Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-04-07 · Civilinė byla Nr. e2-357-467/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-07
Bylos Nr.
e2-357-467/2022
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00772-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Atsakovas
D. U., M. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-357-467/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00772-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.6; 3.3.2.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 7 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo D. U. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 15d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Juridinė paslauga“ ieškinį atsakovams M. S. ir D. U. dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Euromisa“, Lenkijos bendrovė „Krynicki Recykling S. A.“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Juridinė paslauga“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų M. S. ir D. U. 45 575,26 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti 45 575,26 Eur sumai atsakovų turtą ir lėšas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 15 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą, areštavo atsakovams M. S. ir D. U. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždraudė disponuoti areštuotu turtu, paliko teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; turto nesant ar jo nepakankant, areštavo lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, 45 575,26 Eur sumai.

3. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2022 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-80-658/2021 nagrinėjama byla perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

4. Atsakovas D. U. pateikė prašymą panaikinti 2021 m. liepos 15 d. nutartimi jo turto atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui D. U. nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą, turto nesant ar jo nepakankant, lėšų, esančių pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, 45 575,26 Eur sumai areštą.

Atsiliepimas

5. Atsakovas nurodė, kad po nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo pasikeitė faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovė grindė savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė BUAB „Juridinė paslauga“ pateikė teismui naują ieškinį atsakovei UAB „Verenta“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo (civilinė byla Nr. e2-1148-854/2022). Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 27 d. nutartimi ir 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei UAB „Verenta“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, o, šio nepakankant ir kilnojamojo turto, bendrai 43 840 Eur sumai areštą. Abejose bylose ieškinio reikalavimai grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis – nepagrįstai UAB „Verenta“ pervestomis piniginėmis lėšomis. Taigi, teismuose yra nagrinėjamos dvi civilinės bylos, kuriose ieškovė tokio pat dydžio (tą pačią) piniginę sumą siekia prisiteisti iš skirtingų atsakovų. Ieškovės reikalavimų abejose civilinėse bylose užtikrinimui bendra areštuoto turto suma viršija 88 000 Eur, kas nepagrįsta ir neteisėta, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitinka ekonomiškumo principų reikalavimų. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi nagrinėjama byla sustabdyta iki tol, kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Juridinė paslauga“ ieškinį atsakovei UAB „Verenta“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo (civilinė byla Nr. e2-3117-854/2021). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama byla sustabdyta, o ieškovės reikalavimų užtikrinimas taikytas ir kitoje byloje, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovų D. U. atitinkamai ir M. S. turto areštas – taikymas nebepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. vasario 15 d. nutartimi atmetė atsakovo D. U. prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartimi jo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

7. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalavimą dėl 45 575,26 Eur žalos atlyginimo grindžia 2021 m. balandžio 12 d. teismo nutartimi, kuria ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu ir nustatyta, jog už tyčinį bankrotą atsakingi atsakovai D. U. ir M. S. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1148-854/2022 (buvęs Nr. e2-3117-854/2021) pagal ieškovės ieškinį atsakovei UAB „Verenta“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir 43 840 Eur restitucijos taikymo, šią sumą priteisiant ieškovei. Šioje byloje atsakovės atžvilgiu taip pat taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės turto 43 840 Eur sumai areštas.

8. Teismas pripažino, kad ieškovė dvejose bylose prašo pažeistas teises ginti dviem skirtingais pažeistų teisių gynimo būdais (žalos atlyginimo bei sandorių negaliojimo) ir prisiteisti iš esmės tą pačią pinigų sumą tik iš skirtingų atsakovų. Atsižvelgęs į tai, kad reikalavimai nurodytose bylose pareikšti skirtingiems atsakovams, skirtingais įstatymo nedraudžiamais pagrindais, teismas nepagrįstais laikė atsakovo argumentus dėl nagrinėjamoje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumo ir neekonomiškumo. Tik įsiteisėjus sprendimui, kuriuo patenkinamas vienas iš ieškovės nurodytų reikalavimų (dėl žalos atlyginimo arba dėl sandorių negaliojimo), gali būti sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal kitą reikalavimą pagrįstumo.

