Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Stasiui Skersiui,

2017 m. sausio 30 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. P. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolei V. V. dėl 27,09 Eur žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl turtinės žalos, kurią, pareiškėjos teigimu, ji patyrė dėl netinkamų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta, toliau – ir Klaipėdos AVPK) Kelių policijos biuro pareigūnų veiksmų, pareiškėjai dar kartą paskiriant nuobaudą už administracinį teisės pažeidimą.

Dėl teisės aktų, reglamentuojančių žalos atlyginimą

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – toliau ir CK) 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams ar neveikimui; 2) žalai; 3) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1283/2013, 2016 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-279-556/2016 ir kt.). Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010, 2016 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-279-556/2016 ir kt.). Pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnis yra speciali teisės norma, kurios paskirtis pasireiškia tuo, kad jos taikymas nėra sietinas su kita CK norma – 6.246 straipsniu, kuriame yra pateiktas neteisėtų veiksmų apibūdinimas, kaip sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti. Tai reiškia, kad valstybės deliktinė atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai valdžios institucijų (jų darbuotojų) veiksmai neatitinka jiems pagal įstatymus privalomo elgesio modelio (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1493/2012).

CK 6.271 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Nagrinėjamoje byloje pagal faktines bylos aplinkybes privalo būti nustatyta, ar egzistuoja deliktinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Dėl Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro pareigūnų veiksmų

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja turtinės žalos atlyginimą kildina iš Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro pareigūnų veiksmų, kuriais pareiškėjai neteisėtai ir nepagrįstai padidinta bauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (akto redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir ATPK) 134 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, nors pareiškėja administraciniu nurodymu Nr. 30AN-35773116-15 paskirtą 14 Eur baudą buvo sumokėjusi.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas organas (pareigūnas) arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas surašo protokolą. ATPK 260 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad jeigu yra šio kodekso 260¹ straipsnyje nurodyti pagrindai, pareigūnas į administracinio teisės pažeidimo protokolą įrašo administracinį nurodymą, kuriame turi būti: <...> 3) išaiškinimas, kad per šios dalies 2 punkte nurodytą terminą nesumokėjus baudos šis administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio teisės pažeidimo protokolas bus siunčiamas organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Pagal ATPK 260¹ straipsnio 1 dalį, šio ATPK 259¹ straipsnyje nurodyti pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašo administracinį nurodymą už tuos administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnių sankcijose numatyta ne didesnė kaip aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų maksimali bauda. Administracinis nurodymas yra į administracinio teisės pažeidimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per dešimt darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos, o šio kodekso 260² straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytais atvejais – nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, numatytos šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą, bet ne mažesnę kaip du eurai.

Bylos medžiaga bei bylos šalių paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjai 2015 m. rugpjūčio 12 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame buvo įrašytas administracinis nurodymas, kuriuo pasiūlyta pareiškėjai iki 2015 m. rugpjūčio 26 d. sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, numatytos už ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, – 14 Eur į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (minėta, toliau – ir VMI) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (b. l. 25-26). Pareiškėjai buvo nurodyta, kad jai nesumokėjus baudos per nurodytą terminą, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio teisės pažeidimo protokolas bus siunčiamas organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Nustatyta, jog pareiškėja paskirtą 14 Eur baudą sumokėjo 2015 m. rugpjūčio 25 d. (b. l. 6), tačiau nepaisant to, Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro pareigūnas administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo ir 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu pareiškėjai padidino baudą, t. y. už ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą paskyrė 28 Eur baudą (b. l. 10). VMI viršininkas 2016 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. (23.31-08)483-13219 nusprendė į biudžetą iš pareiškėjos išieškoti 14 Eur (b. l. 9). Vykdant išieškojimą, antstolė 2016 m. kovo 24 d. nurodė nuo pareiškėjos sąskaitos priverstinai nurašyti 39,20 Eur (b. l. 13). Nurašant minėtą pinigų sumą, bankas taip pat nuskaičiavo 0,87 Eur (b. l. 15).

