- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-03
- Bylos Nr.
- I-255-739/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01123-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- K.Č.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- V.M.
Teismų sprendimų administracinėse bylose kategorijos:63.3.1;63.3.8.
2013 m. gegužės 3d.
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjo K.Č. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundo atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui V.M. dėl sprendimų ir paveldėjimo teisės liudijmo pakeitimo, pripažinimo negaliojančiais, įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo K. Č. skundas atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. M., kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą pakeisti 2012-11-14 sprendimą (duomenys neskelbtini) ir 2013-02-20 sprendimą Nr.(duomenys neskelbtini), iš naujo išnagrinėti klausimą dėl nuosavybės teisių atstatymo į pareiškėjo tėvo K. Č. žemės dalį - 4,5ha; pripažinti negaliojančiu Panevėžio apskrities valdytojo administracijos 1996-02-19 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu Rokiškio 2-jo notarų biuro V. M. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą į 2,25 ha žemės sklypą Rūdžių kaime Rokiškio raj.; įpareigoti atsakovą patenkinti E.Č. 1991-10-07 prašymą, įteiktą Kamajų apylinkės agrarinės reformos tarnybai bei priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių pareiškėjui atkūrimo į buvusio žemės savininko K.Č. iki nacionalizacijos valdyto 9 ha žemės sklypo dalį - 4,5 ha Rūdžių kaime Rokiškio raj. Taip pat gautas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir prašymas atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko nutartimi skundas su prašymais perduotas Panevėžio apygardos administraciniam teismui.
Praleistas terminas daliai skundo reikalavimų pareikšti neatnaujinamas, skundą atsisakoma priimti.
Įstatymas įpareigoja asmenį savo teisę kreiptis į teismą realizuoti laikantis įstatymo reikalavimų, tarp jų - nustatytų kreipimosi teisminės gynybos terminų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo – toliau ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis). Teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas skundas( prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą)įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjas skundu skundžia(prašo pakeisti) atsakovo 2012-11-14 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-02-20 sprendimą Nr.(duomenys neskelbtini). Nors pačiame skunde nėra nurodyta, kada pareiškėjas gavo skundžiamus sprendimus, tačiau iš prie skundo pridėtų dokumentų bei Teismų informacinės sistemos LITEKO-o duomenų (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad 2012-11-14 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas buvo gavęs iki 2012-11-24, nes 2012-12-03 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad pareiškėjas skundą šiam teismui išsiuntė 2012-11-24 ir jame nurodė, kad nesutinka su 2012-11-24 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr.(duomenys neskelbtini). 2013-02-20 atsakovo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas gavo ne vėliau kaip 2013-03-01, nes savo skunde pareiškėjas nurodo, kad nepatenkintas atsakovo atsakymu į pareiškėjo 2013-01-14 prašymą( būtent pagal šį prašymą atsakovas priėmė 2013-02-20 sprendimą), pareiškėjas 2013-03-01 parašė antrą prašymą, kuriame pateikė konkrečius klausimus Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos( 5, 18 b.l.). Taigi, šių sprendimų apskundimui ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas atitinkamai baigėsi 2012-12-27 ir 2013-04-02. Pareiškėjo skundas pašto įstaigai įteiktas 2013-04-08 (22 b.l.), tai yra jau praleidus vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Skundu pareiškėjas skundžia 1996-02-19 Panevėžio apskrities valdytojo administracijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuosavybės teisė į 4,50 ha žemės sklypą Rokiškio rajone Rūdžių kaime atkurta E.Č. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pagal šios normos prasmę, piliečiais yra asmenys, kurių atžvilgiu yra priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Kadangi skundžiamas sprendimas buvo priimtas ne pareiškėjo atžvilgiu, skundo padavimo terminas yra skaičiuojamas nuo to momento, kai skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą. Laikoma, kad asmuo sužinojo apie skundžiamą aktą, kai jam tapo prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t.y. apie aktą priėmusią instituciją, priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad jo motina E.Č. buvo gyva iki 2000 metų( 4 bl.l). Vadinasi po motinos mirties savalaikiai rūpindamasis motinos palikimo įforminimu bei būdamas atidus ir rūpestingas pareiškėjas apie skundžiamą sprendimą galėjo ir turėjo sužinoti jau po motinos mirties, o taip pat ir tada, kai 2003-05-14 asmeniškai žemės sklypo plane suderino E. Č. natūra grąžinto 4,5 ha žemės sklypo ribas ir plotą (16b.l.). Pats pareiškėjas nurodo, kad apie skundžiamą sprendimą sužinojo gavęs 2012-08-30 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus raštą, o skundžiamo sprendimo kopiją jis gavo iš VĮ Registrų centro Utenos filialo 2012-09-24 ( 3 b.l.). Šių nustatytų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad pareiškėjas yra praleidęs 30 dienų įstatymo nustatytą terminą skundui dėl 1996-02-19 sprendimo paduoti. Pareiškėjas neginčija, kad yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti ir prašo šį terminą atnaujinti. Pareiškėjas nurodo, kad niekas jam nepranešė apie numatomą 1996-02-19 sprendimo priėmimo laiką, niekas jam neatsiuntė sprendimo, neįteikė, nepranešė apie jo egzistavimą. Gavęs skundžiamo sprendimo kopiją, pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, prašydamas atkurti jam nuosavybės teises į jam priklausančią tėvo žemės dalį, o gavęs neigiamą atsakymą, neatidėliodamas kreipėsi į kitas valdžios institucijas.