9. Nenustatęs, jog atsirado naujos aplinkybės, turinčios įtakos byloje 2021 m. liepos 15 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumui, teismas atsakovo prašymą panaikinti šias priemones atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10. Atsakovas D. U. atskirajame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį panaikinti; išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo D. U. prašymą tenkinti – panaikinti 2021 m. liepos 15 d. nutartimi atsakovo D. U. turto atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui D. U. nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą, turto nesant ar jo nepakankant, lėšų, esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, 45 575,26 Eur sumai areštą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Aplinkybės, kurios buvo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo metu ir kuriomis ieškovė grindė savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pasikeitė: ieškovė BUAB „Juridinė paslauga“ pateikė teismui naują ieškinį ir pagal šį ieškinį pradėtoje civilinėje byloje taip pat yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

10.2. Nors ieškovė turėjo teisę skirtingose civilinėse bylose pareikšti ieškinius skirtingiems atsakovams skirtingais įstatymo nedraudžiamais pagrindais, tačiau šiuo atveju teismas privalėjo spręsti klausimą, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas abejose civilinėse bylose laikytinas atitinkančiu proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimus.

10.3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 1 d. nutartyje, kuria sustabdė nagrinėjamą bylą, padarė pagrįstą išvadą, kad negali būti pateisinama galimybė ieškovei dvigubai praturtėti tą pačią sumą (ar jos dalį) gaunant žalos instituto pagalba ir pasinaudojus teise ginčyti sandorį ir pritaikius restituciją. Todėl nepagrįsta, kad ieškovės reikalavimų užtikrinimui areštuoto turto vertė yra du kartus didesnė, nei ieškovės naudai išieškotina suma, kuri gali būti priteista arba taikant žalos atlyginimo institutą, arba taikant restituciją, pripažinus sandorį negaliojančiu; toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas abejose bylose neatitinka ekonomiškumo principų reikalavimų.

10.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad, tik įsiteisėjus sprendimui, kuriuo patenkinamas vienas iš ieškovės nurodytų reikalavimų (dėl žalos atlyginimo arba dėl sandorių negaliojimo), gali būti sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal kitą reikalavimą pagrįstumo. Teismas netinkamai įvertino pareikštų ieškinių tarpusavio ryšį ir galimą šių civilinių bylų baigtį. Akivaizdu, kad sprendimas nagrinėjamoje byloje priklausys nuo kitoje byloje priimto sprendimo bei nustatytų faktinių aplinkybių, kurios turės prejudicinę galią šioje byloje. Ieškovės ieškinio reikalavimų pastarojoje byloje pagrįstumas yra abejotinas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitiktų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, kad ieškovas turi pagrįsti savo ieškinio reikalavimą.

Atsiliepimas

11. Trečiasis asmuo Lenkijos įmonė „Krynicki Recykling S. A.“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Nagrinėjama byla ir civilinė byla Nr. e2-1148-854/2022 tarpusavyje yra nesusijusios, ieškiniai pareikšti skirtingiems atsakovams, ieškovė skirtingais pagrindais gina skirtingas savo teises ir prašo priteisti visiškai skirtingas bei skirtingai apskaičiuotas sumas. Tai konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-147-881/2022, kuria buvo patenkintas trečiojo asmens „Krynicki Recykling S. A.“ atskirasis skundas dėl nepagrįsto šios civilinės bylos sustabdymo.

11.2. Kadangi bylos nėra tiesiogiai susijusios, jose pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (skirtingų asmenų atžvilgiu) užtikrina du skirtingus atskirose bylose nagrinėjamus reikalavimus. Tai reiškia, kad šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas visiškai atitinka byloje pareikšto reikalavimo mastą, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nelaikytinos neproporcingomis.

