Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2013-10-25 · Administracinė byla Nr. I-7643-142/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-25
Bylos Nr.
I-7643-142/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01123-2013-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Halina Zaikauskaitė
Kategorijos
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-7643-142/2013
Proc. Nr. 3-61-3-05539-2013-1
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8; 73 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. spalio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, susipažinusi su K. Č. skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme 2013 m. spalio 21 d. gautas K. Č. (toliau – pareiškėjas) skundas, kuriame pareiškėjas prašo: 1) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) pakeisti 2013 m. gegužės 30 d. atsakymą Nr. 1SS-(7.5)-1156 į pareiškėjo 2013 m. kovo 1 d. prašymą, iš naujo išnagrinėti nuosavybės teisės atstatymo į paveldimos pareiškėjo tėvo K. Č. žemės dalį – 4,5 ha klausimą; 2) pripažinti negaliojančiu Panevėžio apskrities valdytojo administracijos 1996 m. vasario 19 d. sprendimą Nr.27-6777; 3) pripažinti negaliojančiu Rokiškio 2-jo notarų biuro išduotą, remiantis Panevėžio apskrities valdytojo administracijos 1996 m. vasario 19 d. sprendimu, paveldėjimo teisės liudijimą V. M. į 2,25 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Rokiškio r.; 4) įpareigoti NŽT patenkinti E. Č. 1991 m. spalio 7 d. prašymą, įteiktą Kamajų apylinkės agrarinės reformos tarnybai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalimi; vadovaujantis E. Č. 1991 m. spalio 7 d. prašymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (1997 m. liepos 1 d. Nr. VII-359, toliau – Atkūrimo įstatymas) ir NŽT nuostatais, priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui K. Č. į paveldimą buvusio žemės savininko pareiškėjo tėvo K. Č. iki nacionalizacijos valdyto 9 ha žemės sklypo dalį – 4,5 ha, (duomenys neskelbtini) k., Rokiškio r.

Šalies argumentai

Taip pat pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui dėl NŽT 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-1156 bei kitų keliamų reikalavimų paduoti, kadangi visi reikalavimai yra susiję.

Pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą grindžiamas tuo, kad NŽT 2013 m. gegužės 30 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-1156 pareiškėjas gavo 2013 m. birželio 3 d. Tuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau – LVAT) buvo nagrinėjamas pareiškėjo atskirasis skundas dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutarties panaikinimo. Nagrinėjimas pasibaigė 2013 m. spalio 2 d., LVAT nutartį pareiškėjas gavo 2013 m. spalio 16 d. Pareiškėjo manymu, atsižvelgiant į tai, kad teismo žinioje buvo byla tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pareiškėjas negalėjo paduoti skundo teismui, kol negavo LVAT 2013 m. spalio 2 d. neskundžiamos nutarties. Ta pačia ABTĮ norma vadovaudamasis pareiškėjas prašo atnaujinti ne dėl jo kaltės praleistą NŽT 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo apskundimo terminą.

Atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti skundą atsisakytina.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-255-739-2013, teisminio proceso Nr. 3-61-3-01123-2013-6, išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą ir atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti, atsisakė tuo pagrindu priimti skundą (duomenys apie kitą bylą paimti iš teismų informacinės sistemos LITEKO).

Skunde, kurio priėmimo klausimą sprendė Panevėžio apygardos administracinis teismas, pareiškėjas K. Č. kėlė tokius reikalavimus: įpareigoti NŽT pakeisti 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. ISS-(7.5)-2163 ir 2013 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. ISS-(7.5)-313, iš naujo išnagrinėti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjo tėvo K. Č. žemės dalį – 4,5 ha; pripažinti negaliojančiu Panevėžio apskrities valdytojo administracijos 1996 m. vasario 19 d. sprendimą Nr.27-6777; pripažinti negaliojančiu Rokiškio 2-jo notarų biuro V. M. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą į 2,25 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Rokiškio r.; įpareigoti atsakovą patenkinti E. Č. 1991 m. spalio 7 d. prašymą, įteiktą Kamajų apylinkės agrarinės reformos tarnybai, bei priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių pareiškėjui atkūrimo į buvusio žemės savininko K. Č. iki nacionalizacijos valdyto 9 ha žemės sklypo dalį – 4,5 ha, esančią (duomenys neskelbtini) k., Rokiškio r. T. y. iš esmės pareiškėjas kėlė tuos pačius reikalavimus, kaip ir nagrinėjamu atveju, tą pripažįsta ir pats pareiškėjas savo prašyme atnaujinti terminą. Naujas reikalavimas yra tik dėl to, kad šiuo atveju pareiškėjas prašo pakeisti NŽT 2013 m. gegužės 30 d. atsakymą Nr. 1SS-(7.5)-1156, tačiau iš esmės pareiškėjas kelia tą patį ginčą dėl Panevėžio apskrities valdytojo administracijos 1996 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. 27-6777, kuriuo pareiškėjo motinai E. Č. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko K. Č. (duomenys neskelbtini) k., Rokiškio r. valdyto 9 ha žemės sklypo dalį (4,5 ha).

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti skundo padavimo terminą, atsisakyta priimti skundą, įsiteisėjo LVAT priėmus 2013 m. spalio 2 d. nutartį (administracinės bylos Nr. AS261-577/2013).

