Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2S-1489-864/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-05-27
Bylos Nr.: 2S-1489-864/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-03605-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.

Teisėjas: Ramunė Mikonienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „Rhenus Logistics“, uždaroji akcinė bendrovė „Audita“, uždaroji akcinė bendrovė „Didneriai“, SEB bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "Didneriai", Valstybinė mokesčių inskecija prie LR FM, Uždaroji akcinė bendrovė "Rhenus Logistics", "Audita"
Pareiškėjas: R. V.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. gegužės 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Rhenus Logistics“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla pareiškėjui R. V., suinteresuoti asmenys - uždaroji akcinė bendrovė „Audita“, uždaroji akcinė bendrovė „Didneriai“, uždaroji akcinė bendrovė „Rhenus Logistics“, akcinė bendrovė SEB bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliai I. B., R. V., J. B., D. T., V. M., G. B., G. P., D. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas R. V. (toliau ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratore paskirti MB „Ius LT“. Pareiškimui pagrįsti nurodė, kad :

1.1. Įsiskolinimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suma kreditoriams sudaro virš 91 384,85 Eur (kreditorei AB SEB bankui skola yra 9209,34 Eur, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Rhenus Logistics“ – 62 303,59 Eur, UAB „Audita“ – 1 868,53 Eur, UAB „Didneriai“ – 9 527,22 Eur skola ir 831,60 Eur vykdymo išlaidos, Valstybinei mokesčių inspekcijai – 7 065,53 Eur, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui – 579,24 Eur), todėl pareiškėjas yra nemokus. Pareiškėjo gaunamų pajamų ir turto nepakanka kreditorių reikalavimams tenkinti.

Šalies argumentai

1.2. Po 2008 m. finansinės krizės smarkiai krito jo individualios įmonės pajamos. Įmonė buvo skolinga skirtingiems kreditoriams, kurie teikė krovinių pervežimo paslaugas. Kreditorė UAB „Didneriai“ sulaikė pareiškėjo kliento krovinį ir reikalavo atsiskaityti arba pasirašyti vekselį. Pareiškėjas tuo metu tikėjo, kad susitvarkys, todėl pasirašė vekselį. Kreditorė UAB „Rhenus Logistics“ kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos pareiškėjo įmonei iškėlimo. Po pareiškėjo įmonės bankroto bylos iškėlimo antstoliai areštavo pareiškėjo sąskaitą.

1.3. Pareiškėjas jautriai į viską reagavo, mėgino raminti save alkoholiu, psichotropiniais vaistais, o tai sukėlė dar didesnių problemų. Neturėdamas pajamų, pareiškėjas sutiko padėti surasti žmonių, kurie galėtų leisti pasinaudoti savo banko sąskaitomis. Vėliau sužino, kad papuolė į sukčių schemą. Teismas pareiškėją išteisino, bet jis patyrė nuostolių. Pareiškėjas turėjo teistumų dėl aplaidumo ir skubėjimo. Jau 2 metus jis gyvena visiškai blaiviai, nuolat mokosi ir tobulėja. Pareiškėjas tapo priklausomybių konsultantu, yra savanoris keliose organizacijose, dėsto, konsultuoja, rengia paskaitas ir seminarus internetu. Pareiškėjas padeda žmonėms išsigydyti priklausomybes ir susitvarkyti gyvenamą. Jis taip pat prižiūri ligotą motiną, todėl gali dirbti tik ribotą laiką tam tikrus darbus.

1.4. Pareiškėjo vardu nėra registruota nekilnojamojo turto, transporto priemonių, įmonės akcijų ir jis nėra juridinių asmenų dalyvis. Pareiškėjas turi banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) (likutis 0,31 Eur), (duomenys neskelbtini) (likutis 1,43 Eur). Pareiškėjas šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), yra įmonės direktorius, pajamos yra 607 Eur.

1.5. Pareiškėjui per mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga 395 Eur suma (55 Eur transportui, 35 Eur drabužiams, 10 Eur telefonui, 150 Eur maistui, 35 Eur vaistams, 100 Eur būstui).