11.3. Apeliantas neginčija šioje byloje pareikšto ieškinio preliminaraus pagrįstumo, taigi, neneigia galimybės, kad šioje byloje pareikštas ieškinys galės būti patenkintas; neginčijama ir teismo išvada dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo. Teismui panaikinus šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones gali susidaryti situacija, kai ieškinys vėliau bus patenkintas, tačiau negalės būti įvykdytas, nes atsakovas bus perleidęs ar paslėpęs savo turtą.

11.4. Apeliantas nepagrįstai akcentuoja, kad kitoje byloje patenkinus ieškovės ieškinį ir priteistą sumą ieškovei faktiškai išsiieškojus iš atsakovės UAB „Verenta“, bus padengti ieškovės kreditorių reikalavimai ir tuo pačiu neliks šioje byloje pareikšto ieškinio faktinio pagrindo. Šiuo metu abejų bylų baigtis nėra aiški. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybė turi būti nustatinėjama pagal šiuo metu egzistuojančią situaciją, bet ne pagal galimus situacijos pasikeitimus ateityje. Dėl vienų ar kitų priežasčių ateityje išnykus šioje byloje pareikšto ieškinio faktiniam pagrindui, atsakovas galės kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tačiau vien tokia tariama galimybė (tikimybė) nereiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti naikinamos jau dabar.

12. Atsakovas M. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį panaikinti ir atsakovo D. U. prašymą tenkinti. Atsiliepime nurodo šiuo pagrindinius argumentus:

12.1. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą.

12.2. Tenkinus BUAB ,,Juridinė paslauga“ reikalavimus kitoje byloje, priteista suma iš esmės būtų padengti visi patvirtinti kreditorių reikalavimai ir visos kreditorių patvirtintos administravimo išlaidos. Ieškiniu nagrinėjamoje byloje tik jau per žalos atlyginimo institutą prašoma iš esmės dar kartą priteisti analogišką sumą kreditorių reikalavimams ir administravimo išlaidoms dengti. Taikant du skirtingus pažeistų teisių gynimo būdus bei remiantis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis yra siekiama vieno ir to paties tikslo – prisiteisti iš esmės analogišką sumą BUAB „Juridinė paslauga“ kreditorių reikalavimams tenkinti.

12.3. Pagrįsta apelianto pozicija, jog abejose bylose pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra pažeistas ekonomiškumo ir proporcingumo principas bei suteiktas nepagrįstas prioritetas bankrutavusios bendrovės interesams atsakovų sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 , 329, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

14. CPK 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Kaip teisingai nurodo apeliantas, teismų praktikoje pažymėta, jog, nors CPK 149 straipsnyje nenurodyti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindai, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-668-236/2017; 2017 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1714-881/2020; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-638-798/2021; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-795-464/2021).

15. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje. Taigi, ir siekdamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, apeliantas turi nurodyti konkrečias aplinkybes, atsiradusias po nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo ir lemiančias pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnykimą (ieškinio nepagrįstumą ir grėsmės nebuvimą) arba nebeatitikimą proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimams. Apelianto įvardytos aplinkybės dėl kito teisminio ginčo egzistavimo nesuponuoja išvados, kad yra išnykę ar iš esmės pasikeitę buvę laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai šioje byloje.