Įstatymų leidėjas, nustatydamas kreipimosi teisminės gynybos terminus, siekė ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymų nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę asmens pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga tai padaryti pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų( žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt.). Todėl praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, ekstraordinarios. Šiuo nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises ir įgyvendinti interesus, nebuvo aktyvus, atidus ir rūpestingas. Nors skunde nurodė, kad jis nuo 1991-10-07 laiko save pretendentu į tėvo žemę, tačiau iš paties skundo bei prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjas visiškai nesidomėjo nuosavybės teisių į žemę atkūrimu ir, kaip pats nurodo skunde, tik 2012 metais telefonu pradėjo ieškoti nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo dokumentų (2 b.l.).Be to, net ir gavęs skundžiamo sprendimo kopiją, pareiškėjas vis tiek jo įstatymo nustatyta tvarka teismui neskundė. Jis kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau ir iš jos gavęs, kaip pareiškėjas nurodo, neigiamą sprendimą, teismui jo neskundė, o kreipėsi į kitas valdžios institucijas. Vertinant nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios ar ekstraordinarios. Priešingai, skundo padavimo terminus pareiškėjas yra praleidęs dėl subjektyvių priežasčių. Iš skunde ir prašyme dėl termino atnaujinimo nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjas nesistengė operatyviai ir įstatymų nustatyta tvarka reaguoti į savo teisių pažeidimą ir užtikrinti kaip galima greitesnę galimai pažeistų teisių gynybą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad klaidingas įstatymo nuostatų suvokimas ir netinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas, pareiškėjo atveju - paties pareiškėjo pasirinktas, o ne įstatymo numatytas pažeistų teisių gynimo būdas, kreipiantis į kitas institucijas, o ne įstatymų nustatyta tvarka tiesiogiai į teismą, skundžiant 1996-02-19 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2012-11-14 sprendimą Nr.(duomenys neskelbtini), laikomas ne objektyvaus, bet subjektyvaus pobūdžio aplinkybe, nesudarančia pagrindo atnaujinti praleistą terminą( žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-05-14 nutartį administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2011-09-16 nutartį administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad teisinių žinių stoka ir kitos panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, kadangi asmuo savo teisę gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., 2011-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt.).Pareiškėjas iš viso nenurodė priežasčių, dėl kurių jis praleido terminą apskųsti atsakovo 2013-02-20 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl termino skundui praleidimo yra subjektyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo atnaujinti terminą skundui dėl nurodytų sprendimų paduoti Pareiškėjo reikalavimai iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymus bei išnagrinėti klausimą dėl nuosavybės teisių atstatymo į pareiškėjo tėvo K.Č. žemės dalį - 4.5 ha, įpareigoti atsakovą patenkinti E.Č. 1991-10-07 prašymą, įteiktą Kamajų apylinkės agrarinės reformos tarnybai bei priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui į buvusio žemės savininko K.Č. iki nacionalizacijos valdyto 9 ha sklypo dalį - 4,5 ha Rūdžių kaime Rokiškio raj. yra išvestiniai iš reikalavimų nuginčyti skundžiamus sprendimus, todėl atmetus pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundą atsisakoma priimti tiek dėl aukščiau minimų sprendimų apskundimo, tiek ir dėl išvestinių reikalavimų( ABTĮ 37 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
Kadangi teismas atsisako priimti pareiškėjo skundą dėl aukščiau paminėtų reikalavimų, nebėra jokio pagrindo priimti ir nagrinėti skundą dalyje dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu Rokiškio 2-jo notarų biuro V.M. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą į 2,25 ha žemės sklypą Rūdžių kaime Rokiškio raj. Administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje(ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnis). ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Ginčas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu yra kilęs iš civilinių teisinių santykių, todėl toks ginčas nepriskiriamas administracinių teismų kompetencijai ir yra teismingas bendrosios kompetencijos apylinkės teismui( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25,26 straipsniai). Esant šioms aplinkybėms skundą nurodytoje dalyje atsisakoma priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Pareiškėjui išaiškinama, kad dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu jis gali kreiptis su ieškiniu į bendros kompetencijos apylinkės teismą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktais, 149 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir skundą atsisakyti priimti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Panevėžio apygardos administracinį teismą.