Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2032-1034/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-06-30
Bylos Nr.
1-2032-1034/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20211-2021-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
I. P.
Advokatai
Zita Malova
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2032-1034/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20211-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.12.2.8 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Gretai Krukauskaitei,dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko,kaltinamajam I. P. (I. P.), jo gynėjai advokatei Zitai Malovai,laiduotojai T. P.,vertėjai Anai Grečišnikovai,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. P. 2021 m. birželio 21 d. apie 04.57 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Lancia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,64 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais I. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad išgėrė su draugu, pamiegojo ir įsėdo į automobilį. Išgėrė apie 0,3 litro degtinės, jautėsi normaliai, galvojo, kad bus viskas gerai. Atsisėdo prie vairo ir nuvažiavo 0,5 km, kylant į (duomenys neskelbtini) sustabdė pareigūnai. Papūtė į alkotesterį ir įpūtė 1,6 promilės. Išgėrė vandens, tada kelis kartus pasidarė blogai, dėl streso ir visko buvo bloga savijauta. Niekada neturėjo problemų su girtumu, daug dirba ir labai mėgsta savo darbą, o darbas be automobilio neįmanomas. Labai gailisi, kad taip viskas įvyko. Vairavo automobilį LANCIA, kuris yra registruotas žmonos vardu, bet jis naudoja darbui. Sutuoktinė šio automobilio nenaudoja, nebent važiuoti į sodą arba pas uošvę, automobilis įgytas santuokos metu. Prašo jį atleisti mane nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atiduodant motinos atsakomybei be užstato. Su motina ne kartu gyvena, bet ji gyvena šalia, kiekvieną vakarą su susitinka. Pasakojo motinai apie šį įvykį. Motina sakė, kad blogai pasielgė.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja T. P. parodė, kad kaltinamasis I. P. yra jos sūnus. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jos atsakomybei. Sūnus labai gailisi dėl to, ką padarė. Nėra teista, nėra bausta administracine tvarka. Du kartus per savaitę susitinka su sūnumi, būna ir dažniau susitinka. Laidavimo prašo be užstato, jos pajamos yra 428 Eur. Turi planą, kaip padėti sūnui laikytis įstatymų – stebės jį. Dažnai matosi, kontroliuos jį, yra sūnui autoritetas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis I. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. birželio 21 d. vairavo žmonai S. P. priklausantį automobilį Lancia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Tą dieną jis susipyko su savo žmona, todėl būdamas blogos emocinės būsenos, neapgalvojęs savo veiksmų ir jų galimų pasekmių, sėdo už automobilio vairo ir nusprendė važiuoti pas save į namus. Tačiau jam važiuojant link namų jį sustabdė policijos pareigūnai, kuriems jis prisipažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Jis nėra ankščiau teistas, taip pat administracinę tvarka baustas porą kartų, tačiau visas nuobaudas yra sumokėjęs. Taip pat turi nuolatinį pajamų šaltinį, todėl baudas susimokėti gali. Nori pastebėti, kad jo darbas yra susijęs su automobilių vairavimu, o būtent : jis vežioja į darbą žmones, statybines medžiagas ir atlieka kitus darbus, kuriems būtinas vairuotojo pažymėjimas. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas pagreitino proceso tvarka ir kad byla būtų nagrinėjama teisme nekviečiant liudytojų. Į teismo posėdį gali atvykti bet kuriuo laiku (b. l. 84).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. P. parodė, kad 2021 m. birželio 21 d. apie 4.28 val. jam dirbant kartu su vyr. patruliais G. P. ir E. M. bei vykdant policines priemones buvo sustabdytas automobilis Lancia Zeta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimui. Priėjus prie šio automobilio vairuotojo, paaiškėjo, kad jį vairavo I. P. Jam priėjus prie automobilio vairuotojo pajautė nuo jo sklindantį stiprų alkoholio kvapą. Paklausus ar šis vartojo alkoholinius gėrimus, jis neneigė vartojęs alkoholį ir pasakė, kad vartojo prieš 6 valandas. Patikrinus I. P. blaivumą pirmuoju pūtimu buvo nustatytas 1,64 prom., o antruoju – 2,22 prom. girtumas. I. P. pastebėjęs, kad po antrojo girtumo patikrinimo, alkotesterio rodmenys padidėjo, atsisakė pasirašyti ant procesinių dokumentų. I. P. buvo sulaikytas, o automobilis Lancia Zeta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo žmonai S. P., buvo priverstinai išvežtas į policijos sulaikytų automobilių saugojimo aikštelę, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 44).

