- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-14
- Bylos Nr.
- 1A-448-873/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12343-2025-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Nuteistasis
- G. K.
- Advokatai
- Renata Narbutienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. (toliau – ir nuteistasis) gynėjos advokatės Renatos Narbutienės (toliau – ir apeliantė, gynėja) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. K. paskirta galutinė bausmė – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, G. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vienerių metų dešimties mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. balandžio 11 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuotas G. K. priklausantis automobilis „Hyundai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonė valstybės naudai. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, G. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo prevencijos (pastaba – žodis „prevencijos“ nuosprendyje praleistas) programose ir kursuose per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. G. K. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2025 m. balandžio 8 d., apie 22.42 val., šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Hyundai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,70 promilės etilo alkoholio koncentracija.
2. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo G. K. gynėja advokatė Renata Narbutienė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. nuosprendį ir G. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos S. R. K. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą G. K. atžvilgiu nutraukti; taip pat pakeisti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti G. K. priklausantį automobilį „Hyundai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir valstybės naudai priteisti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 810 Eur.
2.1. Skunde apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo – BK 40 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai netenkino prašymo atleisti G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra nepagrįsta, prieštaraujanti byloje surinktai medžiagai, padaryta netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, neatitinkanti teismų praktikos ir prieštaraujanti baudžiamosios teisės tikslams.
2.1.1. Vertinant tinkamumą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apeliantės teigimu, būtina atsižvelgti į tai, jog yra pakankamas pagrindas tikėtis teigiamo G. K. elgesio ateityje, o ne į formalų jo praeities elgesio faktų konstatavimą. Teismas nepagrįstai atsižvelgė į ankstesnį G. K. teistumą, kuris nagrinėtinu atveju jau laikytinas išnykusiu.
Šalies argumentai
2.1.2. Skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino G. K. baustumus administracine tvarka. Pažymi, kad tik paskutinį nusižengimą nuteistasis padarė būdamas neblaivus. Vien dėl to, kad nuteistasis tą pačią naktį padarė nusikalstamą veiką bei pažeidė viešąją tvarką ir už tai buvo patrauktas baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad asmuo yra linkęs pažeisti įstatymus. Apeliantės nuomone, nuteistojo padaryti administraciniai nusižengimai nėra sistemingi, be to, nėra administracinių nusižengimų, kurie turėtų pakartotinumo požymį, todėl jie turi būti vertinami kaip epizodiniai.
2.1.3. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad G. K. dirba, prižiūri sergančią motiną, niekada nebuvo padaręs nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, susijusio su transporto priemonės vairavimu būnant neblaiviam. Nuteistasis nurodė, jog, jo įsitikinimu, važiavimu laikytinas veiksmas, kai automobiliu yra siekiama važiuoti į gatves, o ne perstatyti automobilį kiemo aikštelėje, ir tik po nusikalstamos veikos sužinojo, kad vairavimas prasideda nuo to momento, kai yra užvedamas automobilio variklis. Teismas nepagrįstai nevertino tiek šios aplinkybės, tiek fakto, kad G. K. neketino važiuoti į miesto gatves, apsiribodamas tik automobilio perstatymu, atsilaisvinus vietai kieme.
2.1.4. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad G. K. nusikalstamos veikos metu atlikdamas parkavimo veiksmus apgadino kitą transporto priemonę. Byloje nėra jokių duomenų apie nukentėjusį asmenį, apie padarytos žalos mastą. Nesant duomenų nei apie nukentėjusį asmenį, nei apie patirtą žalą, teismo teiginiai apie įvykio metu padarytą žalą nėra pagrįsti jokiais patikimais įrodymais, o prielaidomis grįsti kaltininko kaltę bei daryti išvadas apie itin pavojingą G. K. vairavimą nėra teisinga.
2.1.5. Skunde nurodo, jog laiduotojo pateikta garantija ir asmens teigiamas elgesys po nusikalstamos veikos padarymo leidžia manyti, kad asmuo nekartos pažeidimų ir jam galima taikyti švelnesnę teisinę atsakomybę – atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nuteistasis iš karto pripažino kaltę, gailėjosi dėl jos padarymo, padaryta nusikalstama veika, susijusi su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, buvo vienkartinio pobūdžio, padaryta pirmą kartą, laiduotoja yra nepriekaištingos reputacijos, turinti realią įtaką nuteistajam, palaikanti su juo artimus ryšius, šiuo metu gyvenanti kartu su nuteistuoju ir motina.
