- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-14
- Bylos Nr.
- e2-23589-600/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23164-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Parkavimo paslaugos“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Jarinta“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Parkavimo paslaugos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jarinta“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.
1. Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 7592 Eur nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Verslo aptarnavimo centras“, įgaliota atlikti pirkimą perkančiosios organizacijos akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ vardu, vykdė viešąjį pirkimą skelbiamų derybų būdu („Automobilių stovėjimo ir saugojimo paslaugų pirkimas Vilniuje“). Konkurso laimėtoja buvo pripažinta ieškovė. Tarp ieškovės ir perkančiosios organizacijos buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Atsakovė UAB „Jarinta“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovėms UAB ,,Verslo aptarnavimo centras“ ir AB ,,Energijos skirstymo operatorius“, prašydama pripažinti neteisėtais: perkančiosios organizacijos 2019 m. sausio 17 d. sprendimą dėl UAB ,,Jarinta“ pasiūlymo atmetimo praleidus dokumentų patikslinimo terminą; perkančiosios organizacijos 2019 m. sausio 7 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo; perkančiosios organizacijos neteisėtus reikalavimus UAB ,,Jarinta“ 2018 m. lapkričio 16 d., 2018 m. lapkričio 22 d., 2018 m. gruodžio 6 d. ir 2018 m. gruodžio 11 d. pranešimuose pateikti konkurso sąlygose nenurodytus dokumentus kvalifikacijai pagrįsti; įpareigoti atsakovę iš naujo sudaryti pasiūlymų vertinimo eilę, įtraukiant UAB ,,Jarinta“ pasiūlymą, bei sudaryti viešojo pirkimo sutartį su UAB ,,Jarinta“; pripažinti negaliojančia viešojo pirkimo sutartį, sudarytą tarp perkančiosios organizacijos ir UAB ,,Parkavimo paslaugos“. Teikdama teismui ieškinį UAB ,,Jarinta“ taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2760-855/2019, UAB „Jarinta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – sustabdė AB ,,Energijos skirstymo operatoriaus“ ir UAB ,,Parkavimo paslaugos“ 2019 m. vasario 11 d. sudarytos Paslaugų teikimo sutarties Nr. 30010/490123 vykdymą. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikta nepakeista. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2760-855/2019, UAB ,,Jarinta“ ieškinys buvo atmestas ir įsiteisėjo 2019 m. birželio 27 d. Lietuvos apeliaciniam teismui Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą palikus nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Dėl aukščiau nurodytų atsakovės veiksmų ieškovė patyrė 3146 Eur tiesioginių ir 4446 Eur netiesioginių nuostolių. Nurodė, kad tiesioginius nuostolius sudarė 363 Eur perprogramavimo darbams apmokėta suma dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir 2783 Eur suma advokato paslaugoms apmokėti patirtos bylinėjimosi išlaidos. Netiesioginius nuostolius sudaro negautos pajamos 4446 Eur (114 d. x 39 Eur).
4. Vilniaus apygardos teismas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesta ieškinio dalis dėl 4446 Eur negautų pajamų ir 363 Eur išlaidų už automobilių stovėjimo aikštelės vartų perprogramavimo darbus priteisimo ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad vertinant, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos būtina nustatyti teisingą padarytų nuostolių (negautų pajamų) dydį ir priežastinį ryšį tarp atsiradusių nuostolių ir atsakovės veiksmų. Teismo vertinimu, net ir nustačius, kad ieškovė nesiėmė visų įmanomų priemonių galimiems nuostoliams išvengti, ši aplinkybė galėtų būti pagrindas mažinti priteistinų nuostolių dydį, bet ne apskritai jų nepriteisti (34, 36 sprendimo punktai). Teisėjų kolegijos vertimu nagrinėjant reikalavimą dėl 363 Eur tiesioginių nuostolių priteisimo būtina įvertinti paslaugų teikimo sutarties sąlygas, susijusias su teiktinų paslaugų pobūdžiu ir apimtimi (sprendimo 39 punktas).
5. Ieškovė, bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, pateikė rašytinius paaiškinimus. Juose nurodė, kad ieškovės vertinimu, apeliacinės instancijos teismo nutartyje pripažintas pažeidimas dėl nepagrįsto ieškinio ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-2760-855/2019, todėl ieškovei reikia pasisakyti dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų – patirtų netiesioginių nuostolių (negautų pajamų), tiesioginių nuostolių (turėtų išlaidų) ir priežastinio ryšio tarp patirtų nuostolių ir atsakovės veiksmų. Ieškovė, vykdydama apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateiktą kasacinės instancijos suformuotą praktiką analogiškose bylose, nurodė, kad įrodinėjant negautų pajamų faktą ir dydį turi būti įrodyta – 1) negautos pajamos turi būti numatomos, t. y. kad nebuvo gauta pajamų, kurios buvo numatytos gauti, jeigu tam nebūtų sutrukdžiusi taikoma laikinoji apsaugos priemonė), 2) negautos pajamos turi būti įrodytos su pagrįstu tikrumu, t.y. kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės lėmė ateities įplaukų praradimą, 3) prarastų pajamų apskaičiavimo vertinimas, 4) paties asmens, kurio turtui buvo taikyti procesiniai suvaržymai, veiksmai – kaip jis, siekdamas tam tikro pelno, naudojosi savo turtinėmis teisėmis, kol nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir vėliau jas taikant, t. y. ar veikė aktyviai, siekdamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
6. Ieškovė nurodo, kad apygardos teismui 2019 m. kovo 6 d. nutartimi pritaikius ginčo laikinąsias apsaugos priemones, ieškovės ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ sudarytos paslaugų teikimo sutarties vykdymas buvo sustabdytas 114 dienų, t. y. nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2020 m. birželio 27 d., kada įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. teismo sprendimas.