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 17 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-346-174/2016 panaikino Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą (minėta, toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjai A. P. už pažeidimo, numatyto ATPK 134 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 28 Eur bauda. Teismas nutartyje konstatavo, kad Nutarimas buvo priimtas pažeidžiant A. P. procesines teises, t. y. administracinė byla buvo išnagrinėta ne 2016 m. rugsėjo 14 d., kaip buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, o 2015 m. rugpjūčio 26 d., nors 2015 m. rugpjūčio 24 d. A. P. pagal institucijos 2015 m. rugpjūčio 12 d. jai surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, į kurį buvo įrašytas administracinis nurodymas, pasiūlant A. P. iki 2015 m. rugpjūčio 26 d. sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, numatytos už ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, – 14 Eur, šią baudą sumokėjo.

Byloje taip pat nustatyta, jog VMI viršininkas 2016 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. (23.31-08)483-29351 pripažino netekusiu galios sprendimą Nr. (23.31-08)483-13219, t.y. sprendimą į biudžetą iš A. P.s išieškoti 14 Eur (b. l. 22). 2016 m. gegužės 11 d. antstolė pervedė į pareiškėjos sąskaitą anksčiau išieškotą 14 Eur sumą, tačiau VMI liko pareiškėjai įregistruota 14 Eur prievolė už tą patį pažeidimą.

Remiantis aptartomis aplinkybėmis, spręstina, jog iš pareiškėjos sąskaitos buvo nurašyta 39,20 Eur suma, vadovaujantis Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro priimto Nutarimo, kuris vėliau buvo pripažintas neteisėtu, pagrindu.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 5-V-622, 2 punkte nustatyta, kad Registro paskirtis – registruoti policijos, <...> uždaviniams įgyvendinti, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai, saugiam eismui užtikrinti būtinus Registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti fiziniams ir juridiniams asmenims Registro duomenis ir dokumentus, atlikti kitus Registro duomenų tvarkymo veiksmus. Registro vartotojas – policijos ar kitas pareigūnas, kuriam nustatyta tvarka suteiktos tam tikros teisės dirbti su Registru (Taisyklių 3 punktas). Taisyklių 13 pavyzdyje, lentelėje (eilės Nr. 3) nurodyta, jog paieška gali būti atlikta, siekiant gauti duomenis apie administracines nuobaudas ir baudų sumokėjimą. Taisyklių 52 pavyzdyje, lentelėje (eilės Nr. 1.2) nurodyta, jog paieškos eiga apie galiojantį ir neįvykdytą administracinį nurodymą. Pastabose nurodoma, kad jei pažymėtas šis kriterijus, ieškoma Registro įrašų (ar tarp jų), kurie nurodo, kad priimtas galiojantis procesinis sprendimas protokolas su administraciniu nurodymu (nepriimtas nutarimas ATP byloje) ir neįvykdytas (bauda nesumokėta).

Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, jog policijos pareigūnai, kuriems suteikta teisė naudotis Registro duomenimis, galėjo ir privalėjo patikrinti ar pareiškėja nėra sumokėjusi baudos, kuri jai buvo nurodyta administraciniu nurodymu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad policijos pareigūnai nepatikrino duomenų apie tai ar pareiškėja sumokėjo 14 Eur baudą pagal administracinį nurodymą. Policijos pareigūnai, neišsiaiškinę aplinkybių, kurios turėjo reikšmę administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, pažeidė ATPK 284 straipsnio 1 dalį bei neteisėtai ir nepagrįstai pareiškėjai paskyrė 28 Eur administracinę nuobaudą, numatytą ATPK 134 straipsnio 1 dalyje. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, kad dėl žmogiškosios klaidos policijos pareigūnas nepasižiūrėjo, jog pareiškėja buvo sumokėjusi 14 Eur baudą pagal administracinį nurodymą. Be to, kaip ir minėta, Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 17 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-346-174/2016 taip pat konstatavo Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro pareigūnų neteisėtus veiksmus nurodydamas, kad Nutarimas buvo priimtas pažeidžiant A. P. procesines teises, t. y. administracinė byla buvo išnagrinėta ne 2016 m. rugsėjo 14 d., kaip buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, o 2015 m. rugpjūčio 26 d.

