Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Indrės Zubavičiūtės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą Vilniaus miesto savivaldybėje, išsiskyręs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. L. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2024 m. balandžio 14 d. apie 13.30 val., būdamas geležinkelio stotyje, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, nuo kėdės paėmė A. K. priklausantį nešiojamo kompiuterio krepšį, 35 Eur vertės, kuriame buvo nešiojamasis kompiuteris „LENOVO“, 724 Eur vertės, telefonas „Xiaomo redmi 10“, 100 Eur vertės, belaidės ausinės „JBL tume flex“, 80 Eur vertės, bei 35 Eur grynųjų pinigų, tokiu būdu pagrobė svetimą A. K. priklausantį 974 Eur turtą.

Šiais savo veiksmais T. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 31 d. įtariamuoju apklaustas T. L. dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino ir parodė, kad gyvenamosios vietos neturi, nakvoja įvairiose miesto vietose. Turi priklausomybę alkoholiui, narkotinių, psichotropinių medžiagų nevartoja, galvos traumų nėra turėjęs. Psichinėmis ligomis neserga ir niekada nėra gydytas nuo jų. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jis jam aiškus ir suprantamas. Dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą nori pasakyti, kad kaltę pripažįsta visiškai. Prisimena, kad 2024 m. balandžio mėnesio viduryje buvo adresu (duomenys neskelbtini), esančioje Vilniaus miesto geležinkelio stotyje, nuėjo į traukinių laukimo salę, atsisėdo ant suoliuko šalia ant žemės paliktų daiktų. Atėjo į stotį pasišildyti, nes buvo sušalęs. Neturėjo tikslo vogti ir to neplanavo, tačiau pastebėjo ant žemės padėtus neprižiūrimus daiktus ir pasiėmė vieną be priežiūros paliktą nešiojamojo kompiuterio tašę, kurioje buvo pranešime apie įtarimą išvardinti daiktai. Pasiėmęs daiktus pasišalino iš stoties pastato, niekas nepastebėtas. Pavogtus daiktus pardavė nepažįstamiems asmenims, už gautus pinigus pirko maistą ir kitas reikalingas buities prekes, nes yra bedarbis, gyvena iš pašalpų. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, sutinka atlyginti padarytą žalą per metus laiko. Žalą atlyginti galės, nes greitu metu planuoja įsidarbinti. Norėtų, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 16 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji A. K. parodė, kad yra A. B. gim. (duomenys neskelbtini) mama. Apie įvykusį įvykį gali papasakoti, tai, kad 2024 m. balandžio 14 d. apie 13 valandą jai būnant namuose sulaukė iš sūnaus A. B. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) skambučio. Sūnus jai pasakė, kad jam būnant kartu su draugais (draugų nenurodė) Vilniaus miesto Geležinkelio stotyje adresu (duomenys neskelbtini), kur sūnus išlydėjo savo draugus po renginio, iš jo buvo pavogtas nešiojamo kompiuterio krepšys su jame esančiais daiktais: nešiojamu kompiuteriu ,,Lenovo" šviesiai pilkos spalvos, matiniu, kurio vertė virš 800 Eur. Kompiuteris buvo įsigytas ,,Telia“ interneto svetainėje, dokumentus tyrėjai yra pateikusi, kompiuteriu naudojosi sūnus, krepšyje taip pat buvo juodos spalvos piniginė, kurioje buvo mano sūnaus asmens tapatybės kortelė, mokinio pažymėjimas ir kitos kortelės bei apie 35 Eur grynais, taip pat buvo žydros spalvos su juodos spalvos dėklu telefonas ,,Xiaomi redmi 10", kurio vertė apie 200 Eur, telefono dokumentų sūnus neturi, IMEI nežino, taip pat krepšyje buvo juodos spalvos belaidės ausines ,,JBL tume flex", kurių vertė apie 80 Eur, dokumentų ausinių sūnus neturi. Daugiau krepšyje nieko nebuvo, nešiojamo kompiuterio krepšio vertė apie 35 Eur, čekio ar pirkimo dokumentų neturi. Krepšį su ankščiau išvardintais daiktas sūnus būnant su savo draugais geležinkelio stotyje sudėjo ir paliko ant suoliuko prie medelio, kartu su draugų krepšiais. Sūnus būdamas stotyje išlydėjo savo draugus ir visi krepšiai buvo palikti krūvoje ant suolo, netoli krepšių buvo sūnaus draugai. Grįžus po 15 minučių, sūnus pastebėjo, kad nėra jo kompiuterio dėklo su ankščiau paminėtais daiktais jame. Draugų daiktai ar kitas jo krepšys pavogtas nebuvo. Kas galėjo pavogti sūnaus daiktus, sūnus nematė, nežino, draugai ir nieko nematė, įtartinų žmonių nepastebėjo, sūnus minėjo, kad tą dieną stotyje buvo pakankamai nemažai žmonių. Po įvykio sūnus iš karto pranešė apie įvykį policijai ir paskambino jai. Sūnus jai dar pasakė, kad dvi dienos po įvykio su juo susisiekė mokyklos, kurioje jis mokosi administracija, kuri pasakė, kad Vilniaus miesto autobusų parke viename iš autobusų buvo rasta jam priklausanti piniginė su joje buvusiais mano sūnaus dokumentais, tapatybės kortele, mokinio pažymėjimu ir kitomis kortelėmis, grynųjų pinigų piniginėje jau nebuvo. Sūnus nuvyko 2024 m. balandžio 18 d. į Žolyno g. 15 Vilniuje, „Vilniaus viešąjį transportą“ ir atsiėmė savo piniginę su joje esančiais dokumentais. