- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-25
- Bylos Nr.
- 2S-1640-781/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02648-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- J. Ž., D. Ž., V. S., V. L., A. N., A. L., V. Š., I. Z., G. K.
- Atsakovas
- J. A., A. A., S. Č.
- Trečiasis asmuo
- V. A., S. B., E. T., A. K., V. B., A. B.
- Advokatai
- Artūras Sebeika
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų J. Ž., D. Ž., V. S., V. L., A. N., A. L., V. Š., I. Z., G. K., uždarosios akcinės bendrovės „Centro klubas – Nekilnojamasis turtas“ atstovo advokato Artūro Sebeikos atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo atsakovams J. A., A. A., S. Č., tretieji asmenys V. A., S. B., E. T., A. K., V. B., A. B., A. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovų J. Ž., D. Ž., V. S., V. L., A. N., A. L., V. Š., I. Z., G. K., uždarosios akcinės bendrovės „Centro klubas – Nekilnojamasis turtas“ atstovas advokatas Artūras Sebeika (toliau – ieškovai) kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovus J. A., A. A., S. Č. (toliau – atsakovai) išardyti savavališkai perstatytas ir pertvarkytas statinių dalis taip, kad statiniai atitiktų statybos leidimą ir projektinę dokumentaciją.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, procesinį sprendimą motyvuodamas tuo, jog pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (toliau – Statybos įstatymas), statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), kuri inter alia atlieka savavališkos statybos prevenciją ir padarinių šalinimą, o jeigu statyba nėra savavališka ar nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, įpareigoja statytoją (užsakovą) per nustatytą terminą pagal reikalavimus pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, ar atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius. Teismas nurodė, jog Statybos įstatymas numato eilę savavališkos statybos padarinių pašalinimo galimybes ikiteismine tvarka būdų, kuriuos išnaudojusi į teismą kreipiasi įgaliota institucija ir konstatavo, jog ieškovai kreipėsi į teismą nesilaikydami tokios kategorijos bylų išankstinės sprendimo ne teisme tvarkos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Šalies argumentai
Atskirajame skunde ieškovai prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog vadovaudamiesi CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, bei kiti įstatymų įgalioti asmenys, turi teisę kreiptis į teismą dėl savavališkai pastatyto ar statomo statinio (jo dalies), arba nors ir ne savavališkai, tačiau pastatyto ar statomo pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus. Todėl tiek Inspekcija, tiek kiti asmenys, kurių teisės ir interesai pažeidžiami, turi teisę kreiptis į teismą, o įstatymai nenumato tokios kategorijos bylų išankstinės sprendimo ne teisme tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Išnagrinėjęs bylos medžiagą ir atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai ir motyvai sudaro pagrindą skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti.
CPK 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Ieškovas pasirenka konkretų savo teisių gynimo būdą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis suponuoja, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismas sprendžia išimtinai procesinio teisinio pobūdžio klausimus, t. y. ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra laikymasis tam tikrai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne teisme tvarkos, - jei ši sąlyga neįvykdyta, teismas ieškinį atsako priimti, tačiau šia tvarka dar galima pasinaudoti. Įstatymų leidėjas, teisės kreiptis į teismą įgijimo faktą tam tikros kategorijos bylose padaręs priklausomą nuo išankstinės neteisminės bylos sprendimo tvarkos, nepateikia bylų, kuriose ši tvarka privaloma, sąrašo, tačiau nurodo, jog reikalavimas laikytis išankstinės neteisminės bylos sprendimo tvarkos kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įtvirtintas įstatyme ir tik juo pagrįstas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Pirmosios instancijos teismo pozicija, jog Statybos įstatymas įtvirtina eilę savavališkos statybos padarinių šalinimo ikiteismine tvarka būdų, yra klaidinga. Statybos įstatyme nėra aiškaus, tiesioginio reglamentavimo, jog prieš kreipiantis į teismą dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, ieškovas privalėtų kreiptis į kokį nors pirminį subjektą, analogiškos taisyklės nėra ir CK, CPK. Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalis nustato, jog savavališkos statybos faktą nustačiusi ir įpareigojusi asmenį savo lėšomis pašalinti neteisėtos statybos padarinius Institucija, įpareigotam asmeniui nevykdant reikalavimo arba negavus statybą leidžiančio dokumento, ne vėliau kaip per mėnesį nuo įpareigojimo termino pabaigos kreipiasi į teismą, - į teismą dėl savavališkai pastatyto ar statomo statinio nugriovimo ar išardymo taip pat gali kreiptis asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai dėl savavališkos statybos pažeidžiami. Todėl šiuo atveju, kai tam tikrų bylų kategorijai nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, asmuo, manantis, kad jo teisės pažeidžiamos, turi pasirinkimo teisę – arba pasinaudoti galimybe su skundu, pareiškimu, prašymu kreiptis į statybos valstybinę priežiūrą atliekančią Instituciją arba kreiptis į teismą su ieškiniu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalis įtvirtina savavališkos statybos (rekonstrukcijos) padarinių įteisinimo institutą. Šioje byloje statytoju yra atsakovas, todėl ieškovas negali būti įpareigojamas atlikti kokių nors veiksmų savavališkos statybos (rekonstrukcijos) padarinių įteisinimui.
Ieškovai atskirąjį skundą grindžia CK 4.103 straipsnio nuostatomis, kuriomis remiantis suinteresuoto asmens teisės ginamos, jeigu jis įrodo, kad dėl savavališkai arba nors ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, pastatyto ar statomo statinio (jo dalies), pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai. Norminių statybos teisės aktų reikalavimų nesilaikymas savaime nepatvirtina, kad pažeidžiamos žemės sklypo bendrasavininko, kaimyninio žemės sklypo savininko ar jame esančio statinio savininko teisės, tačiau ši aplinkybė, kaip ir tai, jog Institucija neišnagrinėjo savavališkos statybos fakto, atsakovas nepasinaudojo galimybe galimai savavališką statybą įteisinti ir pan., gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl ieškinio pagrįstumo, bet negali būti sąlyga ieškinį palikti nenagrinėtu. Bylos nagrinėjimo metu gali būti nustatyta, jog ieškovų teisės nebuvo pažeistos ir jie neturi reikalavimo teisės, taip pat išspręsti šalių tinkamumo procese ir kiti klausimai, tačiau iki teismo sprendimo priėmimo, ieškovai laikytini tikėtinais materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektais - ką nagrinėjamu atveju patvirtina bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad ieškovai yra sklypo bendrasavininkai, dalies jų sutikimai buvo prielaida atsakovams gauti projektavimo sąlygų sąvadą ir statybų leidimą, kuriais atsakovai galimai nesivadovavo vykdydami statybą.
Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, nors nurodė teisiniu savo priimto procesinio sprendimo pagrindu CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą, tačiau jokių nuorodų į konkrečius CPK, CK ar kitų įstatymų įvardintus specialius ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindus neįvardijo. Toks teismo procesinis sprendimas yra nemotyvuotas, todėl neatitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, taip pat į tai, kad kitų CPK 137 straipsnio 2 dalyje išvardintų pagrindų, kuriais remiantis ieškinį atsisakytina priimti, šioje byloje nenustatyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė proceso teisės normas, nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė priimti ieškinį, tokiu būdu iš esmės apribodamas ieškovų teisę kreiptis į teismą, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis naikinama ir ieškinio dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.