Aptartos aplinkybės neginčijamai patvirtina Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro pareigūnų(-o) neteisėtus veiksmus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą bei neteisėtai pareiškėjai paskiriant 28 Eur baudą.

Dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos

CK 6.247 straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

Atsakovė nagrinėjamoje byloje teigia, jog ne Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro pareigūnų veiksmai sąlygojo žalai kilti, tačiau būtent pareiškėjos veiksmai, kadangi ji administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu tiksliai nenurodė gyvenamosios vietos adreso, todėl nebuvo galima jos tinkamai informuoti apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą. Nurodo, kad pareiškėja administracinio teisės pažeidimo protokole gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini), t. y. tokį pat adresą, kuris nurodytas ir gyvenamosios vietos deklaracijoje, o tikslų adresą nurodė tik 2016 m. balandžio 7 d. skunde, pateiktame Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybai. Mano, kad jei pareiškėja būtų buvusi atidi ir rūpestinga, įstatymų nustatyta tvarka ir terminais deklaravusi duomenis apie gyvenamąją vietą, tai ji laiku būtų gavusi informaciją apie administracinio teisė pažeidimo bylos eigą ir nebūtų patyrusi žalos.

Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog gyvenamoji vieta – pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnis nustato, jog gyvenamosios vietos deklaravimo tikslai yra rinkti ir kaupti duomenis apie asmenų gyvenamąją vietą, gerinti viešąjį administravimą. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys privalo šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka deklaruoti savo gyvenamąją vietą, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytas išlygas, arba būti įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą.

Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, spręstina, Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu buvo nurodžiusi tikslų gyvenamosios vietos adresą ar, kad buvo deklaravusi gyvenamosios vietos adresą, kuriuo su ja būtų galima susisiekti ar įteikti jai procesinius dokumentus. Tačiau nepaisant to, teismas sprendžia, jog ne pareiškėjos veiksmai (tikslaus gyvenamosios vietos adreso nenurodymas ar nedeklaravimas), o būtent policijos pareigūno(-ų) neteisėti veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą pareiškėjai. T. y., jei policijos pareigūnas(-ai) būtų tinkamai atlikę pareigą ir nustatę, kad pareiškėja yra sumokėjusi 14 Eur baudą pagal 2015 m. rugpjūčio 12 d. administracinį nurodymą, tuomet nebūtų pareiškėjai padaryta žala. Be to, policijos pareigūnai pakeitė administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo datą ir išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą kitu laiku, nei kad buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, su kuriuo pareiškėja buvo supažindinta. Pareiškėja žinojo, kad neįvykdžius administracinio nurodymo dėl 14 Eur baudos sumokėjimo, jos administracinio teisės pažeidimo byla bus nagrinėjama 2015 m. rugsėjo 14 d., tačiau ne 2015 m. rugpjūčio 26 d. kaip tai padarė Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro pareigūnas, priimdamas Nutarimą, kuriuo pareiškėjai A. P. už pažeidimo, numatyto ATPK 134 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 28 Eur bauda. Vadinasi, dėl pareiškėjos veiksmų (tikslaus gyvenamosios vietos adreso nenurodymo ar nedeklaravimo) jai žala galėjo atsirasti tik tuo atveju, jei pareiškėja nebūtų sumokėjusi privalomuoju nurodymu nurodytos 14 Eur baudos ir neatvykusi į 2015 m. rugsėjo 14 d. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą bei po to institucijai nebūtų galima jos tinkamai informuoti apie sekančią bylos nagrinėjimo datą (po to, kai bylos nagrinėjimas būtų buvęs atidėtas).

Visa tai įvertinus sprendžiama, jog būtent policijos pareigūnų neteisėti veiksmai sąlygojo tai, kad pareiškėjai neteisėtai buvo išieškota bauda.

Dėl turtinės žalos dydžio

Pareiškėja teigia, kad ji patyrė 27,09 Eur turtinę žalą.