Atsižvelgiant į tai, kad dėl dalies pareiškėjo skundo reikalavimų priėmimo jau yra priimta ir įsiteisėjusi teismo nutartis, dėl šių reikalavimų priėmimo sprendžiama atskirai. Dėl Panevėžio apskrities valdytojo 1996 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. 27-6777 ginčijimo teisėja vadovaujasi Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Kadangi skundžiamas sprendimas buvo priimtas ne pareiškėjo atžvilgiu, skundo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo to momento, kai pareiškėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą. Įsiteisėjusioje Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartyje yra konstatuota, kad pareiškėjas apie ginčijamą sprendimą turėjo sužinoti iš karto po E. Č. mirties 2000 metais, rūpindamasis motinos palikimo įforminimu, taip pat ir tada, kai 2003 m. gegužės 14 d. asmeniškai žemės sklypo plane suderino E. Č. natūra grąžinto 4,5 ha žemės sklypo ribas ir plotą. Pats pareiškėjas buvo nurodęs, kad apie skundžiamą sprendimą sužinojo, gavęs 2012 m. rugpjūčio 30 d. NŽT Rokiškio skyriaus raštą, o skundžiamo sprendimo kopiją gavo iš VĮ Registrų centro Utenos filialo 2012 m. rugsėjo 24 d. Remdamasis šiomis aplinkybėmis Panevėžio apygardos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas praleido 30 dienų terminą skundui dėl 1996 m. vasario 19 d. sprendimo paduoti. Pareiškėjas prašė šį terminą atnaujinti, bet Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartimi šis prašymas nebuvo tenkintas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo jokių naujų aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų pripažinti, kad pareiškėjas skundo padavimo terminą dėl 1996 m. sprendimo ginčijimo praleido dėl svarbių ir objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Tai, kad tokį patį klausimą tam tikru momentu nagrinėjo LVAT, negali būti laikoma svarbia termino skundui paduoti atnaujinimo priežastimi, nes tai apima laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 3 d. iki 2013 m. spalio 2 d., tuo tarpu Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartyje konstatuota, kad skundžiamą sprendimą pareiškėjas gavo (apie jį sužinojo) vėliausiai 2012 m. rugsėjo 24 d. iš VĮ Registrų centro Utenos filialo. Kas sutrukdė paduoti skundą teismui per 30 dienų nuo nurodytos datos, pareiškėjas nepaaiškina. Kreipimasis į įvairias institucijas, kurios negali panaikinti tokio pobūdžio akto, kurio nuginčijimui Atkūrimo įstatyme aiškiai numatyta konkreti tvarka (per 30 dienų skundžiama teismui), nėra svarbi ir objektyvi termino praleidimo priežastis, o tėra pareiškėjo pasirinktas, jo manymu, pažeistų teisių gynimo būdas, kuris nenumatytas įstatymuose, tai laikyta subjektyvia termino praleidimo priežastimi.

Vadovaujantis ABTĮ 34 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, terminas skundui dėl Panevėžio apskrities valdytojo 1996 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. 27-6777 ginčijimo paduoti negali būti atnaujinamas.

Reikalavimas dėl Rokiškio 2-ojo notarų biuro išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti 1996 m. vasario 19 d. sprendimą, todėl ir dėl šio reikalavimo priėmimo terminas negali būti atnaujintas taip pat. Toks reikalavimas galėtų būti nagrinėjamas administracinio proceso tvarka, nes paveldėjimo teisės liudijimo neteisėtumas išimtinai pareiškėjo siejamas su administracinio akto, kurio pagrindu išduotas, neteisėtumu. Tačiau ši nutartis neatima galimybės pareiškėjui atskirai ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą bendrosios kompetencijos teisme.

Reikalavimas įpareigoti NŽT vadovaujantis E. Č. 1991 m. spalio 7 d. prašymu priimti naują sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo taip pat yra išvestinis iš jau minėtų dviejų reikalavimų, todėl taip pat tokiam reikalavimui skundo padavimo terminas negali būti atnaujinamas, nes pareiškėjas nenurodė svarbių ir objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, dėl kurių jis negalėjo įstatyme nustatytu terminu ginčyti 1996 m. sprendimą atkurti nuosavybės teises.

Naujas reikalavimas, keliamas nagrinėjamu atveju, yra reikalavimas įpareigoti NŽT pakeisti 2013 m. gegužės 30 d. atsakymą Nr. 1SS-(7.5)-1156. Pareiškėjas pripažįsta, kad šį atsakymą gavo 2013 m. birželio 3 d. Todėl yra praėjęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio skundo padavimo teismui terminas. Pareiškėjas prašo šį terminą atnaujinti tuo pagrindu, kad jam gavus šį raštą, LVAT dar nagrinėjo jo atskirąjį skundą byloje, kurioje buvo keliami tokie patys reikalavimai, todėl pareiškėjas manė, kad teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punktu, nepriims jo skundo. Toks manymas dėl NŽT 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo skundimo teismui yra visiškai nepagrįstas nei įstatymų nuostatomis, nei pareiškėjui žinomomis faktinėmis aplinkybėmis. Visų pirma, joks teismas dar nenagrinėjo skundo dėl šio konkretaus NŽT 2013 m. gegužės 30 d. rašto. Antra, teisme dar nebuvo nagrinėjama analogiška byla, nes buvo sprendžiamas tik skundo priėmimo klausimas. Pareiškėjas nenurodė jokių svarbių ir nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, kurios būtų objektyviai jam sutrukdžiusios įstatymo nustatytu terminu skųsti NŽT 2013 m. gegužės 30 d. raštą teismui, tuo labiau, kad tuo metu pareiškėjui jau buvo žinomas ABTĮ įtvirtintas tokių raštų apskundimo terminas (jis atskiruoju skundu skundė Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį).

Atmetus pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundą atsisakyta priimti ir dėl NŽT 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo pakeitimo, ir dėl Panevėžio apskrities valdytojo administracijos 1996 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. 27-6777 apskundimo, o taip pat ir dėl kitų išvestinių reikalavimų (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsniu, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 149 straipsniu teisėja

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo K. Č. prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą.

Atsisakyti priimti pareiškėjo K. Č. skundą.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Halina Zaikauskaitė