2.1.6. Teigia, kad nuteistasis atitinka BK 40 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, o procesinis sprendimas atmesti prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl teismo nepasitikėjimo yra subjektyvus, pažeidžiantis teisingumo, individualizavimo bei proporcingumo principus.
2.2. Gynėjos teigimu, baudžiamojoje byloje netinkamai pritaikytas BK 72 straipsnis, transporto priemonės konfiskavimas šioje byloje neatitinka proporcingumo principo, neužtikrina teisingumo ir prevencijos tikslų bei nėra vienintelė galima priemonė, kadangi ją galima pakeisti transporto priemonės vertės išieškojimu. Pasak gynėjos, baudžiamieji įstatymai suteikia teismui alternatyvą – konfiskuoti ne patį automobilį, o išieškoti jo vertę, ypač, kai konfiskavimas būtų neproporcingas, ar kai kaltinamasis neturi pakankamai pajamų, kad galėtų įsigyti kitą transporto priemonę.
2.2.1. Skunde teigia, jog skiriant baudžiamojo poveikio priemonę yra svarbu įvertinti, kad G. K., turėdamas beveik keturiasdešimties metų vairavimo stažą, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios visiškai pripažino savo kaltę, gailisi, nėra duomenų, kad nusikalstama veika būtų padaryta žala, yra dirbantis, prižiūrintis garbingo amžiaus motiną, o jos priežiūrai kartu su seserimi nupirko transporto priemonę „Hyundai“. Gynėjos įsitikinimu, kitos kaltininkui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones bei įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, turės pakankamą auklėjamąjį ir prevencinį poveikį, o trečioji baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas yra neproporcinga ir neadekvati padarytai veikai bei kaltininko asmenybei.
2.2.2. Apeliantė nurodo, jog transporto priemonė nebuvo naudota KET pažeidimui, kuris būtų pavojingas kitiems eismo dalyviams, kaltininkas nevažiavo gatvėmis ar keliais, o parkavo automobilį stovėjimo aikštelėje, kai atsilaisvino vieta. Toks elgesys, nors ir vertinamas kaip nusikalstamas (dėl neblaivumo), neturėjo realaus pavojaus visuomenės saugumui ar kitų asmenų sveikatai. Tai leidžia abejoti, ar automobilis gali būti laikomas pavojinga nusikalstamos veikos padarymo priemone.
2.2.3. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog transporto priemonė, nors įregistruota G. K. vardu, iš esmės buvo įsigyta siekiant užtikrinti segančios motinos poreikius, o automobilio įsigijimui panaudotos tiek G. K., tiek Saulės R. K. piniginės lėšos.
2.2.4. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad naujo automobilio įsigijimas G. K. būtų finansiškai sunki našta. Nuteistojo G. K. ir jo sesers Saulės R. K. gaunamos pajamos nėra tokio dydžio, kad leistų iš karto įsigyti transporto priemonę, kuri būtų naudojama šeimos poreikių tenkinimui. Dėl šios priežasties (konfiskuojant transporto priemonę) nukentėtų ir garbingo amžiaus bei itin ligotos nuteistojo motinos interesai.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
3. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo G. K. gynėjos advokatės Renatos Narbutienės apeliacinis skundas atmestinas.
4. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistojo gynėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti jos ginamajam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat nesutinka su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu, prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį ir išieškoti iš ginamojo konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 810 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliacinio skundo pagrįstumą, patikrina baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio argumentus bei išvadas.
Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo
5. Apeliaciniame skunde gynėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino prašymo atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, darydamas išvadą, jog nėra pagrindo manyti, jog kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apeliantė įsitikinusi, kad nagrinėtinu atveju yra pakankamas pagrindas tikėtis teigiamo G. K. elgesio ateityje, o teismo sprendimas yra subjektyvus, pažeidžia teisingumo, individualizavimo bei proporcingumo principus.
6. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose įtvirtinta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, kaip pacituota, baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas BK 40 straipsnio taikymo svarstymas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017) išaiškinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018, 2K-67-942/2019).
7. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 40 straipsnio taikymo galimybės šioje baudžiamojoje byloje, vertino, kad G. K. padarė nesunkų nusikaltimą, jis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, byloje nėra duomenų apie nusikalstama veika padarytą žalą, vis tik darė išvadą, kad nėra vienos iš sąlygų, kurioms esant galimas asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – bylos duomenų visuma nesuteikia pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su skundžiamo nuosprendžio išvadomis sutinka.