Byloje nustatyta, jog vykdant išieškojimą neteisėto Nutarimo pagrindu, nuo pareiškėjos sąskaitos priverstinai buvo nurašyta 39,20 Eur (b. l. 13). Nurašant minėtą pinigų sumą bankas nuskaičiavo 0,87 Eur mokestį (b. l. 15). Pareiškėja nurodė, kad 2016 m. gegužės 11 d. antstolė grąžino į pareiškėjos sąskaitą anksčiau išieškotą 14 Eur sumą. Vadinasi, pareiškėja iš viso patyrė 26,07 Eur ((39.20 Eur + 0,87 Eur) – 14 Eur) turtinės žalos. Pažymėtina, jog pareiškėja nors ir nurodo, kad patyrė 27,09 Eur turtinę žalą, tačiau ji nepateikė jokių įrodymų, kuriais pagrįstų 1,02 Eur žalos atsiradimą. Pareiškėja byloje yra pateikusi 2016 m. balandžio 4 d. Swedbank AB mokėjimo nurodymą Nr. 162/16/293-3, kuriuo 1,02 Eur sumokėti VĮ Registrų centrui (b. l. 14), tačiau niekaip neargumentuotas ir nepagrįstas šios pinigų sumos ryšys su nagrinėjama byla.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu sprendžiama, kad dėl Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro pareigūnų neteisėtų veiksmų pareiškėja patyrė 26,07 Eur turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies ir jai iš atsakovės priteisiama 26,07 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 (akto redakcija, galiojanti 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos). Šių Rekomendacijų 8 punkte rekomenduojami užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami pagal koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas. Rekomendacijų 5 punkte numatyta, jog už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

Teisinių paslaugų 2017 m. sausio 18 d. sutartis Nr. 1/2017 patvirtinta, jog pareiškėjai teisines paslaugas nagrinėjamoje byloje teikė advokato padėjėjas Gintaras Degimas (b. l. 63).

Iš 2017 m. sausio 19 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 4/2017 matyti, kad pareiškėja už konsultaciją, patarimus ir procesinių dokumentų parengimą sumokėjo 120 Eur (b. l. 65). Minėtos sąskaitos apmokėjimą patvirtina 2017 m. sausio 19 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 843076 (b. l. 64). Patikslintas skundas surašytas 2017 m. sausio 19 d., todėl imamas 2016 metų trečiojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris tuo metu buvo 793,3 Eur. Pareiškėjai teisines paslaugas teikė advokato padėjėjas, todėl maksimali priteistina suma už patikslinto skundo parengimą – 1 586,60 Eur. Pareiškėja už patikslinto skundo parengimą sumokėjo 120 Eur sumą, kuri neviršija Rekomendacijų maksimalių priteistinų dydžių.

Akcentuotina ir tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sprendžiant klausimus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo skundą tenkinus iš dalies, nuosekliai laikomasi taisyklės, kad tuo atveju, kai skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai teismo patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-144/2012, 2015 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-697-756/2015 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje galutiniu teismo sprendimu buvo patenkinta 96,23 procentų pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimų. Vadinasi, pareiškėja turi teisę į 115,48 Eur (120 Eur x 96,23 procentai) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjai priteistina 115,48 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

Pareiškėja taip pat prašo grąžinti 20 Eur sumokėtą žyminį mokestį.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 38 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, jog sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai žyminis mokestis sumokėtas už skundą (prašymą, pareiškimą), kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

Pareiškėja, kreipdamasi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį (b. l. 30). Pažymėtina, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-11448-965/2016 perdavus bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, pareiškėjai nebuvo grąžintas sumokėtas žyminis mokestis.

ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai, pareiškimai) dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjai negrąžintas sumokėtas žyminis mokestis už skundą, kuris nepatenka į apmokestinamų skundų kategoriją, todėl jai grąžinamas 20 Eur sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 40 straipsnio 5 dalimi, 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1-2 punktais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos A. P. patikslintą skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjai A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 26,07 Eur (dvidešimt šešis eurus ir 07 centus) turtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjai A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 115,48 Eur (šimtą penkiolika eurų ir 48 centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitoje dalyje prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.

Pareiškėjai A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) grąžinti 20 Eur (dvidešimt eurų) žyminį mokestį, žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.