Šiaulių apygardos teismo nutartis

2022-04-12 · Byla Nr. e1S-30-282/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-12
Bylos Nr.
e1S-30-282/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30324-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Žindulienė
Kategorijos
Byla Nr. e1S-30-282/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30324-2021-0Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. balandžio 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. kovo 10 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose 2022 m. kovo 3 d. buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje T. D. pareikštas kaltinimas

Motyvuojamoji dalis

1.1. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2021 m. rugsėjo 2 d. apie 14.55 val., (duomenys neskelbtini) mieste esančiame (duomenys neskelbtini) parke, iš ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno bei su savimi laikė J. D. suteiktame socialiniame bute, adresu: (duomenys neskelbtini), narkotines medžiagas, įvyniotas į popieriaus lankstinuką, - kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 6,317 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 3,9 %, įdėtas į plastikinę dėžutę - kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 18,473 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 10,7 %, įvyniotas į devynis folijos rutuliukus, sudėtus iš metalinėje dėžutėje - kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 7,083 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 10,6 %, įdėtas į folijos paketą - kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 8,185 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 9,9 % bei laikomas dėžutėje - smulkintuve kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 0,310 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 10,2 %, iš viso 40,368 g kanapių (antžeminių dalių), kol 2021 m. rugsėjo 2 d., apie 14.55 val., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Raseinių rajono policijos komisariato (toliau – Raseinių r. PK) pareigūnų šios narkotinės medžiagos buvo surastos ir paimtos.

1.2. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu: ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2021 m. rugsėjo 2 d. apie 14.55 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo pramoniniu būdu pagamintą, smogiamojo-trupinamojo poveikio nešaunamąjį ginklą – kastetą ir jį laikė J. D. suteiktame socialiniame bute, adresu: (duomenys neskelbtini), iki kol 2021 m. rugsėjo 2 d., apie 14.55 val., Šiaulių AVPK Raseinių r. PK pareigūnų atliekamų procesinių veiksmų metu jis buvo surastas ir paimtas.

2. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. kovo 10 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje T. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, perdavė prokurorui, nustatant 1 mėnesio terminą, skaičiuojamą nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems pažeidimams pašalinti. Nutartyje konstatuota, kad prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytos aplinkybės kelia abejonių dėl veikos kvalifikavimo ir jos atitikimo BPK 418 straipsnio reikalavimams, nes „susipažinus su prokurorės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nėra aišku, kodėl įtariamojo veiksmai prokurorės pareiškime kvalifikuojami pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kai pats kaltinamasis T. D. duodamas parodymus nurodė, jog „suprato, ką jis jam siūlo, nes jis išsireiškė žodžiu „pamėtyti“, o tai reiškia prekiauti „žole“, „jis paklausė per kiek laiko reikia padaryti, turėjo mintyje, kad parduoti narkotines medžiagas“, „suprato, kad vyriškis narkotines medžiagas duoda jam kaip ir skolon, kol jas parduos“. Šiuo konkrečiu atveju, akivaizdu, kad įtariamajam pareikštas kaltinimas neatitinka faktinių aplinkybių nurodytų formuluojamame kaltinime, o būtent tai, kad jis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno bei su savimi laikė narkotines medžiagas. Esant pagrindui perkvalifikuoti T. D. inkriminuojamą nusikalstamą veiką iš nesunkaus nusikaltimo į sunkų nusikaltimą, kuriame gali būti numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas, išnyktų įstatyme numatytos sąlygos procesui užbaigti baudžiamuoju įsakymu“. Nutartyje teismas konstatavo, kad nustatyti trūkumai trukdo nagrinėti bylą teisme bei teismui priimti vieną iš BPK 420 straipsnyje numatytų procesinių sprendimų.

3. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. kovo 10 d. nutartį kaip neteisėtą bei nepagrįstą ir grąžinti bylą nagrinėti tam pačiam apylinkės teismui.

3.1. Teigia, kad skundžiama nutartimi baudžiamoji byla buvo perduota prokurorui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 234 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią bylos perdavimas prokurorui galimas esant šių dviejų sąlygų visumai: 1) ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų; 2) šie kaltinamojo akto trūkumai arba kiti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai trukdo nagrinėti bylą. Nurodo, kad prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų pagrindžiančių įtariamojo T. D. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, nutarė ikiteisminį tyrimą užbaigti pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams perdavė baudžiamąją bylą su prokuroro 2022-03-01 pareiškimu, kuriame nurodyti visi duomenys atitinka BPK 419 straipsnio nuostatas, t. y. nurodyta, kokių veikų padarymu T. D. yra kaltinamas.

