Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-03 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų teisinių pasekmių, pareikštą atsakovui A. K. ir atsakovo A. K. priešieškinį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų teisinių pasekmių, pareikštą atsakovei R. K., tretieji asmenys: „Swedbank“, AB, UAB „Ignitis“, UAB saugos tarnyba „Argus“, UAB „Nemenčinės komunalininkas“, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

14. Nutartyje teismas pažymėjo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra išklausyti šalių paaiškinimai, dalis liudytojų. Teismas nurodė, jog atsakovo ir mažamečio sūnaus ryšys yra artimas, atsakovės teigimu vaikas tėvą myli ir ji sutinka, kad jų bendravimas yra būtinas. Tuo tarpu iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad šalims gyvenant kartu, tačiau esant įtemptiems šalių tarpusavio santykiams, ieškovei stebint atsakovo žaidimus su vaikais (šiuo atveju minėta dukra), vaikas ypatingai koncentruodavosi į motinas reakcijas ir emocijas, kas turi tiesioginės įtakos vaiko leidžiamo laiko ir ryšio su tėvu palaikymo bei stiprinimo kokybei. Teismo vertinimu, esant itin konfliktiškiems šalių tarpusavio santykiams, jau nutrūkusiam tėvo ir dukters ryšiui, kuriam atkurti reikalinga specialistų pagalba, šalių nepilnamečio sūnaus bendravimas su tėvu konfliktiškoje aplinkoje, stebint motinai, kuomet itin neigiamą požiūrį į atsakovą yra susiformavusi tiek ieškovė, tiek šalių nepilnametė dukra, neatitiks geriausių šalių sūnaus interesų.

15. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas įvertino, kad ieškovės nurodomos aplinkybės apie 3,5 metų amžiaus vaiko teiginius, kad tėvas jį mušė, ieškovės inicijuotas pradėtas ikiteisminis tyrimas – patys savaime nepatvirtina realios grėsmės mažamečio vaiko sveikatai, gyvybei ir jo interesams. Pažymėjo, kad atsakovo pateiktas2022-01-13 vaizdo įrašas rodo, kad tą patį 3,5 metų vaikas yra pasakęs ir apie motiną (t. y. kad ji mušė). Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2022-01-26 nutarime tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-03410-22 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ieškovės smurto J. K. atžvilgiu nurodoma, kad ištyrus visas įvykio aplinkybes, negauta duomenų, kad prieš nepilnametį J. K. buvo naudojamas fizinis smurtas (jis nebuvo mušamas, kankinamas ar kitaip prieš jį smurtaujama). Atsakovas nurodė, kad jis su vaiku buvo vaikų žaidimų kambaryje ir mano, kad vaikas galėjo kažkur nukristi ar susitrenkti. Pažymėjo, kad 2021-12-22 UAB „EuroEra“ ambulatorinio apsilankymo aprašyme matyti, kad J. K. kelio medialinėje pusėje stebima 1 cm diametro besirezorbuojanti hematoma, centrinėje dešinio žando dalyje stebima besirezorbuojanti hematoma, tačiau nenustatyta nuo ko jos atsirado.

16. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, jog: 1) 2021-02-24 nutartimi nustatyta laikinoji bendravimo tvarka ir taip yra minimali; 2) iš paskutinių tarnybos pateiktų duomenų po tariamo tėvo smurto vaiko atžvilgiu (2021-12-31 Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą) matyti, kad vaikas linksmai nusiteikęs, nepriežiūra nenustatyta; 3) atsakovo pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, kad vaikas tėvo gyvenamojoje vietoje jaučiasi komfortiškai (šypsosi, tėvo nebijo); 4) po minėto deklaruojamo smurto vaikas praleido vakarą tėvo gyvenamojoje vietoje, apie tai motina buvo informuota ir vaikas buvo laimingas; 5) nėra objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas riboti atsakovo bendravimą su nepilnamečiu J. K. ir pavesti jį įgyvendinti tik dalyvaujant (stebint) trečiajam asmeniui ar ieškovei. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė pasikeitusių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima svarstyti dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

17. Nutartyje taip pat nurodyta, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ir jų tikslas yra laikinai iki teismo sprendimo priėmimo sureguliuoti esamą situaciją, užtikrinant nepilnamečio vaiko ryšio su skyrium gyvenančiu tėvu palaikymą. Teismas įvertino, kad atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių tikslus, galiojanti laikinoji atsakovo bendravimo su sūnumi J. K. tvarka yra nusistovėjusi, vaikui įprasta, todėl šalims jos sąžiningai laikantis, yra pakankama užtikrinti vaiko interesą palaikyti ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu, kol teisme bus išnagrinėta byla ir priimtas sprendimas bei nepagrįstai ir neproporcingai nesuvaržys nei tėvo, nei motinos teisių, o taip pat užtikrins vaiko teisę augti psichologiškai ir emociškai stabilioje aplinkoje. Nurodęs šias aplinkybes ir argumentus, pirmosios instancijos teismas šalių prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė.

20. Ieškovė teigia, kad skundžiamoje nutartyje teismas nurodo, kad teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra viena iš pagrindinių vaiko teisių. Tačiau šios teisės įgyvendinimo užtikrinimas negali būti absoliutinamas tais atvejais, kai reikia apsaugoti vaiką nuo smurto. Pažymėjo, kad esant duomenų apie galimai vartotą smurtą, teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių apsaugos bei gynimo principu, turi užtikrinti, kad būtų eliminuota galimybė vaikų teisių ir interesų pažeidimui.

