Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos „Bruneros“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo, civilinėje byloje ieškovės viešosios įstaigos Mažeikių ligoninės ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Bruneros“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Mažeikių ligoninė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei VšĮ „Bruneros“ (anksčiau – VšĮ „Kretingos maistas“), prašydama pripažinti 2015 m. vasario 27 d. sutartį Nr. F8-12/614 niekine ir negaliojančio ab initio (nuo pradžios), taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės VšĮ „Bruneros“ 128 997,74 Eur.

2. Ieškovė nurodė, kad įvykdžius viešąjį pirkimą atviro supaprastinto konkurso būdu, su atsakove 2015 m. sausio 2 d. buvo sudaryta pacientų dietinio maitinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartis. Atsakovė sudarytos sutarties pagrindu prisiimtus įsipareigojimus aiškino siaurai ir neteikė dalies paslaugų. Kadangi ieškovė įsipareigojo užtikrinti viešąjį interesą, ji mažos vertės apklausos iš vieno tiekėjo būdu atliko papildomų paslaugų pirkimą dėl pagaminto maisto išdalinimo palatose bei panaudotų indų ir įrankių plovimo paslaugų įsigijimo, 2015 m. vasario 27 d. su atsakove sudarė paslaugų sutartį Nr. F8-12/614 (toliau – ir 2015 m. vasario 27 d. sutartis).

3. Viešųjų pirkimų tarnyba, vykdydama neplaninį 2015 m. sausio 2 d. ir 2015 m. vasario 27 d. su atsakove sudarytų sutarčių atitikties teisės aktams vertinimą, padarė išvadą, kad ieškovė netinkamai apskaičiavo numatomą pirkimo vertę bei netinkamai pasirinko pirkimo būdą, be to, ieškovė vykdė viešąjį pirkimą, sudarė viešojo pirkimo sutartį ir atliko mokėjimus už paslaugas, kurių atsakovė neteikė.

4. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. vasario 27 d. sutartis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms – Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatytiems principams, 2 dalyje įtvirtintam pirkimo tikslo principui, 9 straipsnio 1 daliai, 85 straipsnio 2 daliai, 92 straipsnio 2 daliai, todėl yra sąlygos pripažinti sutartį niekine ir negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78 straipsnio pagrindu. Kadangi atsakovė neteikė paslaugų pagal 2015 m. vasario 27 d. sutartį ir nepatyrė kaštų, yra pagrindas taikyti restituciją pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, 6.145 straipsnio 1 dalį bei grąžinti sumokėtą sumą ieškovei.

5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jai neturėtų kilti neigiami padariniai dėl to, jog ieškovė netinkamai vykdė pirkimus. Atsakovė nesutiko, kad ji neteikė paslaugų pagal 2015 m. vasario 27 d. sutartį. Pagal 2015 m. sausio 2 d. sutarties nuostatas atsakovė įsipareigojo pagaminti maistą, pristatyti jį į skyrius, išduoti jį ligoninės skyrių darbuotojams, pateikti reikalingus indus bei įrankius. Pagal šią sutartį atsakovė neįsipareigojo padalyti maisto į porcijas. Pagal 2015 m. vasario 27 d. sutartį ieškovė pirko aptarnavimo paslaugas, tai yra maisto padalijimo į porcijas paslaugą bei panaudotų indų, įrankių sutvarkymo paslaugą. Ieškovė nepagrįstai prašo byloje taikyti restituciją, nes paslaugos ieškovei buvo suteiktos ir šalių grąžinimas į pradinę padėtį nėra galimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. vasario 27 d. paslaugų sutartį, taikė restituciją ir priteisė iš atsakovės ieškovei 128 997,74 Eur.

7. Teismas, įvertinęs pirkimo sąlygų, kurių pagrindu 2015 m. sausio 2 d. buvo sudaryta pacientų dietinio maitinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartis, nuostatas, sprendė, kad ieškovė ketino įsigyti ligonių maitinimo paslaugą, pagaminto pagal porcijų kiekį maisto perdavimą ieškovės darbuotojams. Teismo vertinimu, šios sutarties sudarymo metu atsakovė įsipareigojo atlikti visas aptarnavimo paslaugas, susijusias su maisto pagaminimu ir išdavimu. Atsakovei maisto gamyba bei jo išdavimas yra profesinė veikla, todėl ji privalėjo įvertinti visas išlaidas, susijusias su pirkimo objektu – maisto gamyba, jo išdavimu, panaudotų įrankių, indų sutvarkymu. Ieškovė pirkimo sąlygas išdėstė tinkamai, atsakovė su šiomis sąlygomis sutiko. Pagal tuo metu galiojusio VPĮ 28 straipsnio nuostatas, atsakovė turėjo teisę paklausti ieškovės dėl viešojo pirkimo sąlygų, jeigu jos buvo išdėstytos neaiškiai, tačiau atsakovė šia teise nepasinaudojo.

8. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad 2015 m. vasario 27 d. sutartis buvo sudaryta atsakovės reikalavimu, jai nepagrįstai atsisakius perduoti maistą pagal reikiamą porcijų kiekį, atsisakius sutvarkyti panaudotus indus bei įrankius. Teismas nustatė, kad ieškovė, vykdydama pirkimą pagal 2015 m. vasario 27 d. sutartį, derybas vedė tik su atsakove. Teismas vertino, kad paslaugų pirkimas iš vieno tiekėjo nebuvo galimas, todėl buvo pažeisti sutarties sudarymo metu galiojusiame VPĮ 3 straipsnyje nurodyti lygiateisiškumo, skaidrumo principai. Kadangi perkančioji organizacija netinkamai pasirinko pirkimo būdą, teismas konstatavo, jog viešojo pirkimo sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyvias VPĮ normas.

9. Teismas nustatė, kad atsakovė faktiškai neteikė 2015 m. vasario 27 d. sutarties 1.1 papunktyje nurodytos paslaugos – pristatyto maisto išdalijimo ligoninės pacientams palatose. Atsakovė dėl maitinimo paslaugos anonimiškumo negalėjo perduoti ligoniams maisto palatose.

