- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-17
- Bylos Nr.
- e2S-1265-273/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00788-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- E. Z.
- Atsakovas
- P. Z.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11573-1106/2020 pagal ieškovės E. Z. ieškinį atsakovui P. Z. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. Z. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui P. Z. prašydama nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų E. Z., gim. (duomenys neskelbtini) , ir A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam, nustatyti tėvo bendravimo su vaikais tvarką.
2. Atsakovas P. Z. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jo ir ieškovės santuokos nutraukimo procesas vyksta Jungtinės Karalystės teisme, todėl jis nesutinka, kad procesas vyktų ir Lietuvos teisme. Taip pat nurodė, kad Jungtinės Karalystės teismo sprendimu buvo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta su atsakovu, o ieškovei pritaikyti apribojimai bendrauti su vaikais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 9 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė gyvena Lietuvoje, atsakovas yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę, šalių nepilnamečiai vaikai ir atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje. Atsakovas kreipėsi į Jungtinės Karalystės teismą dėl santuokos su ieškove nutraukimo ir byla yra iškelta. Byla iškelta šeimos teisme. Peterborough šeimos teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimu šalių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu.
5. Teismas, remdamasis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamento Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (reglamentas „Briuselis II bis“) ir 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje nuostatomis sprendė, kad Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti nei vieno ieškinio reikalavimo. Šiai aplinkybei paaiškėjus po civilinės bylos iškėlimo, ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskirajame skunde ieškovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartį ir tęsti civilinės bylos nagrinėjimą. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismo nutartis suvaržo ieškovės teises;
1.2. Apie vaikų gyvenamosios vietos nustatymą Jungtinėje Karalystėje ieškovei nėra žinoma, nes jeigu ir vyko toks procesas, tai jis vyko slapta. Ieškovė neturi galimybių vykti bylinėtis Jungtinėje Karalystėje;
1.3. Atsakovo pateiktų dokumentų turinys ieškovei nėra suprantamas;
1.4. Teismo nutartis atima ieškovei galimybę savo teises ginti Lietuvoje.
7. Atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas kaip neteismingas Lietuvos Respublikos teismams – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar Lietuvos Respublikos teismas turi jurisdikciją spręsti ieškovės ieškinyje pareikštus reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.
11. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje. Šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Šalių nepilnamečiai vaikai yra gimę Jungtinėje Karalystėje. Atsakovas nesutinka, kad byla būtų nagrinėjama Lietuvoje. Nagrinėjamoji byla turi tarptautinį elementą.
12. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui (jurisdikcija) yra viena sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Ši taisyklė taikytina ir šeimos byloms su tarptautiniu elementu. Nustatęs, kad pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).
13. Teismas, gavęs ieškinį, visų pirma turi kiekvienam jų (reikalavimų) atskirai nustatyti tarptautinį (užsienio) elementą, susijusią valstybę ir teismingumo klausimui spręsti taikytiną teisės aktą. Taigi, esant pareikštiems keliems reikalavimams, dėl kiekvieno jų teismingumo teismas turi nuspręsti atskirai. Pažymėtina, kad bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų teismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiškai nesuponuoja galimybės nagrinėti kitus tuo pačiu ieškiniu reiškiamus reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte tokia galimybė tiesiogiai nurodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016, 13 punktas).
14. Svarbu pažymėti, kad nors Jungtinė Karalystė, su kuria ši byla yra susijusi, pasitraukė iš Europos Sąjungos, bet pagal Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos 67 straipsnio 1 dalį, iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (2020 m. gruodžio 31 d.) pradėtam teismo procesui ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 29, 30 ir 31 straipsniuose, Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 19 straipsnyje arba Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 12 ir 13 straipsniuose nurodytam teismo procesui ar ieškiniams, kurie yra susiję su tokiu teismo procesu, Jungtinėje Karalystėje, taip pat valstybėse narėse su Jungtine Karalyste susijusiais atvejais taikomi šie aktai ar nuostatos: a) Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 nuostatos dėl jurisdikcijos; b) Reglamento (ES) 2017/1001, Reglamento (EB) Nr. 6/2002, Reglamento (EB) Nr. 2100/94, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB nuostatos dėl jurisdikcijos; c) Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 nuostatos dėl jurisdikcijos; d) Reglamento (EB) Nr. 4/2009 nuostatos dėl jurisdikcijos.
15. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, jurisdikcijos klausimus, susijusius su santuoka ir tėvų pareigomis, reglamentuoja 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau - „Briuselis II bis“), o klausimus dėl 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas).
16. Ieškovės ieškinio reikalavimų dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo teismingumas nustatomas pagal Reglamento „Briuselis II bis“ nuostatas, o ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo teismingumas nustatomas pagal Išlaikymo reglamento nuostatas.
17. Reglamento „Briuselis II bis“ 3, 8, 9, 10, 12 ir 13 straipsniuose ir Išlaikymo reglamento 3 – 13 straipsniuose įtvirtinti jurisdikcijos pagrindai yra grindžiami įvairiais – tiek objektyviaisiais, tiek subjektyviaisiais, nuo bylos šalių valios priklausančiais, kriterijais. Atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis, ieškovės ieškinys gali būti nagrinėjamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir Jungtinės Karalystės teismuose.
18. Skundžiamos nutarties išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio a punkto 6 punktą, yra padaryta remiantis atsakovo pateiktais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas 2019 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi Jungtinės Karalystės Bury St. Edmunds teismą dėl santuokos su ieškove nutraukimo.