7. Ieškovė nurodo, kad vadovaujantis paslaugų sutarties 2.5 punkto nuostata, numačiusia, kad klientas moka už faktiškai suteiktas paslaugas pagal sutarties SD priede Nr. 3 nurodytus paslaugų įkainius, sutarties 2.6 punkto nuostata, numačiusia minimalią paslaugų apimtį (ne mažiau kaip 30 ir ne daugiau kaip 50 automobilių stovėjimo vietų), ieškovė skaičiuoja, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ įsipareigojo įsigyti minimalų 30 automobilių stovėjimo vietų, o iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo minėtas subjektas nuomojosi 50 automobilių stovėjimo vietų. Vienos automobilio stovėjimo vietos kaina mėnesiui yra 39 Eur be PVM, todėl ieškovės negautos pajamos yra 4446 Eur (1,3x114x30).
8. Pasisakydama dėl negautų pajamų apskaičiavimo, ieškovė nurodo, kad Paslaugų sutarties objektas yra automobilių stovėjimo aikštelės paslaugos, kurioms suteikti kiekvienu konkrečiu atveju nėra įsigyjama konkrečių daiktų, nes tai nematerialaus pobūdžio paslaugos, dėl ko laikosi pozicijos, kad ieškovės ikimokestinis pelnas laikytinas 4446 Eur.
9. Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis įstatymas nenumato ko kita. Ieškovė pateikė buhalterinę pažymą, kad 2019 metų laikotarpiu, kai ji turėjo gauti 4446 Eur pajamas, jai taikytinas 15 procentų pelno mokesčio tarifas. Teismui sprendžiant, kad grynoji ieškovės negauta nauda apskaičiuota iš ikimokestinio pelno atskaičius pelno mokestį, 15 proc. pelno mokesčio tarifas galėtų būti išskaitomas tik iš 4446 Eur sumos.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pasisakydama dėl savo pačios veiksmų iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir vėliau jas pritaikius, ieškovė pažymi, kad Paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta 2019 m. vasario 11 d., t.y. iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (2019 m. kovo 6 d.). Tai patvirtina ieškovės aktyvius veiksmus dėl bent 30 stovėjimo aikštelės vietų išnuomojimo, kas patvirtina ieškovės siekį gauti ekonominę naudą - pajamas. Teismui pritaikius ginčo laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė, naudojosi „Barking.lt“ rezervavimo sistema, kuri leidžia asmenims išsinuomoti automobilių stovėjimo vietas adresu Mindaugo g. 27, Vilnius. Pateikta užimtumo ataskaita patvirtina, kad per „Barking.lt“ sistemą per dieną pavykdavo išnuomoti 1 automobilio stovėjimo vietą. Ieškovės vertinimu, išnuomoti ginčo automobilių stovėjimo vietas ilgalaikiu laikotarpiu nebuvo realios galimybės, nes bylinėjimosi laikotarpis nepriklauso nuo šalių valios, todėl praktiškai yra neįmanoma išnuomoti automobilių stovėjimo vietų visiškai neapibrėžtą ilgą laikotarpį.
Atsiliepimas
11. Vilniaus apygardos teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė neteikė atskirojo skundo, nes skundą pateikė kitas proceso dalyvis – UAB „Verslo aptarnavimo centras“, dėl ko ieškovė teikė savo atsiliepimą, kuriame išdėstė savo argumentus dėl nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumo ir prašė atskirąjį skundą tenkinti, atsakovės UAB „Jarinta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodytos aplinkybės, ieškovės vertinimu, patvirtina, kad ieškovė ėmėsi visų racionalių priemonių laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui ir tuo pačiu užtikrintas CPK 7 straipsnyje įtvirtintas ekonomiškumo principas.