3.2. Taip pat skunde prokuroras nurodo, kad bylų supaprastintas procesas reglamentuotas BPK XXXI skyriuje, o šio skyriaus pirmajame skirsnyje yra įtvirtintos teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso nuostatos. BPK 420 straipsnyje numatyta, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per 7 dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų; 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais. Taigi, tokių teisėjo priimamų sprendimų sąrašas yra baigtinis. Pažymi, jog baudžiamasis procesas yra tiesos nustatymo procesas, o veikos kvalifikacija yra teisinio ginčo dalykas. Įstatyme tokio reikalavimo, kad pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pateikta veikos kvalifikacija būtų absoliučiai teisinga, nėra. Ji turi atspindėti prokuroro poziciją – prokuroro įsitikinimą, kaip turi būti kvalifikuota padaryta veika. Skirtingiems subjektams atliekant nusikalstamų veikų kvalifikavimą, pozicijos dėl teisės taikymo klausimų gali išsiskirti, tačiau vien tai, kad teismas nesutinka su prokuroro pareiškime išdėstytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu, savaime nereiškia, kad pats pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu yra su trūkumais ir dėl to bylos negalima nagrinėti teisme. Baudžiamosios bylos perdavimas prokurorui vien dėl šios priežasties kaip tik lemtų formalų teismo sprendimą ir nepagrįstai ilgesnę baudžiamojo proceso trukmę. Taip pat nurodo, kad BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra įtvirtinta galimybė, gavus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylą perduoti nagrinėti teisme. Toks sprendimas turi būti priimamas tuo atveju, kai teismas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, nustato, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu. Pastebi, kad teismo baudžiamojo įsakymo surašymas, yra teisėjo teisė (BPK 418 straipsnio 2 dalis), bet ne pareiga, todėl, esant bet kokių abejonių dėl galimybės priimti teismo baudžiamąjį įsakymą, byla turi būti perduodama nagrinėti teisme. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, manydamas, jog T. D. veiksmai, nurodyti pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kvalifikuoti netinkamai, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, visas kilusias abejones galėjo pašalinti nagrinėjimo teisme metu, t y. teismas turėjo priimti nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme (BPK 423 straipsnio 1 dalis), kur byla nagrinėtina teisme pagal bendrąsias, t. y. BPK V dalyje „Bylų procesas pirmosios instancijos teisme” nustatytas taisykles (BPK 425 straipsnio 2 dalis). Be to, BPK 287 straipsnis įtvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį BK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors: priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Taip pat pažymi, kad prokuroras teisminio nagrinėjimo metu taip pat turį įgaliojimus keisti pateiktą kaltinimą (BPK 256 straipsnio 1, 2 dalys).

3.3. Apibendrindamas skunde nurodytas aplinkybes, prokuroras teigia, kad prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu šioje byloje atitinka BPK 418 ir 419 straipsnių reikalavimus ir jokių esminių procesinių pažeidimų dėl veikos kvalifikavimo, trukdančių nagrinėti šį pareiškimą teisme, nėra. Teismo išvada, nurodyta skundžiamoje 2022-03-10 nutartyje, kad nustatyti trūkumai trukdo nagrinėti bylą teisme bei teismui priimti vieną iš BPK 420 straipsnyje numatytų procesinių sprendimų, yra nepagrįsta, todėl teismo nutartis kaip neteisėta ir nepagrįsta turi būti panaikinta, o byla grąžinta nagrinėti tam pačiam apylinkės teismui.

4. Atsiliepimų į prokuroro skundą per įstatymo nustatytą terminą negauta.

Skundas tenkinamas.

5. BPK 418 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta prokuroro teisė, esant baudžiamojo proceso įstatyme numatytoms sąlygoms, nuspręsti kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. BPK 420 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuoti procesiniai sprendimai, kuriuos priima teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą. Tokių sprendimų sąrašas yra baigtinis. Teismas turi teisę surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą, arba perduoti bylą nagrinėti teisme šio Kodekso 423 straipsnyje numatytais atvejais (kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu), arba nutraukti baudžiamąjį procesą šio Kodekso 424 straipsnyje numatytais atvejais (t. y. nustačius, kad yra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas (BPK 3 straipsnio 1 dalis)).

5.1. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu su baudžiamosios bylos medžiaga perduoti prokurorui motyvuodamas tuo, kad prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytos aplinkybės kelia abejonių dėl veikos kvalifikavimo ir jos atitikimo BPK 418 straipsnio reikalavimams, ir vertino, kad teismo nustatyti trūkumai trukdo nagrinėti bylą teisme bei teismui priimti vieną iš BPK 420 straipsnyje numatytų procesinių sprendimų. Pažymėtina, kad teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė argumentų, kodėl teismui nėra galimybės priimti BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto sprendimo, t. y. perduoti bylą nagrinėti teisme.

5.2. Pagal BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir BPK 423 straipsnio nuostatas, teismas perduoda bylą nagrinėti teisme, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu.