10. Teismas pažymėjo, kad byloje įrodytas imperatyvių įstatymo normų pažeidimas, todėl ieškovės prašymas taikyti restituciją teisėtas (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad restitucija byloje negali būti taikoma, nes ieškovei paslaugos buvo suteiktos. Atsakovė faktiškai neteikė pristatyto maisto išdalijimo ligoninės pacientams palatose paslaugos, tuo tarpu indų, įrankių sutvarkymo paslauga yra 2015 m. sausio 2 d. sudarytos pacientų dietinio maitinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutarties dalis ir už šią paslaugą atsakovei yra sumokėta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Apeliaciniame skunde atsakovė VšĮ „Bruneros“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Teismas netinkamai įvertino ieškovės atsakomybę tinkamai organizuoti viešąjį pirkimą ir numatyti aiškias pirkimo sąlygas. Būtent ieškovė, kaip perkančioji organizacija, yra atsakinga už tinkamo viešojo pirkimo būdo pasirinkimą. Tačiau teismas visas neigiamas ieškovės netinkamo veikimo pasekmes perkėlė atsakovei.

11.2. Perkančiosios organizacijos turi nustatyti aiškias, tikslias pirkimo sąlygas. Atsakovės teigimu, tarp šalių nėra ginčo, kad 2015 m. sausio 2 d. pacientų dietinio maitinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo tik maisto tiekimą į ligoninės skyrius. Tai ieškovė pripažino tiek teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme, tiek viešai spaudoje. Ieškovė, tik sudariusi 2015 m. sausio 2 d. pacientų dietinio maitinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį, įvertino, kad tokia paslaugų apimtis jos netenkina, kadangi jai neužtenka turimų darbuotojų maisto porcijavimui pagal pacientų palatose skaičių. Būtent todėl ieškovė įvykdė pirkimą, kurio metu sudarė 2015 m. vasario 27 d. sutartį.

11.3. Atsakovė buvo ne vienintelė dalyvė pirmajame pirkime, pateikusi pasiūlymą, neįskaičiuodama pagaminto valgio pristatymo ir porcijavimo pacientams palatose, indų bei įrankių priežiūros paslaugų, o tai tik patvirtina, kad pagal pirmojo pirkimo sąlygas šios paslaugos nebuvo perkamos ir būtent taip jas suprato rinkos dalyviai. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad praktikoje ligoninės maisto pagaminimo ir porcijavimo paslaugas perka atskirai.

11.4. Kadangi ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai neapibrėžė, kokias paslaugas įsigyti siekė pirmuoju pirkimu, atsakovė negali būti laikoma atsakinga už tai, kad neteikė paslaugų, kurių ieškovė neįsigijo. Tai, kad ieškovė netinkamai parengė pirmojo pirkimo sąlygas, ji pripažino tiek teikdama atsakymus Viešųjų pirkimų tarnybai, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.

11.5. 2015 m. sausio 2 d. ir 2015 m. vasario 27 d. sutartimis buvo įsigytos skirtingos paslaugos. Pagal pirmojo pirkimo sąlygas buvo įsigyjamos maitinimo paslaugos, kurias sudaro maisto pagaminimas bei jo išdavimas (pirmojo pirkimo sąlygų 2.4 papunktis). Antrojo pirkimo objektas – pagaminto ir į skyrius pristatyto maisto išdalinimas ligoninės pacientams palatose, nešvarių indų surinkimas, plovimas, sandėliavimas (pirkimo sąlygų 8 punktas, 2015 m. vasario 27 d. sutarties 1.1 papunktis). Antruoju pirkimu buvo perkamos aptarnavimo paslaugos – jau pagaminto maisto porcijavimas, pristatymas iki palatų, pateiktų indų ir įrankių suruošimas bei sutvarkymas. Teismas nepagrįstai sprendė, kad perkančioji organizacija pirmuoju pirkimu siekė įsigyti tiek maisto pagaminimo, tiek jo pristatymo, porcijavimo ir įrankių bei indų tvarkymo paslaugas.

11.6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 2015 m. vasario 27 d. sutartis nebuvo vykdoma. Maitinimo paslaugos ieškovei buvo suteiktos visiškai, maistas buvo ne tik pagamintas, tačiau ir pristatytas iki kiekvienos palatos, išporcijuotas ne pagal ligoninės skyrius, tačiau kiekvienam pacientui, sutvarkyti indai bei įrankiai.

11.7. Ieškovė turėjo teisę nutraukti abi sutartis tuo atveju, jei paslaugų tiekėjas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartyje nurodytus įsipareigojimus. Tačiau ieškovė sutartis vykdė trejus metus, pretenzijų atsakovei dėl sutarčių nevykdymo nereiškė.

11.8. Teismo teiginiai, kad atsakovė neteisėtai nevykdė pareigos pateikti maistą tiesiogiai pacientams, prieštarauja teisės aktų normoms, numatančioms draudimą tai daryti dėl pacientų informacijos slaptumo. Atsakovė negalėjo vykdyti reikalavimo perduoti maistą pacientams „į rankas“, nes tokiu atveju būtų pažeistos pacientų teisės į privatų gyvenimą.

11.9. Teismo sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo prieštarauja teisminei praktikai bei teisės normoms. 2015 m. vasario 27 d. sutartis negali būti pripažinta niekine ir negaliojančia, kadangi buvo tinkamai įvykdyta ir sukėlė tas pasekmes, kurių siekė sutarties šalys – atsakovė išdalino į ligoninės skyrius pristatytą maistą porcijomis pagal pacientų palatose skaičių, pasirūpino panaudotų įrankių ir indų švara, o ieškovė tokias jai suteiktas paslaugas gavo, priėmė ir apmokėjo. Pritaikius restituciją, neproporcingai pažeidžiamos atsakovės teisės, nors dėl susidariusios situacijos kalta pati ieškovė.

12. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

12.1. Ieškovė neginčija, kad Viešųjų pirkimų tarnyba ir teismas teisingai nustatė, jog ji netinkamai apskaičiavo numatomą ginčo pirkimo vertę (VPĮ 9 straipsnio pažeidimas) bei dėl to netinkamai pasirinko pirkimo būdą (VPĮ 92 straipsnio 2 dalis pažeidimas). Šiuo atveju perkančiosios organizacijos veiksmai neturi teisinės reikšmės vertinant pirkimo pagrindu sudarytos sutarties teisėtumą ir galiojimą. Teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad nustačius, jog pirkimas buvo vykdomas pažeidžiant imperatyvias VPĮ nuostatas, jis negali būti laikomas teisėtu, nepriklausomai nuo sutarties šalių kaltės.

