- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-30
- Bylos Nr.
- eI1-10198-1029/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00803-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Kairienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Advokatai
- Rasa Vilkelytė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Kalėjimų tarnyba), priteisti 50000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl tinkamos ir savalaikės medicinos priežiūros neužtikrinimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2023 m. vasario 7 d. jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini). 2023 m. vasario 28 d. taikytas gydymas nereceptiniais vaistais Livosil ir Essentiale forte bei paskirtas planinis (duomenys neskelbtini) aparatu FibroScan. Gydymas minėtais vaistiniais preparatais 2023 m. kovo 7 d. buvo pratęstas. Pažymi, kad 2023 m. gruodžio 21 d. jam skirtas gydymas vaistu „Maviret“ (toliau – ir vaistas), tačiau savalaikis gydymas šiuo vaistu nebuvo užtikrintas. Teigia, kad dėl laiku nesuteikto gydymo vaistu „Maviret“ 2024 m. sausio 19 d. teikė skundą Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininkui. Po skundo pateikimo jam buvo paaiškinta, kad galimas tik pusės paskirtų vaistų išdavimas, kadangi didesniu kiekiu šių vaistų, pataisos įstaiga nėra apsirūpinusi, nors šiuos vaistus reikia vartoti nepertraukiamai. Akcentuoja, kad gydymas vaistu buvo pradėtas tik 2024 m. vasario 14 d. Dėl atsakovės atstovės aplaidumo, laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 21 d. iki 2024 m. vasario 14 d., nesuteikus paskirto gydymo vaistu „Maviret“, patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė neigiamais dvasinius išgyvenimais, nepatogumu, emociniu sukrėtimu, depresija, pažeminimu, kančia, reputacijos, sveikatos ir gyvenimo kokybės pablogėjimu, išsivystė nemiga.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokato padėjėja palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Teigia, kad gydytojo 2023 m. gruodžio 21 d. paskirtas medikamentinio gydymo vaistas „Maviret“ pareiškėjui pasirašytinai išduotas 2024 m. sausio 24 d. Tvirtina, kad receptinius vaistus įstaiga, kaip ir kitos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, gauna iš vaistinės ir jų gavimo trukmė nuo įstaigos veiksmų nepriklauso, ji įtakoti vaistinių preparatų tiekimo Lietuvos Respublikos rinkai ir pasitaikančių laikinų sutrikimų negali. Teigia, kad pareiškėjui gydytojo paskirtus vaistus Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrius (toliau – ir PASPS) užsakė „Gintarinėje“ vaistinėje, gavus juos iš vaistinės, vaistas pareiškėjui išduotas nedelsiant. Pažymi, kad gydymas vaistu „Maviret“ pareiškėjui nebuvo nutrauktas, vaistas paskirtas pirmą kartą, todėl žala pareiškėjo sveikatai nepadaryta. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra fiksuota sveikatos būklės pablogėjimo ir/ar kitų padarinių, susijusių su vaisto neišdavimu. Į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo psichologus dėl emocinės būklės pablogėjimo, kurią galėjo sukelti pareiškėjo skunde minimos aplinkybės, V. K. nesikreipė. Vertina, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus, yra paties pareiškėjo subjektyvi nuomonė ir nesutinka su pareiškėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą. Akcentuoja, kad pareiškėjas nepagrindė reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumos, nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš, jo teigimu, neteisėtų Lietuvos valstybei atstovaujančios Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmų (neveikimo) - nuo 2023 m. gruodžio 21 d. iki 2024 m. vasario 14 d. neišduodant vaistinio preparato diagnozuotai ligai gydyti, priteisimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).
Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m gegužės 29 d. pažymos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas yra nuteistasis ir laisvės atėmimo bausmę iki 2024 m. balandžio 30 d. atliko Pravieniškių 2-ajame kalėjime, po to išvyko į Vilniaus kalėjimą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui 2023 m. vasario 7 d. buvo diagnozuota pavojinga užkrečiamoji liga – (duomenys neskelbtini), šios ligos gydymui 2023 m. vasario 28 d. buvo skirti vaistai Livosil 140 mg ir Essentiale f 600 mg, o nuo 2023 m. gruodžio 21 d. skirtas 8 savaičių gydymas vaistu „Maviret“ 100/40 mg. Infekcinių ligų gydytojas 2023 m. gruodžio 21 d. pareiškėjui išrašė elektroninį receptą Nr. 7024760875, vaistas „Maviret“ išrašytas 4 savaitėms, o 2024 m. vasario 8 d. vaistą „Maviret“ pareiškėjui gydytojas išrašė dar 4 savaitėms. Pareiškėjui išrašytas vaistas buvo kompensuojamas valstybės lėšomis, kadangi pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (taikoma redakcija, galiojusi nuo 2023 m. liepos 1 d.) 6 straipsnio 4 dalies 22 punktą, suimtieji ir nuteistieji, atliekantys arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes laikomi apdraustais.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atsakovės atstovės veiksmų neteisėtumą iš esmės sieja su tuo, kad jis nuo 2023 m. gruodžio 21 d. iki 2024 m. vasario 14 d. nebuvo aprūpintas būtinais vaistais „Maviret“ pagal diagnozuotą ligą ir gydytojo paskirtą gydymą.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. sausio 24 d. skundu kreipėsi į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą dėl jo neaprūpinimo gydytojo paskirtais vaistais. Iš šiame skunde esančio prierašo matyti, kad pareiškėjas atsakymo į skundą raštu atsisakė, savo parašu patvirtino, kad 2024 m. sausio 24 d. gavo dėžutę vaistų. Iš 2024 m. vasario 8 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad šiame aprašyme yra gydytojo įrašas, kad vaistų vartojimo pertraukos nebuvo ir, kad pacientas turi vaistų iki 2024 m. vasario 14 d. Iš aptartų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjui vaistas „Maviret“ buvo išduotas 2024 m. sausio 24 d., o ne 2024 m. vasario 14 d. kaip pareiškėjas nurodo skunde.
Atsakovės atstovė neginčija aplinkybės, kad pareiškėjui laiku nebuvo išduotas gydytojo paskirtas vaistas „Maviret“, tačiau akcentuoja, kad aprūpinimas vaistu užtruko dėl vaistų tiekimo sutrikimų ir ji negalėjo daryti įtakos vaisto gavimui.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnis nustato, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiūrai priskiriama ir baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusių asmenų, kuriems teismo nutartimi paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, asmenų, kuriems ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi paskirtas suėmimas, asmenų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes Lietuvos Respublikoje, asmens sveikatos priežiūra. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais. Bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto ir laisvės atėmimo bausmes uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose atliekantiems nuteistiesiems, taip pat atviro tipo bausmės atlikimo vietose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems šio kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą, teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems nuteistiesiems pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos jų bausmės atlikimo vietose; šias paslaugas teikia laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai (Bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1914/1R-427 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarkos aprašo 18 punktą vaistais (vaistiniais preparatais) ir (ar) vaistinių prekėmis, reikalingais pacientams teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, Lietuvos kalėjimų tarnybą aprūpina vaistinė, veikianti pagal teisės aktus, reglamentuojančius ligoninės vaistinių veiklą. Taigi, laisvės atėmimo įstaigose asmens sveikatos priežiūros padaliniai vaistais aprūpinami ir asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos vadovaujantis tais pačiais teisės aktais, kaip ir viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. V-1051 patvirtintu Veiklos su vaistiniais preparatais asmens sveikatos priežiūros įstaigose vykdymo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas, taikoma redakcija galiojanti nuo 2023 m. lapkričio 29 d.), privalo vadovautis asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurios įsigyja vaistinių preparatų nepriklausomai nuo to, ar yra įsteigta ligoninės vaistinė, ar turi įdarbintą licencijuotą vaistininką, ar už šią veiklą atsako kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įsakymu paskirtas asmuo (3 punktas). Aprašo 7 punkte numatyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi laikyti tokio dydžio vaistinių preparatų atsargas, kad būtų užtikrintas kokybiškų ir prieinamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, o pagal 8 punktą asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovas tiesiogiai atsako, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigoje būtų laikomos tokio dydžio vaistinių preparatų atsargos, kad būtų užtikrintas Aprašo 7 punkto nuostatų įgyvendinimas. Aprašo 33 punkte numatyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos skyriuje vaistinių preparatų atsargos turi būti tokio dydžio, kad būtų užtikrintas aprašo 7 punkto nuostatų įgyvendinimas. Asmuo, atsakingas už vaistinių preparatų laikymą skyriuje, atsako už vaistinių preparatų įtraukimą į apskaitą, skyriaus atsargų dydžius, kad būtų užtikrintas Aprašo 7 punkto nuostatų įgyvendinimas (35 punktas). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2006 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. V-1051 1.3 papunkčiu patvirtino ir Vaistinių preparatų įsigijimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje iš kitos asmens sveikatos priežiūros įstaigos tvarkos aprašą (toliau – Tvarkos aprašas), pagal kurio 5 punktą asmens sveikatos priežiūros įstaiga gali įsigyti vaistinį preparatą iš kitos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, jei nustato, kad paciento gydymui, gyvybės išgelbėjimui ar pratęsimui, taip pat ligos diagnostikai ar prevencijai būtino vaistinio preparato nėra galimybės įsigyti iš juridinių asmenų, turinčių Farmacijos įstatymo nustatyta tvarka išduotą didmeninio platinimo arba gamybos licenciją, ir Farmacijos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 2 punkto reikalavimus atitinkančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos atveju – iš kitų Europos ekonominės erdvės valstybių asmenų, turinčių teisę vykdyti vaistinių preparatų didmeninį platinimą.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymo Nr. 1R-303 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių biudžetinių įstaigų reorganizavimo“ 2.1 papunkčiu buvo patvirtintas Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių biudžetinių įstaigų reorganizavimo sąlygų aprašas, pagal kurį Laisvės atėmimo vietų ligoninė nuo 2023 m. sausio 1 d. buvo reorganizuota jungimo būdu, ją prijungiant prie Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kurio pavadinimas po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnyba. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos kalėjimų tarnyba nuo 2023 m. sausio 1 d. perėmė visas Laisvės atėmimo vietų ligoninės teises ir pareigas. Šio įsakymo 2.2 papunkčiu buvo patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos nuostatai, pagal kurių 14.7 papunktį Kalėjimų tarnybos viena iš funkcijų yra įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, nustatytomis sąlygomis organizuoti ir teikti pirminio ir antrinio lygio ambulatorines bei pirminio ir antrinio lygio stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas suimtiesiems ir nuteistiesiems, esantiems laisvės atėmimo vietose. Iš aptartų nuostatų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu subjektu, atsakingu už nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, aprūpinimą vaistais, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimą buvo atsakinga Kalėjimų tarnyba.
Kalėjimų tarnybos direktorius 2023 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-135, patvirtino Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus darbo organizavimo tvarkos aprašą (toliau – Darbo organizavimo aprašas), kurio paskirtis nustatyti darbo organizavimo tvarką Lietuvos kalėjimų tarnybos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriuje pagal veiklos adresus, įgalinti sveikatos priežiūros paslaugas teikiančius specialistus suteikti prieinamas, visapusiškas, kokybiškas ir saugias pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas suimtiesiems/nuteistiesiems. Pagal Darbo organizavimo aprašo 5.4 papunktį bendrosios praktikos slaugytojas atsako už savalaikį ir teisingą vaistinių preparatų pagal gydytojo paskyrimą pateikimą pacientui. Kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-577 patvirtino Vaistų (vaistinių preparatų) valdymo PASPS ir gydomuosiuose skyriuose aprašą (toliu – Vaistų valdymo aprašas). Vaistų valdymo aprašo 41 punktas nurodo, kad PASPS gydytojui paskyrus suimtajam/nuteistajam kompensuojamuosius vaistinius preparatus ir išrašius e-receptą, sveikatos priežiūros specialistas ar kitas atsakingas asmuo užsakymą dėl šių vaistinių preparatų (pacientų, kuriems išrašyti e-receptai, sąrašas) saugiomis elektroninėmis priemonėmis pateikia vaistinei, su kuria sudaryta bendradarbiavimo sutartis dėl kompensuojamųjų vaistų ir medicininės paskirties priemonių pardavimo pagal gydytojo išrašytus receptus.
Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad Kalėjimų tarnyba netinkamai vykdė Aprašo 7, 8, 33, 35 punktuose numatytą pareigą laikyti tokio dydžio vaistinių preparatų atsargas, kad PASPS veikiančiame prie Pravieniškių 2-ojo kalėjimo, būtų užtikrintas kokybiškų ir prieinamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimas. Kalėjimų tarnyba nesilaikė Darbo organizavimo apraše numatytų tikslų – suteikti prieinamas, visapusiškas, kokybiškas ir saugias pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas nuteistiesiems ir nesilaikė 5.4 punkte numatytos pareigos pacientams laiku pateikti gydytojo paskirtus vaistus. Teismo vertinimu, atsakovės atstovė turėjo pareigą iš anksto planuoti savo veiklą ir apsirūpinti reikiamų vaistinių preparatų atsargomis, ypač žinant, kad jų poreikis yra didelis, jog esant reikalui, nuteistieji būtų laiku aprūpinti reikalingais vaistais, o ypač tais, kurie skirti itin pavojingų ligų (konkrečiu atveju (duomenys neskelbtini)) gydymui. Teismas daro išvadą, kad atsakovės atstovė neužtikrino, kad pareiškėjas laiku būtų aprūpintas gydytojo paskirtu vaistu „Maviret“ 100/40 mg. Atsakovės atstovės nurodytas argumentas, jog pareiškėjo vaistu negalėjo aprūpinti laiku dėl vaistų tiekimo sutrikimo ir, kad ji tam negalėjo daryti įtakos, situacijos nekeičia, kadangi kaip jau minėta, tai nepaneigia atsakovės atstovės pareigos iš anksto numatyti ir planuoti vaistinių preparatų išteklius taip, kaip tai numato Aprašo nuostatos. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, ar atsakovės atstovė dėjo pastangas vaistą gauti iš kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, t. y. ar ėmėsi visų įmanomų būdų (ar pasinaudojo Tvarkos aprašo 5 punktu), tam, kad pacientas nedelsiant būtų pradėtas gydyti gydytojo paskirtu vaistiniu preparatu ir būtų užtikrintos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui 2023 m. vasario 7 d. diagnozavus pavojingą užkrečiamąją ligą – (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. gruodžio 21 d. paskyrus gydymą vaistu „Maviret“ 100/40 mg, būtent Kalėjimų tarnyba turėjo pareigą pasirūpinti, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo PASPS būtų pakankamas vaistų kiekis tinkamoms sveikatos priežiūros pasaugoms suteikti. Pažymėtina, kad jei kalėjimų tarnyba būtų tinkamai organizavusi savo darbą ir iš anksto apsirūpinusi vaistinių preparatų atsargomis, pareiškėjas gydymą būtų gavęs iš karto. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Kalėjimų tarnyba veikė nepakankamai rūpestingai, t. y. jos veiksmai buvo neteisėti CK 6.271 straipsnio prasme.