5.3. BPK 418 straipsnio, reglamentuojančio prokuroro teisę nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, 1 dalyje nurodyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Šiuo atveju T. D. kaltinamas padaręs BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, už kurios padarymą baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes: baudą, areštą, laisvės atėmimą iki 2 metų. Taip pat iš kaltinamojo T. D. pareiškimo baigiant ikiteisminį tyrimą matyti, kad jis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausme (b. l. 176–178). Taigi, šiuo atveju prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka BPK 418 straipsnio reikalavimus.

5.4. BPK 419 straipsnyje nurodyti reikalavimai, keliami prokuroro pareiškimui dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Pagal minėtą straipsnį prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turi būti: 1) nurodyti kaltinamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė ir prokuroro nuožiūra – kiti asmens duomenys; 2) trumpai aprašyta veika, dėl kurios padarymo kaltinamasis turi būti nubaustas baudžiamuoju įsakymu; 3) nurodytas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką; 4) išvardyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) nurodyta siūlomos kaltinamajam skirti bausmės rūšis ir dydis ir išdėstyta kaltinamojo nuomonė dėl to. Kaip iš byloje esančio prokuroro pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu matyti, T. D. inkriminuota veika kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir pareiškime suformuluotame kaltinime nusikalstama veika aprašyta išsamiai, nurodytos visos BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos esminės aplinkybės, kaip to reikalauja BPK 419 straipsnio nuostatos, todėl darytina išvada, kad prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus.

5.5. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas nesutinka su prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta T. D. veiksmų kvalifikacija ir tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs vien tik kaltinamojo T. D. ikiteisminio tyrimo metu pirminės apklausos metu duotus parodymus. Pažymėtina, kad kaltės bei kaltininko veiksmų teisingos kvalifikacijos klausimas išsprendžiamas įvertinus ne vien tik kaltininko subjektyvius parodymus, bet visumą byloje surinktų faktinių duomenų. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad yra pagrįstų abejonių dėl T. D. veiksmų kvalifikacijos, turėjo priimti nutartį bylą perduoti nagrinėti teisme ir ištirti ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visumą, t. y. ikiteisminio tyrimo metu T. D. duotus parodymus ištirti bei sugretinti su kitais byloje surinktais įrodymais, ir tik tada spręsti klausimą, ar kaltininko veiksmai teisingai kvalifikuoti. Be to, pagal teismų praktiką teismo nesutikimas su kaltinamajame akte (šiuo atveju prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) nurodytu asmens nusikalstamos veikos teisiniu įvertinimu nėra pagrindas išvadai, kad kaltinamasis aktas (prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų BPK nustatytų reikalavimų, bei kartu nėra pagrindas perduoti bylą prokurorui. BPK 256 straipsnio nuostatos numato galimybę bylą nagrinėjant teisme pakeisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis arba pakeisti nusikalstamos veikos kvalifikaciją. Pagal BPK 233 straipsnio nuostatas, negali būti laikoma kliūtimis, neleidžiančiomis nagrinėti bylą teisme, ikiteisminio tyrimo neišsamumas ir kitokie bylos trūkumai. Nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi procesines galimybes pilnai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes ir netgi pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ar veikos kvalifikavimą (BPK 256, 287 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415-677/2016, 2K-469-648/2015, 2K-40-895/2016). Be to, aukštesnysis teismas pažymi, kad kaltinamajame akte (šiuo atveju prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) pateikta veikos kvalifikacija turi atspindėti prokuroro poziciją, tai yra prokuroro įsitikinimą, kaip turi būti kvalifikuota padaryta veika. Esant būtinybei, kaltinime išdėstytos faktinės aplinkybės ar veikos kvalifikavimas gali būti keičiamas nagrinėjant bylą tiek pirmąja instancija, tiek apeliacine tvarka, tiek prokuroro prašymu, tiek nagrinėjančio teismo iniciatyva ir tokiu būdu nėra pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-469-648/2015). Dėl to aukštesnysis teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios (pvz., kaltinamojo veika neteisingai kvalifikuota), turėjo, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punktu, bylą perduoti nagrinėti teisme ir tik ištyręs byloje surinktus įrodymus, juos sugretinęs tarpusavyje, priimti sprendimą dėl T. D. kaltės ir jo veiksmų teisingos kvalifikacijos ar priimti sprendimą bylą perduoti prokurorui. Šiuo atveju, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas visiškai neargumentavo, kodėl nėra galimybės bylos perduoti nagrinėti teisme ir išsiaiškinti abejones keliančias aplinkybes.

6. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria T. D. baudžiamoji byla kartu su prokuroro pareiškimu, perduota prokurorui, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikinama ir byla grąžinama nagrinėti tam pačiam teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. kovo 10 d. nutartį ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei T. D. baudžiamąją bylą, kurioje T. D. kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, grąžinti nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Virginija Žindulienė