ir 2 straipsnių nuostatas notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymu nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų dokumentų. Notarui suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokia notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Tais atvejais, kai asmens teisės yra ginčijamos ar faktinės aplinkybės nėra aiškios, įstatymas nesuteikia teisės notarui tvirtinti tokias teises ar juridinius faktus.

Iš byloje pateikto 2012-07-04 notarės L. P. atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (b.l. 6) ir jos paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad notarė atsisakė išduoti pareiškėjai (testamentinei įpėdinei) N. R. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į testamente neišvardiną turtą, kadangi iš testamento turinio buvo neįmanoma nustatyti, ar pagal testamentą įpėdinei paliekamas visas mirusiajam A. R. priklausantis turtas, ar tik tas turtas, kuris išvardintas testamente, bei tuo pagrindu, jog dėl palikėjo turto paveldėjimo kreipėsi ir įstatyminės įpėdinės, t.y. tarp testamentinės įpėdinės ir įstatyminių įpėdinių kilo ginčas dėl A. R. palikimo. Analizuojant A. R. 2009-09-17 testamento turinį matyti, kad patvarkymo pradžioje nurodoma „<...visą man priklausantį turtą,.....>“. Lingvistinis šios patvarkymo dalies aiškinimas suponuotų išvadą, kad testatoriaus valia buvo testamentinei įpėdinei palikti visą turtą. Tačiau toliau patvarkyme testatorius vardina konkretų įpėdinei paliekamą nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą su ūkiniais statiniais bei du žemės sklypus, nurodydamas kai kuriuos turtą identifikuojančius duomenis, t.y. turto adresą, žemės sklypų plotą ir unikalius numerius. Todėl esant tokiam testamento turiniui notarei pagrįstai galėjo kilo abejonės dėl testatoriaus tikrosios valios, t. y. ar testamentinei įpėdinei paliekamas visas turtas, kaip nurodoma patvarkymo pirmojoje dalyje, ar tik tas turtas, kuris yra išvardintas testamente. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat tai, jog pareiškimus dėl palikimo priėmimo po A. R. mirties pateikė ir jo įstatyminės įpėdinės A. K. ir E. T., pretenduojančios paveldėti testamente neišvardintą turtą, teismas sprendžia, kad notarė pagrįstai, vykdydama įstatyme nustatytas pareigas, atsisakė išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į testamente neišvardintą turtą, kol ginčas dėl tikrosios testatoriaus valios ir teisės į palikimą nebus išspręstas teismine tvarka, nes notaras juridiškai tvirtina tik neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus (Notariato įstatymo 1 straipsnis). Išdėstyto pagrindu pareiškėjos N. R. skunde suformuluotas prašymas panaikinti Kėdainių rajono 3-ojo notarų biuro notarės L. P. atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal A. R. testamentą, patvirtintą 2009-09-17 Kėdainių r. (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno J. D., atmestinas.