12. Pasisakydama papildomai dėl 363 Eur išlaidų priteisimo, ieškovė nurodė, kad jos buvo patirtos dėl to, kad ieškovė turėjo samdyti UAB „Selvaag LT“, kuri atliko parkavimo aikštelės vartų sistemos perprogramavimo darbus, išregistruojant kiekvieną automobilių stovėjimo vietos naudotoją iš sistemos ir apribojant jų pateikimą į aikštelę, ir tai buvo papildomi darbai, kurie paslaugų teikimo sutartyje nebuvo numatyti. Tokią ieškovės poziciją patvirtina paslaugų sutarties Specialiosios dalies 1.1 punkte numatytas sutarties objektas – automobilių stovėjimo ir saugojimo paslaugos, taip pat paslaugų sutarties Bendrosios dalies 5.3 punkto nuostata, kad paslaugų teikėjas į paslaugų kainą yra įskaičiavęs visas su paslaugų teikimu susijusias išlaidas, visus mokesčius, įskaitant PVM. Ieškovė pažymi, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių užsakyti stovėjimo aikštelės vartų perprogramavimo darbai nebuvo numatyti paslaugų teikimo sutartyje. Sutarties Specialiosios dalies 2.6. punkte nurodyta, kad sutarties galiojimo laikotarpiu klientas turi teisę koreguoti perkamų paslaugų apimtį, neviršijant sutarties priede Nr. 2 nurodyto maksimalios paslaugų apimties ir sutartyje nurodytos paslaugų kainos. Klientas įsipareigojo nupirkti minimalią paslaugos apimtį (Sutarties Specialiosios dalies priedas Nr. 2, punktas 3). Ieškovės vertinimu, sutarties Specialios dalies priede Nr. 2 pateikta nuoroda į techninę specifikaciją yra paslaugos sutarties dalimi ir aiškinimo prasme turi pirmenybę prieš paslaugų sutarties Specialiąją ir Bendrąją dalis. Tai reiškia, kad klientas turi teisę koreguoti perkamų paslaugų apimtį, bet ji niekada negali sumažinti nuomojamų automobilių stovėjimo vietų iki skaičiaus, mažesnio nei 30. O tai patvirtina ieškovės teiginius, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė privalėjo stabdyti paslaugas dėl visų išnuomotų automobilių vietų, t.y. sumažinti jų skaičių iki „0“. Išdėstyti argumentai patvirtina, kad 363 Eur išlaidos negali būti laikomos susijusios su paslaugų teikimu ir į paslaugų sutarties apimtį nepatenka. Pastarosios išlaidos susijusios su teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu.
Atsiliepimas
13. Atsakovė pateiktuose atsikirtimuose į ieškovės paaiškinimus, bylą grąžinus nagrinėti iš naujo aukščiau nurodytoje dalyje, pažymėjo, kad ieškinį šioje dalyje prašo atmesti.
14. Atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė 4446 Eur nuostolių sumos, nes ieškovės teiginys dėl šių išlaidų yra deklaratyvus, nes ieškovei nebuvo užkirstas kelias gauti pajamas iš automobilių stovėjimo aikštelės paslaugų, nes pačiai aikštelei apribojimai nebuvo taikyti, o tai, atsakovės vertinimu, nesumažino ieškovės galimybių gauti pajamas iš aikštelės vietų nuomos. Tokią poziciją grindžia paslaugų sutarties Bendrosios dalies 9.8.5. punktu. Atsakovės vertinimu, paslaugų teikimo sutarties terminas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nesutrumpėjo.
15. Atsakovė nurodo, kad kiekvieno subjekto veikloje yra patiriamos sąnaudos, tai sąlygoja, kad ieškovė paaiškinimai dėl 4446 Eur negautų pajamų yra neteisingi – nepateikti įrodymai, kokiu pagrindu ieškovė valdo automobilių aikštelę, nes aikštelės įsigijimo išlaidos turi būti įtrauktos į veiklos sąnaudas. Įvertinusi ieškovės 2018-2019 metų veiklos pelningumą, atsakovė skaičiuoja, kad iš 4446 Eur negautų pajamų atėmus įprastines sąnaudas, ieškovei liktų tik 355-756 Eur grynojo pelno. Tokį atsakovės argumentą, atsakovės vertinimu, patvirtina ieškovės teiginys dėl patirtų išlaidų UAB „Selvaag LT“ už aikštelės perprogramavimo darbus.
16. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu siekė išnuomoti ginčo parkavimo vietas per „Barking.lt“ rezervavimo sistemą, tačiau gautų pajamų neatėmė iš prašomos priteisti 4446 Eur sumos.
17. Nesutinka su ieškovės teiginiu, kad ji ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant panaikinti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes pati ieškovė teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, neskundė, vadinasi, negalėjo nurodyti savarankiškų apskųsto procesinio sprendimo naikinimo ar keitimo pagrindų. Mano, kad tai patvirtina atsakovės manymą, kad ieškovė neveikė aktyviai ir pati nesiekė, kad būtų panaikintos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
18. Reikalavimas priteisti 363 Eur išlaidas turi būti atmestas, nes mano, kad paslaugų sutarties vykdymui ji neturėjo teisės samdyti trečiųjų asmenų pagal sutarties Bendrosios dalies 8.2 punktą. Taip pat laikosi pozicijos, kad į sutarties apimtis neįeina vietų skaičiaus sumažinimas iki nulio, nes paslaugų sutarties Bendrosios dalies 18.2 punkte nurodyta, kad klientas gali sustabdyti sutarties ar jos dalies vykdymą tokiam laikui ir tokiu būdu, kaip jis mano esant reikalinga. Be to, pagal paslaugų teikimo sutarties Bendrosios dalies 5.3.5. – 5.3.7. punktus paslaugų teikėjas į paslaugų kainą turi būti įskaičiavęs visas su paslaugų teikimu susijusias išlaidas, įskaitant sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas, visas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, susijusias su paslaugų teikimu. Dėl nurodyto mano, kad sutarties sustabdymo išlaidos įeina į sutarties apimtis.