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti neturi. Civilinį ieškinį reikš atsiradus daiktus pavogusiam asmeniui.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 16 d. papildomai liudytoja apklausta nukentėjusioji A. K. parodė, kad visus daiktus t. y., nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo“, telefoną „Xiaomi redmi 10“, belaidės ausines „JBL tume flex“, nešiojamo kompiuterio krepšį ji pirko, jai yra padaryta apie 1200 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 7 d. papildomai liudytoja apklausta nukentėjusioji A. K. parodė, kad 2024 m. balandžio 14 d. įvykio nori patikslinti pavogtų daiktų vertes. Įvykio dieną buvo pavogti jai priklausantis nešiojamo kompiuterio krepšys su jame esančiais daiktais: nešiojamu kompiuteriu „Lenovo“, kurio vertė 724,80 Eur, kompiuteris buvo be jokių nusidėvėjimo žymių, labai mažai ir neilgai naudotas, labai geros būklės, todėl jį ir šiuo metu vertina 724 Eur. Kompiuterio krepšyje taip pat buvo juodos spalvos piniginė, kurioje buvo jos sūnaus asmens tapatybės kortelė, mokinio pažymėjimas ir kitos kortelės, kurių materialiai nevertina bei 35 Eur grynaisiais pinigais (pinigai buvo ne monetomis, tačiau kupiūromis įvardinti negali, nes neprisimena). Kompiuterio krepšyje taip pat buvo žydros spalvos su juodos spalvos dėklu telefonas „Xiaomi redmi 10“, kurį pirko internetu, neprisimena iš kur tiksliai. Telefoną įsigijo visiškai naują už 219 Eur, prieš maždaug 2 metus. Telefono ekranas buvo įskilęs, telefonas turėjo nusidėvėjimo požymių, todėl šiuo metu telefoną vertina 100 Eur. Telefono dokumentų neturi ir pateikti negalės. Kompiuterio krepšyje taip pat buvo juodos spalvos belaidės ausines „JBL tume flex“, kurias įsigijo internetu, neprisimena iš kokio salono, visiškai naujas, dokumentų neturi, tačiau už jas mokėjo apie 100 Eur. Ausinės įsigytos prieš 2-3 mėnesius prieš įvykį, todėl jų būklė buvo labai gera, neturėjo jokių nusidėvėjimo žymių. Dėl šios priežasties, ausines šiuo metu vertina 80 Eur. Patį pavogtą nešiojamojo kompiuterio krepšį vertina 35 Eur. Krepšį pirko visiškai naują, internetu, prieš maždaug metus laiko. Krepšys buvo labai geros būklės, be jokių nusidėvėjimo požymių, visai kaip naujas, todėl jį vertina 35 Eur. Todėl patikslindama pavogtų daiktų vertę, nori pasakyti, kad jai padaryta turtinė 974 Eur žala. Pageidauja reikšti civilinį ieškinį, būtent, tokiai jos paminėtai sumai. Neturtinė žala jai padaryta nebuvo, dėl neturtinės žalos civilinio ieškinio nereikš. Taip pat nori pabrėžti, kad visi daiktai priklausė jai, juos įsigijo pati, sūnus tik naudojosi jos daiktais su jos leidimu.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15387-24 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalies padarymo, gavus A. K. pareiškimą, kad jos sūnus 2024 m. balandžio 14 d. apie 12.50 val., prarado kompiuterio juodo dėklo krepšį, kuriame buvo pilkos spalvos kompiuteris, kuris vis dar neišmokėtas (liko metai), taip pat buvo JBL TUNEXLEX ausinės, piniginė su tapatybės kortele, 37 Eur, banko kortelė, kiti daiktai mažesnės vertės: užrašų knygute, konservatorių dokumentų kopijos (skyriaus veiklos reglamentas), telefono pakrovėjas, TSPMI parkeris. Viskas vyko Vilniaus geležinkelio stotyje, laukiamojoje salėje, prie pagrindinio įėjimo, kompiuteris buvo prie kitų daiktų, ant suoliuko. Visa patalpa stebima vaizdo stebėjimo kameromis, iš visų pusių. Jos sūnus A. B. vyko iš renginio. Padėjęs trumpam daiktus pasaugoti pažįstamiems. Grįžęs tarp kitų ir savo draugų daiktų nerado kompiuterio dėklo. Bendra suma patirtos žalos yra virš 1000 Eur. Piniginė su dokumentais atsirado, bet ne su pinigais. Kompiuteris labai brangus, už šį kompiuterį dar reikės mokėti metus laiko. Buvo patirta emocinė ir psichologinė žala.