8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad praeityje G. K. buvo teistas, aptariamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, padarė būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,91 promilės neblaivumas. Gynėja tvirtina, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į ankstesnį G. K. teistumą, kuris nagrinėtinu atveju jau laikytinas išnykusiu, tačiau, įvertinęs tokios išvados kontekstą – į teistumą (šiuo atveju – išnykusį) atsižvelgta kaip į vieną iš ankstesnį asmens elgesį charakterizuojančių duomenų – apeliacinės instancijos teismas tokiam skundo argumentui pagrindo pritarti nenustato. Pažymėtina, jog analogišką praktiką formuoja ir kasacinės instancijos teismas. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 23 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018 yra pasisakęs, kad teismai, formuodami vidinį įsitikinimą ir siekdami padaryti išvadą dėl to, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, pagrįstai rėmėsi tyrimo metu surinktais duomenimis ir vertino turimą informaciją apie ankstesnius teistumus, be kita ko, atsižvelgė į veikų, už kurias jis praeityje buvo nuteistas, pobūdį. Taigi nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl galimybės nuteistąjį atleisti pagal laidavimą pagrįstai atsižvelgta į tai, kad jis nusikalto būdamas neblaivus ne pirmą kartą.
9. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė duomenis apie nuteistojo baustumus administracine tvarka ir jais taip pat grindė savo išvadas dėl galimybės (negalimumo) asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaip pažymėta Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje, G. K. per paskutinius penkerius metus penkis kartus baustas administracine tvarka, be to, po byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo būdamas neblaivus pažeidė viešąją tvarką, tai neigiamai apibūdina jo asmenybę. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į minėtus asmens elgesį apibūdinančius duomenis. Gynėja pabrėžia, kad tik paskutinį nusižengimą nuteistasis padarė būdamas neblaivus, o jo padaryti administraciniai nusižengimai nėra sistemingi, vis tik skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas visiškai teisingai atsižvelgė į ankstesnius teisės pažeidimus. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina ir tai, kad duomenų apie administracinius nusižengimus vertinimas kaip charakterizuojančių asmenį teismų praktikai neprieštarauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad duomenys apie ankstesnius teisės pažeidimus leidžia daryti išvadą, jog asmuo nelinkęs preciziškai laikytis įstatymų reikalavimų ir sudaro pagrindą abejonei dėl jo nepriekaištingo elgesio ateityje.
10. Gynėja pažymi, kad, nuteistojo įsitikinimu, važiavimu laikytinas veiksmas, kai automobiliu yra siekiama važiuoti į gatves, apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas nepagrįstai nevertino fakto, jog G. K. neketino važiuoti į miesto gatves, apsiribodamas tik automobilio perstatymu. Taip pat apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad G. K. nusikalstamos veikos metu atlikdamas parkavimo veiksmus apgadino kitą transporto priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai apie asmens supratimą, jog automobilio perstatymas netapatus jo vairavimui, ar apie nuteistojo deklaruojamą ketinimą automobilį tik perstatyti, nevažiuojant į gatves, neleidžia spręsti apie mažesnį kaltininko asmenybės ar jo veikos pavojingumą. Pažymėtina tai, kad G. K., pastebėtas vairuojantis neblaivus, bandė šalintis (t. 1, b. l. 46), atvykus policijos pareigūnams, šiuos įžeidinėjo, keikėsi necenzūriniais žodžiais (t. 1, b. l. 11), taigi savo nusikalstamai veikai nebuvo kritiškas, siekė išvengti atsakomybės. Bylos duomenys patvirtina ir skundžiamo nuosprendžio išvadą apie kaltininko atsitrenkimą į kitą transporto priemonę (2025 m. kovo 8 d., apie 22.32 val., pranešimas Bendrajame pagalbos centre (t. 1, b. l. 10, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 11), liudytojo R. D. parodymai (t. 1, b. l. 46), eismo įvykio vietos schema (t. 1, b. l. 60)). Tai, kad byloje nėra civilinio ieškinio, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog transporto priemonės vairavimas net ir nedidelį atstumą buvo pavojingas. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pateisinančių nuteistojo vairavimo būnant neblaiviam priežastis.
11. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes daroma išvada, kad nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepatvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino klausimo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Priešingos išvados neleidžia daryti ir kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog neva teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis yra dirbantis, prižiūri sergančią motiną. Šios aplinkybės buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo tiek skiriant bausmę, tiek parenkant baudžiamojo poveikio priemones, todėl pakartotinai vertinti tų pačių aplinkybių nėra teisinio pagrindo. Atsisakydamas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei teisingumo, nei proporcingumo principų, aplinkybių visuma buvo įvertinta tinkamai. Pasitvirtinus, jog nagrinėjamoje byloje nėra visų BK 40 straipsnyje numatytų būtinų sąlygų atleisti G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, dėl skundo argumentų apie laiduotojos tinkamumą plačiau nepasisakytina.
Dėl BK 72 straipsnio taikymo
12. Apeliaciniame skunde gynėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti nuteistojo transporto priemonę. Apeliantė prašo nekonfiskuoti transporto priemonės, skundžiamo nuosprendžio dalį pakeisti, priimti sprendimą išieškoti iš nuteistojo konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančią sumą – 2 810 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias turto konfiskavimą, taikė tinkamai.
13. Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).
14. Byloje nustatyta, kad G. K. nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Hyundai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. ši transporto priemonė buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Transporto priemonės savininkas ir valdytojas yra G. K. (t. 1, b. l. 81). Vertintina, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas turto – automobilio konfiskavimą, baudžiamojo įstatymo (BK 72 straipsnio) reikalavimų nepažeidė. Šios išvados apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.
15. Gynėja savo nesutikimą su skundžiamo nuosprendžio sprendimu konfiskuoti kaltininkui priklausantį automobilį argumentuoja kaltinamąjį teigiamai charakterizuojančiais duomenimis –turėdamas beveik keturiasdešimties metų vairavimo stažą, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios visiškai pripažino savo kaltę, gailisi, nėra duomenų, kad nusikalstama veika būtų padaryta žala, yra dirbantis, prižiūrintis garbingo amžiaus motiną. Taip pat gynėja kelia abejones, ar automobilis gali būti laikomas pavojinga nusikalstamos veikos padarymo priemone, kadangi nuteistojo elgesys nesudarė realaus pavojaus visuomenės saugumui ar kitų asmenų sveikatai; pažymi ir tai, kad automobilio įsigijimui buvo panaudotos ne tik nuteistojo, bet ir jo sesers lėšos, o automobilis yra reikalingas šeimos poreikiams tenkinti, konfiskuojant transporto priemonę nukentėtų ir garbingo amžiaus bei itin ligotos nuteistojo motinos interesai.
16. Teisėjų kolegija, atsakydama į šiuos skundo argumentus, pažymi, jog kaltinamąjį teigiamai charakterizuojantys duomenys, jo šeimos poreikiai ir dėl baudžiamosios poveikio priemonės taikymo kylantys tam tikri praradimai, nepatogumai nėra išimtinės aplinkybės, dėl kurių būtų paneigiamas turto konfiskavimo teisingumas ar ši baudžiamojo poveikio priemonė galėtų būti pripažįstama neproporcinga. Privalu įvertinti ir tai, kad motinos sveikatos būklė, šeimos finansinė padėtis nuteistajam buvo žinomos ir nusikalstamos veikos darymo metu, tačiau nuo nusikalstamos veikos jo nesustabdė, todėl šios aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis ar esminėmis, galinčiomis pagrįsti privalomo transporto priemonės konfiskavimo netaikymą. Aplinkybė, ar automobilį asmuo, būdamas neblaivus, vairavo ilgesnį ar trumpesnį atstumą, sprendimui dėl nusikaltimo priemonės konfiskavimo įtakos neturi. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad konkrečiu atveju nuteistasis, net ir važiuodamas kieme, sukėlė realų pavojų kitų asmenų turtui. Apie tai šiame procesiniame sprendime jau buvo pasisakyta.
17. Pagal suformuotą teismų praktiką, turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne jį nubausti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-91-303/2021). Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad turto konfiskavimas iš kaltininko akivaizdžiai prieštarautų teisingumo ar proporcingumo principams. Apeliantės siūloma alternatyva (konfiskuotino turto vertės išieškojimas) nagrinėjamos bylos aplinkybėmis neatitinka nei baudžiamojo įstatymo, nei teismų praktikos nuostatų. Nuteistojo asmens pageidavimas patirti kuo mažesnius paradimus pagrindo tenkinti apeliantės skundo nesudaro.
18. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundžiamą nuosprendį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo gynėjos apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo G. K. gynėjos advokatės Renatos Narbutienės apeliacinį skundą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.