Bylos duomenys patvirtina, kad tarp testamentinio įpėdinio (pareiškėjos) ir įstatyminių įpėdinių kilo ginčas dėl teisės, tai yra dėl palikėjo A. R. testamente išreikštos valios turtinio, dėl testamentinei įpėdinei palikto turto apimties. Pareiškėja pateiktu skundu bei teisminio bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad tikroji testatoriaus R. R. valia buvo palikti pareiškėjai visą jam priklausantį turtą. Tuo tarpu suinteresuoti asmenys – palikėjo seserys E. T., A. K. ir M. D. bei mirusios sesers V. V. sūnus H. V. savo pateiktuose atsiliepimuose į skundą bei teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė ir įrodinėjo, kad testatoriaus valia buvo pareiškėjai palikti tik tą turtą, kuris tiesiogiai įvardintas testamente, nes testamente nenurodytą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), jis visuomet žadėjo palikti savo seserims. Tuo pačiu suinteresuotų asmenų atstovai nurodė, kad tarp testamentinės įpėdinės ir suinteresuotų asmenų kilęs ginčas turėtų būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka, pareiškiant ieškinį. Teismas iš dalies sutinka su šiuo argumentu, kadangi ginčas, kilęs tarp įpėdinių dėl tikrosios testatoriaus valios nustatymo paprastai turėtų būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka ir šiuo atveju pareiškėja pasirinko ne visiškai tinkamą savo teisių gynimo būdą. Kita vertus, būtina atsižvelgti ir į tai, kad pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėtinas bylas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas, priimdamas sprendimą dėl tolimesnio bylos nagrinėjimo ar skundo palikimo nenagrinėto, turi vertinti bylos nagrinėjimo proceso pažangą, stadiją bei atsižvelgti į proceso ekonomijos ir operatyvumo principus. Todėl teismas, atsižvelgęs į tai, kad šioje byloje tiek pareiškėja, tiek suinteresuoti asmenys (A. R. giminaičiai) bylos nagrinėjimo metu teikė savo paaiškinimus (tiek raštu, tiek teismo posėdžio metu) bei teikė įrodymus apie testatoriaus valią dėl patvarkymo palikimo klausimu, neteikė prieštaravimų dėl įrodymų vertinimo ir faktinių bylos aplinkybių, rodančių tikrąją testatoriaus valią, tyrimo ir nustatymo, taip pat į proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus bei į tai, kad bylą nagrinėjant ieškinio teisenos tvarka bylos nagrinėjimo dalykas būtų tas pats, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nevisiškai tinkamai pareiškėjos pasirinktas teisių gynimo būdas nėra kliūtis išspręsti tarp įpėdinių kilusį ginčą dėl palikėjo testamente išreikštos valios turinio bei nustatyti, ar pareiškėja turi teisę paveldėti testatoriaus testamente neišvardintą turtą, į kurį reikalauja išduoti paveldėjimo pagal testamentą liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje pareiškėjos J. T. skundą dėl notaro veiksmų, bylos Nr. 3K-3-287/2007, 2011 m. gegužės 3 d. nutartis pagal pareiškėjos L. S. skundą dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, bylos Nr. 3K-3-219/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, esant testamentinių įpėdinių ir įpėdinių, kurie laikomi paveldėtojais pagal įstatymą, ginčui dėl palikimo dalies, teismas turi nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl testamente išreikštos testatoriaus valios, t.y. paliktas testamentu įpėdiniui visas palikėjo turtas ar turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje J. Š. ir kt. v. V. V., byla Nr. 3K-3-157/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nustatant reikšmingas aplinkybes dėl testamente išreikštos testatoriaus valios, svarbu atsižvelgti į tai, kad testamentas yra vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 3 dalis, 5.19 straipsnis). Jam, kaip vienašaliam sandoriui, sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies (testatoriaus) valios (CK 1.63 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į testamento, kaip paveldėjimo pagrindo, prigimtį ir teisinį reglamentavimą (CK 5.2, 5.15–5.42 straipsniai), kilus įpėdinių ginčui dėl testamente išreikštos testatoriaus valios turinio, šis turi būti nustatomas vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, remiamasi ne vien pažodiniu testamento teksto aiškinimu, bet nagrinėjant tikruosius testatoriaus ketinimus, elgesį iki ir po testamento sudarymo, taip pat vertintinos testamento sudarymo aplinkybės ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės (mutatis mutandis CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio mėn. 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatant testatoriaus valią palikimo klausimu svarbią įrodomąją reikšmę turi liudytojo, (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno J. D., kuris surašė ir patvirtino A. R. 2009-09-17 testamentą, parodymai. Liudytojas J. D. parodė, kad sudarant testamentą A. R. aiškiai nurodė, kad viską ruošiasi palikti vienam žmogui, t.y. N. R.. Testamentą J. D. surašė pats ant savo atsivežtos testamento formos. Parodė, kad rašant „visą man priklausantį turtą“, jis turėjo omeny visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris priklausė A. R., kadangi pastarasis išreiškė būtent tokią savo valią – visą savo turtą palikti N. R.. J. D. paaiškino, jog konkretų turtą į testamentą jis įrašė tokį, kurio nuosavybės dokumentus jam pateikė A. R.. Miško žemės neįrašė todėl, kad šio turto nuosavybės dokumentų A. R. jam nepateikė, tačiau patvirtino, jog A. R. jam sakė, kad mišką kaip ir kitą turtą palieka N. R.. J. D. parodė, kad A.R. jam minėjo, kad jog turi seseris, tačiau teigė, jog su jomis nebendrauja. Baigus rašyti testamentą, jį garsiai perskaitė, po ko A. R. jame pasirašė. Testamentą jis nuvežė užregistruoti į 3-ąjį notaro biurą ir grąžino A. R.. Abejoti liudytojo J. D. parodymais, jog A. R. valia buvo aiškiai išreikšta kaip noras palikti pareiškėjai visą jam priklausantį turtą, teismas neturi jokio pagrindo, kadangi liudytojas J. D. nėra suinteresuotas bylos baigtimi, jo parodymai aiškūs ir nuoseklūs. Tai, jog testatoriaus valia buvo pareiškėjai palikti visą turtą parodė ir posėdžio metu apklausti liudytojai: testatoriaus kaimynė G. B., ilgametė jo pažįstama J. L., buvęs bendradarbis J. J.. Duomenų apie šių liudytojų suinteresuotumą bylos baigtimi ar melagingus parodymus nėra, todėl netikėti jų parodymais apie testatoriaus A. R. išreikštą ketinimą visą savo turtą po mirties palikti pareiškėjai N. R. teismas neturi pagrindo. Tuo tarpu kaip liudytojai apklausti J. I., V. S. ir V. S., kurių parodymais remiasi suinteresuoti asmenys, yra A. R. įstatyminių įpėdinių artimi giminaičiai, gi R. L. yra suinteresuoto asmens E. T. anūko draugė, tad šie liudytojai yra suinteresuoti palankia savo artimiems asmenims bylos baigtimi. Jokių kitų patikimų įrodymų, patvirtinančių jų teiginį, kad A. R. testamente neišvardintą turtą ketino palikti seserims, suinteresuoti asmenys nepateikė. Ta aplinkybė, jog A. R. 1,5 ha žemės, į kurią savo vardu atstatė nuosavybę, perleido V. S., apie tai pranešęs seserims, nepaneigia jo valios likusią žemę palikti N. R., priešingai, nurodo į tai, jog galėdamas perleisti nuosavybės dalį seserims, A. R. to nepadarė sąmoningai, pažymint ir tą aplinkybę, jog A. R. testamentu išreikštą valią galėjo keisti, tačiau per 3 metus jos nepakeitė. Apie savo testamentinį patvarkymą A. R. pasipasakojo ir suinteresuoto asmens E. T. dukrai V. S., tačiau tuo metu suinteresuoti asmenys ginčo dėl testatoriaus valios nekėlė, t.y. pripažino jo valią.