Iš 2024 m. balandžio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimi vaizdo įrašai, pavadinimai: ,,20240414T114930-20240414T123740_%T1“ ir ,,20240414T122043-20240414T122550_%T1“, kuriuos pateikė AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ el. p.: info@ltg.lt., vaizdo įrašai yra užfiksuoti 2024-04-14 dieną. ,,Vilniaus geležinkelio stotyje“, adresu (duomenys neskelbtini).

???Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,20240414T114930-20240414T123740_%T1“, 12:26 val. Netoli paliktų daiktu prisėda asmuo Nr. 7 (požymiai: trumpų rudos spalvos plaukų, mėlynos spalvos striuke iš kurios išlenda pilkos spalvos treningo gobtuvas, tamsios spalvos kelnėmis, rudos spalvos batais su baltos spalvos padu). 12:32 val. Asmuo Nr. 7 pasislenka arčiau paliktų daiktų, į savo vietą užleidžia atsisėsti senyvo amžiaus moteriai. 12:36 val. Asmuo Nr. 7 ant galvos užsideda pilkos spalvos nuo sportinio džemperio kyšantį gobtuvą ir arčiau savęs prisitraukia nešiojamo kompiuterio tašę, tuomet apsidairo ir užsideda ant pečių savo kuprinę, abejomis rankomis paima nešiojamo kompiuterio tašę, priglaudžia ją prie savo kairio šono, perima į dešinę ranką atsistoja ir išeina pro pagrindinį geležinkelio stoties išėjimą.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,20240414T122043-20240414T122550_%T1“. Vaizdo įrašas užfiksavęs patekimą į tualetus. 12:20 val. Vaizdo įraše pasimato asmuo Nr. 7, kuris praeina pro vartelius ir nueina į tualetą ir 12:25 išeina. Daugiau vaizdo įraše tyrimui naudingos informacijos neužfiksuota.

2024 m. balandžio 30 d. nukentėjusioji A. K. pateikė dokumentus, patvirtinančius nešiojamojo kompiuterio „Lenovo“, įsigijimą ir jo vertę 724,80 Eur.

