Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2014 m. gruodžio 10 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje DAINIUS AUGUSTANAVIČIUS, a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, išsilavinimas profesinis, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 281 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamasis D. A. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra 2014 m. balandžio 12 d. apie 17 val. 42 min., Kazlų Rūdos sav., kelio (duomenys neskelbtini)15 kilometre, vairuodamas S. B. priklausantį automobilį „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 132 punktų reikalavimus, tai yra vairuodamas automobilį nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių bei saugaus greičio ir atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje pagrindiniu keliu ta pačia kryptimi ir eismo juosta važiavusią transporto priemonę „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurią vairavo Š. M., dėl ko įvyko eismo įvykis- atsitrenkė į automobilį „Opel vectra“, kurio metu buvo apgadinti abu automobiliai ir nesunkiai sutrikdyta automobilio „Opel Vectra“ vairuotojos Š. M. sveikata.

Kaltinamasis D. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. balandžio 12 d. , apie 17.40 val. vairuodamas automobilį „VW Vento“ keliu nuo Ąžuolų Būdos link Kauno, važiuodamas 80km/val. greičiu, lenkė du automobilius, važiavo priešpriešine eismo juosta. Prieš jį į priešpriešinę eismo juostą išvažiavo automobilis „Opel vectra“, kuris, jam atrodo, posūkio signalo nerodė, ir lenkė traktorių. Jis nespėjo sustabdyti ir jau būnant šiek tiek už lenkiamo traktoriaus atsitrenkė į automobilio „Opel vectra“ galą. Turbūt buvo išsiblaškęs ir automobilio sustabdyti nespėjo. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Be jo visiško prisipažinimo, kaltė pagrįsta ir įrodyta LR BPK 273 str., 291 str. tvarka ištirtais įrodymais- nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.

Iš nukentėjusiosios Š. M. parodymų seka, kad 2014-04-12 apie 17.30 val. kelyje Mauručiai-Vinčai-Puskelniai, Kazlų Rūdos sav., vairuodama UAB (duomenys neskelbtini)priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) norėdama aplenkti priekyje važiavusį traktorių, pažiūrėjusi per galinio ir šoninio vaizdo veidrodėlius pamatė, kad darydama lenkimą niekam nesutrukdys, be to iš priešpriešas atvažiuojančių automobilių nebuvo, todėl įsijungusi kairio posūkio signalą išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė traktorių su priekaba. Kai jos vairuojamo automobilio galinė dalis buvo ties lenkiamo traktoriaus priekiu, pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Tuomet suprato, kad jai baigiant lenkimą į jos vairuojamo automobilio galinę dalį atsitrenkė taip pat traktorių lenkęs kitas automobilis. Po smūgio ji dar baigė aplenkti traktorių ir abu automobiliai sustojo kelkraštyje. Apžiūrėjus automobilius matėsi, kad apgadintas jos vairuojamo automobilio galinis bamperis, o kito – „VW Vento“ automobilio- apgadintas priekinis bamperis. Kadangi pasijuto blogai, jai buvo iškviesta greitoji med. pagalba, kuri apžiūrai pristatė į VšĮ „Marijampolės ligoninės“ priėmimo skyrių, buvo diagnozuotas kaklo raiščių patempimas. Automobilį vairavo blaivi, vairuotojo pažymėjimą turėjo, buvo užsisegusi saugos diržus. (b.l.46-47, 48-49, 50-51). Teisiamojo posėdžio metu prašė civilinį ieškinį tenkinti. Nurodė, kad sužalojimo pasekmes jaučia ir šiuo metu- keičiantis orams skaudą sprandą ir nugarą, vartoja nuskausminamuosius vaistus, kas pusę metų reikia daryti masažus, blogai miega, po eismo įvykio dėl baimės negali vairuoti automobilio. Dėl darbo pobūdžio gydėsi ambulatoriškai namuose, sumažėjo judėjimo laisvė, pusę metų vaikščiojo sprandą apsirišusi šalikais, turėjo dalyvauti šildymuose, turėjo keisti miegojimo įpročius. Gydytojai pasekmes prognozuojama ilgam, jas gali palengvinti masažais ir vartodama vaistus, gali ateityje atsirasti ataugos. Dirba tą patį darbą prieš įvykį ir po įvykio. Draudimo bendrovė atlyginusi 2000 litų. Kaltinamasis jos neatsiprašė.