21. Teigia, jog teismas netinkamai įvertino esančius įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju nėra įrodymų, patvirtinančių realią grėsmę mažamečio vaiko sveikatai, gyvybei ir jo interesams. Šiuo atveju faktas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, J. K. pripažinimas nukentėjusiuoju, pateiktos nuotraukos apie vaiko sužalojimus ir medicininiai dokumentai sudaro pagrindą spręsti, kad egzistuoja grėsmė vaiko saugumui. Šios aplinkybės turi būti vertinamos, atsižvelgiant į tai, kad J. K. yra mažametis, dar kalba nerišliai, todėl jo palikimas vieno su atsakovu yra neleistinas.

22. Apeliantė taip pat nurodė, kad teismas netinkamai įvertino atsakovo pateiktą video įrašą. Šis įrašas ne tik nepaneigia, kad galimai buvo naudotas smurtas prieš J. K., bet ir papildomai patvirtina atsakovo nederamą elgesį su J. K., nuteikinėjant jį prieš motiną, organizuojant vaikui nesuprantamas apklausas ir tokiu būdu ne tik galimai traumuojant vaiką, bet ir parodant, kad atsakovui svarbu ne jo bendravimas su sūnumi, o siekis išvengti atsakomybės ir nepagrįstai apkaltinti ieškovę netinkamu elgesiu. Tokiu atsakovo elgesiu mažametis vaikas ir toliau yra traumuojamas atsakovo, juo manipuliuojama, o tai yra netinkamas elgesys vaiko atžvilgiu.

I. A. instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

26. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, yra teisėta.

27. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalį, teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su tėvais. CK 3.165 straipsnyje įtvirtintas tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

28. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

29. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, taip pat svarbi vaiko normaliai psichologinei raidai. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku (CK 3.170 straipsnio 1 dalis).

30. Ieškovė nurodo, jog prašymu pakeisti laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytą atsakovo bendravimo su šalių sūnumi tvarką ji siekianti apsaugoti mažamečio vaiko interesus nuo galimai neteisėtų veiksmų (smurto prieš vaiką).

31. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad galioja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-24 nutartimi nustatyta laikinoji atsakovo A. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. K. tvarka, pagal kurią atsakovas A. K. bendrauja su sūnumi J. K., nedalyvaujant ieškovei, kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį bei kiekvienos savaitės sekmadienį. Ši nustatyta laikinoji bendravimo tvarka vykdoma daugiau kaip vienerius metus (nuo 2021-02-24), dėl to laikytina, kad šalių mažamečiam vaikui yra tapusi įprasta. Teismas taip pat įvertino, kad ieškovės nurodomos aplinkybės apie mažamečio vaiko teiginius, jog jį mušė, ieškovės inicijuotas ikiteisminis tyrimas – patys savaime nepatvirtina realios grėsmės mažamečio vaiko sveikatai, gyvybei ir jo interesams.

32. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog 2021-02-24 nutartimi nustatyta laikinoji bendravimo tvarka užtikrina minimalius tėvo bendravimo su sūnumi poreikius, jos laikomasi vienerius metus ir tai šalių sūnui tapo įprasta. Pažymėtina, kad maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ir apeliantė su atskiruoju skundu nepateikė objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas riboti atsakovo bendravimą su nepilnamečiu J. K. ir leisti tėvui bendrauti su sūnumi tik dalyvaujant (stebint) trečiajam asmeniui ar ieškovei. Ieškovė taip pat neįrodė pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių būtų galima svarstyti apie laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą.

33. Skundžiamoje nutartyje taip pat nurodyta, kad atsakovo ir mažamečio sūnaus ryšys yra artimas, atsakovės teigimu, vaikas tėvą myli ir ji sutinka, kad jų bendravimas yra būtinas. Tuo tarpu iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad šalims gyvenant kartu, tačiau esant įtemptiems šalių tarpusavio santykiams, ieškovei stebint atsakovo žaidimus su vaikais (dukra), vaikas ypatingai koncentruodavosi į motinas reakcijas ir emocijas, kas blogino tėvo ir vaiko bendravimo kokybę. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad esant itin konfliktiškiems šalių tarpusavio santykiams, nutrūkusiam tėvo ir dukters ryšiui, kuriam atkurti reikalinga specialistų pagalba, šalių nepilnamečio sūnaus bendravimas su tėvu konfliktiškoje aplinkoje, stebint motinai, neatitiks geriausių šalių sūnaus interesų. Teismas privalo įtvirtinti mechanizmus, pašalinančius bet kokią galimybę pasinaudoti vaiku (ais), tėvams sprendžiant tarpusavio ginčus. Konstatuotina, kad šioje byloje egzistuoja ši problema, šalių santykiai konfliktiški, todėl abiejų tėvų dalyvavimas, atsakovui bendraujant su sūnumi, dar labiau gilins konfliktą, padarys bendravimą neįmanomą.

34. Tiek nacionalinė teisė, tiek tarptautiniai norminiai teisės aktai įpareigoja teismą nustatyti skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į vaiko interesus ir sudarant galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti, auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad atsakovo bendravimo su sūnumi žalos sūnaus interesams įrodymų nagrinėjamoje byloje nėra. 2021-02-24 nutartimi nustatyta bendravimo tvarka užtikrina abiejų tėvų lygias teises bendrauti su sūnumi, o sūnaus saugumą užtikrina galimybė apie nesaugų elgesį pranešti vaikų teisėmis besirūpinančioms ir teisėsaugos institucijoms. Galutinė bendravimo su sūnumi tvarka bus nustatyta, išnagrinėjus bylą iš esmės ir tuomet bus atsižvelgta į visas reikšmingas šiam klausimui spręsti aplinkybes.

35. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakęs patenkinti apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Byla išspręsta ne apeliantės naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-03 nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.