12.2. 2015 m. sausio 2 d. pacientų dietinio maitinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutarties 1.1 papunktyje nurodyta, kad pirkimo objektas – pacientų dietinio maitinimo paslaugos, kurias sudaro dietinio maisto pagaminimas, jo išdavimas bei kiti su šia paslauga susiję aptarnavimo darbai. Sutarties 4.1.12 papunktyje nurodyta, kad paslaugos teikėjas įsipareigoja maistą pacientams pristatyti į skyrius. Techninės specifikacijos 9.3 papunktyje nurodyta, kad paslaugos teikėjas privalo pateikti visus indus ir įrankius (šaukštelius, šaukštus, šakutes), reikalingus ligonių maitinimo paslaugai organizuoti. Sistemiškai aiškinant pirmojo pirkimo sąlygas, sutarties objektas apėmė ne tik maisto gaminimo paslaugas, bet ir kitas paslaugas, įskaitant maisto porcijavimą pacientams ir indų, įrankių plovimą, valymą, sandėliavimą.

12.3. Pirkimo sąlygos buvo aiškios, tačiau būtent atsakovės primestas įsipareigojimų siauras, pažodinis vertinimas bei kategoriškas atsisakymas teikti maisto porcijas pacientams bei surinkti, plauti, sausinti ir sandėliuoti indus lėmė perkančiosios organizacijos sprendimą vykdyti antrąjį pirkimą ir sudaryti 2015 m. vasario 27 d. sutartį.

12.4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė neteikė 2015 m. vasario 27 d. sutartyje numatytos maisto išdavimo ligoninės pacientams palatose paslaugos. Atsakovė ieškovei sumokėjo tiek už pirmosios sutarties, tiek už 2015 m. vasario 27 d. sutarties įvykdymą, tačiau faktiškai tokių paslaugų negavo. Pati atsakovė pripažino, kad pagaminto maisto ligoninės pacientams palatose nedalino, o tą darė perkančiosios organizacijos darbuotojai. Atsakovei buvo nepagrįstai sumokėta už sutarties vykdymą, kadangi dalis sutartyje numatytų paslaugų (maisto porcijavimas kiekvienam pacientui, indų, įrankių tvarkymas) pateko į pirmosios sutarties pirkimo objektą, likusi dalis paslaugų (išporcijuoto maisto išdalinimas ligoniams palatose) nebuvo teikiama. Pritaikius restituciją, atsakovė negautų dvigubos naudos, bet būtų atkurta turtinės padėties pusiausvyra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir kilusio ginčo esmės

3. Ieškovė supaprastinto atviro konkurso būdu vykdė viešąjį pacientų dietinio maitinimo paslaugų pirkimą. Šio pirkimo sąlygų 2.1 papunktyje buvo nurodyta, kad pirkimo objektas – pacientų dietinio maitinimo paslaugos. Pirkimo sąlygų 2.4 papunktyje buvo detalizuota, kad maitinimo paslaugas sudaro maisto pagaminimas bei jo išdavimas. Reikalavimai perkamoms paslaugoms smulkiau buvo išdėstyti pirkimo sąlygų priede Nr. 1 (Techninėje specifikacijoje). Pagal Techninės specifikacijos 9.1 papunktį pagamintas maistas turėjo būti išduodamas, vadovaujantis ligoninės skyrių pateiktais mitybos raciono užsakymo žiniaraščiais, pagal skyrius ir dietas. Pagamintas porcijuotas maistas turėjo būti išduodamas ligoninės skyrių darbuotojams, kurie išdalina maistą ligoniams. Techninės specifikacijos 9.3 papunktyje buvo nustatyta, kad paslaugos teikėjas privalo pateikti visus indus ir įrankius (šaukštelius, šaukštus, šakutes), reikalingus ligonių maitinimo paslaugai organizuoti. Maistas ir gėrimai turėjo būti patiekiami, naudojant saugius daugkartinio naudojimo stalo įrankius ar kitokius indus. Techninės specifikacijos 11 punkte buvo įtvirtintas reikalavimas, kad paslaugos teikėjas savo lėšomis turi užtikrinti jam perduotų patalpų, įrangos, inventoriaus, higieninę švarą, epidemiologinę saugą, technologinių įrengimų priežiūrą. Techninės specifikacijos 18 punkte buvo nurodyta, kad maistas turi būti gaminamas Mažeikių ligoninės maisto gamybos patalpose. Techninės specifikacijos 15 punkte buvo įtvirtintas reikalavimas tiekėjams rūpestingai išnagrinėti visus pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus paslaugos teikimui, įvertinti visas paslaugos teikimo sąlygas.

4. Atsakovė pacientų dietinio maitinimo paslaugų viešajam pirkimui pateikė pasiūlymą, kuris buvo pripažintas laimėjusiu, todėl ieškovė su atsakove 2015 m. sausio 2 d. sudarė pacientų dietinio maitinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį. Šios sutarties 1.1 papunktyje buvo nurodyta, kad pirkimo objektas – pacientų dietinio maitinimo paslaugos, kurias sudaro dietinio maisto pagaminimas, jo išdavimas bei kiti su šia paslauga susiję aptarnavimo darbai, o 2.3 papunktyje buvo nustatyta, kad į paslaugų kainą yra įskaičiuoti visi mokesčiai ir su paslaugų teikimu susijusios išlaidos: maisto produktų, maisto pagaminimo, jo išdavimo bei kitos ūkinės išlaidos (šiukšlių išvežimas, patalpų ir įrangos, inventoriaus higieninės švaros, epidemiologinės saugos palaikymas, aprūpinimo indais ir įrankiais, reikalingais ligonių maitinimo paslaugai organizuoti ir kitos išlaidos). Sutarties 4.1.13 papunktyje buvo numatytas paslaugų teikėjo įsipareigojimas pagamintą maistą sugrupuoti, vadovaujantis ligoninės skyrių pateiktais mitybos raciono užsakymo žiniaraščiais, pagal skyrius ir dietas, pagamintą maistą išduoti ligoninės skyrių darbuotojams, kurie išdalina maistą ligoniams. Sutarties 4.1.15 papunkčiu paslaugos teikėjas įsipareigojo pateikti visus indus ir įrankius (šaukštelius, šaukštus, šakutes), reikalingus ligonių maitinimo paslaugai organizuoti. Šioje sutarties nuostatoje buvo nustatyta, kad maistas ir gėrimai turi būti patiekiami, naudojant saugius daugkartinio naudojimo stalo įrankius ar kitokius indus.