16. Tiek savo prašyme, tiek ir atskirajame skunde apeliantas nurodo aplinkybę, kurią įvardija nauja ir atsiradusia po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, – ieškovė inicijavo naują civilinę bylą, kurioje pareiškė ieškinį atsakovei UAB „Verenta“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo (civilinė byla Nr. e2-1148-854/2022), ieškinį grindžia analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis ir toje byloje atsakovei taikytos laikinosios apsaugos priemonės – UAB „Verenta“ turto 43 840 Eur sumai areštas, todėl, atsakovo teigimu, nagrinėjamoje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tapo neekonomiškos ir neproporcingos. Taip pat teigia, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 1 d. nutartyje, kuria sustabdė nagrinėjamą bylą, padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog negali būti pateisinama galimybė ieškovei dvigubai praturtėti tą pačią sumą (ar jos dalį) gaunant žalos instituto pagalba ir pasinaudojus teise ginčyti sandorį bei pritaikius restituciją. Nurodo, kad sprendimas šioje byloje priklausys nuo civilinėje byloje Nr. e2-1148-854/2022 priimto sprendimo bei nustatytų faktinių aplinkybių, kurios turės prejudicinę galią, ieškovės ieškinio reikalavimų pastarojoje byloje pagrįstumas yra abejotinas. Kitaip tariant, apeliantas siekia įrodyti, kad išnyko viena iš būtinųjų CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – ieškinio preliminarus pagrįstumas.

17. Tokie atskirojo skundo argumentai stokoja pagrįstumo. Preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimas leistų teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones (arba, atitinkamai, jas panaikinti) tik tais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, pasirinktas neleistinas ar aiškiai neįmanomas civilinių teisių gynybos būdas arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tik tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e2-831-516/2020; kt.). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, teismui pakanka įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai paremti įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019).

18. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareikštą reikalavimą ieškovė pagrindė ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, pateikė teismui jas pagrindžiančius įrodymus. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių ieškinį galėtų vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, reikalavimai nurodytose bylose pareikšti skirtingiems atsakovams, skirtingais įstatymo nedraudžiamais pagrindais, todėl apelianto argumentai dėl kitoje byloje pareikšto reikalavimo sumos ir faktinių aplinkybių sutapties prasme, neteikia pagrindo išvadai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas jau nėra reikalingas ar ieškinys tapo preliminariai nepagrįstas. Nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip patvirtinančios faktinės situacijos, kiek tai susiję su ieškinio preliminariu pagrįstumu, pasikeitimą.

19. Nepagrįsti ir apelianto argumentai dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria sustabdyta nagrinėjama byla, motyvų įtakos nagrinėjamo klausimo išsprendimui. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį (apskųstą jos dalį) panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atsakovų M. S. ir D. U. prašymą dėl bylos sustabdymo atmetė visa apimtimi. Be kita ko, teismas nesutiko su vertinimu, kad abejose bylose yra kilęs ginčas dėl tos pačios sumos priteisimo. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovų – buvusių įmonės vadovų ir akcininko – žalos, padarytos tyčiniu įmonės bankrotu, atlyginimą. Kitoje civilinėje byloje, kurioje atsakovas yra kitas subjektas (UAB „Verenta“), ieškovė prašo pripažinti sandorį negaliojančiu ir taikyti restituciją. Taigi, abejose bylose pareikšti reikalavimai yra kildinami iš skirtingų teisinių santykių. Pastaroji aplinkybė, be kita ko, reiškia, kad, net kitoje civilinėje byloje atmetus ieškinį, tyčinio bankroto faktas nagrinėjamoje byloje nebus paneigtas, todėl atsakovas nepagrįstai tvirtina, jog tarp abiejų civilinių bylų egzistuoja prejudicinis ryšys.

20. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-832-464/2020; 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-960-798/2020, kt.). Nagrinėjamoje byloje laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos būtent joje atsakovams pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, atsižvelgus į pareikštų reikalavimų sumą. Todėl aplinkybė, kad kitoje byloje ieškovės reikalavimų užtikrinimui kitai atsakovei taip pat taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nelemia proporcingumo ir ekonomiškumo principo pažeidimo.

21. Esant šioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad po nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo atsirado kokios nors naujos aplinkybės, lemiančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų nebeegzistavimą ar poreikio laikinųjų apsaugos priemonių taikymui konkrečioje byloje išnykimą.

Dėl procesinės bylos baigties

22. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis atmetamas, o skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Alma Urbanavičienė