Atsiliepimas
19. Atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp jos nurodytų atsiradusių nuostolių ir atsakovės veiksmų.
20. Bylos nagrinėjimą, išklausius šalių atstovų ir jiems sutikus, nutarta tęsti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.
21. Tarp šalių kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 146 straipsnio 2 dalis). Byla nagrinėjama vadovaujantis CK VI knygos nuostatomis, reglamentuojančiomis civilinės atsakomybės taikymo sąlygas.
22. CPK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsakovas turi teisę įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Šioje teisės normoje įtvirtinta procesą civilinėje byloje pralaimėjusios šalies civilinė atsakomybė, kurios tikslas – atlyginti (kompensuoti) procesą laimėjusiai šaliai nuostolius, atsiradusius dėl pralaimėjusios procesą šalies prašymu teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškinio atmetimas yra būtina atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo sąlyga, nes ieškovas, prieš pateikdamas ieškinį, reikšdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suvokia, kad tokio prašymo tenkinimas dar nereiškia ieškinio pagrįstumo. Dėl to tokiu atveju ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ginčo išsprendimo, veikia savo rizika ir turi pareigą atlyginti atsakovui atsiradusius nuostolius.
23. Kasacinės instancijos teismo yra išaiškinta, kad CPK 146 straipsnio 2 dalies normos taikymo sąlygos yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo kreditoriaus, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinys atmestas, ir nuostoliai, kuriuos skolininkas patyrė dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi, naudodamasis įtvirtinta teise ir reikšdamas ieškinį po ginčo, kurį nagrinėjant buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, išnagrinėjimo jo naudai, ieškovas turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes gali būti atlyginami tik tie realūs ieškovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginė pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-684/2016). CPK 146 straipsnio 2 dalies pagrindu deliktinė atsakomybė taikoma nenustatant jos sąlygos – kaltės, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis; spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-313/2017). Nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi įrodyti ieškovas.
24. Neteisėtais veiksmais kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga pripažįstamas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti. Nustačius, jog atsakovo turtinių teisių suvaržymo pagrindas neteisėtas, nes ieškinys pripažintas nepagrįstu, rizikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimų padarinių atlyginimo nustatymas atitinka proceso šalių teisių ir interesų lygiateisiškumo, proceso rungimosi ir dispozityvumo principus, pagal kuriuos šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13, 17 straipsniai). Dėl to ieškovas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas suvaržyti priešingos šalies teises, kad būtų užtikrintas jo interesų gynimas, turi numatyti, kad, neįrodžius savo reikalavimo pagrįstumo, jam gali tekti atlyginti atsakovui dėl taikyto suvaržymo patirtus nuostolius, t. y. ieškovas veikia savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013).
25. Byloje nustatyta, kad UAB „Jarinta“ (atsakovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovėms UAB ,,Verslo aptarnavimo centras“ ir AB ,,Energijos skirstymo operatorius“, trečiasis asmuo UAB „Parkavimo paslaugos“, prašydama pripažinti neteisėtais: perkančiosios organizacijos 2019 m. sausio 17 d. sprendimą dėl UAB ,,Jarinta“ pasiūlymo atmetimo praleidus dokumentų patikslinimo terminą; perkančiosios organizacijos 2019 m. sausio 7 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo; perkančiosios organizacijos neteisėtus reikalavimus UAB ,,Jarinta“ 2018 m. lapkričio 16 d., 2018 m. lapkričio 22 d., 2018 m. gruodžio 6 d. ir 2018 m. gruodžio 11 d. pranešimuose pateikti konkurso sąlygose nenurodytus dokumentus kvalifikacijai pagrįsti; įpareigoti atsakovę iš naujo sudaryti pasiūlymų vertinimo eilę, įtraukiant UAB ,,Jarinta“ pasiūlymą, bei sudaryti viešojo pirkimo sutartį su UAB ,,Jarinta“; pripažinti negaliojančia viešojo pirkimo sutartį, sudarytą tarp perkančiosios organizacijos ir UAB ,,Parkavimo paslaugos“ (civilinė byla Nr. e2-2760-855/2019).
26. Teikdama teismui ieškinį UAB ,,Jarinta“ taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2760-855/2019, UAB „Jarinta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – sustabdė AB ,,Energijos skirstymo operatoriaus“ ir UAB ,,Parkavimo paslaugos“ 2019 m. vasario 11 d. sudarytos Paslaugų teikimo sutarties Nr. 30010/490123 vykdymą atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ vykdytame viešame pirkime „Automobilių stovėjimo ir saugojimo paslaugos Vilniuje“ (e/b t. 1, b. l. 8-12). Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-653-236/2019 Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis palikta nepakeista (e/b t. 1, b. l. 13-18).
27. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2760-855/2019, UAB ,,Jarinta“ ieškinį atmetė. Sprendimas įsiteisėjo 2019 m. birželio 27 d. (Lietuvos apeliacinioam teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartisui palikus nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą (e/b t. 1, b. l. 19-31, 32-49)).
28. Ieškovė reiškia reikalavimą atlyginti jai 4446 Eur ir 363 Eur dydžio nuostolius, patirtus dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei kitoje byloje ginčijant viešo konkurso rezultatus.
29. Reikalavimą dėl 4446 Eur nuostolių ieškovė grindžia 2019 m. vasario 11 d. josieškovės su AB „Energijos skirstymo operatorius“ pasirašyta Paslaugų teikimo sutartimi, kurios vykdymas, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo sustabdytas iki bylos išnagrinėjimo. Išanalizavus nurodytos sutarties nuostatas, nustatyta, kad Ginčytos sSutarties 1.1. punktu šalys susitarė, kad ieškovė teikia automobilių stovėjimo ir saugojimo paslaugas. Sutarties 1.2. punkte nurodyta, kad ši sutartis sudaryta pasibaigus viešajam pirkimui, kuriame ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrinktas pagal kainą (e/b t. 1, b. l. 50). Sutarties 2.1. punkte nurodyta, kad teikiamos paslaugos aprašytos Techninėje specifikacijoje, kurios 3 punkte „Pirkimo objekto apimtys“ nurodyta, kad automobilių stovėjimo ir saugojimo paslaugos ne mažiau kaip 30 ir ne daugiau kaip 50 automobilių stovėjimo vietų. Sutarties 2.2. punkte nurodyta, kad preliminarus paslaugų kiekis nurodytas Sutarties SD priede Nr. 2. Sutarties 2.5. punkte nurodyta, kad klientas moka paslaugų teikėjui už faktiškai suteiktas paslaugas pagal Sutarties SD priede Nr. 2 nurodytus paslaugų įkainius, kurie sutarties galiojimo laikotarpiu nekeičiami ir pagal Sutarties SD priedo Nr. 2 1 punktą yra tokie – 39 Eur be PVM vietos vienam automobiliui kaina mėnesiui (e/b t. 1, b. l. 50, 54, 68).
30. Ieškovė nurodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojo 114 kalendorinių dienų, t.y. nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2019 m. birželio 27 d. Minėta, kad vVienos parkavimo vietos kaina mėnesiui 39 Eur be PVM. V, vadinasi, vienai dienai – 1,3 Eur (39 /30 k.d.). Atlikusi skaičiavimus gaunasi ,ieškovė nurodė, kad kad ieškovė pagal Paslaugų teikimo sutartį Nr. 30010/490123 laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2019 m. birželio 27 d. galėjo gauti, o klientas atitinkamai būtų turėjęs mokėti 4446 nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2019 m. birželio 27 d. tinkamai vykdant sutartį ieškovė galėjo gauti ne mažiau kaip 4446 Eur (minimalus parkavimo vietų skaičius sutartimi buvo nustatytas 30 (114 k.d. x 1,3 x 30 parkavimo vietų)).
31. Vilniaus apygardos teismas, 2020 m. birželio 18 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-938-910/2020) grąžindamas bylą dalyje dėl 4446 Eur nuostolių atlyginimo nutarties 29 punkte nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-2760-855/2019 teismui atmetus atsakovės ieškinį, pripažintina, kad atsakovės neteisėti veiksmai yra nustatyti, todėl spręstina dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė siekia nuostolių atlyginimo negautų pajamų forma, nagrinėjant šį reikalavimą ieškovė įrodinėjo, kad jos negautos pajamos (4446 Eur suma) buvo numanomos, t.y. kad (1) ji pagal sutartį už 114 kalendorinių dienų negavo 4446 Eur sumos, kuri buvo numatyta gauti, (2) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės lėmė 4446 Eur sumos praradimą, o tokia suma buvo planuojama gauti, (3) negauta suma apskaičiuota pagal Sutarties nuostatas, nes abi sutarties šalys būtų galėjusios tinkamai vykdyti sutartį, o tai sąlygotų vienos šalies paslaugų teikimą sutarta apimtimi, kitos šalies – atsiskaitymą už suteiktas paslaugas, (4) ieškovė, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, siekė išnuomoti ginčo parkavimo vietas naudodamasi „Barking.lt“ rezervavimo sistema, byloje apskundus teismo nutartį dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, teikė atsiliepimą ir tokiu būdu išdėstė savo argumentus, kodėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos, kas patvirtina jos siekį gauti ekonominės naudos tokiomis sąlygomis.
