Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), specialiojo vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi G. K. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl G. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu G. K. ir galima laiduotoja S. R. K. pateikė prašymus atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį S. R. K. atsakomybei.

Nagrinėjamu atveju G. K. padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl G. K. padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių.

Kita vertus, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio išvada turi būti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti, kad turi būti atsižvelgiama į kaltininko praeityje padarytus KET ar kitus teisės pažeidimus ir pan. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-628/2019, Nr. 2K-329/2013). Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

Nors G. K. laikomas neteistu, kita vertus, jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 286 straipsnyje (1 t., b. l. 82–83). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, aptariamą nusikalstamą veiką G. K. padarė taip pat būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,91 promilių neblaivumas. Kaltinamojo gynėja baigiamojoje kalboje nurodė, kad BK 40 straipsnio nuostatos nenurodo, kad asmuo negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei darė administracinius nusižengimus. Teismas pažymi, kad administraciniai nusižengimai taip pat charakterizuoja asmenį, todėl ši aplinkybė yra vertinama, sprendžiant, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis per paskutinius penkerius metus penkis kartus baustas administracine tvarka, paskutinį kartą – 2025 m. gegužės 7 d. administracine nuobauda – 50 Eur dydžio bauda – už tai, kad jis, po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo būdamas neblaivus, pažeidė viešąją tvarką (girdint policijos pareigūnams ir aplinkiniams, keikėsi necenzūriniais žodžiais) (ROIK: 25269821690) (2 t., b. l. 59), taigi G. K. turi galiojančią administracinę nuobaudą. Toks kaltinamojo elgesys iš karto po nusikalstamos veikos neigiamai apibūdina jo asmenybę. G. K. administracine tvarka taip pat baustas už tai, kad 2023 m. liepos 7 d. nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderyje numatytų įpareigojimų (ROIK: 23213915376); 2023 m. vasario 14 d. už transporto priemonės sustojimą ir stovėjimą, skirtoje tik skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms (ROIK: 2319472337); 2022 m. balandžio 19 d. už pasišalinimą iš eismo įvykio, kai eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydį (ROIK: 22161885722), be to, teismas šį kaltinamojo padarytą administracinį nusižengimą vertina kaip šiurkštų KET pažeidimą. G. K., be kita ko, administracine tvarka baustas 2021 m. sausio 7 d. už tabako gaminių laikymą, kurie teisės aktų nustatyta tvarka yra nepaženklini Lietuvos Respublikos akcizinių prekių žymėjimo ženklais (ROIK: 20126916756) (2 t., b. l. 59–61). Nors už ankstesnės nusikalstamos veikos padarymą teistumas yra išnykęs, o dauguma minėtų administracinių nuobaudų jau nebegalioja, kita vertus, tai neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę ir savaime nesudaro pagrindo ignoruoti tokių aplinkybių sprendžiant dėl aptariamos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos buvimo ar nebuvimo. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės daryti neabejotinos išvados, kad G. K. iki nagrinėjamo įvykio, tiek po jo, visą laiką itin preciziškai laikėsi visuotinai priimtų elgesio taisyklių. Nors teisiamojo posėdžio metu G. K. nurodė, kad alkoholį vartoja kartais, tačiau iš aptartų asmenį charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis jau ne pirmą kartą, būdamas neblaivus, padarė priešingus teisei veiksmus. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, G. K. nustatytas neblaivumo laipsnis (2,70 promilės) gerokai viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (1,51 promilių neblaivumas). Taip pat iš 2025 m. balandžio 9 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad G. K. nagrinėjamo įvykio metu dėl esančio neblaivumo pats nesugebėjo išlipti iš automobilio, todėl policijos pareigūnų buvo palydėtas iki tarnybinio automobilio. Kaltinamojo itin neblaivią būseną (sudėtingas sakinių formulavimas, nekoordinuoti judesiai ir kt.) įrodo byloje esantys vaizdo įrašai. Todėl tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę neblaivus nedidelį atstumą, nelaikytina pagrindu taikyti jam šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą. Remiantis liudytojo R. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis su draugu neleido G. K. pasišalinti iš įvykio vietos, nors jis muistėsi ir bandė šalintis. Be to, kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu apgadino kitą transporto priemonę. Vadinasi, kaltinamojo transporto priemonės vairavimas net ir nedidelį atstumą buvo pavojingas ir sukėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių turtui. Negalima ignoruoti ir tos aplinkybės, kad byloje nenustatyta jokių pateisinamų aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis, vartodamas alkoholį automobilyje ir būdamas itin neblaivus, privalėjo perstatyti automobilį stovėjimo aikštelėje į kitą vietą.