5. Ieškovė 2015 m. vasario 23 d. informavo atsakovę, kad numato įsigyti aptarnavimo paslaugas ligoninės pacientų maitinimo metu ir paprašė pateikti šiam pirkimui pasiūlymą, pridėjo pirkimo sąlygas. Iš šių pirkimo sąlygų matyti, kad numatytas pirkimo būdas – supaprastintas mažos vertės paslaugų pirkimas apklausos raštu, apklausiant vieną tiekėją, o jo objektas – pagaminto ir į VšĮ „Mažeikių ligoninė“ skyrius pristatyto maisto išdalinimas ligoninės pacientams palatose, nešvarių/panaudotų indų bei įrankių surinkimas iš ligoninės pacientų palatų ir jų pristatymas į indų plovimo patalpą, nešvarių /panaudotų indų plovimas, sausinimas ir sandėliavimas.

6. Atsakovė pateikė pasiūlymą teikti aptarnavimo paslaugas ligoninės pacientų maitinimo metu ir tarp šalių buvo sudaryta 2015 m. vasario 27 d. paslaugų sutartis, kurios 1.1 papunkčiu paslaugų teikėjas (atsakovė) įsipareigojo suteikti pagaminto ir į VšĮ „Mažeikių ligoninė“ skyrius pristatyto maisto išdalinimo ligoninės pacientams palatose, nešvarių/panaudotų indų bei įrankių surinkimo iš ligoninės pacientų palatų ir jų pristatymo į indų plovimo patalpą, nešvarių/panaudotų indų plovimo, sausinimo ir sandėliavimo paslaugas.

7. 2018 m. balandžio 24 d. Viešųjų pirkimų tarnyba viešojo pirkimo – pardavimo sutarties neplaninio vertinimo išvadoje konstatavo, kad atsakovė faktiškai nevykdė 2015 m. vasario 27 d. sutartyje numatytų maisto išdalinimo ligoninės pacientams palatose paslaugų, t. y. maistą palatose dalino palatos slaugytoja, padedant skyriaus pagalbiniam darbuotojui. Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje taip pat nustatė, kad 2015 m. vasario 27 d. sutartyje numatyta nešvarių/panaudotų indų bei įrankių surinkimo ir jų pristatymo į indų plovimo patalpą, nešvarių indų plovimo, sausinimo ir sandėliavimo paslauga įėjo į 2015 m. sausio 2 d. pacientų dietinio maitinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutarties objekto apimtį. Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, ieškovė, vykdydama aptarnavimo paslaugų ligoninės pacientų maitinimo metu paslaugų pirkimą, pažeidė VPĮ 3 straipsnyje nustatytą pirkimų tikslą, nes neracionaliai panaudojo lėšas. Be to, Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė, kad ieškovė, vykdydama aptarnavimo paslaugų ligoninės pacientų maitinimo metu pirkimą, netinkamai apskaičiavo pirkimo vertę ir dėl to pasirinko neleistiną pirkimo būdą, tuo apribojo kitų tiekėjų dalyvavimą pirkime bei pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus, nesilaikė VPĮ 9 straipsnio 1 dalies, 85 straipsnio 2 dalies nuostatų.

8. Ieškovė, be kita ko, remdamasi Viešųjų pirkimų tarnybos 2018 m. balandžio 24 d. išvada, padavė teismui ieškinį, prašydama pripažinti negaliojančia 2015 m. vasario 27 d. sutartį dėl jos prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, ir, taikant restituciją, priteisti iš atsakovės pagal sutartį sumokėtas lėšas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad 2015 m. vasario 27 d. sutartis pažeidė imperatyvias VPĮ normas, ir, nustatęs, jog atsakovė paslaugų pagal ginčijamą sutartį faktiškai neteikė, taikė restituciją bei priteisė ieškovei iš atsakovės pagal sutartį sumokėtas lėšas.

9. Atsakovė apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė pasirinko netinkamą pirkimo būdą, tačiau teigia, jog teismas nepagrįstai neigiamas ieškovės neteisėtų veiksmų pasekmes perkėlė atsakovei. Be to, atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, kad 2015 m. vasario 27 d. sutartimi įsigytos paslaugos buvo teikiamos pagal anksčiau šalių sudarytą sutartį ir kad sutartis faktiškai nebuvo vykdoma.

Dėl netinkamo pirkimo būdo

10. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė netinkamai apskaičiavo aptarnavimo paslaugų ligoninės pacientų maitinimo metu pirkimo vertę ir todėl pasirinko netinkamą pirkimo būdą.

11. Pagal aptarnavimo paslaugų ligoninės pacientų maitinimo metu pirkimo metu galiojusio VPĮ (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 85 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija, atlikdama supaprastintus pirkimus, privalėjo vadovautis kai kuriomis VPĮ normomis, tarp jų – ir VPĮ IV skyriaus nuostatomis dėl supaprastintų pirkimų procedūrų. Pagal VPĮ 85 straipsnio 2 dalį perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus privalėjo atlikti pagal pasitvirtintas taisykles.

12. VPĮ (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 2 straipsnio 15 dalis mažos vertės pirkimus apibūdino kaip supaprastintus pirkimus, kai prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio), o 85 straipsnio 1 dalis nustatė, kad perkančiosios organizacijos, atlikdamos mažos vertės pirkimus, neprivalo vadovautis kai kuriomis VPĮ normomis, taikomomis supaprastintiems pirkimams.

13. Ieškovės patvirtintų supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių (toliau – Taisyklės) 21 punkte buvo nustatyta, kad supaprastintus pirkimus perkančioji organizacija turi teisę vykdyti supaprastinto atviro konkurso, supaprastinto riboto konkurso, supaprastintų skelbiamų derybų, supaprastinto konkurencinio dialogo, supaprastintų neskelbiamų derybų ir tiekėjų apklausos būdais. Pagal Taisyklių 21.5 ir 49.1 papunkčius, tiekėjų apklausos būdą perkančioji organizacija gali taikyti tik tuo atveju, kai yra atliekamas mažos vertės pirkimas. Taisyklių 49.10 papunktyje nustatytais atvejais sprendimas dėl tiekėjo pasirinkimo gali būti priimtas išanalizavus bei įvertinus vieno tiekėjo pasiūlymą.

14. Pagal VPĮ (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 9 straipsnio 1 dalį numatomo pirkimo vertė yra perkančiosios organizacijos numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė, skaičiuojama imant visą mokėtiną sumą be pridėtinės vertės mokesčio, įskaitant visas pirkimo sutarties pasirinkimo ir atnaujinimo galimybes.

15. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad aptarnavimo paslaugų ligoninės pacientų maitinimo metu pirkimo vertė, įvertinus visas pirkimo sutarties atnaujinimo galimybes, viršijo VPĮ (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 2 straipsnio 15 dalyje nustatytą mažos vertės pirkimų ribą, todėl pagal ieškovės patvirtintas Taisykles jis negalėjo būti organizuojamas tiekėjų apklausos būdu, sprendimas dėl tiekėjo pasirinkimo negalėjo būti priimtas įvertinus tik vieno tiekėjo pasiūlymą. Tai reiškia, kad ieškovė, vykdžiusi paslaugų pirkimą apklausos būdu ir apklaususi tik vieną tiekėją (atsakovę), pasirinko netinkamą pirkimo būdą, tuo nesilaikė VPĮ (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 85 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės normų bei Taisyklių nuostatų. Toks pažeidimas nebuvo tik formalus, kadangi jis lėmė, jog pirkime negalėjo dalyvauti kiti tiekėjai, tuo buvo pažeisti ir VPĮ (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai, nepasiektas to paties straipsnio 2 dalyje numatytas tikslas sudaryti pirkimo sutartį racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

Dėl maisto išdalinimo paslaugų pirkimo

16. 2015 m. vasario 27 d. paslaugų sutartimi ieškovė iš atsakovės įsigijo, be kita ko, pagaminto, į VšĮ „Mažeikių ligoninė“ skyrius pristatyto maisto išdalinimo ligoninės pacientams palatose paslaugas. Tačiau ieškovės atstovė 2018 m. kovo 28 d. elektroniniame laiške Viešųjų pirkimų tarnybai nurodė, kad maistą palatose išdalina palatos slaugytoja padedant skyriaus pagalbiniam darbuotojui. Atsakovė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad ji dėl objektyvių priežasčių negali perduoti maisto porcijos pacientui asmeniškai, nes teikiant maisto porciją pačiam pacientui, ieškovė nesugebėtų užtikrinti paciento anonimiškumo – atsakovei taptų žinoma ne tik konkretaus paciento tapatybė, bet ir jo dieta, t. y. su sveikata susijusi informacija, tuo būtų pažeistos tokio asmens teisės.

17. Iš šių abiejų ginčo šalių nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad tiek Viešųjų pirkimų tarnyba 2018 m. balandžio 24 d. išvadoje, tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nustatė, jog atsakovė faktiškai nevykdė 2015 m. vasario 27 d. sutartyje numatytų maisto išdalinimo ligoninės pacientams palatose paslaugų. Teisėjų kolegijos vertinimu, organizuodama pirkimą ir sudarydama 2015 m. vasario 27 d. sutartį dėl maisto išdalinimo ligoninės pacientams palatose paslaugų, kurių tiekėja objektyviai (dėl pacientų teisių užtikrinimo) negalėjo teikti ir faktiškai neteikė, ieškovė nesilaikė VPĮ (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 3 straipsnio 2 dalyje numatyto tikslo racionaliai naudoti pirkimams skirtas lėšas, sudarė prielaidą atsakovei gauti daugiau pajamų, nei buvo nurodyta jos pasiūlyme, pateiktame pacientų dietinio maitinimo paslaugų pirkimui, ir tokiu būdu įgyti pranašumą prieš kitus tiekėjus, dalyvavusius pirkime. Todėl tokiais veiksmais ieškovė pažeidė ir VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus.

Dėl indų ir įrankių sutvarkymo, maisto porcijavimo paslaugų pirkimo

18. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2015 m. vasario 27 d. sutartyje numatyta indų ir įrankių sutvarkymo paslauga yra 2015 m. sausio 2 d. pacientų dietinio maitinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutarties dalis. Tokia atsakovės pozicija nepagrįsta.

19. Kasacinio teismo praktikoje dėl pirkimo sąlygų turinio nuosekliai pabrėžiama, kad jos privalo būti aiškios tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas; pirkimo sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus); kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo; konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

20. Teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinusi ieškovės organizuoto viešojo pacientų dietinio maitinimo paslaugų pirkimo ir 2015 m. sausio 2 d. pacientų dietinio maitinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas (žr. šios teismo nutarties 14 – 15 punktus), sutinka su apskųstame teismo sprendime nustatyta aplinkybe, kad ieškovės organizuoto viešojo pacientų dietinio maitinimo paslaugų pirkimo ir šalių sudarytos 2015 m. sausio 2 d. pacientų dietinio maitinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutarties objektas apėmė indų ir įrankių sutvarkymo paslaugą.

21. Iš pacientų dietinio maitinimo paslaugų pirkimo sąlygų visumos galima spręsti, kad perkančioji organizacija siekė įsigyti kompleksinę pacientų maitinimo paslaugą, kuri apimtų ne vien tik maisto pagaminimą, bet ir jo išdavimą, porcijavimą bei kitas su tuo susijusias paslaugas. Toks perkančiosios organizacijos ketinimas pakankamai aiškiai išreikštas tiek pirkimo sąlygose, pirmiausia minėtame pirkimo sąlygų 1 priedo Techninės specifikacijos 9 punkte, tiek 2015 m. sausio 2 d. sudarytos pacientų dietinio maitinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutarties 1.1 ir 2.3 papunkčiuose. Iš pirkimo sąlygų turinio galima nustatyti, kad kompleksinė pacientų maitinimo paslauga apėmė ir paslaugas, susijusias su daugkartinio naudojimo indų, įrankių pateikimu. Tai nurodyta Techninės specifikacijos 9.3 papunktyje, kuriame įtvirtinta paslaugos teikėjo pareiga pateikti visus indus ir įrankius (šaukštelius, šaukštus, šakutes), reikalingus ligonių maitinimo paslaugai organizuoti, nurodyta, kad maistas ir gėrimai turi būti patiekiami, naudojant saugius daugkartinio naudojimo stalo įrankius ar kitokius indus. 2015 m. sausio 2 d. sudarytos pacientų dietinio maitinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutarties 2.3 papunktyje nurodyta, kad į paslaugų kainą yra įskaičiuotos visos su paslaugų teikimu susijusios ūkinės išlaidos, tarp jų – aprūpinimo indais ir įrankiais, reikalingais ligonių maitinimo paslaugai organizuoti.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirkimo sąlygose ir 2015 m. sausio 2 d. sudarytoje pacientų dietinio maitinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartyje nustatytas reikalavimas paslaugos teikėjui pateikti pacientų maitinimui reikalingus saugius daugkartinio naudojimo stalo įrankius, kitus indus tuo pačiu įtvirtino paslaugos teikėjo pareigą užtikrinti įrankių ir indų švarą, priešingu atveju saugos ir higienos reikalavimus atitinkanti maitinimo paslauga apskritai negalėtų būti teikiama. Tokią išvadą patvirtina ir Techninės specifikacijos 11 punktas, kuriame aiškiai įtvirtintas paslaugos teikėjo įsipareigojimas savo lėšomis užtikrinti, be kita ko, įrangos, inventoriaus higieninę švarą, epidemiologinę saugą. Paslaugos teikėjui tenkanti pareiga užtikrinti indų, įrankių švarą, kyla ir iš Techninės specifikacijos 13 punkte įtvirtintos paslaugų teikėjo pareigos tvarkyti maisto atliekas.

