Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2014 m. rugsėjo 23 d.

nukentėjusiajai – civilinei ieškovei K. R., jos atstovui advokatui

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsilavinimas pagrindinis, ištekėjusi, mokosi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., neteista, kaltinama pagal LR BK 281 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamoji G. V. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra 2013 m. balandžio 27 apie 4 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) 8,500 kilometre, vairuodama broliui M. S. priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 9 ir 133 punktų reikalavimus, tai yra kelio (duomenys neskelbtini)kilometre, vairavo transporto priemonę neturėdama teisės vairuoti, kai šios teisės nėra įgijusi, nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio būklę, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Opel Vectra“, priklausantis M. S. ir nesunkiai sutrikdyta šio automobilio keleivių L. R. ir K. R. sveikata.

Kaltinamoji G. V. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013-04-27 būdama blaivi brolio M. S. automobiliu, kurio rakteliai buvo palikti užvedimo spynelėje, iš B. km. į B. kaimą vežė L. R.. Kartu važiavo Ž. S., L. M., K. R.. Važiuojant žvyrkeliu, kur buvo duobės, automobilį sumėtė ir ji įvažiavo į griovį. Automobilis apvirto ant šono. Visi išlipo per dureles. Policijos pareigūnų ir greitosios medicinos pagalbos nekvietė. K. R. draugas išvežė į Marijampolės ligoninę, kas jai buvo sužalota- nematė. Ar kas nors buvo padaryta L. R., nežino, jis į ligoninę kreipėsi tik po kelių dienų. Automobilis buvo apdaužytas. Policijai nepranešė, nes vairavo neturėdama teisės vairuoti. Kartu važiavę asmenys nesidomėjo, ar ji turi teisę vairuoti. Nukentėjusiųjų neatsiprašiusi. Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį pripažįsta, žalos neatlygino. K. R. ieškinį pripažįsta iš dalies. Pati pajamų negauna, turto neturi, išlaiko tėvai.

Nukentėjusioji K. R. parodė, kad 2013 metais balandžio mėn., naktį iš 26 į 27 važiavo G. V. vairuojamu automobiliu iš B. km. į B. km. Ji sėdėjo galinėje automobilio sėdynėje už vairuotojos. Bevažiuojant ji girdėjo, kaip L. R. sakė G. V. stabdyti, nes didelės duobės. Automobilį sumėtė. Ji užsimerkė ir jautė, kad automobilis verčiasi, ant jos užkrito du žmonės. Ją ištraukus iš automobilio, paskambino draugui ir šis atvažiavo į įvykio vietą bei parvežė ją į namus. Namuose, tik išlipus iš automobilio, pradėjo vemti, buvo kraujo. Motinai pasakė, kad bėgdama parkrito ant kelmo ir skauda krūtinę. Tą pačią naktį ją išvežė į Marijampolės ligoninę, po to į Kauno reanimacijos skyrių. Ligoninėje gydėsi 19 dienų, plaučiuose buvo susikaupę skysčio, gydytojai sakė, kad yra plaučių plyšimas, sutrenktos kepenys ir inkstai. Iki šio įvykio inkstų susirgimų nesigydžiusi. Nuo trejų metų serga bronchine astma. Šių metų liepos mėn. pabaigoje buvo nustatyta, kad inkstas sumažėjęs. Šiuo metu vartoja vaistus nuo kraujo spaudimo. Prašo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti. Dėl periodiškų lankymųsi pas medikus, gydymosi ligoninėje negalėjo gerais įvertinimais baigti mokyklos, pastoviai vartoja vaistus nuo kraujo spaudimo, kuris susijęs su inksto pažeidimais. Po plaučio plyšimo vėl atsinaujino astma ir alergija. Šiuo metu nedirba, mokosi, gaunamos pajamos-70 litų stipendija. Kaltinamąją tik žinojo iš matymo, tačiau su ja nebendravusi, jos amžiaus ir kad neturi teisės vairuoti- nežinojo.

Iš įvykio apžiūros protokolo seka, kad įvykio vieta yra kelio (duomenys neskelbtini) kilometre. Kelio danga žvyruota, yra kelio posūkis, abiejose kelio pusėse yra grioviai. Ant kelio matosi automobilio padangų šoninio slydimo žymės link griovio, kurio šlaito žemės nustumtos. Ant žemės rastos 3 plastikinės automobilio detalės ir stiklo šukė. (b.l. 3-8, t.1).

