Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo, kuriuo E. M. nubaustas pagal ATPK 163² str. 4 d. 2896 Eur bauda su neteisėtai įgytų akcizais apmokestinamų prekių – 2000 vienetų cigarečių pakelių su Baltarusijos Respublikos akcizinių prekių banderolėmis konfiskavimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliaciniame skunde nėra ginčo dėl E. M. kaltės, jame keliamas pažeidėjui paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, institucija nurodo, jog teismas nepagrįstai nekonfiskavo transporto priemonės, kuria buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 str. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Kaip minėta, visapusiškam ir objektyviam aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad N. M. leido savo automobiliu E. M. važiuoti į miestą, tačiau nežinojo apie brolio ketinimus naudoti automobilį administracinio teisės pažeidimo padarymui, ir nuspręsdamas automobilio nekonfiskuoti, tokio savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, todėl skundžiamas teismo nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu.

ATPK 163² str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo 2896 iki 5792 Eur eurų su šių prekių konfiskavimu ir gabenimo priemonės, kuria šios prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimu arba be jos konfiskavimo. Pagal šią normą priemonių, skirtų akcizais apmokestinamų prekių gabenimui pažeidžiant nustatytą tvarką konfiskavimas yra numatytas kaip papildoma, alternatyvi nuobauda, dėl kurios skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas nuobaudos skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, yra pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai, šiuo atveju apylinkės teismui. ATPK 26 str. įtvirtinta, jog konfiskuojami gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 2 d. numatytus išimtinius atvejus. ATPK 26 str. 2 d. 1 p. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims šis asmuo žinojo, kad daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Tos pačios straipsnio dalies 3 p. numato, kad gali būti konfiskuojami ir tie nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai, kurie jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Minimame straipsnyje nustatytos ir kitos sąlygos dėl turto konfiskavimo, tačiau šios bylos kontekste jos nėra aktualios.

Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas automobilio konfiskavimo klausimą, nesinaudojo įstatymo suteikiamomis galimybėmis tikrindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir konfiskuotino turto savininko pateiktas versijas, ir iš esmės apsiribojo selektyviu ir lakonišku byloje esančių įrodymų vertinimu. Iš prie administracinio teisės pažeidimo protokolo esančio E. M. pasiaiškinimo matyti, jog jis nurodė, kad cigaretes pirko sau (b. l. 7), tai, jog cigaretes pirko sau, E. M. nurodė ir atsiliepime į institucijos apeliacinį skundą. Tuo tarpu skundžiamame nutarime nurodoma, kad E. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad cigaretes įsigijo sau ir broliui N. M. (b. l. 41). Nutarime taip pat nurodoma, kad N. M. nurodė, jog jis apie gabenamas cigaretes nieko nežinojo, automobilį davė nuvažiuoti į miestą. Iš bylos medžiagos matyti, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo rašomas teismo posėdžio protokolas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, kokius parodymus davė ir kokias įvykio aplinkybes E. M. išdėstė teismui, ar jis pripažino, jog cigaretes gabeno sau ir broliui, nes nustačius, jog cigaretės buvo gabenamos ir broliui su pastarojo žinia, būtų pagrindas manyti, jog N. M. žinojo, kad jo automobilis bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti, kas galėtų duoti pagrindą konfiskuoti jam priklausančią transporto priemonę. Nesant teismo posėdžio protokolo, negalima nustatyti tikslaus šių asmenų parodymų turinio, pašalinti tarp pažeidėjo ir automobilio savininko parodymų egzistuojančių prieštaravimų. Nors ATPK 285 str. numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Teismo posėdžio protokolas paprastai atlieka svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka paprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, taip pat ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus.

Nors apylinkės teismas apklausė tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą E. M., tiek ir automobilio, kurį panaudojant buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, savininką N. M., tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, jog lakoniškai išdėstęs šių asmenų teismo posėdžio metu duotus parodymus, teismas tarp jų egzistuojančio esminio prieštaravimo nepašalino. Individualizuodamas nuobaudą ir svarstydamas papildomos alternatyvios administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo – skyrimo klausimą, apylinkės teismas selektyviai vadovavosi išimtinai tik automobilio savininko N. M. parodymais, jog N. M. nežinojo apie automobilio panaudojimą pažeidimo darymui, jų nelygino ir neanalizavo kartu su E. M. pateikiama versija, kad brolis galimai žinojo apie pažeidimo darymą, nes cigaretes jis vežė ir jam, taip pat ir su kitais byloje esančiais duomenimis. Kaip matyti iš nutarimo, teismas dėl bylos duomenų, kurie prieštarauja E. M. parodymams, visiškai nepasisakė ir jų netyrė. Apygardos teismas taip pat pažymi, jog byloje esant duomenų, kad pažeidimą padaręs asmuo ir transporto priemonės, kuria naudojantis buvo padarytas pažeidimas, savininkas yra broliai, teismas turėjo aiškintis ne vien tai, ar N. M. žinojo apie E. M. daromą pažeidimą (ATPK 26 str. 2 d. 1 p.), tačiau ir tai, ar transporto priemonė N. M. nebuvo perleista kaip E. M. šeimos nariui ar artimajam giminaičiui (ATPK 26 str. 2 d. 3 p.). Kaip matyti iš bylos duomenų, teismas šios aplinkybės visiškai netyrė ir nesiaiškino, ar automobilis nebuvo perleistas N. M. kaip E. M. broliui, nors kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO, abu broliai praeityje yra bausti už teisei priešingas veikas, susijusias su disponavimu Lietuvos Respublikos banderolėmis nepažymėtomis cigaretėmis, ir galėjo tokiu būdu bandyti išvengti galimo transporto priemonės konfiskavimo. Tuo tarpu, vadovaujantis ATPK 257 ir 248 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Todėl, neįvertinus visų bylos duomenų ir nepašalinus prieštaravimų dėl faktinių bylos aplinkybių negalima daryti vienareikšmės išvados, jog nagrinėjamoje byloje jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad transporto priemonės savininkas N. M. perdavė transporto priemonę E. M. žinodamas, kad ji bus naudojama administraciniam teisės pažeidimui daryti, ar kad transporto priemonė N. M. buvo perleista kaip E. M. broliui, nėra nustatyta.

Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių ir įrodymų, taip pažeidė ATPK 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išnagrinėti jas tiksliai pagal įstatymus, taip pat pažeidė ATPK 256, 257, 284 str. reikalavimus ir tai laikoma esminiais proceso normų pažeidimais, turėjusiais įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Tauragės rajono apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.