Vilniaus AVPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 20247 m. gegužės 20 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vagystę įvykdęs asmuo panašus į žinomą, kaip darantį teisės pažeidimus T. L., gimęs (duomenys neskelbtini). T. L. įtrauktas į gyv. vietos neturinčių asmenų apskaitą, dažnai atvyksta nakvoti į Laikinuosius namus, Šv. Stepono g. 35, Vilniuje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnio dalį kyla asmeniui, pagrobusiam turto, kai jo vertė viršija 10 MGL (500 Eur), bet neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos (BK 190 str.)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatomis, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog T. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2024 m. balandžio 14 d. apie 13.30 val., būdamas geležinkelio stotyje, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, nuo kėdės paėmė A. K. priklausantį nešiojamo kompiuterio krepšį, 35 Eur vertės, kuriame buvo nešiojamasis kompiuteris „LENOVO“, 724 Eur vertės, telefonas „Xiaomo redmi 10“, 100 Eur vertės, belaidės ausinės „JBL tume flex“, 80 Eur vertės, bei 35 Eur grynųjų pinigų, tokiu būdu pagrobė svetimą A. K. priklausantį 974 Eur turtą. T. L. veiksmai atitinka BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas. T. L. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūloma bausme. Nukentėjusioji A. K. taip pat informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Byloje pateikė civilinį ieškinį, 974 Eur turtinei žalai.

Skirdamas bausmę T. L., teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir pasekmes – padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą nuosavybei, jis veikė tiesiogine tyčia, žala padaryta, civilinis ieškinys byloje pareikštas, žala neatlyginta, tačiau kaltinamasis įsipareigojo atlyginti turtinius nuostolius. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, praeityje teistas už smurtinį nusikaltimą, Sodros duomenimis paskutinį kartą dirbo iki 2024 m. gegužės 15 d., byloje nėra duomenų, kad būtų registruotas Užimtumo tarnyboje. Baustas administracine tvarka, daugiausiai už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, smulkiąsias vagystes, apie paskirtų baudų sumokėjimą informacijos nėra. Byloje nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.), t. y. šis nusikaltimas padarytas neišnykus teistumui.

Teismas skiria kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą, kurio dydis nustatytinas maksimalus šios rūšies bausmei, skirtinos už nusikalstamą veiką, nes švelnesnėmis bausmėmis negalima pakeisti kaltinamojo elgesio, jos nebus veiksmingos ir nebus pasiekti bausmės tikslai (BK 41 str., 49 str. 3 d.).

Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esantis kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 60 parų arešto.

Ikiteisminio tyrimo metu T. L. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti iš kaltinamojo 974 Eur turtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis įsipareigojo šią žalą atlyginti per vienerius metus.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, jog civilinės ieškovės patirta ir prašoma priteisti žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo T. L. veiksmų, kurie šiuo baudžiamuoju įsakymu pripažinti nusikalstama veika, be to, civilinis ieškinys pagrįstas, todėl jis tenkinamas.

Kaltinamasis T. L. 2024 m. spalio 31 d. įsipareigojimu, įsipareigojo atlyginti padarytą turtinę žalą, bei prašo leisti atlyginti šią žalą iki 2025 m. spalio 31 d., per vienerius metus. Vadovaujantis BK 69 straipsniu, T. L. įpareigoti atlyginti padarytą žalą A. K. per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. L. 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Civilinės ieškovės A. K. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti civilinės ieškovės A. K. naudai iš T. L. 974 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsniu, įpareigojant T. L. sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio T. L. atvykimo ar pristatymo į laisvės atėmimo vietų įstaigą arešto bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

1) Nuteistieji areštu ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio, baudžiamojo įsakymo ar nutarties įsiteisėjimo dienos į paskirtą bausmės atlikimo vietą atvyksta patys (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, 51334 Kaunas, tel. (duomenys neskelbtini), el. p.: (duomenys neskelbtini)); nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio kalėjimą (P. Puzino g. 1, 35169, Panevėžys, tel. (duomenys neskelbtini))).

2) Nuteistieji privalo su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, taip pat siūloma su savimi turėti įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl paskirtos arešto bausmės. Asmenys, atvykę akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, stipriai veikiančių medikamentų į bausmės atlikimo vietą gali būti nepriimami.

3) Jeigu nuteistasis areštu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, jis privalo per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą. Laiku neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus apie neatvykimo priežastis, bausmės atlikimo vietos administracija kreipiasi į teritorinį policijos padalinį dėl nuteistojo paieškos paskelbimo. Tokiais atvejais nuteistasis areštu sulaikomas ir pristatomas į artimiausią arešto bausmę vykdantį kalėjimą (atsižvelgus į laisvų vietų skaičių).

Išaiškinti T. L., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.