Iš daiktų paėmimo, apžiūros protokolo seka, kad M. S. pateikė automobilį Opel Vectra,“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , automobilio registracijos liudijimą ir techninės apžiūros kortelę, draudimo sutarties liudijimą. Apžiūros metu nustatyta, kad automobilio kėbulas deformuotas, išdaužtas priekinis stiklas ir žibintai, veidrodėliai, sugadinta automobilio salono apdaila. Atlikus apžiūrą automobilis grąžintas M. S. (b.l. 9-17, 34, t.1).

Iš specialisto išvados Nr. G 433/13(09) seka, kad L. M. klinikiniais duomenimis konstatuoti galvos, krūtinės, pilvo, kairės blauzdos sumušimas paremtas tik nukentėjusios nusiskundimais, o objektyvių sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. L. M. eismo įvykio metu galėjo jausti fizinį skausmą ( b. l. 20, t.1 )

Iš specialisto išvados Nr.G 432/13(09) seka, kad L. R. klinikiniais duomenimis konstatuoti galvos sumušimas, krūtinkaulio kūno lūžimas, dalinis dešinio kelio sąnario kryžminio raiščio plyšimas, kurie galėjo būti padaryti dviem poveikiais. Konstatuoti sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietomis bukomis atsikišusiomis automobilio salono dalimis ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2013-04-27 įvykusio eismo įvykio metu (b.l. 22, t.1).

Iš specialisto išvados Nr. G 474/13(09) seka, kad K. R. klinikiniais duomenimis konstatuoti krūtinės sumušimas, dešinio plaučio plyšimas, kepenų ir dešinio inksto sumušimas, juosmens srities sumušimas galėjo būti padaryti kontaktuojant su žalojančiais paviršiais artimu vienas kitam metu. Konstatuoti sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietomis bukomis atsikišusiomis automobilio salono dalimis ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2013-04-27 įvykusio eismo įvykio metu (b.l. 25-26, t.1). Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 53/13(09) konstatuota, jog įvertinus papildomus medicininius dokumentus dėl K. R. gydymosi, sveikatos sutrikdymo nustatytas mastas nesikeičia ( b. .l. 108-109, t.1). Specialistas apklausos metu paaiškino, kad medicininiuose dokumentuose aprašytame echoskopijos tyrime nurodytas ne inksto sumušimas, o mažesnio echogeniškumo zona, panaši į hematomą ir tai ne pačiame inkste. Ūmaus inksto nepakankamumo po eismo įvykio nebuvo nustatyta. Dėl ko atsirado vėlesniuose dokumentuose nurodytas lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas, konkrečių priežasčių nėra nurodoma. Išraše iš Kauno klinikų nefrologijos skyriaus nurodyta, kad mažas dešinysis inkstas dėl neaiškios priežasties, su eismo įvykiu ir jo metu patirta trauma nesiejama. Dabartinė K. R. konstatuota dešinio inksto patologija gali išsivystyti nebūtinai tik dėl traumos, gali būti ir kitokios priežastys- uždegimas, ankstesnė patologija. Iš tirtų medicininių dokumentų kategoriškai tvirtinti, kad ši patologija atsirado dėl autoįvykio metu patirto sužalojimo, negali.

Iš liudytojo L. R. parodymų patikrinimo vietoje protokolo seka, kad jis parodo kelio (duomenys neskelbtini)esantį griovį, kur nuvažiavo G. V. vairuojamas automobilis Opel Vectra (b.l. 59-61, t.1).

Iš liudytojos L. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo seka, kad jis parodė vietą kelyje (duomenys neskelbtini) kilometre, kurioje G. V. vairuojamas automobilis nuvažiavo į griovį (b.l. 51-53, t.1).

Aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamoji G. V., vairuodama automobilį, pažeidė kelių eismo taisyklių 9 p., 14 p. 37 p., reikalavimus - nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, vairavo transporto priemonę netyrėdama teisės jos vairuoti, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio būklę, dėl ko nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Šio eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis ir sužaloti keleiviai L. R. ir K. R.. Iš teismo medicinos specialisto išvadų seka, kad abiems keleiviams- L. R. ir K. R. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaip seka iš nukentėjusios K. R. parodymų ir pateiktų medicininių dokumentų, po eismo įvykio jai atsiradusi dešinio inksto patologija, tačiau iš specialisto išvados ir specialisto paaiškinimo teisme seka, kad pagal medicininius dokumentus nėra pagrindo spręsti, kad ši patologija yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, tokia patologija gali atsirasti ne vien tik kaip traumos pasekmė. Specialistas apklausos metu detalizavo ir motyvavo savo Nr. pG 53/13(09) išvadą, nurodydamas, kad ir po teisiamojo posėdžio metu atliktos apklausos, pateiktų duomenų jo išvada dėl sužalojimo sunkumo laipsnio K. R. neiškeičia. Teismas abejoti specialisto išvada dėl sveikatos sutrikdymo masto neturi jokio pagrindo. Nors nukentėjusioji K. R. parodė, kad visi bendrai, tame tarpe ir kaltinamoji G. V., prieš važiuojant automobiliu vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau kaltinamoji tai neigia, jos blaivumas po eismo įvykio nebuvo nustatinėjamas, jokių kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad G. V. transporto priemonę vairavo viršydama leistiną alkoholio kiekį, nėra, todėl pripažintina, kad G. V. automobilį vairavo būdama blaivi. Kaltinamosios G. V. veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 1d. požymius.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Ieškinio dydį ir pagrindą patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai (t. 1, b. l. 111-113, t. 1 ). Kaltinamoji ieškinį pripažįsta visiškai. Ieškinys pagrįstas bei įrodytas ir turi būti tenkintas visiškai, šią sumą priteisiant iš kaltinamosios G. V., kadangi, jos kaip transporto priemonės valdytojos civilinė atsakomybė apdrausta nebuvo ( LR CK 6.280 str., 6.283 str. 1 d. ).

Nukentėjusioji K. R. pareiškusi 10 000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas-1500 litų iš kaltinamosios G. V.. Ieškinį grindžia tuo, kad dėl eismo įvykio ir patirtos traumos patyrė didelį fizinį skausmą, baimės jausmą, sumažėjo bendravimo galimybės. Dėl patirtų sužalojimų teko iškęsti intensyvius pilvo skausmus, ją beveik parą po eismo įvykio pastoviai pykino ir ji vėmė, buvo gydoma reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, vaikų ligų skyriuje. Neigiamas politraumos pasekmes jaučia iki šiol. Dėl periodiškų lankymųsi pas medikus, gydymosi ligoninėje negalėjo gerais įvertinimais baigti mokyklos ir pasirinkti pageidautas studijas, pastoviai vartoja vaistus nuo kraujo spaudimo, kuris susijęs su inksto pažeidimais. Po plaučio plyšimo vėl atsinaujino astma ir alergija. Kaltinamoji neužtikrino saugaus padidinto pavojaus šaltinio eksploatavimo, automobilį vairavo neturėdama teisės vairuoti. Ji iki šiol neatsiprašė nukentėjusiosios, nerodė pastangų atlyginti žalą ar susitarti dėl žalos atlyginimo

Kaltinamoji G. V. civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies- pripažįsta, kad jos veiksmais buvo padaryta neturtinė žala nukentėjusiajai K. R., tačiau konkrečios pinigų sumos, kurią sutiktų atlyginti, nenurodė.

Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d. konstatuota, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. G. V. nusikalstamą veiką padarė vairuodama automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau jos civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta, nes kaip seka iš draudimo bendrovės BTA duomenų, eismo įvykio dieną draudimo sutartis Nr. 12/4160480 negaliojo, ji buvo nutraukta 2013-04-02 draudėjo atstovo prašymu ( b. l. 171, t. 1).

Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, o taip pat ir sveikatos sutrikdymo atveju, todėl nukentėjusiosios K. R. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas (LR CK 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2d.). Neabejotinai nustatyta, kad G. V. padarė neatsargų nusikaltimą. Šios nusikalstamos veikos pasekmės-nukentėjusiajai K. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, teismas jau anksčiau nuosprendyje nurodytų motyvų pagrindu sprendė, kad dešinio inksto patologija tiesiogiai su eismo įvykiu nesiejama. Neabejotinai aišku, kad dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusioji patyrė stresą įvykio metu, fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, dėl patirtų sužalojimų ir jų gydymo patyrė nepatogumus- buvo gydoma ligoninėje, nelankė mokyklos, kas turėjo įtakos jos mokymosi rezultatams. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į tai, kad po eismo įvykio ypatingų liekamųjų patirto sužalojimo pasekmių taip pat nenustatyta- jau iki įvykio nukentėjusiajai buvo nustatytas neįgalumo lygis. Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra ir žalą padariusio asmens kaltės laipsnis bei forma. Neabejotinai nustatyta, kad G. V. padarė neatsargų nusikaltimą, žala atsirado dėl kaltinamosios neatsargaus neteisėto elgesio, pasireiškusio neatidumu, nedėmesingumu, tačiau tokio elgesio turinys ir kryptis nebuvo nukreipti padaryti žalą kitam asmeniui ar asmenims, G. V. KET pažeidė būdama blaivi. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, kai žala padaryta neatsargiais veiksmais, teismas vertina ir kaltinamosios turtinę padėtį. Kaltinamoji nedirba, augina mažametį vaiką, nekilnojamųjų daiktų neturi, tačiau ji yra jauno amžiaus, darbinga. taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamoji nukentėjusios net neatsiprašė. Byloje nėra surinkta duomenų, kad nukentėjusioji būtų žinojusi, jo kaltinamoji neturi teisės vairuoti transporto priemones, todėl spręsti dėl pačios nukentėjusios didelio neatsargumo šioje situacijoje nėra pagrindo.