32. Išanalizavus ieškovės į bylą pateiktus įrodymus darytina išvada, kad ieškovė įrodė sprendimo 28 punkte nurodytas aiškintinas ir nustatytinas aplinkybes – ieškovės su AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2019 m. vasario 11 d. sudaryta sutartis Nr. 30010/490123 buvo sustabdyta ir negalėjo būti vykdoma 114 kalendorinių dienų (LR CPK 182 straipsnio 2 punktas); sutarties priedo Techninės specifikacijos 3 punkto „Pirkimo objekto apimtys“ nuostatose nurodytos paslaugų apimtys – ne mažiau kaip 30 ir ne daugiau kaip 50 automobilių stovėjimo vietų; sutarties 2.3. punkte nurodyta bendra paslaugų kaina, įskaitant PVM (108900,00 Eur), arba be PVM (90 000,00 Eur, kas per mėnesį sudaro 7500 Eur), t.y. suma, kurią tinkamo sutarties vykdymo atveju viena šalis (paslaugos teikėjas) pagrįstai galėjo tikėtis /planuoti gauti per sutarties galiojimo laikotarpį (vienerius metus, sutarties 7.1. punktas), o kita šalis (klientas) už faktiškai gautas paslaugas įgyti pareigą atsiskaityti įvertinant minimalų paslaugų kiekio užtikrinimą paslaugos teikėjui; ieškovės pateiktos ginčo parkavimo aikštelės (Mindaugo g. 27-117, Vilnius) užimtumo ataskaitoje laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2019 m. birželio 27 d. nurodyta, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ buvo skirta 50 parkavimo vietų nurodytu laikotarpiu; kaip matyti iš užimtumo ataskaitos už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2019 m. kovo 1 d. buvo naudojamasi 30-ia ieškovės parkavimo vietų, nuo 2019 m. kovo 2 d. iki kovo 6 d. – 50 -ia parkavimo vietų; nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m. liepos 16 d. – 30 -ia parkavimo vietų, o nuo 2019 m. liepos 16 d. iki liepos 22 d. – 42 parkavimo vietomis, nuo 2019 m. liepos 22 d. iki liepos 25 d. – 43 parkavimo vietomis, kas patvirtina, kad Paslaugų teikimo sutarties priede numatytas minimalus parkavimo vietų skaičius buvo išlaikomas ir sutartis buvo vykdoma užtikrinant minimalų, o vėliau didėjantį parkavimo vietų skaičių (e/b t. 1, b. l. 119-120, 186-187, 188) (CPK 12, 178, 179, 185, 199 straipsniai).
33. Sprendimo 32 punkte aptartų rašytinių įrodymų turinio analizė patvirtina, kad ieškovė pagrįstai galėjo skaičiuoti pagal nurodytą sutartį gautinas pajamas ir atitinkamai jas planuoti savo ūkinėje veikloje. Pažymėtina, kad sutartis nebuvo vykdoma ne dėl vienos iš sutarties šalių atitinkamų įsipareigojimų netinkamo vykdymo, o dėl šalių sutarčiai pritaikytų apribojimų pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovei, kuri nebuvo paslaugos sutarties šalimi, inicijavus teisminį procesą ir prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pasisakant dėl pačios ieškovės aktyvumo siekiant laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu organizuoti trumpalaikę ginčo parkavimo vietų nuomą turi būti vertinama, kokie toje situacijoje galimi veiksmai siekiant ekonominės naudos esant neapibrėžtumui dėl ginčo bylos eigos ir baigties. Ieškovės pateiktos ginčo parkavimo vietų užimtumo ataskaitos aktualiu laikotarpiu sąlygoja išvadą, kad siekiančiųjų sudaryti trumpalaikes ginčo parkavimo vietų nuomos sutartis skaičius neturėjo jokios įtakos, dėl ko šios aplinkybės laikytinos nereikšmingomis vertinant jas pagal sutartį gautinų pajamų atžvilgiu. Atsakovės teiginius apie ieškovės pasyvumą siekiant pakeisti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones apsiribojant atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimu, o ne pačiai naudojantis apeliacijos teise teismas vertina kaip deklaratyvius atsakovės teiginius, kadangi atskirąjį skundą teikė byloje dalyvavęs ir viešą konkursą organizavęs atsakovas, be to, teismas apeliacine tvarka turi pareigą patikrinti, ar nėra absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Todėl, teismo vertinimu, ieškovės procesinis sprendimas teikti atsiliepimą į skundą, o ne teikti dar vieną atskirąjį skundą, vertinamas pakankamu rūpestingumu ir racionaliu elgesiu nurodytoje situacijoje.