Teismas, remdamasis liudytojų J. D., G. B., J. L., J. J. parodymais, daro išvadą, kad testatorius A. R. 2009-09-17 testamentu išreiškė valią pareiškėjai N. R. palikti visą jam priklausantį turtą, kurią patvirtina ir testamente nurodyti žodžiai „visą man priklausantį turtą“. Pažymėtina ir tai, kad iš notarės L. P. parodymų matyti, kad testatorius A. R. žinojo, kur yra saugojamas jo sudarytas testamentas, jokių pretenzijų dėl šio testamento jis nereiškė, savo valios, nurodytos 2009-09-17 testamente nekeitė, kas rodo 2009-09-17 testamentas, kuriame jis nurodė, jog visą priklausantį turtą palieka N. R., atitiko A. R. valią. 2009-09-17 A. R. testamentas yra nepanaikintas ir nepakeistas, nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, todėl jame išreikšta testatoriaus valia turi būti gerbiama ir testamento sąlygos privalo būti vykdomos po jo mirties. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėja N. R. per įstatymo nustatytą terminą išreiškusi valią priimti palikimą, turi teisę pagal testamentą paveldėti visą A. R. priklausiusį turtą bei reikalauti, jog jai būtų išduotas paveldėjimo pagal testamentą liudijimas ir tą testatoriaus palikimą sudarantį turtą, kuris nebuvo tiesiogiai įvardintas 2009-09-17 testamente (CK 5.2. str. 1 d., 5.19 str. 1 d., 5.66 str. 1 d.).

Visumos byloje išnagrinėtų įrodymų pagrindu, teismas konstatuoja, kad notarės L. P. 2012-04-07 atsisakymas išduoti pareiškėjai N. R. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į turtas, kuris nebuvo nurodytas A. R. 2009-09-17 testamente, yra teisėtas ir neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams, todėl pareiškėjos skundas šioje dalyje atmestinas, tačiau remiantis byloje ištirtais įrodymais nustačius, kad testatorius A. R. 2009-09-17 testamentu pareiškėjai N. R. paliko visą jam priklausantį turtą, laikytina, jog pareiškėja turi teisę paveldėti visą A. R. palikimą sudarantį turtą, ir tuo pagrindu teismas sprendžia, kad yra nustatytų faktinių aplinkybių visuma yra pagrindu tenkinti pareiškėjos N. R. reikalavimą dėl įpareigojimo Kėdainių rajono 3-ojo notaro biuro notarę L. P. išduoti pareiškėjai N. R. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į testatoriaus A. R. turtą, kuris nebuvo nurodytas A. R. 2009-09-17 testamente, patvirtintame Kėdainių r. (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno J. D., reg. Nr. 12.

Suinteresuoti asmenys M. D. ir suinteresuotų asmenų E. T. ir A. K. bei H. V. atstovai pateikė prašymus priteisti iš pareiškėjos suinteresuotų asmenų turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. CPK 443 str. 6 d. nustato, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, todėl pagal bendrą taisyklę bylinėjimosi išlaidos turėtų būti paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.), tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismas atmetė skundą tik toje dalyje, kurioje buvo ginčijamas notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrįstumas, tačiau tarp pareiškėjos N. R. ir suinteresuotų asmenų M. D., E. T. ir A. K. bei H. V. kilęs ginčas dėl A. R. palikimo buvo išspręstas pareiškėjos N. R. naudai, teismas sprendžia, kad priteisti iš pareiškėjos suinteresuotų asmenų turėtas atstovavimo išlaidas (jų dalį) nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 str., 513 str., teismas

nutaria:

N. R. skundą tenkinti iš dalies.

Įpareigoti Kėdainių rajono 3-ojo notarų biuro notarę L. P. išduoti pareiškėjai N. R., a.k. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į testatoriaus A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2011-12-19, visą po jo mirties likusį bei jam priklausiusį turtą, kuris nebuvo nurodytas A. R. 2009-09-17 testamente, patvirtintame Kėdainių r. (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno J. D., notarinio reg. Nr. 12.

Skundą dalyje dėl pareiškėjos N. R. prašymo panaikinti Kėdainių rajono 3-ojo notarų biuro notarės L. P. atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal A. R. testamentą, patvirtintą 2009-09-17 Kėdainių r. (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno J. D., - atmesti.

Nutartis per septynias (7) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.