Visų šių duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertindamas eismo įvykio aplinkybes, teismas sprendžia, ieškinys tenkintinas iš dalies nustatant, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju realiai atitinkančią padarytos veikos aplinkybes ir dėl to atsiradusias pasekmes atlygintiną neturtinės žalos dydį –6000 litų ( 1737,72 EUR ).

Nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad būtų išieškotos turėtos išlaidos nukentėjusiojo advokato, kaip jo atstovo paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos nepriskiriamos nusikaltimu padarytos turtinės žalos, kategorijai, jų atlyginimą reglamentuoja BPK 106 str. 2 d., kur nurodoma, kad tokios išlaidos išieškomos iš kaltinamojo. Nukentėjusiojo prašomos priteisti advokato atstovavimo išlaidos ( 1500 Lt, kas atitinka 434,43 EUR) yra pagrįstos ir įrodytos (t. 2, b. l. 3-4 ), todėl priteistinos iš kaltinamosios G. V..

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios G. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 str. 1d. 1 p. ). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

G. V. neteista, administracine tvarka nebausta, nedirba, mokosi, augina mažametį vaiką, charakterizuojama gerai. Kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą. Nusikalstamos veikos pasekmės nėra sunkios. Kadangi kaltinamoji neteista, bausmės, susijusios su laisvės atėmimu ( areštas ir terminuotas laisvės atėmimas ) neskirtinos. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavus nusikaltimą bei jį padariusį asmenį, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, skirtina žymiai mažesnė negu sankcijos vidurkis bauda. Kadangi byloje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taikyti LR BK 64¹ str. nėra pagrindo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pilnas įrodymų tyrimas buvo atliekamas siekiant išsiaiškinti veikos kvalifikacijai ir ieškinio dydžiui reikšmingas aplinkybes dėl teismo medicinos specialisto konstatuoto K. R. sužalojimo sunkumo, kaltinamosios pozicija ir jos parodymai šios aplinkybės nustatymui įtakos neturėjo, į šią aplinkybę teismas atsižvelgia nustatydamas ( mažindamas) kaltinamajai G. V. bausmės dydį.

Kadangi G. V. nusikaltimą padarė būdama blaivi, pasekmės nėra sunkios, duomenų, kad buvo padariusi KET pažeidimus, nėra, baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303-305 str., 307 str., teismas

NUSPRENDĖ:

G. V. pripažinti kalta pagal LR BK 281 str. 1 d. ir paskirti 20 ( dvidešimties ) minimalių gyvenimo lygių, t. y. 2600 ( dviejų tūkstančių šešių šimtų ) litų, kas atitinka 753 EUR ( septynis šimtus penkiasdešimt tris eurus ) baudą. Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 4 ( keturis ) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 6801, sąskaitą. Įspėti, jog nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai. Neturint lėšų baudai sumokėti, vadovaujantis LR BK 47str., 65str. taisyklėmis, bauda, nuteistojo sutikimu, gali būti pakeista viešaisiais darbais. Vengiant savo noru sumokėti baudą ir nesant galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

Priteisti iš kaltinamosios G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).,:

-civilinei ieškovei K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 6000 Lt ( šešis tūkstančius litų ), kas atitinka 1737,72 EUR ( vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt septynis eurus ir 72 euro centus ) nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti bei 1500 Lt ( vieną tūkstantį penkis šimtus litų), kas atitinka 434,43 EUR( keturis šimtus trisdešimt keturis eurus ir 43 euro centus ) išlaidų atstovo pagalbai apmokėti.

-civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai, kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) „Swedbank AB, 4003,27 Lt ( keturis tūkstančius tris litus ir 27 centus ), kas atitinka 1159,43 EUR ( vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus ir 43 euro centus ) turtinei žalai dėl nukentėjusiųjų K. R. ir L. R. gydymo išlaidų atlyginti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.