Iš policijos registro išrašo matyti, kad poste buvo sustabdytas automobilis Lancia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo I. P. Asmuo pirmu pūtimu įpūtė 1,64 prom., antru pūtimu – 2,22 prom. (b. l. 4).

2021 m. birželio 21 d. neblaivumo nustatymo aktu I. P. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (b. l. 7).

Iš alkosterio kvitų matyti, kad 2021 m. birželio 21 d. 4.38 val. I. P. nustatytas 1,64 prom. neblaivumas, tą pačią dieną 4.58 val. – 2,22 prom. neblaivumas (b. l. 8-9).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilis Lancia „Zeta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. P. (b. l. 23).

Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kamerų įrašai (b. l. 50-51).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas,

Teismo vertinimu, kaltinamojo I. P. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis I. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. P. parodė, kad išgėrė su draugu, pamiegojo ir įsėdo į automobilį. Išgėrė apie 0,3 litro degtinės, jautėsi normaliai, galvojo, kad bus viskas gerai. Atsisėdo prie vairo ir nuvažiavo 0,5 km, kylant į (duomenys neskelbtini) sustabdė pareigūnai. Papūtė į alkotesterį ir įpūtė 1,6 promilės.

Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo D. P. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai, policijos registro išrašas, kitų objektų apžiūros protokolas.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog I. P. 2021 m. birželio 21 d. apie 04.57 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Lancia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,64 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo I. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis I. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad išgėrė apie 0,3 litro degtinės, jautėsi normaliai, galvojo, kad bus viskas gerai. Tai sudaro pagrindo spręsti, kad jis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Dėl būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, susijusių su I. P. pažymėtina, kad teismui nekyla abejonių, kad šioje byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytos sąlygos, t. y. I. P. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, šia nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. Dėl šių sąlygų egzistavimo pastabų neturėjo ir prokurorė. Teismų praktikoje akcentuojama, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte esanti sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl išvada dėl jos egzistavimo nustatoma atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltininko elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritiškas požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei padarinių sunkumą.

Kaip matyti iš I. P. charakterizuojančios medžiagos, jis yra dirbantis, vedęs, jo teigimu, turi nepilnametį vaiką. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, nors ir baustas administracine tvarka, tačiau nebaustas administracine tvarka už analogišką veiką (b. l. 60-66). Kaip jau buvo minėta, bylos nagrinėjimo metu I. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Šios aplinkybės, išskyrus baustumą administracine tvarka, neabejotinai teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai manyti, kad jis nusikalto ne dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, bet spontaniškai, atsitiktinai, tinkamai neįvertinęs galimų savo neigiamo elgesio pasekmių. Taigi, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad I. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. I. P. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu, teisminio bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas I. P. motinos T. P. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis).

I. P. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), šia veika žala nebuvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Nagrinėjamu atveju I. P. laiduotoja sutinka būti jo motina T. P., kuri teismui pateiktame prašyme nurodė, kad sūnus anksčiau niekada nebuvo pakliuvęs išgėręs, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, turi nepilnametė vaiką. Be to, ji niekada nėra bausta administracine tvarka, neteista. Jos santykiai su I. P. yra artimi, ji nuolat su juo bendrauja ir gali jam daryti teigiamą įtaką. Yra sūnui autoritetas ir jis labai vertina jos nuomonę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokurorė baigiamoje kalboje sutiko, kad T. P. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali būti laiduotoja.

Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja T. P. yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra kaltinamojo motina, nuolat bendrauja su kaltinamuoju, jos asmenybė yra teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui šiam neblaiviam vairuojant automobilį, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, nes nuolat bendrauja ir palaiko tarpusavio artimus ryšius (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys).

Nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, I. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

I. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 1,64 promilės. Taigi kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, ypač tai, kad kaltinamasis vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, žymiai viršijantis minimalią vidutinio girtumo ribą, kita vertus – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo dokumentų paėmimo ir specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2021 m. birželio 21 d. (b. l. 88-89).

Nors kaltinamasis prašė neuždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, pažymėtina, kad toks prašymas yra nepagrįstas. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme nustatytas ir šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas: nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2013, 2K-401/2014, 2K-279-719/2018).

Šioje byloje skiriant I. P. BK 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir jos terminą, atsižvelgtina į tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kad nustatytas 1,64 promilės girtumas, t. y. į tai, kad jo veiksmai (vairavo neblaivus automobilį Vilniaus mieste, pakankamai didelį atstumą) kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, tačiau buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Pažymėtina ir tai, kad I. P. anksčiau buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, taigi neskirti jam iš viso uždraudimo naudotis specialia teise nėra jokio pagrindo.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju I. P. nėra nuteisiamas ir jam nėra skiriama bausmė, nes jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis Lancia „Zeta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. P. (b. l. 23). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtų pasibaigusi automobilio Lancia „Zeta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.100 straipsnis), teismas preziumuoja, kad automobilis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams, t. y. tiek kaltinamajam I. P., tiek jo sutuoktinei S. P. Teismas atkreipia dėmesį į itin neatsakingą I. P. poelgį vertinamo įvykio metu. Jis ne tik vairavo automobilį būdamas neblaivus (jam nustatytas 1,64 promilių neblaivumas), bet ir, būdamas tokios būklės, važiavo gan didelį atstumą, t. y. nuo PC „(duomenys neskelbtini)“ iki savo namų (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas policijos pareigūnas D. P. parodė, kad jam priėjus prie automobilio vairuotojo pajautė nuo jo sklindantį stiprų alkoholio kvapą. Be to, kaip matyti iš tikrinimo rezultatų, antrojo tikrinimo metu I. P. buvo nustatytas dar ženklesnis neblaivumas – net 2,22 promilės. Sugretinus tai su aplinkybe, jog I. P. neblaivumą lėmė stipraus alkoholinio gėrimo (degtinės) vartojimas ir sprendžiant iš nustatyto neblaivumo laipsnio ir jo išorinės išraiškos, alkoholio vartojimas buvo pakankamai gausus. Šios aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad automobilio palikimas I. P. valdyti iš tikrųjų nekeltų jokio pavojaus ir atitiktų prevencinius baudžiamųjų įstatymų taikymo tikslus.

Nors kaltinamasis nurodė, jog darbas be automobilio neįmanomas, šios aplinkybės negali būti pripažintinos ypatingomis ar išskirtinėmis, patvirtinančiomis taikomos baudžiamojo poveikio priemonės akivaizdų neproporcingumą. Nėra pagrindo teigti, kad I. P. ir S. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė suvaržo nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir/ar jo šeimos narius ar neatitinka jo interesų, savaime neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Kadangi baudžiamojo proceso įstatymai nenumato galimybės padalinti bendrą sutuoktinių turtą, automobilis Lancia „Zeta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti konfiskuotas natūra, o S. P. savo teisę į dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir į kompensaciją už konfiskuotą turtą, gali ginti civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka.

I. P. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o vairuotojo pažymėjimas, saugomas voke prie bylos (b. l. 93), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamojo 54 Eur išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, netenkintinas. BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, jog tiriant ir nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas būtinas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, valstybei kyla pareiga užtikrinti gynėjo dalyvavimą, todėl šiuo atveju minėtos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

I. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos T. P. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti I. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 21 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti I. P. ir S. P. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantį automobilį Lancia „Zeta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

I. P. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą, saugomą voke prie bylos (b. l. 93), perduoti VĮ „Regitra“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 54 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, netenkinti.

Išaiškinti I. P., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti T. P., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas