Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-07-02 · Civilinė byla Nr. 2A-1211-104/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-01-17Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-07-02Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-02
Bylos Nr.
2A-1211-104/2014
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-04236-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Antanas Rudzinskas, Ona Gasiulytė, Natalja Cikoto
Ieškovas
S. F.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybai ir UAB „Bitė Lietuva“
Kategorijos
  • 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1211-104/2014Teisminio proceso Nr. 2-02-3-04236-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 35.2.; 50; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Onos Gasiulytės ir Antano Rudzinsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3416-294/2013 pagal ieškovo S. F. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybai ir UAB „Bitė Lietuva“ dėl įsakymo panaikinimo bei žalos priteisimo, kurioje trečiasis asmuo yra Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas S. F. patikslintu ieškiniu (1t., b. l. 146, 2t., b.l. 46) prašė panaikinti Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos 2012-04-13 įsakymą Nr. IV-480, išreikalauti iš tarnybos atsakymą, įvertinti šios tarnybos pareigūnus, įpareigoti atsakovą UAB „Bitė Lietuva“ jos sąnaudomis atnaujinti paslaugų ieškovui teikimą, įpareigoti UAB „Bitė Lietuva“ pateikti įeinančių skambučių išklotinę (nuo paslaugų apribojimo iki paslaugos atnaujinimo dienos), įpareigoti UAB „Bitė Lietuva“ atsakyti į ieškovo paklausimą dėl klaidų bei kaip jos atsirado; nutraukti neteisėtą tarnybos bei UAB „Bitė Lietuva“ veiką/neveikimą ieškovo atžvilgiu bei teisingai atlyginti padarytą ieškovui turtinę ir neturtinę žalą.

Nurodė, kad nesutinka su tarnybos direktoriaus priimtu įsakymu, nes savo veiksmais tarnyba ne tik negina ieškovo teisių, bet jas ir pažeidžia. Prašo teismo išsiaiškinti ar žodis įsakymas teisėtai ir pagrįstai naudojamas priimamuose nutarimuose. Pažymėjo, kad esant jo teisių pažeidimui teismas turėtų priimti nutarimą dėl teismo nutarčių įteikimo pasirašytinai per tam tikrą maksimalų dienų skaičių ar nutartyje nurodytą konkretų dienų skaičių.

Atsiliepimas

Atsakovai su ieškiniu nesutiko.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimai atsakovai yra nepagrįsti. Pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 34 straipsnį paslaugos turi būti teikiamos ir elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis sudaroma pagal Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintas elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisykles. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-1160 patvirtintų Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 28 punktą abonentui paslaugų teikimas gali būti apribotas tik pasibaigus paslaugų kredito limitui arba abonentui pažeidus sutarties sąlygas, o jų 32 punkte įtvirtinta galimybė teikėjui nesilaikyti nurodytos nuostatos tuo atveju, kai abonento veiksmai sukelia pavojų teikėjo elektroninių ryšių tinklo veikimui, jo saugumui, vientisumui ar riboja kitų abonentų galimybę pasinaudoti teikėjo teikiamomis paslaugomis.

Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad yra tinkamai atsiskaitęs su atsakovu UAB „Bitė Lietuva“ už suteiktas paslaugas tuo metu, kai jam buvo sustabdytas paslaugų teikimas, o šalių sudarytoje sutartyje numatyta atsakovui UAB „Bitė Lietuva“ teisė sustabdyti paslaugų teikimą, jei ieškovas tinkamai nevykdys savo pareigas už teiktas paslaugas atsiskaityti, todėl tsakovas ieškovo teisių sustabdydamas išeinantį ryšį, o vėliau apribodamas ir kitų paslaugų teikimą, veikė teisėtai ir pagrįstai. Nors ieškovas tiek Ryšių reguliavimo tarnybai, tiek teismui nurodė, kad viena SMS žinutė nebuvo pristatyta, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šį faktą, nėra pateikęs.

Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, pažymėjo, kad ieškovas nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu nesukonkretino turtinės bei neturtinės žalos dydžio, nenurodė jos piniginės išraiškos, konkrečių, ieškovo manymu, neteisėtų atsakovų veiksmų. Kadangi teismas netenkino ieškovo reikalavimo dėl pripažinimo Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymo neteisėtu, todėl ieškovo reikalavimą priteisti neturtinę bei turtinę žalą taip pat atmetė.

Pasisakydamas dėl kitų ieškovo reikalavimų, nurodė, kad teismas ieškovo reikalavimus, nenurodžius, kokios ieškovo teisės buvo pažeistos, kokie konkretūs veiksmai iš atsakovų UAB „Bitė Lietuva“ bei Ryšių reguliavimo tarnybos pusės yra prieštaraujantys teisės aktams, apskritai įvertinti pareigūnų veiksmus) laikė nekonkrečiais ir nespręstinais. Nei teismui, nei Ryšių reguliavimo tarnybai ieškovas tiksliai nenurodė kitų atsakovo UAB „Bitė Lietuva“ klaidų. Pažymėjo, kad ieškovas taip pat prašė įpareigoti atsakovą pateikti įeinančių skambučių išklotinę, tačiau teismui nepateikė įrodymų, kad su tokiu prašymu protingu terminu, t.y. kol išklotinės yra saugomos teisės aktų nustatyta tvarka, yra kreipęsis į atsakovą UAB „Bitė Lietuva“. Atsižvelgiant į tai, teismas tokį ieškovo reikalavimą atmetė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad atsakovas Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnyba neteisingai, neteisėtai ir nepagrįstai aiškina, kad ji nėra ginčo šalis. Taip pat nurodė, kad nagrinėjamoje byloje neatsakyta į pagrindinį ieškovo reikalavi­mą, ar galutiniam paslaugos vartotojui, kuriam sudarytos sutarties nestandartinėmis, t.y. indi­vidualiai šalių aptartomis sąlygomis (CK 6.187 str.), suteiktas kreditas žymiai viršija reikalaujamą suteiktų paslaugų, kurių kokybę ieškovas užginčija, apmokėjimo sumą, suteikia teisę paslaugos tei­kėjui, savavališkai (pažeidžiant CK 6.158, 6.246 str. 1 d.) nusprendus, kad tai yra sutarties pažeidi­mas, apriboti paslaugos teikimą, o vėliau, paslaugos gavėjui tokią neteisėtą veiklą/ neveikimą už­ginčijus, kaip ir už tokią apribotą paslaugą reikalaujamų pilnų sumų sumokėjimo, ir neteisėtus ap­mokėjimo termino atžvilgiu, reikalavimus, ir nutraukti. Skundžiamame sprendime net neužsimenama apie 2013-10-07 teismo posėdyje nagrinėtą esminį šalių sutartimi galutiniam paslaugos vartotojui suteikto kre­dito limito klausimą. Anot apelianto, kreditas yra bet kuri atidėto (vėlesnio) apmokėjimo forma, ir tai yra jo paskirtis, esminė savybė. Tai yra piniginė prievolė, kurią reikia įvykdyti vėliau, pirkimo susitarimo atveju, paskola ar kitokie atideda­mojo mokėjimo metodai, leidžiantys vartotojams gauti paslaugas. Kaip tik tai ir yra šios bylos esmė, konkrečios sutarties skiriamoji savybė, nes 2005-01-26 sudaryta UAB „Bitė Lietuva” ir S. F. sutartis turi ir nestandartines sąlygas, būtent kredito limito, ir ši akivaizdžiai prieštarauja standartinėms sutartiems sąlygoms.

Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė prievolių vykdymą reglamentuojančias teisės normas. Teismas neatsižvelgė į CK 6.256 str. sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, t.y. kai sutartinės prievo­lės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Taip pat nurodė, kad pagal CK 6.260 str. 4 d., skolininkas nelaikomas praleidusiu įvykdymo terminą, kol prievolės negalima įvykdyti dėl to, kad kreditorius praleido įvykdymo terminą. Taip pat CK 6.263 str., pagal kurį pareiga atlyginti padarytą žalą, bei 6.264 str. samdančio darbuotojus asmens atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės 1 ir 2 d. Atsakovo teiginiai, kad jam numatyta teisė nutraukti paslaugų teikimą, ieško­vui neatsiskaičius už teikiamas paslaugas, reikalauja būtino paaiškinimo, kad 2005-01-26 su­darytoje šalių sutartyje, apskritai, tokios sąlygos nenurodytos. Pagal CK 6.720 str. už suteikiamas paslaugas klientas apmoka su­tartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kai­ną, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos. Šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį. Taigi, suteiktos paslaugos apmokamos sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, jei sutartis nenus­tato ko kita. Nagrinėjamos bylos atveju šalių sutartis vienareikšmiškai nustatė kredito limitą, kuris nėra išnaudotas, ir kurio privaloma neginčytinai paisyti.

Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymus ir įrodinėjimą Netinkamas įrodymų vertinimas, anot apelianto pasireiškė tuo, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog SMS žinutė nebuvo pristatyta, nepaaiškino, kokius įrodymus įmanoma pateikti, jei visa informacija yra atsakovo UAB „Bitė Lietuva“ žinioje, ir ji yra mažiausiai suinteresuota teikti nepalankius duomenis prieš save.

Pasisakydamas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog ieškovas nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu nesukonkretino turtinės bei ne­turtinės žalos dydžio. Pažymėjo, kad ieškovo 2013 m. balandžio 30 d. ieškinys visapusiškai pagrindžia patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydį, kurį nurodo pinigine iš­raiška: UAB „Bitė Lietuva“ padaryta turtinė ir ne­turtinė žala yra lygi 336 430,57 Lt; Ryšių reguliavimo tarnybos padaryta turtinė ir neturtinė žala yra lygi 437 890,28 Lt.

Pasisakydamas dėl kitų ieškovo reikalavimų, kuriuos teismas atmetė, nurodo, jog negalima sutikti su teismo padarytomis išvadomis, jog šie reikalavimai yra nekonkretūs. Pasak apelianto, esant nekonkretiems reikalavimas, ieškinys iš vis negalėjo būti priimtas.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Bitė Lietuva“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko, kad šioje byloje Ryšių reguliavimo tarnyba, ieškovui reiškiant reikalavimą dėl direktoriaus įsakymo panaikinimo, yra netinkamas atsakovas byloje, tačiau kadangi ieškovas tarnybai reiškia ir kitus reikalavimus, tai ji laikytina atsakovu kitų reikalavimų atžvilgiu. Pažymėjo, kad apeliantas skunde pateikia bendro pobūdžio samprotavimus dėl Ryšių reguliavimo Tarnybos direktoriaus įsakymo neteisėtumo, tačiau aiškiai nenurodo, kodėl šis įsakymas turėtų būti pripažintas neteisėtu bei panaikintas. Mano, kad teismas sprendime padarė teisingas išvadas, kad Ryšių reguliavimo Tarnybos direktorius savo įsakyme tinkamai įvertino šalių nurodytas aplinkybes, tinkamai konstatavo veiksmų teisėtumą pagal Elektroninių ryšių įstatymą bei pagal Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisykles ir priėmė pagrįstą bei motyvuotą įsakymą. Apeliantas nelaiko savęs skolingu UAB „Bitė Lietuva", tačiau nepaaiškina dėl kokių priežasčių susidariusi skola už telekomunikacijų paslaugas turėtų būti panaikinta. Teismas sprendime labai tiksliai nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad yra tinkamai atsiskaitęs su UAB „Bitė Lietuva" už suteiktas paslaugas tuo metu, kai jam buvo sustabdytas paslaugų teikimas. Iš į bylą patektų įrodymų matyti, kad 2005 m. sausio 26 d. UAB „Bitė Lietuva" sudarė su ieškovu mobiliojo ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 764928. Pagal šios sutarties 10.3. punktą ieškovas turėjo atsiskaityti per vieną mėnesį nuo atsiskaitomojo laikotarpio pabaigos. Pagal sutarties 12.2., 12.2.3., 12.3., 16.2. ir 16.2.1. punktus, jeigu abonentas yra įsiskolinęs UAB „Bitė Lietuva", ši turi teisę be išankstinio įspėjimo laikinai apriboti paslaugų teikimą, taip pat jei abonentas nepašalina pažeidimo per 30 dienų nuo pranešimo išsiuntimo abonentui dienos turi teisę sustabdyti paslaugų teikimą ir vienašališkai nutraukti sutartį. Ieškovo įsiskolinimas atsirado jam neapmokėjus 2011 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaitos faktūros. Vėliau ieškovui neapmokėjus kitų sąskaitų, 2011 m. gruodžio 6 d. buvo apribotas išeinantis ryšys. Paslaugų teikimas visiškai sustabdytas 2012 m. vasario 2 d., po to, kai ieškovas neapmokėjo už beveik 6 mėnesių laikotarpį. Sutartis nutraukta 2013 m. balandžio 17 d. Apie susidariusią skolą ieškovui ne kartą buvo priminta trumposiomis žinutėmis ir laiškais. Ieškovo įsiskolinimas siekia 166,23 Lt. Ieškovas savo ieškinyje prašė priteisti iš UAB „Bitė Lietuva" turtinę ir neturtinę žalą, tačiau tinkamai nepaaiškino, kuo pasireiškia UAB „Bitė Lietuva" neteisėti veiksmai/neveikimas, kaltė, priežastinis ryšys ir pan.

Atsakovas Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnyba atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad tiek atsakydama į pareiškėjo prašymą, tiek priimdama įsakymą, laikėsi visų procedūrinių teisės aktų reikalavimų, t. y. veikė taip, kaip to reikalauja jos veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Kaip matyti, apeliantas mano, kad ginčas tarp jo ir atsakovo UAB „Bitė Lietuva“ galėjo būti nagrinėjamas tik pagal šalių sudarytos Sutarties sąlygas ir bendrųjų teisės principų nuostatas, o Tarnyba, tarp Apelianto ir atsakovo UAB „Bitė Lietuva“ susiklosčiusiems sutartiniams santykiams neteisėtai taikė ERPT taisykles, kurios įsigaliojo 2005 m. gruodžio 23 d., t. y. po Sutarties sudarymo (2005 m. sausio 26 d.). Pažymi, kad Sutarties sudarymo metu galiojo Viešojo telefono ryšio paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. IV-I38 (Žin., 2003, Nr. 105-4738), kurios neteko galios 2005 m. gruodžio 23 d. įsigaliojus ERPT taisyklėms. Apeliantas į Tarnybą kreipėsi ne dėl sutarties sąlygų atitikimo teisės aktams, bet dėl Paslaugų teikimo (siųstų ir negautų trumpųjų žinučių, Paslaugų apribojimo) 2011 m. lapkričio mėn., todėl šiems teisiniams santykiams taikytini tuo metu galioję teisės aktai, t.y. Elektroninių ryšių įstatymas ir ERPT taisyklės. Atsižvelgiant į tai, tiek Įsakyme, tiek Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendime pagrįstai buvo taikomos šių teisės aktų nuostatos, o Apelianto teiginiai, kad ERPT taisyklės „šiuo konkrečiu šalių sutarties atveju net negali būti taikomos, <...> šios Taisyklės privalomos taikyti sutartims, kurios pasirašomos po Taisyklių priėmimo“ yra teisiškai nepagrįsti. Taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliantas vadovaujasi netinkama paslaugų kredito limito samprata. Pažymėjo, kad kredito limitas – tai pinigų suma, kurios ribose abonentui teikiamos paslaugos be išankstinio apmokėjimo per paslaugų teikimo sutartyje nurodytą ataskaitinį laikotarpį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas su atsakovu UAB „Bitė Lietuva“ 2005-01-26 sudarė abonentinę viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 764928, pagal kurios 1.1. punktą atsakovas įsipareigojo teikti viešojo judriojo telefono ryšio paslaugas ieškovui, o ieškovas – naudotis paslaugomis ir už jas atsiskaityti šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Pagal minėtos sutarties 10.3. punktą, ieškovas turėjo atsiskaityti per vieną mėnesį nuo atsiskaitomojo laikotarpio pabaigos. Pagal sutarties 12.2., 12.2.3., 12.3., 16.2. ir 16.2.1. punktus, jeigu abonentas yra įsiskolinęs UAB „Bitė Lietuva", ši turi teisę be išankstinio įspėjimo laikinai apriboti paslaugų teikimą, taip pat jei abonentas nepašalina pažeidimo per 30 dienų nuo pranešimo išsiuntimo abonentui dienos turi teisę sustabdyti paslaugų teikimą ir vienašališkai nutraukti sutartį.

Byloje neginčitinai nustatyta (ir tuo neginčija ieškovas), kad ieškovo įsiskolinimas atsirado jam neapmokėjus 2011 m. rugpjūčio –spalio mėnesių PVM sąskaitų faktūrų. Vėliau ieškovui neapmokėjus kitų sąskaitų, 2011 m. gruodžio 6 d. buvo apribotas išeinantis ryšys. Paslaugų teikimas visiškai sustabdytas 2012 m. vasario 2 d., po to, kai ieškovas neapmokėjo už beveik 6 mėnesių laikotarpį, o Sutartis nutraukta 2013 m. balandžio 17 d.

Taigi, atsakovas atliko minėtus veiksmus ieškovui pažeidus sutarties sąlygas, todėl yra pagrindas išvadai, kad atsakovo veiksmai atitinka sutarties 12.2., 12.2.3., 12.3., 16.2. ir 16.2.1. punktų sąlygoms bei įstatymo reikalavimams. Pažymėtina, kad Civilinis kodeksas nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymus ar sutarties nurodymus, o suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (6. 38 str., 6. 720 str. 3d.).

Iš ieškovo ieškinio, apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis neteisingai supranta ginčo 2005-01-26 sutartimi ieškovui suteikto 300 Lt kredito limito paskirtį ir reikšmę. Anot apelianto, kreditas yra bet kuri atidėto (vėlesnio) apmokėjimo forma, ir tai yra jo paskirtis, esminė savybė. Tai yra piniginė prievolė, kurią reikia įvykdyti vėliau, pirkimo susitarimo atveju, paskola ar kitokie atidedamojo mokėjimo metodai, leidžiantys vartotojams gauti paslaugas, tai yra šios bylos esmė, ginčo sutarties skiriamoji savybė, nes 2005-01-26 sudaryta UAB „Bitė Lietuva” ir S. F. sutartis turi ir nestandartines sąlygas, būtent kredito limito, ir ši akivaizdžiai prieštarauja standartinėms sutartiems sąlygoms.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokia ieškovo pozicija visiškai nepagrįsta, nes ginčo sutartyje nėra įtvirtinta ieškovo teisę apmokėti už paslaugas tik tada, kai susidaro pusė kredito limito, kaip jau buvo minėta, pagal minėtos sutarties 10.3. punktą, ieškovas turėjo atsiskaityti per vieną mėnesį nuo atsiskaitomojo laikotarpio pabaigos. Tokios abonentų teisės nenustato nei Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas, nei Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintas Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisykles, pagal kurias teikiamos paslaugos ir sudaromos lektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis. Kaip teisingai nurodo atsakovė Ryšių reguliavimo tarnyba, paslaugų kredito limitas – tai pinigų suma, kurios ribose abonentui teikiamos paslaugos be išankstinio apmokėjimo per paslaugų teikimo sutartyje nurodytą ataskaitinį laikotarpį. Toks kredito limito aiškinimas leidžia daryti išvadas, kad kredito limitas yra maksimali suma, už kurią klientas gali naudotis paslaugomis be išankstinio apmokėjimo, tačiau jokiu būdu nereiškia, kad nepasiekęs maksimalios kredito sumos, apskirtai neturi pareigos už gautas paslaugas mokėti.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų, neatsirado ir atsakovų civilinės atsakomybės pagrindų ir sąlygų (CK 6. 246- 248 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl turtinė ir neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie teisiškai nereikšmingi ir neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Taigi, teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (Lietuvos Respublikos CPK 176, 185 str.), bei materialines teisės normas, reglamentuojančias prievolių vykdymą, bei pagrįstai ieškinį atmetė. Apeliaciniame skunde išdėstyti ieškovo teiginiai nepaneigia šių teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo. Kadangi nėra pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti kaip pagrįstas ir teisėtas (Civilinio proceso kodekso 263 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Natalja CikotoOna GasiulytėAntanas Rudzinskas