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog G. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui kyla pagrįstų abejonių dėl tokios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos buvimo. Nenustačius visų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, atleisti G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu nėra galimybės. Atsižvelgdamas į tai, teismas nesprendžia galimo laiduotojo tinkamumo.

V. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – G. K. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamajam nustatytas 2,70 promilių neblaivumas, jis nusikalstamos veikos padarymo metu apgadino kitą transporto priemonę.

Kaip minėta, iš bylos medžiagos matyti, kad G. K. anksčiau neteistas (teistumas išnykęs) (1 t., b. l. 84–84), jis per penkerių metų laikotarpį trauktas administracinėn atsakomybėn, paskutinį kartą baustas 2025 m. gegužės 7 d., administracinė nuobauda – 50 Eur dydžio bauda – nesumokėta (2 t., b. l. 59–61). G. K. „Sodros“ duomenimis dirba UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 87), yra išsiskyręs. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

G. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. K. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 51 MGL dydžio bauda, nežymiai viršijanti minimumą už nesunkų nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, G. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – aštuonių mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.

VI. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti G. K. tris baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams ir 6 mėnesiams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Hyundai Tuscon IX35 konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis); 3) dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

G. K. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,70 promilių etilo alkoholio koncentracija. Toks neblaivumo laipsnis nelaikytinas kaip itin mažai viršijantis neblaivumo laipsnį, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Be to, kaltinamasis vairavo automobilį darbo dienos vakare automobilių stovėjimo aikštelėje ir atsitrenkė į kitą transporto priemonę, taip ją apgadindamas. Tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta skaudesnių padarinių tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir sukėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių turtui. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į G. K. nustatyto neblaivumo laipsnį (gerokai viršija 1,51 promiles, nuo kurių atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį), į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, neturi galiojančių administracinių nuobaudų už šiurkščių KET padarymą, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra. Nors G. K. prašyme dėl teismo baudžiamojo įsakymo panaikinimo ir bylos nagrinėjimo teisme nurodė, kad jis nėra piktybinis KET pažeidėjas dėl to prašo skirti aptariamos teisės atėmimo terminą vieneriems metams, t. y. minimaliam įstatyme nustatytam terminui, tačiau, kaip ir buvo minėta, teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminas nustatomas, įvertinus ir kitas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, kurių teismas nebekartoja. Taigi G. K. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams ir 10 mėnesių (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnio 2 dalis). Aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. balandžio 11 d.

Skirti dar mažesnį specialios teisės atėmimo terminą nesudaro pagrindo tai, kad, pasak G. K., jis rūpinasi senyvo amžiaus motina. Pažymėtina, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad gyvena su seserimi, kuri turi teisę vairuoti transporto priemones, taip pat atvažiuoja pusbrolis, kuris irgi turi aptariamą teisę ir nuveža jo motiną į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, taigi jis nėra vienintelis artimasis, galintis pasirūpinti motina. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad taip pat yra kitų alternatyvų nuvežti motiną pas gydytojus (pavyzdžiui, taksi, paprašyti kaimynų pagalbos), o esant skubiam sveikatos pablogėjimui, pasinaudoti greitosios medicinos teikiama pagalba.

Pažymėtina, kad tam tikri laikini sunkumai rūpinantis šeima yra natūralus nusikalstamos veikos padarymo padarinys. Šie negatyvūs, nepalankūs kaltinamojo gyvenime kilę paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės padariniai yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini. Priešingu atveju baudžiamoji atsakomybė būtų beprasmiška, ji negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio. Akcentuotina, kad skiriama baudžiamojo poveikio priemone siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų bei pakeisti asmenį nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau kad šie nepatogumai atsirado dėl paties G. K. neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kaltinamajam yra terminuotas, t. y. trunka tam tikrą laiką, o vėliau jis vėl galės naudotis tokia teise ir nevaržomai dirbti bei rūpintis šeima.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 3 dalis), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017).