Iš liudytojo V. O. parodymų seka, kad 2014-04-12 apie 17.30 val. važiuojant Š. M. vairuojamu automobiliu „Opel Vectra“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) jis sėdėjo automobilio priekyje. Š. M. pradėjo lenkti ta pačia kryptimi važiavusį traktorių su priekaba, t.y. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir ja kurį laiką važiavo. Jau visai baigiant lenkimo manevrą, t.y. kai traktoriaus priekinė ašis buvo išsilyginusi su jų automobilio galine ašimi, pajuto smūgį į automobilio galą. Tuomet baigus lenkti traktorių, jie bei į automobilio galą atsitrenkęs „VW Vento“ automobilis sustojo kelkraštyje. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio galas ir nukentėjo tik Š. M., kuri buvo pristatyta į Marijampolės ligoninę (b.l.55-56).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo seka, kad eismo įvykis įvyko kelio Mauručiai – Vinčai – Puskelniai, 15,8 km. Apžiūros metu kelkraštyje stovi automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio galinė dalis apgadinta- įlenktas galinis bamperis ir apgadinti jo laikikliai bei galinio dangčio spyna, ir „VW Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekinis bamperis įlenktas per vidurį ir sulaužytas automobilio valstybinio numerio ženklas. Stabdymo žymių nematyti, susidūrimo vieta nenustatyta ( b.l. 4-11 ).

Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto, daiktų apžiūros protokolo seka, kad apžiūros metu nustatyti automobilio „Opel Vectra“ galinės dalies apgadinimai: įlenkta galinį bamperį laikanti dalis, įlenkta galinio dangčio spyna , galinis bamperis nuimtas, apgadinti galinio bamperio šoniniai laikikliai. Po eismo įvykio automobilis yra techniškai netvarkingas ( b.l. 13, 27-30).

Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto, daiktų apžiūros protokolo seka, kad apžiūros metu nustatyti automobilio „VW Vento“ priekinės dalies apgadinimai: įlenktas per vidurį priekinis bamperis, sulankstytas valstybinio numerio ženklas. Po eismo įvykio automobilis yra techniškai netvarkingas ( b.l.14, 38-43 ).

Iš specialisto išvados Nr. G419/14 (09) seka, kad Š. M. konstatuota kaklo sumušimas, stuburo kaklo srities raiščių patempimas. Konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu staiga lenkiant ar lošiant galvą ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l.16).

Aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis D. A. vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo taisyklių 9 p., 13 p., reikalavimus - nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, bei saugaus greičio ir atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį nukentėjusios Š. M. vairuojamą automobilį. Šio eismo įvykio metu buvo apgadinti automobiliai ir nesunkiai sužalota nukentėjusios Š. M. sveikata. Iš kaltinamojo, nukentėjusios, liudytojo parodymų seka, kad Š. M. vairuodama automobilį lenkė ta pačia kryptimi važiavusį traktorių su priekaba, susidūrimas įvyko jau bebaigiant lenkimo manevrą, t. y. ne jai persirikiuojant lenkimui, o jos vairuojamam automobiliui jau pravažiavus lenkiamą traktorių. Tai patvirtina nukentėjusios parodymus, kad prieš jai pradedant lenkimo manevrą, ji įsitikino, kad kitas paskui ją važiuojantis automobilis lenkimo manevro nepradėjęs. Šioje situacijoje, nėra pagrindo spręsti, kad nukentėjusioji prieš pradėdama lenkimo manevrą pažeidė KET 141.1 p., t. y. neįsitikino, kad nė vienas iš važiuojančių paskui ją vairuotojų , kuriems galėtų būti sukliudyta, nepradėjo lenkti, o būtent yra pagrindas pripažinti, kad kaltinamasis D. A., atlikdamas taip pat lenkimo manevrą, nesilaikė atsargumo taisyklių, nepasirinko saugaus greičio ir atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje jo lenkimo manevrą darantį nukentėjusios Š. M. vairuojamą automobilį. Kaltinamasis automobilį vairavo blaivus. Jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 1d. požymius.