34. Dėl priežastinio ryšio kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl žalos, padarytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, atlyginimo, neturi būti apsiribojama tik tiesioginio priežastinio ryšio taisykle. Kadangi analizuojamas delikto atvejis yra specialusis, o jį įtvirtinanti teisė norma nenustato kitokių sąlygų, tai tokiu atveju negali būti taikomas kitoks priežastinis ryšys nei taikomas kitais deliktų atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013). Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos gali būti ne tik tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, bet ir netiesioginis. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovės 2019 m. vasario 11 d. sudaryta sutartis buvo vykdoma iki 2019 m. kovo 6 d., kada teismas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinimo ir sustabdė šios sutarties vykdymą, dėl ko nei viena iš sutarties šalių sutarties sustabdymo laikotarpiu negavo to, kas jų buvo sutarta pagal sutartį. Ieškovės negauta nauda paskaičiuota vadovaujantis sutarties nuostatomis, dėl ko darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas yra sąlygotas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
35. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įstatymų leidėjui įtvirtinus galimybę žalą patyrusiam asmeniui reikalauti ne tik tiesioginių nuostolių, bet ir negautų pajamų atlyginimo, sudaromos prielaidos visiškam nuostolių atlyginimui. Atsakovės argumentus, kad ieškovė iš prašomos priteisti sumos turėtų atimti veiklos sąnaudas, pelno ir kitus mokėtinus mokesčius, teismas atmeta, pažymėdamas, kad sprendžiant netiesioginių nuostolių atlyginimo klausimą, teismas nekvescionuoja ūkio subjekto pareigos tinkamai įvykdyti subjektui priklausančią pareigą tiek pagal Pelno mokesčio įstatymą, tiek ir pagal kitus norminius aktus, nes atitinkamų mokesčių mokėjimas yra sąlygojamas ne šio teismo sprendimo, o ūkio subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų.
36. Ieškovės reikalavimas dėl 363 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimo yra laikytinas pagrįstu ir įrodytu pateiktais rašytiniais įrodymais – 2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. SVL000000235-1 ir 2019 m. liepos 15 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. SVL000000249 su darbo laiko paskaitos ataskaitomis, ieškovės 2019 m. liepos 24 d. atlikto mokėjimo dėl parkavimo aikštelės vartų perprogramavimo kopija, papildomai 2020 m. spalio 26 d. šias paslaugas suteikusios įmonės (ankstesnis pavadinimas UAB „Selvaag LT“) raštas, kuriame pateiktas paaiškinimas, kad 2019 m. kovo 7 d. buvo gautas prašymas iš UAB „Parkavimo paslaugos“ dėl 50 vnt. užregistruotų automobilių numerių deaktyvavimo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir atitinkamai 2019 m. birželio 27 d. gauto prašymo dėl 50 vnt. automobilių numerių aktyvavimo suteikiant jiems patekimą į požeminę parkavimo aikštelę. Pažymėtina, kad nesant teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tokių paslaugų ieškovei užsakyti nebūtų reikėję.
37. Atsakovės argumentus, kad nurodyti programavimo darbai įeina į su ieškove sudarytos sutarties apimtis, paneigia į bylą pateiktų sutarčių nuostatų aiškinimas - tiek ieškovės su AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2019 m. vasario 11 d. paslaugų teikimo sutarties Bendrosios dalies 5.3. punkto nuostatų, tiek ieškovės su UAB „Selvaag LT“ 2017 m. gruodžio 29 d. sudarytos sutarties 1.1., 2.3. punktų nuostatų.
38. 2019 m. vasario 11 d. sutarties 5.3. punkte yra nurodyta, kad į paslaugų kainą (39 Eur, vienos vietos automobiliui kaina mėnesiui) yra įskaičiuotos visos su paslaugų teikimu susijusios išlaidos, visi mokesčiai, įskaitant PVM, bet neapsiribojant dėl išlaidų, susijusių su sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymu, išlaidų dėl apsirūpinimo įrankiais, reikalingais paslaugoms teikti, išlaidų dėl dokumentų, numatytų Techninėje specifikacijoje, rengimu, derinimu ir pateikimu, išlaidų dėl šios sutarties sudarymo, visos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos, susijusios su paslaugų teikimu bei bet kokių paslaugų, reikalingų paslaugoms teikti, kurias paslaugų teikėjas turėjo ir galėjo numatyti (5.3.6. punktas), kitos su paslaugų teikimu susijusios išlaidos (5.3.7. punktas). Ši paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės kaip paslaugų teikėjos ir kliento (paslaugų gavėjo), todėl aukščiau aptartos sutarties sąlygos aktualios būtent šios sutarties šalims ir sąlygoja išvadą, kad tuo atveju, jeigu vykdant sutartį atsirastų papildomos išlaidos, klientas (paslaugos gavėjas) šių išlaidų neatlygina. Šia nuostata atsakovė remtis negali, nes ši nuostata yra svarbi sutartį sudariusioms šalims, o ne tretiesiems asmenims, kurių atitinkami veiksmai įtakojo sutarties (ne)vykdymą. Teismui atmetus atsakovės ieškinį dėl nurodytos sutarties panaikinimo, sutarties šalys turi teisę reikalauti atlyginti kiekvienos jų patirtus nuostolius sutarties nevykdymo / negalėjimo vykdyti laikotarpiu iš kaltų asmenų, šiuo atveju, kaip konstatavo apeliacinės instancijos teismas, atsakovės (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad aplinkybė, kad ieškovė su UAB „Selvaag LT“ yra sudariusi Valdymo paslaugų sutartį dėl nekilnojamojo turto Mindaugo g. 27, Vilniuje, valdymu, pardavimu ir administravimu, neįtakoja ieškovės 2019 m. vasario 11 d. sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pastarosios sutarties kitos šalies, t.y. AB „Energijos skirstymo operatorius“ teisių ir pareigų pagal sutartį. Teismo nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai sąlygoja išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 363 Eur tiesioginių nuostolių yra pagrįstas, esant visoms 4 civilinės atsakomybės sąlygoms – neteisėtiems atsakovėms veiksmams, kuriuos patvirtina priimtas teismo sprendimas atmesti atsakovės ieškinį, 363 Eur suma susidarė užsakius papildomas paslaugas, kurias sąlygojo atsakovės prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas, kas patvirtina priežastinį ryšį tarp užsakytų paslaugų nurodyta apimtimi ir atsakovės veiksmų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Dėl nurodyto reikalavimas atlyginti 363 Eur nuostolius tenkinamas (LR CK 6.245-6.249 straipsniai).
