Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. I., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis Vokietijos transporto logistikos įmonėje vairuotoju, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

II. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).

Byloje yra įrodyta, kad S. I. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtavo nukentėjusiųjų R. C. ir T. L. atžvilgiu. Tokią išvadą iš dalies leidžia daryti paties kaltinamojo parodymai, pagal kuriuos jis pastūmė R. C., sudavė ranka jam į kūną,bei kad galbūt spyrė į pilvą R. C., taip pat, kad galimai T. L. du kartus įspyrė, tačiau spyrė ne tyčia, nes buvo grumtynės. Tai, kad kaltinamasis smurtavo R. C. atžvilgiu patvirtina nukentėjusiojo R. C. parodymai, pagal kuriuos kaltinamasis jam spyrė, po ko R. C. nugriuvo nuo suoliuko, po ko kaltinamasis pradėjo jį mušti visur – rankomis, kojomis ir į pilvą, šonus, į veidą gal vieną ar du kartus sudavė. Nukentėjusysis T. L. parodė, kad priėjęs S. I. paklausė, kuris iš jų bus R. C., asmeniui atsakius, kaltinamasis iš karto pradėjo R. C. mušti ir spardyti. S. I. smurtavimo T. L. atžvilgiu faktą patvirtina ir paties nukentėjusiojo T. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pagal kuriuos kaltinamasis atsisuko į jį ir paklausė, ko jis čia stovi, pavadino jį bomžu ir spyrė jam į kairę koją, nuo smūgio parkrito ir kai nukrito, du kartus spyrė, po ko S. I. grįžo prie R. C., o jam nespėjus atsikelti, šis vėl priėjo prie jo ir spyrė dar du kartus jam į krūtinę, šonkaulius. Nukentėjusysis R. C. parodė, kad kaltinamasis T. L. smūgiavo, jį su kojom spardė, pataikė į kojas. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu užfiksuota, kad T. L. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2. - S. I. Specialisto išvadoje Nr. G 2252/2021 (01) nustatyta, kad T. L. nustatyta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu priekiniame krūtinės ląstos paviršiuje ir poodinė kraujosruva epigastriumo, kairiojo šonkaulio lanko ir kairio juosmens šoniniame paviršiuje, jam konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors byloje yra įrodyta, kad į įvykio vietą kaltinamasis S. I. atėjo ieškoti R. C., norėdamas su juo pakalbėti, tačiau asmeninio pobūdžio paskatų buvimas šioje situacijoje nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, nes kaltinamasis savo asmeniniams santykiams spręsti pasirinko viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Be to, nukentėjusiojo T. L. atžvilgiu jis veikė bei aiškios asmeninės motyvacijos, viešoje vietoje išvadino jį „bomžu“ ir nenaudodamas jokios pagrįstos priežasties jo atžvilgiu smurtavo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012 ir kt.). Antai, smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020).

Aukščiau nurodytu S. I. veiksmai vertintini kaip įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų ir dėl tokio jo elgesio buvo sutrikdyta visuomenės rimtis.

BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika neabejotinai buvo padaryta viešoje vietoje – prie daugiabučio gyvenamo namo, esančio adresu Naugarduko g. 55, esančiame parkelyje, kuriame nusikaltimo darymo metu buvo ne tik nukentėjusieji, tačiau ir kiti asmenys.

Apibendrinant, teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų ir teismo tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, jog byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis S. I. 2021-08-18 apie 14 val., viešoje vietoje, t. y. kieme, esančiame prie (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fiziniu smurtu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį – jis, priėjęs prie kieme buvusių ir kortomis žaidžiusių asmenų ir išsiaiškinęs, kuris iš jų yra R. C., tyčia ranka sudavė jam į veidą, R. C. nuo smūgio nugriuvus nuo suoliuko, ne mažiau kaip vieną kartą įspyrė jam į pilvą, savo veiksmais sukeldamas R. C. fizinį skausmą, po to, šalia stovėjusį T. L. pavadino „bomžu“ ir be jokios priežasties įspyrė jam į kairę koją, o nukentėjusiajam nuo smūgio pargriuvus, du kartus spyrė T. L. į kairę krūtinės pusę, po ko, šiam bandant atsikelti, dar du kartus spyrė į kairį šoną, sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu priekiniame krūtinės ląstos paviršiuje ir poodinę kraujosruvą epigastriumo, kairiojo šonkaulio lanko ir kairio juosmens šoniniame paviršiuje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis S. I. viešoje vietoje pažeidė viešąją tvarką aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

III. Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Už nusikaltimo, įtvirtinto BK 284 straipsnyje, padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Spręsdamas dėl S. I. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. S. I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.

Nors ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai, tačiau, teismo vertinimu, kaltinamasis savo kaltės nepripažino. Kaltinamasis neigė, kad sudavė nukentėjusiajam R. C. į veidą, neigė, kad spyrė nukentėjusiajam, nurodė, kad įspirti jam galėjo griūdamas kartu su R. C. nuo suoliuko bei kad tai galėjo padaryti netyčia, jis taip pat teigė, kad T. L. sudavė ir įspyrė, bet tai padarė netyčia. Tai reiškia, kad kaltinamasis neigė visas jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jo parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017 ir kt.).??? Nagrinėjamu atveju kaltinamojo parodymai neprisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo, nes jo parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Svarbu ir tai, kad didžioji kaltinamojo parodymų buvo susiję su galima nukentėjusiojo R. C. ir kitų asmenų neigiama įtaka jo kaltinamojo broliui, tuo siekiant pateisinti savo nusikalstamą elgesį, menkinant nusikaltimą kaip situaciją, kurioje „nieko tokio ten nebuvo“. Šioje byloje taip pat nenustatytas nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo, nes kaltinamasis nenurodė, kad neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius, priešingai, jis stengėsi pateisinti savo veiksmus noru paauklėti tam tikrus asmenis dėl bendravimo su jo broliu. ???