23. Taigi sistemiškai įvertinus pacientų dietinio maitinimo paslaugų pirkimo sąlygas, jų lingvistinę išraišką, sutarties sąlygas, potencialiems viešojo pirkimo dalyviams neturėjo kilti abejonių, kad perkančioji organizacija siekia įsigyti kompleksinę pacientų maitinimo paslaugą, į kurią įeina ne tik maisto pagaminimas, bet ir jo išdavimas, bei kiti su šia paslauga susiję aptarnavimo darbai, įskaitant daugkartinio naudojimo indų, įrankių pateikimą, jų švaros palaikymą. Kaip minėta, pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 15 punkte buvo įtvirtintas reikalavimas tiekėjams rūpestingai išnagrinėti visus pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus paslaugos teikimui, įvertinti visas paslaugos teikimo sąlygas.

24. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės organizuoto ligoninės pacientų maitinimo aptarnavimo paslaugų pirkimo bei šio pirkimo pagrindu sudarytos 2015 m. vasario 27 d. sutarties objektas – indų, įrankių sutvarkymo paslauga (nešvarių/panaudotų indų bei įrankių surinkimo iš ligoninės pacientų palatų ir jų pristatymo į indų plovimo patalpą, nešvarių indų plovimo, sausinimo ir sandėliavimo paslauga) – tai iš esmės ta pati paslauga, kurią ieškovė jau buvo įsigijusi 2015 m. sausio 2 d. pacientų dietinio maitinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartimi.

25. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ir kiti tiekėjai į pasiūlymus neįskaičiavo indų ir įrankių priežiūros paslaugų. Šį teiginį atsakovė grindžia ieškovės 2017 m. gruodžio 14 d. paaiškinime Viešųjų pirkimų tarnybai nurodytomis aplinkybėmis, jog pirkimo dalyviai pateikė pasiūlymus neįskaičiavę indų ir įrankių surinkimo, plovimo, sausinimo, sandėliavimo sąnaudų.

26. Teisėjų kolegija mano, kad atsakovės nurodomas ieškovės 2017 m. gruodžio 14 d. paaiškinimas Viešųjų pirkimų tarnybai neįrodo, kad, tiekėjų požiūriu, ieškovės organizuoto pacientų dietinio maitinimo paslaugų pirkimo sąlygos nereikalavo siūlyti indų ir įrankių sutvarkymo paslaugų. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės 2017 m. gruodžio 14 d. paaiškinime Viešųjų pirkimų tarnybai nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos jokiais faktiniais duomenimis, pirkimo sąlygų analize. Šiame ieškovės paaiškinime nenurodomi ir jokie konkretūs kitų pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymų duomenys, kurie leistų konstatuoti, kad į kitų dalyvių pasiūlymus iš tiesų nebuvo įtrauktos indų ir įrankių sutvarkymo paslaugos. Taigi ieškovės 2017 m. gruodžio 14 d. paaiškinime Viešųjų pirkimų tarnybai nurodytos aplinkybės vertintinos tik kaip pačios ieškovės subjektyvi interpretacija, siekiant Viešųjų pirkimų tarnybai pagrįsti savo veiksmų teisėtumą. Todėl teisėjų kolegija nesiremia ieškovės 2017 m. gruodžio 14 d. paaiškinimu ir mano, kad, uolių ir rūpestingų tiekėjų požiūriu, pirkimo sąlygos negalėjo būti suvokiamos kaip nereikalaujančios siūlyti indų ir įrankių sutvarkymo paslaugų.

27. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad kitos ligoninės, siekdamos įsigyti indų bei įrankių priežiūros paslaugas, tai atskirai nurodo pirkimų sąlygose (atsakovė remiasi kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikta VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės pacientų dietinio maitinimo paslaugų technine specifikacija). Be to, atsakovė remiasi ir ta aplinkybe, kad pati ieškovė, organizuodama naują viešąjį pirkimą maitinimo paslaugoms pirkti, pirkimo sąlygose (techninėje specifikacijoje) nurodė, jog perkama paslauga apima indų ir stalo įrankių apruošimą.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovės argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės organizuoto viešojo pacientų dietinio maitinimo paslaugų pirkimo ir 2015 m. sausio 2 d. sudarytos pacientų dietinio maitinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutarties objektas neapėmė indų ir įrankių sutvarkymo paslaugos. Šioje teismo nutartyje jau buvo išsamiai pagrįsta, kad pacientų dietinio maitinimo paslaugų pirkimo sąlygos ir sutarties sąlygos potencialiems viešojo pirkimo dalyviams neturėjo kelti abejonių dėl to, jog ieškovė siekia įsigyti kompleksinę pacientų maitinimo paslaugą, į kurią įeina ir daugkartinio naudojimo indų, įrankių pateikimo, jų švaros palaikymo paslaugos. Tai, kad kitos perkančiosios organizacijos panašiuose pirkimuose ar pati ieškovė naujo pirkimo sąlygose išsamiau apibūdina perkamas paslaugas, savaime nereiškia, jog šioje byloje vertinamo pirkimo sąlygos aptariamu aspektu tiekėjams nebuvo pakankamai aiškios. Teisėjų kolegijai nėra suprantama, kokiu būdu atsakovė ketino vykdyti prisiimtus įsipareigojimus teikti pacientams kokybiškas maitinimo paslaugas, aprūpinti maitinimui skirtais daugkartinio naudojimo indais ir įrankiais, jeigu ji nebuvo prisiėmusi pareigos šių indų ir įrankių sutvarkyti, užtikrinti jų švarą.

29. Atsakovė byloje įrodinėja, kad 2015 m. vasario 27 d. sutartyje numatytos paslaugos apėmė maisto porcijavimo paslaugas, kurių ieškovė neįsigijo 2015 m. sausio 2 d. pacientų dietinio maitinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartimi. Atsakovė teigia, kad ieškovė, organizuodama viešojo pacientų dietinio maitinimo paslaugų pirkimą, nurodė, jog jai reikalinga paslauga yra būtent maisto tiekimas į ligoninės skyrius išporcijuojant teikiamą maistą pagal mitybos dietas ir skyrius. Atsakovė teigia, kad tik sudariusi 2015 m. sausio 2 d. pacientų dietinio maitinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovė nustatė, jog tokia paslaugų apimtis jos netenkina, kadangi pačiai ieškovei neužtenka turimų darbuotojų į skyrius pristatyto maisto porcijavimui pagal pacientų palatose skaičių. Atsakovės teigimu, būtent dėl šios priežasties buvo sudaryta 2015 m. vasario 27 d. sutartis. Atsakovė tokią savo poziciją pagrindžia ieškovės vadovo viešai išsakytais teiginiais, ieškovės paaiškinimais Viešųjų pirkimų tarnybai.

30. Tačiau teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinusi pacientų dietinio maitinimo paslaugų pirkimo sąlygas, jų lingvistinę išraišką, sutarties sąlygas (žr. šios teismo nutarties 14 – 15 punktus), mano, kad potencialiems viešojo pirkimo dalyviams neturėjo kilti abejonių, jog perkančioji organizacija siekia įsigyti, be kita ko, maisto išdavimo paslaugą, pastarąją suprantant kaip pagaminto ir porcijuoto (t. y. paruošto pacientų vartojimui) maisto išdavimą ligoninės darbuotojams. Tokia išvada darytina iš pirkimo sąlygų 2.4 papunkčio, kuriame nustatyta, kad maitinimo paslaugas sudaro ne tik maisto pagaminimas, bet ir jo išdavimas, taip pat Techninės specifikacijos 9.1 papunkčio, kuriame nustatytas reikalavimas pagamintą maistą išduoti, vadovaujantis ligoninės skyrių pateiktais mitybos raciono užsakymo žiniaraščiais, pagal skyrius ir dietas, be to, šioje nuostatoje nustatytas aiškus reikalavimas pagamintą porcijuotą maistą išduoti ligoninės skyrių darbuotojams, kurie išdalina maistą ligoniams. Sutarties 4.1.13 papunktyje taip pat numatytas paslaugų teikėjo įsipareigojimas pagamintą maistą sugrupuoti, vadovaujantis ligoninės skyrių pateiktais mitybos raciono užsakymo žiniaraščiais, pagal skyrius ir dietas, pagamintą maistą išduoti ligoninės skyrių darbuotojams, kurie išdalina maistą ligoniams. Šiose pirkimo ir sutarties sąlygose aiškiai išreikšta ieškovės valia, kad tiekėjas turi perduoti ligoninės darbuotojams jau porcijuotą maistą, kad šie galėtų jį išdalinti pacientams neatlikdami jokių papildomų veiksmų. Taigi priešingai nei teigia atsakovė, pacientų dietinio maitinimo paslaugos apėmė ne tik maisto sugrupavimą pagal mitybos dietas ir skyrius, bet ir pagaminto porcijuoto (t. y. paruošto pacientų vartojimui) maisto išdavimą ligoninės skyrių darbuotojams, kurie išdalina maistą ligoniams.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, organizuodama ligoninės pacientų maitinimo aptarnavimo paslaugų pirkimą ir jo metu įsigydama tas pačias paslaugas, kurias jau buvo įsigijusi 2015 m. sausio 2 d. pacientų dietinio maitinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartimi, nesilaikė VPĮ (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 3 straipsnio 2 dalyje numatyto tikslo racionaliai naudoti pirkimams skirtas lėšas, sudarė prielaidą atsakovei gauti daugiau pajamų, nei buvo nurodyta jos pasiūlyme, pateiktame pacientų dietinio maitinimo paslaugų pirkimui, ir tokiu būdu įgyti pranašumą prieš kitus tiekėjus, pasiūliusius didesnę paslaugų kainą ir dėl to nelaimėjusius šio pirkimo. Todėl tokiais veiksmais ieškovė pažeidė ir VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus.

32. Iš ieškovės vadovo viešai išsakytų teiginių, ieškovės paaiškinimų Viešųjų pirkimų tarnybai matyti, kad ieškovė organizavo ligoninės pacientų maitinimo aptarnavimo paslaugų pirkimą, nes šalims sudarius 2015 m. sausio 2 d. pacientų dietinio maitinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį atsakovė iškėlė klausimą dėl to, jog pirkimo dokumentuose ir sutartyje nėra numatytas tam tikrų paslaugų teikimas. Ieškovės teigimu, kilus ginčui su atsakove, ji įvertino, kad pirkimo sąlygų Techninė specifikacija buvo paruošta nepakankamai tiksliai ir, apskaičiavusi nenumatytų paslaugų teikimo kaštus, papildomo personalo poreikį, nusprendė papildomas paslaugas įsigyti iš atsakovės 2015 m. vasario 27 d. sutartimi.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie ieškovės vadovo viešai išsakyti teiginiai, ieškovės paaiškinimai Viešųjų pirkimų tarnybai dėl naujo pirkimo organizavimo priežasčių neįrodo pacientų dietinio maitinimo paslaugų pirkimo sąlygų nepakankamo tikslumo. Kaip matyti iš šių ieškovės teiginių ir paaiškinimų, ieškovės pozicija dėl pirkimų sąlygų nepakankamo tikslumo juose iš esmės rėmėsi subjektyviu pirkimo sąlygų vertinimu, tačiau ne išsamia pirkimo sąlygų turinio analize pagal kasacinio teismo praktikoje suformuluotas pirkimo sąlygų turinio aiškinimo taisykles (žr. šios nutarties 30 punktą). Taigi aptariami ieškovės vadovo viešai išsakyti teiginiai, ieškovės paaiškinimai Viešųjų pirkimų tarnybai nėra pakankami tam, kad būtų pagrįstas ieškovės veiksmų teisėtumas organizuojant ligoninės pacientų maitinimo aptarnavimo paslaugų pirkimą. Atsakovei iškėlus klausimą dėl 2015 m. sausio 2 d. pacientų dietinio maitinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartyje nenumatytų paslaugų teikimo, ieškovė privalėjo nesutikti su atsakovės pozicija, reikalauti teikti sutartyje numatytas paslaugas visa apimtimi, o atsakovei tokių paslaugų neteikiant, fiksuoti sutarties pažeidimus. Ieškovė, sutikusi su atsakovės pozicija ir iš jos įsigijusi paslaugų, kurios turėjo būti teikiamos pagal jau šalių sudarytą sutartį, elgėsi neteisėtai ir pažeidė minėtus VPĮ įtvirtintus principus.

34. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės, kaip perkančiosios organizacijos, atsakomybę tinkamai organizuoti viešąjį pirkimą, numatyti aiškias pirkimo sąlygas, be to, neatsižvelgė į tai, kad būtent ieškovė, kaip perkančioji organizacija, yra atsakinga už tinkamo viešojo pirkimo būdo pasirinkimą.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog ne tik perkančiosios organizacijos, bet ir tiekėjai privalo elgtis atsakingai, nepažeisti bendrųjų teisingumo ir sąžiningumo imperatyvų, savo veiksmais nepagrįstai nesukelti neigiamų padarinių kitiems asmenims ar visuomenei (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011, 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-541-690/2015). Atsakovė, pacientų dietinio maitinimo paslaugų pirkimo metu neprašiusi paaiškinti pirkimo sąlygų dėl pirkimo objekto apimties, jų neginčijusi, bet, priešingai, pirkimui pateikusi pasiūlymą ir 2015 m. sausio 2 d. su ieškove sudariusi sutartį, tačiau vėliau iškėlusi nepagrįstą ginčą dėl tam tikrų susijusių paslaugų neįtraukimo į pirkimo objektą, sudariusi ginčijamą 2015 m. vasario 27 d. sutartį dėl paslaugų, kurios iš tiesų įėjo į 2015 m. sausio 2 d. sudarytos sutarties objektą (o taip pat ir dėl paslaugų, kurių apskritai atsakovė negalėjo teikti ir faktiškai neteikė), nesielgė kaip socialiai atsakingas tiekėjas, pažeidė bendruosius teisingumo ir sąžiningumo imperatyvus, sukėlė neigiamus padarinius viešajam interesui.

Dėl 2015 m. vasario 27 d. sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo

36. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad ieškovė, organizuodama ligoninės pacientų maitinimo aptarnavimo paslaugų pirkimą, pasirinko netinkamą pirkimo būdą, tuo nesilaikė VPĮ (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 85 straipsnio 1 dalies, Taisyklių nuostatų, pažeidė VPĮ (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principus, neracionaliai naudojo pirkimams skirtas lėšas. Be to, ieškovė pirko paslaugas, kurių paslaugų teikėja objektyviai negalėjo teikti ir faktiškai neteikė, o taip pat paslaugas, kurias jau buvo įsigijusi 2015 m. sausio 2 d. sutartimi, tuo pažeidė VPĮ (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus, neracionaliai naudojo pirkimams skirtas lėšas.

37. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2009, 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 85 punktą).

38. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, teismas turi ex officio (savo iniciatyva) pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

39. Šioje byloje nustatytos ir įvertintos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad tiek pats ligoninės pacientų maitinimo aptarnavimo paslaugų pirkimas, tiek šio pirkimo procedūros vyko neteisėtai, pažeidžiant imperatyviąsias VPĮ nuostatas ir principus. Dėl to šio pirkimo pagrindu sudaryta 2015 m. vasario 27 d. paslaugų sutartis skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrįstai buvo pripažinta negaliojančia dėl jos prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

40. Pagal VPĮ (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 95² straipsnio 2 dalį teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalį, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai pagal šio įstatymo 95¹ straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties pasekmes.

41. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas vertinti, kad pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių ir kad būtina išsaugoti pirkimo sutarties pasekmes. 2015 m. vasario 27 d. paslaugų sutarties pagrindu ieškovei nebuvo suteiktos jokios paslaugos (dalis sutartyje numatytų paslaugų buvo teikiamos pagal 2015 m. sausio 2 d. sutartį, o dalis paslaugų apskritai neteikiamos), taigi nėra aktualus ir sutarties išsaugojimo poreikio vertinimas pagal aptartą įstatymo nuostatą.

42. Konstatavus niekinio sandorio faktą, taikomos restitucijos taisyklės, nustatytos CK šeštosios knygos normose (CK 1.80 straipsnio 3 dalis). Taikant restituciją įprastai šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo, tačiau bendrosios restitucijos taisyklės nustato teismui teisę išimtiniais atvejais keisti restitucijos būdą ir netgi iš viso jos netaikyti, jeigu pagal susiklosčiusią teisinę situaciją niekinio sandorio konstatavimo metu šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 6.145, 6.146 straipsniai).

43. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė restituciją ir grąžino šalis į tą padėtį, kuri buvo iki sutarties sudarymo, t. y. pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės pagal sutartį sumokėtas pinigines lėšas. Kaip jau išsamiai pagrįsta šioje nutartyje, 2015 m. vasario 27 d. paslaugų sutarties pagrindu ieškovei iš tiesų nebuvo suteiktos jokios paslaugos (dalis numatytų paslaugų buvo teikiamos pagal 2015 m. sausio 2 d. sutartį, o dalis paslaugų apskritai neteikiamos). Šiuo atveju sprendimas taikyti restituciją pašalina padarytus VPĮ nuostatų ir principų pažeidimus, užtikrina viešąjį interesą, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų laikymąsi. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl restitucijos taikymo, remiasi klaidingu ir byloje paneigtu teiginiu, jog paslaugos pagal 2015 m. vasario 27 d. sutartį ieškovei buvo suteiktos ir neįmanoma ieškovei šių paslaugų grąžinti. Taigi apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo taikyti restituciją.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

44. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė įstatymų nuostatas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas dėl ginčijamo sandorio prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms ir restitucijos taikymo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

45. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, ieškovei priteisiamos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo jai priteisti 2 202,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šiuo atveju ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), pagrindu apskaičiuotą maksimalų dydį, todėl mažinamos iki šio dydžio, kuris sudaro 1 766,18 Eur (1 358,60 Eur (2019 metų IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) × 1,3 (koeficientas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą)).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos „Bruneros“ ieškovei viešajai įstaigai Mažeikių ligoninė 1 766,18 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 18 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.