Nustačius Kalėjimų tarnybos neteisėtus veiksmus dėl savalaikio pareiškėjo neaprūpinimo vaistu, atsižvelgiant į tai, kad teisė į sveikatos apsaugą yra saugotina pagal Konstitucijos 53 straipsnį, konstatuotina, jog dėl to pareiškėjas patyrė žalą. Nors administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės gauti paskirtą vaistą pažeidimas, teismo nuomone, vaisto negavimas nustatytu laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 21 d. iki 2024 m. sausio 24 d., jo teisių ribojimas ir sukelti nepatogumai kalint Pravieniškių 2-ajame kalėjime, sudarė prielaidas patirti neigiamus išgyvenimus, t. y. kilti neturtinei žalai. Taigi, tarp nurodytų atsakovės atstovės pažeidimų ir pareiškėjui kilusių neigiamų padarinių egzistuoja priežastinis ryšys.
Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-690/2015 pažymėjo, kad aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai bei dvasiniai išgyvenimai turi būti kompensuojami didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti turi būti skiriama mažesnė suma. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiais administracinis teismas (toliau – LVAT) (žr., pvz., LVAT 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-716-261/2020, 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1124-1062/2020).
Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kaip jos buvo pažeistos, pažeidimo trukmė, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir taip toliau. Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.
Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatyto pažeidimo mąstą, intensyvumą ir trukmę, vadovaudamasis ir LVAT formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl gydymo medikamentiniais vaistais neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 21 d. iki 2024 m. sausio 24 d., pareiškėjas turėjo patirti didesnius nepatogumus, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jam būtų laiku pateikti reikalingi medikamentai. Teismas sutinka, kad vaistų negavimas nustatytu laikotarpiu sudarė prielaidas pareiškėjui patirti dvasinius išgyvenimus, baimę, kas atitinka neturtinės žalos sąvoką CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme, tačiau reikia įvertinti ir tai, kad nuo pat (duomenys neskelbtini) diagnozės patvirtinimo, nebuvo stebima šio susirgimo paūmėjimo požymių, pareiškėjas į psichologus dėl laiku nepateikto vaisto, nesikreipė, gydymas vaistu nebuvo nutrauktas, teismo įsitikinimu, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti proporcinga bei protinga suma yra 600 Eur, kuri priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.
Atsižvelgiant į LVAT praktiką tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis), 5 procentų dydžio metinės palūkanos yra priteisiamos (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-3550/2011, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2071-1062/2019). Nagrinėjamu atveju yra aktuali CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti jam neturtinę žalą, į teismą kreipėsi 2024 m. gegužės 13 d., administracinė byla teisme iškelta 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi. Atitinkamai, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2024 m. gegužės 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas pažymi, kad 6 proc. dydžio procesinės palūkanos priteistinos tik tuomet, kai šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys (CK 6.210 str.).
Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė teismui jokių bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Taip pat pažymėtina, kad šiuo atveju ginčą pralaimėjusi šalis yra valstybė, o atstovavimo išlaidas patyrė taip pat valstybė, kuri garantavo nemokamą pareiškėjo atstovavimą byloje. Atsižvelgus į tai, prašymas dėl išlaidų atlyginimo netenkintinas (žr., pvz., LVAT 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2160-261/2017).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo V. K. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui V. K. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 600 Eur (šešių šimtų eurų) neturtinę žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2024 m. gegužės 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.