Nagrinėjamu atveju G. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Hyundai Tuscon IX35, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam (1 t., b. l. 81). Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad G. K. priklausančios transporto priemonės, kurios vertė 2 810 Eur (pagal individualizuotą transporto priemonės vertinimo ataskaitą) (2 t., b. l. 31–51), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė kaltinamojo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. G. K. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Kaltinamasis suprato, kad jis, būdamas neblaivus, vairuoja transporto priemonę. Būtina įvertinti padaryto nusikaltimo aplinkybes. Kaip minėta, G. K. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,70 promilių etilo alkoholio koncentracija. Toks neblaivumo laipsnis gerokai viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (1,51 promilių neblaivumas). Nors kaltinamasis automobilį vairavo darbo dieną vėlai vakare, automobilių stovėjimo aikštelėje, kita vertus, ši stovėjimo aikštelė yra šalia gyvenamųjų namų, kurioje gali vaikščioti šalia gyvenantys žmonės. Be to, nagrinėjamo įvykio metu automobilių stovėjimo aikštelėje buvo liudytojas ir jo draugas, kurie pamatę, kaip G. K., vairuodamas automobilį Hyundai Tuscon IX35, atsitrenkė į kitą transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino BPC ir G. K. užstojo kelią, kol atvyko policijos pareigūnai, taip neleisdami jam pasišalinti iš įvykio vietos. Pažymėtina, kad nors kaltinamasis, būdamas neblaivus nuvažiavo ne itin didelį atstumą, kita vertus, tik dėl atsitiktinumo šiuo atveju pavyko išvengti didesnių neigiamų padarinių, nei vien kitos transporto priemonės apgadinimas. Nagrinėjamu atveju G. K. važiavimo tikslas – automobilio perstatymas į kitą vietą – nelaikytinas pateisinamu vairuoti transporto priemonę esant itin neblaiviam. Teismas nenustatė kokių nors priežasčių, kurios kliudė G. K. paliki automobilį pirminėje vietoje (kuri buvo arti namų) ir pareiti pėsčiomis namo. Taigi kaltinamasis savo nusikalstamais veiksmais pats prisiėmė riziką ir pats pasirinko neleistiną elgesio variantą. Kaip minėta, iš 2025 m. balandžio 9 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad G. K. nagrinėjamo įvykio metu dėl esančio neblaivumo pats nesugebėjo išlipti iš automobilio, todėl policijos pareigūnų buvo palydėtas iki tarnybinio automobilio. Kaltinamojo itin neblaivią būseną (sudėtingas sakinių formulavimas, nekoordinuoti judesiai ir kt.) įrodo byloje esantys vaizdo įrašai. Taigi tokia G. K. fiziologinė būsena rodo, kad transporto priemonės vairavimas net ir nedidelį atstumą buvo pavojingas. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo G. K. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Kaltinamasis ir jos gynėja itin akcentuoja aplinkybę, kad turto konfiskavimas nagrinėjamu atveju būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, kadangi automobilis labai reikalingas kasdieniams šeimos poreikiams tenkinti, t. y. dažno (2–3 kartus per mėnesį) motinos vežiojimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kadangi ji yra vyresnio amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), turi daug įvairių ligų ((duomenys neskelbtini) problemų, (duomenys neskelbtini) nepakankamumą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ligas) dėl to ji sunkiai vaikšto, taip pat motiną reikia vežioti į kaimą ir į bažnyčią. Visų pirma teismas pažymi, kad G. K., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad rūpintis motina padeda pusbrolis, kuris G. K. automobiliu vežiodavo ją į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, tačiau teisiamojo posėdžio nurodė, kad pusbrolio žmona taip pat turi automobilį, kuriuo naudojasi ir pusbrolis. Darytina išvada, kad pusbrolio šeimos automobilis gali būti naudojamas kaltinamojo motinos poreikiams tenkinti. Antra, G. K. prašyme dėl teismo baudžiamojo įsakymo panaikinimo ir bylos nagrinėjimo teisme nurodė, kad į asmens sveikatos priežiūros įstaigas patogiausia yra nuvykti naudojantis transporto priemone, tačiau jis nenurodo, kad nuvykti pas gydytojus nėra galimybės kitomis priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis kartu su motina ir seserimi gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame yra gerai išvystytas viešasis transportas, pritaikytas važiuoti ir neįgalumą turintiems asmenims. Esant poreikiui, kaltinamasis gali pasinaudoti kitomis alternatyvomis (kreiptis pagalbos į draugus, pažįstamus, kaimynus, naudotis taksi paslaugomis), o esant staigioms motinos sveikatos problemoms, pasinaudoti greitosios medicinos teikiama pagalba. Taigi G. K. ir jo gynėjos nurodyta aplinkybė, kad automobilis reikalingas šeimos poreikiams tenkinti (vežioti motiną į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, bažnyčią ir pan.), o jo konfiskavimas bus per didelė našta jo šeimai, nėra esminė aplinkybė sprendžiant dėl turto konfiskavimo proporcingumo. Kaltinamajam prieš nusikalstamos veikos padarymą buvo žinoma, kad jis rūpinasi vyresnio amžiaus motina, kuriai reikalinga pagalba. Kita vertus, tai nepadarė įtakos G. K. elgesiui, kad jis atsakingai elgtųsi ir nepadarytų nusikalstamos veikos. Svarstant turto konfiskavimo klausimą, negalima teikti prioritetą tik kaltinamojo interesams, o būtina įvertinti ir visuomenės interesą, kad kaltinamasis patirtų pakankamus suvaržymus dėl savo padarytos nusikalstamos veikos. Negatyvūs, nepalankūs kaltinamojo gyvenime kilę paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės padariniai yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini. Pažymėtina, kad, automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

G. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad prie automobilio pirkimo prisidėjo ir sesuo. Kaip minėta, automobilis nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam (1 t., b. l. 81), o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, išskyrus, jei tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas akivaizdžiai prieštarauja proporcingumo ir teisingumo principams. Taigi, byloje nėra duomenų, kad G. K. seseriai nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė automobilio Hyundai Tuscon IX35 nuosavybės teisė, todėl ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo nekonfiskuoti automobilio.

Dėl anksčiau aptartų argumentų, teismas taip pat nemano, kad šiuo atveju būtų tikslinga konfiskuoti automobilio Hyundai Tuscon IX35 vertę atitinkančią pinigų sumą ar jos dalį BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu. Vien kaltinamojo ir jo gynėjos priešingas manymas ir prašyme dėl teismo baudžiamojo įsakymo panaikinimo ir bylos nagrinėjimo teisme cituojama teismų praktika savaime nesudaro pagrindo konfiskuoti aptariamo automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Be to, teismui nebuvo pateikta duomenų dėl sunkios kaltinamojo ar jo šeimos finansinės padėties, kas galėtų iš esmės apsunkinti kitos transporto priemonės įsigijimą. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad, pasak G. K., jis yra pripratęs prie savo automobilio, o naujo automobilio pirkimas kelia riziką dėl galimų papildomų remonto išlaidų. Teismas nenustatė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių kaltinamajam reikalingas būtent automobilis Hyundai Tuscon IX35, kuris yra niekuo neišsiskiriantis nuo kitų transporto priemonių, o jis sutinka, kad būtų konfiskuojama tokio automobilio vertė – 2 810 Eur. Akivaizdu, kad kaltinamasis ir jo šeima gali panaudoti minėtus pinigus kitam automobiliui nusipirkti. Be to, prašyme surengti bylos nagrinėjimą teisme prašoma konfiskuotiną turto vertę sumokėti dalimis per 6 mėnesius (2 t., b. l. 22). Nei BK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nenustato galimybės teismui išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per tam tikrą terminą. Toks prašymas kartu rodo, kad G. K. finansinė padėtis nėra itin gera, kad jis galėtų iš karto sumokėti minėtą transporto priemonės vertę.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemonės – G. K. priklausančio automobilio Hyundai Tuscon IX35 – konfiskavimas valstybės naudai (BK 72 straipsnio 1–3 dalys). Nagrinėjamu atveju baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – apskritai neskirti arba konfiskuoti automobilio Hyundai Tuscon IX35 vertę atitinkančią pinigų sumą – nėra pagrindo. Be kita ko, teismo nesaisto priešinga kaltinamojo ir jo gynėjos nuomonė.

BK 72⁵ straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Šiame straipsnyje numatyta, jog teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Nagrinėjamu atveju G. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis. Nėra abejonių, kad kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalsti. Byloje nustatyta, kad jis po padarytos nusikalstamos veikos būdamas neblaivus padarė nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalis), nes keikėsi necenzūriniais žodžiais girdint policijos pareigūnams ir aplinkiniams. G. K. teisme neneigė, kad neblaivus gali būti agresyvus. Teismas taip pat atsižvelgia į anksčiau aptartą kaltinamojo fiziologinę būseną, nustatytą po nusikalstamos veikos padarymo.

Teismo vertinimu, šiuo atveju tikslinga G. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo programose ir kursuose. Nustatomas šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminas – 1 metai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

VII. Kiti klausimai

G. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 73–74, 75–76). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. balandžio 11 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. K. priklausančiam automobiliui Hyundai Tuscon IX35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. balandžio 11 d. iki 2025 m. liepos 11 d. (1 t., b. l. 61–62). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos pirmo tomo viršelio prisegtą voką, kuriame yra kompaktinė laikmena su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Ikiteisminio tyrimo metu G. K. laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. K. paskirti galutinę bausmę – 34 MGL (1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Paskirti G. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. balandžio 11 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti G. K. priklausantį automobilį Hyundai Tuscon IX35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonę valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, paskirti G. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą sudalyvauti alkoholizmo programose ir kursuose per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. K. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Hyundai Tuscon IX35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, prie pirmo tomo bylos viršelio prisegtą voką, kuriame yra kompaktinė laikmena su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–7 straipsniais, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį – 1-2335-1100/2025)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

G. K. taip pat išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), teismas gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.