Nukentėjusioji Š. M. prašo priteisti iš kaltinamojo bei draudimo bendrovės UAB (duomenys neskelbtini)15000 litų neturtinei žalai atlyginti bei iš kaltinamojo 500 litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį grindžia tuo, kad dėl eismo įvykio metu patyrė didžiulį sukrėtimą, atsirado nerimas, nemiga, baimė vairuoti automobilį. Dėl patirtų sužalojimų išlikę liekamieji reiškiniai- skausmas kaklo, pečių juostoje, apsunkintas judėjimas. sužalojimo gydymas sukėlė didelius nepatogumus, išgyvenimus ir diskomfortą. kaltinamasis neatsiprašė, nesigailėjo, nesidomėjo, kokia jos sveikata ir nepasiūlė atlyginti žalą. Dėl kaltinamojo neatidumo, nusikalstamo nerūpestingumo jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, patyrė fizinį skausmą, išgyvenimus, stresą ir nepatogumus, iki šios dienos jaučia pasikartojantį skausmą ir baimę dėl sveikatos.

Kaltinamasis D. A. civilinio ieškinio nepripažįsta.

Civilinis atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti. Nurodo, kad bendrovės išmokėta nukentėjusiajai 2000 litų suma atitinka padarytos žalos dydį, tokia suma buvo apskaičiuota įvertinus padaryto sužalojimo pobūdį, pateiktus įrodymus bei atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d. konstatuota, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. D. A. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šios transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini). Esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo žalą atlyginti. Pagal CK 6.254 str. 2d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Tokiu būdu šioje byloje civilinei ieškovei padarytą žalą privalo atlyginti draudikas- draudimo bendrovė UAB (duomenys neskelbtini)ir tik nepakankant draudimo atlyginimo-kaltinamasis D. A..

Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, o taip pat ir sveikatos sutrikdymo atveju, todėl nukentėjusiosios Š. M. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas (LR CK 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2d.). Neabejotinai nustatyta, kad D. A. padarė neatsargų nusikaltimą. Šios nusikalstamos veikos pasekmės-nukentėjusiajai Š. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Neabejotinai aišku, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusioji patyrė stresą įvykio metu, fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, dėl patirtų sužalojimų pobūdžio ir jų gydymo patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir nepatogumus-tam tikrą, bet neilgą laiką buvo nedarbinga, negalėjo vykdyti darbinių pareigų, buvo nepatogumai ir skausmas judant, miegant, reikėjo vykti į procedūras, vartoti vaistus nuo skausmo. Tačiau iš pateiktų medicininių duomenų seka, kad ilgalaikio gydymo, lūžių ar kitų esminių žmogaus organų pakenkimo nebuvo. Nors nukentėjusioji ieškinį grindžia taip pat tuo, kad gydytojai prognozuoja ilgalaikes pasekmes ir reikalingumą gydytis, tačiau medicininiais dokumentais tai nepatvirtinta. Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra ir žalą padariusio asmens kaltės laipsnis bei forma. D. A. padarė neatsargų nusikaltimą, žala atsirado dėl kaltinamojo neatsargaus neteisėto elgesio, pasireiškusio neatidumu, nedėmesingumu, tačiau tokio elgesio turinys ir kryptis nebuvo nukreipti padaryti žalą kitam asmeniui ar asmenims, D. A. KET pažeidė būdamas blaivus.

Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, pažeistų vertybių svarbą, skirtingų interesų pusiausvyrą bei atsižvelgęs į bylos aplinkybes, turinčias reikšmės šiam klausimui išspręsti teisingai, taip pat vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika šios kategorijos bylose, t.y. nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą priteistinos žalos dydžių ribas, mano, kad nukentėjusios prašyta ieškiniu priteisti neturtinės žalos suma ( 15000 litų ) yra aiškiai per didelė, neatitinka teismų praktikos. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra (kasacinės nutartys 2K–805/2007, 3K-342/2010). Teismas sprendžia, kad nukentėjusios prašoma priteisti neturtinei žalai atlyginti piniginė suma yra aiškiai neadekvati padarytai žalai, t. y. žymiai per didelė. o taip pat civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) išmokėta 2000 litų draudimo išmoka yra per maža.

Visų šių duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertindamas eismo įvykio aplinkybes ir pasekmes nukentėjusiajai, teismas sprendžia, ieškinys tenkintinas iš dalies nustatant, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju realiai atitinkančią padarytos veikos aplinkybes ir dėl to atsiradusias pasekmes dar neatlygintiną neturtinės žalos dydį –2000 litų.

Nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad būtų išieškotos turėtos išlaidos nukentėjusiojo advokato, kaip jo atstovo paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos nepriskiriamos nusikaltimu padarytos turtinės žalos, kategorijai, jų atlyginimą reglamentuoja BPK 106 str. 2 d., kur nurodoma, kad tokios išlaidos išieškomos iš kaltinamojo. Nukentėjusios prašomos priteisti advokato atstovavimo išlaidos ( 500 Lt, kas atitinka 144,81 EUR) yra pagrįstos ir įrodytos (t. 2, b. l. 102-103 ), todėl priteistinos iš kaltinamojo D. A..

Kaltinamojo D. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 str. 1d. 1 p. ). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

D. A. neteistas, administracine tvarka baustas už viešosios tvarkos pažeidimus, nedirba. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą. Nusikalstamos veikos pasekmės nėra sunkios. Kadangi kaltinamasis neteistas, bausmės, susijusios su laisvės atėmimu ( areštas ir terminuotas laisvės atėmimas ) neskirtinos. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavus nusikaltimą bei jį padariusį asmenį, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, skirtina žymiai mažesnė negu sankcijos vidurkis bauda. Kadangi byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, i LR BK 64¹ str. pagrindu bausmė mažintina1/3.

Atsižvelgiant į tai, kad D. A. neatsargų nusikaltimą padarė būdamas blaivus, pasekmės nėra sunkios, duomenų, kad buvo padaręs KET pažeidimus, nėra, baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303-305 str., 307 str., teismas

NUSPRENDĖ:

D. A. pripažinti kaltu pagal LR BK 281 str. 1 d. ir paskirti 18 ( aštuoniolikos ) minimalių gyvenimo lygių, t. y. 2340 ( dviejų tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimties litų ), kas atitinka 677 EUR ( šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus ) baudą. Taikyti LR BK 64¹ str. ir paskirtą bausmę sumažinus 1/3, galutinę bausmę paskirti 12 ( dvylikos ) minimalių gyvenimo lygių, t. y. 1560 ( vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimties ) litų, kas atitinka 451 EUR ( keturis šimtus penkiasdešimt vieną eurą ) baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 4 ( keturis ) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 6801, sąskaitą. Įspėti, jog nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai. Neturint lėšų baudai sumokėti, vadovaujantis LR BK 47str., 65str. taisyklėmis, bauda, nuteistojo sutikimu, gali būti pakeista viešaisiais darbais. Vengiant savo noru sumokėti baudą ir nesant galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), civilinei ieškovei Š. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 500 Lt ( penkis šimtus litų), kas atitinka 144,81 EUR( vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus ir 81 euro centą ) išlaidų atstovo pagalbai apmokėti.

Priteisti iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini), į/k (duomenys neskelbtini), civilinei ieškovei Š. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2000 Lt ( du tūkstančius litų), kas atitinka 579,24 EUR( penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir 24 euro centus ) nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.