39. Bylą dalyje grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui ir ieškovės reikalavimus toje dalyje tenkinant, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 108 Eur žyminis mokestis ir 1452 Eur advokato išlaidos byloje (1/2 1936 Eur išlaidų nagrinėjant ieškinį pirmą kartą ir 484 Eur nagrinėjant ieškinį pakartotinai), viso 1560 Eur (LR CPK 88, 93, 98 straipsniai).
40. CPK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsakovas turi teisę įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Šioje teisės normoje įtvirtinta procesą civilinėje byloje pralaimėjusios šalies civilinė atsakomybė, kurios tikslas – atlyginti (kompensuoti) procesą laimėjusiai šaliai nuostolius, atsiradusius dėl pralaimėjusios procesą šalies prašymu teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškinio atmetimas yra būtina atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo sąlyga, nes ieškovas, prieš pateikdamas ieškinį, reikšdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suvokia, kad tokio prašymo tenkinimas dar nereiškia ieškinio pagrįstumo. Dėl to tokiu atveju ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ginčo išsprendimo, veikia savo rizika ir turi pareigą atlyginti atsakovui atsiradusius nuostolius
41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CPK 147 straipsnio 3 dalies (redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugsėjo 30 d., CPK 146 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojanti nuo 2011 m. spalio 1 d.) normos taikymo sąlygos yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo kreditoriaus, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinys atmestas, ir nuostoliai, kuriuos skolininkas patyrė dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi, naudodamasis CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise ir reikšdamas ieškinį po ginčo, kurį nagrinėjant buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, išnagrinėjimo jo naudai, ieškovas turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes gali būti atlyginami tik tie realūs ieškovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginė pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-684/2016). CPK 146 straipsnio 2 dalies pagrindu deliktinė atsakomybė taikoma nenustatant jos sąlygos – kaltės, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis; spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-313/2017). Nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi įrodyti ieškovas
42. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtais veiksmais kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga pripažįstamas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti. Nustačius, jog atsakovo turtinių teisių suvaržymo pagrindas neteisėtas, nes ieškinys pripažintas nepagrįstu, rizikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimų padarinių atlyginimo nustatymas atitinka proceso šalių teisių ir interesų lygiateisiškumo, proceso rungimosi ir dispozityvumo principus, pagal kuriuos šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13, 17 straipsniai). Dėl to ieškovas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas suvaržyti priešingos šalies teises, kad būtų užtikrintas jo interesų gynimas, turi numatyti, kad, neįrodžius savo reikalavimo pagrįstumo, jam gali tekti atlyginti atsakovui dėl taikyto suvaržymo patirtus nuostolius, t. y. ieškovas veikia savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013
43. Dėl priežastinio ryšio kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl žalos, padarytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, atlyginimo, neturi būti apsiribojama tik tiesioginio priežastinio ryšio taisykle. Kadangi analizuojamas delikto atvejis yra specialusis, o jį įtvirtinanti teisė norma nenustato kitokių sąlygų, tai tokiu atveju negali būti taikomas kitoks priežastinis ryšys nei taikomas kitais deliktų atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013). Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos gali būti ne tik tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, bet ir netiesioginis. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014
44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 147 straipsnio 3 dalies (redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugsėjo 30 d., CPK 146 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojanti nuo 2011 m. spalio 1 d.) normos taikymo sąlygos yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo kreditoriaus, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinys atmestas, ir nuostoliai, kuriuos skolininkas patyrė dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi, naudodamasis CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise ir reikšdamas ieškinį po ginčo, kurį nagrinėjant buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, išnagrinėjimo jo naudai, ieškovas turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes gali būti atlyginami tik tie realūs ieškovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginė pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-684/2016). CPK 146 straipsnio 2 dalies pagrindu deliktinė atsakomybė taikoma nenustatant jos sąlygos – kaltės, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis; spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-313/2017). Nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi įrodyti ieškovas.
45. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytą žalą turi atlyginti atsakingas asmuo. Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) asmuo neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis).
46. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Jarinta“, j. a. k. 303430469, ieškovės UAB „Parkavimo paslaugos“, j. a. k. 3045557099, naudai 4446 Eur netiesioginių nuostolių, 363 Eur tiesioginių nuostolių ir 1560 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.