19. Išvadą, kad Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškovės reikalavimų dėl tėvų pareigų vaikams (vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tėvų bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo) ir dėl išlaikymo priteisimo pirmosios instancijos teismas padarė atsižvelgdamas į nuolatinę vaikų gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje (Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnis ir Išlaikymo reglamento 3 straipsnio b punktas), ir į atsakovo pateiktus duomenis apie 2020 m. sausio 29 d. Jungtinės Karalystės Peterborough šeimos teismo priimtą sprendimą, kuriuo šalių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu.
20. Atskirajame skunde teigiama, kad apeliantei nėra žinoma apie teismų procesus, vykusius Jungtinėje Karalystėje, įskaitant ir bylą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Nurodoma, kad apeliantei nėra suprantamas atsakovo pateiktų dokumentų turinys. Taigi, apeliantei kilo abejonių dėl atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų, kuriais remdamasis teismas be kita ko sprendė ir dėl ieškinio reikalavimų jurisdikcijos, patikimumo.
21. Apeliacinės instancijos teismas aukščiau nurodytus atskirojo skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.
22. Iš Teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančios bylos medžiagos nustatyta, kad pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, ieškinio ir jo priedų kopijos atsakovui į Jungtinę Karalystę buvo išsiųsti registruotu laišku. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau 2020 m. gegužės 18 d. elektroniniu paštu pateikė pranešimą, kuriame pranešė apie šalių skyrybų teismo procesą Jungtinėje Karalystėje. Atsakovas nesutiko, kad dėl tų pačių klausimų byla vyktų ir Lietuvoje. Pirmosios instancijos teismas atsakovo pranešimą įvertino kaip atsiliepimą į ieškinį ir 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi atsakovui nustatė 14 dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos atsiliepimo trūkumams pašalinti - pateikti atsiliepimo į ieškinį priedų patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą.
23. 2020 m. gegužės 29 d. atsakovas elektroniniu paštu atsiuntė patvirtinimą, kad 2020 m. gegužės 18 d. nutartį gavo. 2020 m. birželio 1 d. pirmosios instancijos teisme gautas atsakovo elektroninis laiškas, kuriame atsakovas pakartotinai nurodė, jog Jungtinės Karalystės Bury st. Edmunds teisme vyksta jo ir ieškovės skyrybų procesas, bylos Nr. BV19D24398. Prie minėto elektroninio laiško atsakovas pridėjo 2020 m. sausio 29 d. Jungtinės Karalystės Peterborough šeimos teismo sprendimo vertimą į lietuvių kalbą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
24. Bylos medžiaga patvirtina, kad byloje nėra pateikta 2020 m. sausio 29 d. Jungtinės Karalystės Peterborough šeimos teismo sprendimo, o yra tik minėto sprendimo vertimas. Pirmosios instancijos teismui atsakovas taip pat nepateikė 2020 m. gegužės 18 d. elektroniniu paštu teiktų dokumentų, kuriais įrodinėjo aplinkybes apie šalių santuokos nutraukimo procesą Jungtinės Karalystės teismuose, vertimų į lietuvių kalbą. Taigi, atsakovas nepašalino 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi nustatytų trūkumų.
25. Pagal CPK 114 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. CPK 113 straipsnio 3 dalis nustato, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Rašytiniai įrodymai pateikiami CPK 114 straipsnyje nustatytos formos. Jeigu rašytinis įrodymas surašytas ne valstybine kalba, kartu pateikiamas įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo vertimas (CPK 198 straipsnio 2 dalis).
26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad asmuo savo teisę į bylą pateikti procesinį dokumentą gali įgyvendinti tiek dokumentą pateikdamas raštu (popierine forma), tiek elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų ir tvarkos (CPK 175¹ straipsnis). Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmuo, siekdamas realizuoti teisę teikti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, tą turi padaryti pagal teisingumo ministro nustatytą tvarką, o ne įstatymo nenumatytu būdu – elektroniniu paštu, kuriuo siunčiant dokumentus nėra jokios objektyvios galimybės įsitikinti asmens tapatybe ir jo valia (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1507-516/2017; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580-464/2018; 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – Aprašas) įtvirtinta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – LITEKO VEP) posistemiu (Aprašo 3 punktas). Įrodymai turi būti pateikiami teismui tokia pačia tvarka kaip ir dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai.
27. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl ieškinio reikalavimų teismingumo išsprendė remdamasis rašytiniais įrodymais pateiktais nesilaikant įstatymo nustatytos dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimo tvarkos (CPK 175 ¹ straipsnis) ir formos (CPK 113 straipsnis 3 dalis, 114 straipsnis, 198 straipsnio 2 dalis) reikalavimų. Dėl nurodytų procesinės teisės pažeidimų liko neatskleista bylos esmė ir galėjo būti neteisingai išspręstas jurisdikcijos klausimas, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškovės ieškinio reikalavimų teismingumo nustatymo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
28. Iš naujo spręsdamas klausimą dėl ieškovės ieškinio reikalavimų teismingumo, pirmosios instancijos teismas privalo išsireikalauti iš atsakovo rašytinius įrodymus patvirtinančius apie šalių užvestas civilines bylas Jungtinėje Karalystėje susijusias su ieškovės pareikštais reikalavimais ir kitus įrodymus, reikalingus ieškinio reikalavimų jurisdikcijai nustatyti. Pirmosios instancijos teismui rašytiniai įrodymai turi būti pateikti laikantis įstatymo nustatytos dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų ir jų priedų bei rašytinių įrodymų pateikimo tvarkos ir formos reikalavimų.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškinio reikalavimų teismingumo nustatymo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.