Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ramūnas Antanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-100-785/2015;

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė Teisminio proceso Nr. 1-37-1-00087-2013-3;

2015 m. sausio 17 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei, nuteistajai G. V., jos gynėjui advokatui Algirdui Sakalauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d. ir jai paskirta 20 MGL, t. y. 2600 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) / 753 EUR (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų) bauda.

Civilinei ieškovei K. R. priteista 6000 Lt (šeši tūkstančiai litų) / 1737,72 EUR (tūkstantis septyni šimtai trisdešimt septyni eurai ir septyniasdešimt du centai) nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti bei 1500 Lt (tūkstantis penki šimtai litų) / 434,43 EUR (keturi šimtai trisdešimt keturi eurai ir keturiasdešimt trys centai) išlaidų atstovo pagalbai apmokėti.

Civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai priteista 4003,27 Lt (keturi tūkstančiai trys litai ir dvidešimt septyni centai) / 1159,43 EUR (tūkstantis šimtas penkiasdešimt devyni eurai ir keturiasdešimt trys centai) turtinei žalai dėl nukentėjusiųjų K. R. ir L. R. gydymo išlaidų atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. pripažinta kalta dėl to, kad 2013 m. balandžio 27 d. apie 4 val. 30 min., Kazlų Rūdos sav., kelio Višakio Rūda-Bagotoji-Antanavas 8,500 kilometre, vairuodama broliui M. S. priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 9 ir 133 punktų reikalavimus, tai yra kelio Višakio Rūda-Bagotoji-Antanavas 8,500 kilometre, vairavo transporto priemonę neturėdama teisės vairuoti, kai šios teisės nėra įgijusi, nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio būklę, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Opel Vectra“, priklausantis M. S. ir nesunkiai sutrikdyta šio automobilio keleivių L. R. ir K. R. sveikata.

BK 59 str. 1 d. 6 p. numato kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, susijusią su nusikalstamos veikos padarymo sąlygomis. Tai rizikingas nukentėjusiojo elgesys. Tam, kad nukentėjusiojo elgesys būtų pripažintas rizikingu, pagal susiklosčiusią teismų praktiką (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. birželio 28 d. apžvalgos „Dėl teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 str.) 16 p.) jis turi būti iš esmės prieštaringas moralės normoms, kas buvo patvirtinta nagrinėjant bylą teisme. Be to, G. V. augina mažametį vaiką, jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, šiuo metu nedirba, todėl teismo paskirta piniginė bauda ir priteista neturtinė žala nukentėjusiajai yra aiškiai per didėlė ir turėtų būti sumažinta. Kitų priteistų sumų pareiškėja neskundžia.

Teismo posėdyje nuteistoji G. V. ir jos gynėjas advokatas Algirdas Sakalauskas apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios G. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. apibrėžtų apeliacinio proceso ribų, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kadangi apeliaciniame skunde keliamas tik bausmės individualizavimo ir neturtinės žalos dydžio klausimas, aukštesnysis teismas dėl nuosprendžio motyvų, susijusių su G. V. nuteisimu pagal BK 281 str. 1 d., plačiau nepasisako ir jų nevertina.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1 d., 2 d.). Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas paminėtų normų reikalavimų nepažeidė, jas taikė tinkamai, paskirta bausmė tinkamai individualizuota, proporcinga padarytam nusikaltimui ir nelaikytina aiškiai per griežta.

Nustatydamas bausmės dydį G. V. pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad G. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. G. V. neteista, administracine tvarka nebausta, nedirba, mokosi, augina mažametį vaiką, charakterizuojama gerai. Kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą. Nusikalstamos veikos pasekmės nėra sunkios.

Nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog G. V. augina mažametį vaiką, jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, šiuo metu nedirba, negali turi lemiamos reikšmės galutiniam teismo sprendimui. Be to, pirmos instancijos teismas įvertino šias aplinkybes kaip N. V. charakterizuojančias ir kitų, aukščiau išdėstytų, aplinkybių visumoje skyrė 20 MGL, t. y. 2600 Lt / 753 EUR bauda. G. V. skirta bauda yra žymiai mažesnė, nei sankcijos vidurkis, nes vadovaujantis BK 47 str. 3 d. 2 p. už nesunkų nusikaltimą yra numatyta iki 500 MGL dydžio bauda.

Nesutinkama ir su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nenustatė nuteistosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 6 p., tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiosios K. R. elgesys. Pažymėtina, kad ši lengvinanti aplinkybė reiškia, jog kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tikisi, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog nukentėjusioji būdama nepilnametė 4:30 val. buvo ne namuose, o linksminosi ir tariamai matydama, jog G. V. prieš vairuodama automobilį vartojo alkoholinius gėrimus jos nesulaikė, bet važiavo kartu, negali būti laikomos rizikingomis. Tai, kad nukentėjusioji, būdama nepilnamete, 4:30 val. buvo ne namuose, o linksminosi nesuponuoja išvados, jog ji elgėsi rizikingai. Savo veiksmais K. R. neskatino kaltininkės pradėti nusikalstamą veiką ir neprovokavo nusikalstamų G. V. veiksmų. Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusioji ar kiti asmenys būtų skatinę G. V. vairuoti. Priešingai, nukentėjusioji nurodė, jog važiuojant automobiliu L. R. sakė nuteistajai stabdyti, nes kelias buvo duobėtas, kas parodo, jog G. V. niekieno neverčiama pati elgėsi neatsakingai ir neapdairiai. Be to, byloje nėra duomenų, kurie neginčijamai įrodytų, jog nuteistoji vairavo neblaivi, todėl negalima teigti, kad K. R. elgėsi neatsakingai ir važiavo su neblaivia vairuotoja, o ne ją sulaikė.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje, nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir teismų praktikos šios kategorijos bylose, tinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. nuostatas, teisingai įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus ir tinkamai nustatė K. R. priteistinos neturtinės žalos dydį. Iš bylos duomenų matyti, jog K. R. patyrė stresą, fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus. Jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl ko nukentėjusioji patyrė nepatogumus, t.y. buvo gydoma ligoninėje, nelankė mokyklos, kas turėjo įtakos jos mokymosi rezultatams. Atsižvelgiant į visumą išdėstytų aplinkybių, darytina išvada, kad nukentėjusiajai K. R. padarytos neturtinės žalos dydis buvo nustatytas tinkamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyta 6000 Lt / 1737,72 EUR piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumą, sukeltas pasekmes, nuteistosios turtinę padėtį, jos kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, nešališkai ir objektyviai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, teismo išvados motyvuotos, pagrįstos, bausmė individualizuota tinkamai. Apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai nuosprendyje išdėstytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios G. V. apeliacinį skundą atmesti.