Atmestinas kaltinamojo gynėjo argumentas, kad S. I. lengvinanti aplinkybė yra tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta jokių įrodymų, kad nukentėjusieji R. C., T. L. ar kiti asmenys kaltinamojo atžvilgiu atliko kokius nors provokuojančius ar rizikingus veiksmus. ???

Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimosi dalyką bei S. I. asmenybę – neteistas dirbantis, vidurinio išsilavinimo. Apibendrinant visumą kaltinamąją charakterizuojančių aplinkybių, taip pat vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą, tinkamiausia bausmės rūšis, kuria galima siekti BK 41 straipsnyje numatytos jos paskirties, yra bauda.

S. I. kardomosios priemonės nepaskirtos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas nusprendžia pagal BPK 94 straipsnio nuostatas – CD laikmeną su įrašais – palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

IV. Dėl civilinio ieškinio

Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja išmokos pagal socialinių draudimų įstatymus.

CK 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusysis T. L. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur žalos atlyginimo dėl jam padarytų kūno sužalojimų ir buvimo nedarbingume (b. l. 18). 2021 m. gruodžio 27 d. nutarimu jis pripažintas civiliniu ieškovu (b. l. 19). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad S. I. jį sumušė už nieką, jis visą mėnesį buvo nedarbingume, nori, kad jam sumokėtų visą žalą. Ikiteisminio tyrimo metu T. L. paaiškino, kad policija paklausinėjo įvykio vietoje, nieko nepadarė, sakė „parašysi pareiškimą ligoninėje“, nieko jam nedavė ir tada jis buvo išvežtas į ligoninę. Ligoninėje jam daktarai lūžių nenustatė, pasakė, kad stiprus sumušimas. Po įvykio jam buvo išduotas nedarbingumo „biuletenis“ iki 30-os šio mėnesio dienos. (duomenys neskelbtini) nutarimu T. L. mirus panaikinta jo kaip civilinio ieškovo procesinė padėtis (b. l. 20). Tos pačios dienos nutarimu J. L. pripažinta civiline ieškove (b. l. 21). Smurtinių nusikaltimų bylose teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo už dvasinius išgyvenimus, fizinius kentėjimus priskiriama prie turtinio pobūdžio reikalavimų. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį palikėjo turtinės reikalavimo teisės yra paveldimos. Vadinasi, perėmus palikėjo materialiąsias subjektines teises, galimas ir procesinių teisių perėmimas. Įtrauktas į procesą teisių perėmėjas visiškai perima savo pirmtako procesinę teisinę padėtį ir jam privalomi visi procesiniai veiksmai, atlikti pirmtako, prieš perėmėjui įsitraukiant į procesą (Civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 2 dalis). Teisiamojo posėdžio metu civilinė ieškovė J. L. parodė, kad civilinį ieškinį palaiko, jos vyras buvo sumuštas, jis turėjo invalidumą, ir jis buvo smarkiai sumuštas, jį sumušė ne už ką. Vyras buvo nedarbingume visą mėnesį, jis turėjo preparatus, preparatai buvo dar iki sumušimo, bet po sumušimo pablogėjo sveikata, jis buvo sumuštas viduje. Po įvykio ligoninėje iš karto negulėjo, gydėsi namuose, jam buvo išrašyti vaistai, tepaliukai. 1000 eurų suma jos netenkina. Vyras prašė 5000 eurų, taip ir ji nori, tai už visas jo ligas, už tai ką padarė. Vyras turėjo invalidumą, jam buvo problemų su kvėpavimu, širdimi, nuo to ir mirė.

Ieškovės ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas, nes yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Byloje nepateikta jokių dokumentų apie nukentėjusiojo T. L. gydymąsi, su tuo patirtas išlaidas, buvimą nedarbingume, netektas pajamas ar pan.

Tačiau, teismas, įvertinęs nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat civilinės ieškovės teisiamojo posėdžio metu duotus paaiškinimus, daro išvadą, kad T. L. patirta neturtinė žala buvo būtent dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, šiuo nuosprendžiu pripažintų nusikaltimu, kad smurtinio pobūdžio veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis kurį laiką turėjo jausti fizinį skausmą, patirti dvasinius išgyvenimus ir pažeminimą, nes buvo užpultas ir sumuštas viešoje vietoje be jokios priežasties. Atsižvelgiant į teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, siekdamas išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo asmens teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą būtų realiai įgyvendinama, teismas sprendžia, kad išdėstytų neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu civilinei ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 1 000 Eur. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 kompaktinis diskas voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio vidinės dalies, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305 ir 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

S. I. (S. I.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 60 MGL (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Civilinės ieškovės J. L. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atmesti.

Civilinės ieškovės J. L. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti J. L. naudai iš S. I. 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kompaktinį diską (CD) palikti saugoti su bylos medžiaga.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.