- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-15
- Bylos Nr.
- 2S-227-340/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01648-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- J. Ž., D. Ž., V. S., V. L., A. N., A. L., V. Š., I. Z., G. K., UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“
- Atsakovas
- J. A., A. A., S. Č., V. Č.
- Trečiasis asmuo
- V. A., S. B., E. T., G. T., A. K., V. B., A. B.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. Ž., D. Ž., V. S., V. L., A. N., A. L., V. Š., I. Z., G. K. ir UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškovų J. Ž., D. Ž., V. S., V. L., A. N., A. L., V. Š., I. Z., G. K. ir UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ ieškinio atsakovams J. A., A. A., S. Č., V. Č. dėl įpareigojimo išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis, tretieji asmenys V. A., S. B., E. T., G. T., A. K., V. B., A. B., A. B., trūkumams pašalinti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai J. Ž., D. Ž., V. S., V. L., A. N., A. L., V. Š., I. Z., G. K., uždaroji akcinė bendrovė „Centro klubas – Nekilnojamasis turtas“ (toliau – ieškovai) kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovus J. A., A. A., S. Č. (toliau – atsakovai) išardyti savavališkai perstatytas ir pertvarkytas statinių dalis taip, kad statiniai atitiktų statybos leidimą ir projektinę dokumentaciją.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 3 d. priėmė nutartį, kuria nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 111, 135 str.). Savo procesinį sprendimą teismas grindė tuo, kad pagal CPK 12 ir 178 str. šalys privalo įrodinėti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Tuo tarpu ieškovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad būtent jie yra neteisėtos statybos kaimynai, nenurodė konkretaus ir pagrįsto jų suinteresuotumo pagrindo bei būsimo teismo sprendimo įvykdymo būdų. Teismas taip pat nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 1 str., statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), kuri inter alia atlieka savavališkos statybos prevenciją ir padarinių šalinimą. Statybų įstatymas taip pat numato eilę būdų, kuriais galimas ginčo išsprendimas ir iki teismo. Atsižvelgiant į tai, teismas įpareigojo ieškovus pateikti papildomus įrodymus apie tai, kad ieškovai laikėsi neteisminės ginčo sprendimo tvarkos arba pateikti paaiškinimus, kodėl tokios tvarkos nebuvo laikytasi. Teismas atsisakė tenkinti ieškovų prašymą prijungti prie bylos įrodymus iš kitos civilinės bylos. Nurodė, kad ieškovai naudojasi atstovo pagalba, kuris gali gauti būtinus ir su ieškinio reikalavimu susijusius įrodymus.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog Vilniaus apygardos teismas 2012-09-25 nutartimi c. b. Nr. 2S-1640-781/2012 spręsdamas klausimą dėl ginčo sprendimo neteismine tvarka analogiško ieškinio atžvilgiu pasisakė, jog Statybos įstatyme nėra aiškaus, tiesioginio reglamentavimo, kuris nustatytų, kad prieš kreipiantis į teismą dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, ieškovas privalėtų kreiptis į kokį pirminį subjektą, analogiškos taisyklės nėra ir CK, CPK. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo reikalavimas pateikti įrodymus, jog buvo pasinaudota neteismine ginčo sprendimo tvarka yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nepagrįstu ieškovai laiko ir teismo reikalavimą pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškovų ir atsakovų kaimynystę, kadangi kartu su ieškiniu buvo pateiktas NTR išrašas Nr.44/405645, kuris yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, kad ieškovai, kaip ir atsakovai, yra to paties sklypo, kuriame stovi ginčo pastatas, bendraturčiai. Dėl teismo reikalavimo nurodyti, kaip turėtų būti vykdomas teismo sprendimas, ieškovai pasisakė, kad įstatymai nenumato pareigos ieškinyje išdėstyti būsimo teismo sprendimo vykdymo tvarkos. Ieškovai taip pat nurodė, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą atsisakęs prijungti prie bylos dokumentus iš kitos civilinės bylos, nes nėra matęs jų turinio.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Išnagrinėjęs bylos medžiagą ir atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai ir motyvai sudaro pagrindą skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti.
Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių, tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Tokiu atveju laikoma, kad ieškinys paduotas pradinio jo pateikimo teismui dieną. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 str.). Tačiau įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Kita vertus, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str. 4 d.), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Pažymėtina, kad aptariamų procesinių priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-43/2010).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovai byloje nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, ieškovų išdėstytas faktines aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 3 p., 2 d.). Skundžiamoje nutartyje pirmos instancijos teismas ieškinio trūkumu nurodė tai, kad ieškovai nepateikė įrodymų apie bandymą ginčą išspręsti neteismine tvarka. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, teisės kreiptis į teismą įgijimo faktą tam tikros kategorijos bylose yra padaręs priklausomą nuo išankstinės neteisminės bylos sprendimo tvarkos, nepateikia bylų, kuriose ši tvarka privaloma, sąrašo, tačiau nurodo, jog reikalavimas laikytis išankstinės neteisminės bylos sprendimo tvarkos kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įtvirtintas įstatyme ir tik juo pagrįstas (CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nei bendrieji, nei specialieji teisės aktai nenustato pareigos ieškovams prieš kreipiantis į teismą dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo privalomai kreiptis į ikiteismine tvarka ginčus nagrinėjantį subjektą, pirmosios instancijos teismo reikalavimas pateikti įrodymus dėl pasinaudotos neteisminės ginčo sprendimo tvarkos laikytinas nepagrįstu ir atmestinu.
Ieškovai teigia, kad ginčo statiniai buvo perstatyti pažeidžiant Statybos įstatymo 20 str. 2 d. 2 p. ir 23 str. 6 d. 2 p. nuostatas – neturint sklypo bendraturčių sutikimo gyvenamojo namo statybai bei ūkinių pastatų perstatymui bei jų paskirties pakeitimui (b.l. 3). Prie ieškinio pridėtas NTR išrašas Nr.44/405645 patvirtina, kad ieškovai yra sklypo, kuriame stovi ginčo pastatas, bendraturčiai, dalies jų sutikimai buvo prielaida atsakovams gauti projektavimo sąlygų sąvadą ir statybų leidimą (b.l. 2), kuriais atsakovai galimai nesivadovavo vykdydami statybą, todėl iki teismo sprendimo priėmimo, ieškovai laikytini tikėtinais materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovų reikalavimą patvirtinantys įrodymai gali būti pateikiami bylos nagrinėjimo metu, arba renkami su teismo pagalba, jeigu ieškovas jų negali gauti. Negalima riboti ieškovo teisės į teisminę gynybą dėl to, jog kažkokių įrodymų ieškovas nepateikia. Tam tikrų įrodymų nebuvimas gali būti reikšmingas tik sprendžiant ieškovo teisės į reikalavimo patenkinimą klausimą, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu, laikantis rungimosi, žodiškumo principų.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovų argumentais dėl pirmos instancijos teismo reikalavimo nurodyti, kaip turėtų būti vykdomas teismo sprendimas, nepagrįstumo. Vykdymo procesą reglamentuoja CPK VI dalis, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys antstolių veiklą. CPK 138 str. nustato, kad ieškinio trūkumai šalinami tuo atveju, jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 str. reikalavimų. Tuo tarpu minėtas straipsnis nenustato ieškovams pareigos nurodyti, kokia tvarka turi būti vykdomas teismo sprendimas ir tokiu būdu keisti įstatymais reglamentuotos teismo sprendimų vykdymo tvarkos.
Pirmos instancijos teismas nustatydamas ieškinio trūkumus nurodė, kad pagal CPK 12 ir 178 str. šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės nustatinėjamos įvertinus ieškovo pateiktus įrodymus, kuriais jis grindžia ieškinyje nurodomas aplinkybes, bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Ieškovui neįrodžius aplinkybių, kuriomis grindžiami ieškinio reikalavimai, ar nurodomos aplinkybės nepatvirtina, kad reikalavimai yra pagrįsti, ieškinys yra atmetamas. Ieškinio priėmimo metu pateiktų įrodymų pakankamumas ar jų įrodomoji reikšmė neturi būti vertinami (CPK 183, 185, 250 str.). Asmeniui kreipiantis su ieškiniu ar pareiškimu į teismą ir nurodant ieškinio ar pareiškimo faktinį pagrindą prasideda tik pirmasis įrodinėjimo etapas – faktų nurodymas. Šiame įrodinėjimo etape, preliminariai apibrėžiamas įrodinėjimo dalykas; įrodinėtinų aplinkybių visuma nustatoma negalutinai ir proceso eigoje gali kisti.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovams nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, panaikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.