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame prašė sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra.

3. Suinteresuotas asmuo UAB „Rhenus Logistics“ pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti, priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad :

3.1. Pareiškėjo buvusi įmonė tapo nemoki ne dėl to, kad įmonės pajamos po 2008 metų finansinės krizės nukrito, bet dėl to, kad pareiškėjas, būdamas bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) vieninteliu akcininku ir vadovu, veikdamas įmonės vardu paskolino 215 121,82 Lt sumą sau, kaip fiziniam asmeniui, bei pinigus panaudojo asmeniniams tikslams. Tokiais veiksmais pareiškėjas tyčia privedė įmonę prie bankroto.

3.2. Nors R. V. tarsi siekia įrodyti, kad piktnaudžiavimas alkoholiu ir psichotropiniais vaistais prasidėjo tik po bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau iš viešoje erdvėje esančių pareiškėjo pasisakymų matyti, kad jis alkoholiu ir psichotropiniais vaistais piktnaudžiavo dar prieš (duomenys neskelbtini) bankrotą. Tikėtina, kad pareiškėjo nekontroliuojamas alkoholio bei psichotropinių medžiagų vartojimas iš esmės prisidėjo prie įmonės netinkamo valdymo bei privedimo prie bankroto. Pareiškėjo nesąžiningas elgesys (veikdamas įmonės vardu paskolino 215 121,82 Lt sumą sau, kaip fiziniam asmeniui) ir alkoholio bei psichotropinių vaistų vartojimas lėmė ir jo nemokumą.

3.3. Pareiškėjas piktnaudžiavo alkoholiu bei psichotropinėmis medžiagomis per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Pareiškėjas daugiau nei 10 metų gyvena skolose, per visą šį laikotarpį nesiima jokių realių priemonių savo mokumui pagerinti, papildomai gaunamų pajamų nedeklaruoja, tyčia vengia atsiskaityti su kreditoriais. Šios aplinkybės tik patvirtina pareiškėjo nesąžiningumą.

3.4. Pareiškime nėra nurodoma nei viena aplinkybė, kad pareiškėjas deda pastangas, jog pagerintų savo turtinę padėtį, kad ieško darbo, iš kurio gautų papildomų pajamų, todėl akivaizdu, kad jis savo mokumo būklės pagerinti net neketina. Pareiškėjas gauna 607 Eur atlyginimą. Sąžiningai besiverčiančiose ekspedicinėse bendrovės vidutinis darbuotojų darbo užmokestis yra apie 2 000 Eur, o vadovų ženkliai didesnis. Jeigu pareiškėjas nebūtų slėpęs gaunamų pajamų, per 10 metų įsiskolinimas kreditoriams galėjo būti grąžintas.

3.5. IĮ „Tvinksnis“ medicinos dokumentų išrašas nepatvirtina, kad pareiškėjas gali dirbti tik ribotą laiką ir tik tam tikrus darbus, o kitų šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nėra.

3.6. Pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) gauna ženkliai didesnį atlyginimą (tikėtina, didžiąją dalį gauna „juodais pinigais“), tačiau gaunamas pajamas sąmoningai slepia nuo kreditorių. Protingumo kriterijų neatitinka tokia situacija, kuomet jaunas, aktyvus vilnietis, 10 metų dirbantis toje pačioje bendrovėje (ir netgi jai vadovaujantis), gauna vos 607 Eur darbo užmokesčio per mėnesį. Suinteresuoto asmens nuomone, R. V. už vedamus mokymus bei seminarus gauna papildomas pajamas, bet jas nuo kreditorių nuslepia. Iš pareiškėjo „Facebook“ paskyroje esančių atsiliepimų apie mokymus galima spręsti, kad jo mokymai yra mokami.

4. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

5. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 29 d. nutartimi ieškovui R. V. iškėlė bankroto bylą. Bankroto administratore paskyrė MB „Ius LT“, (duomenys neskelbtini).

7. Teismas vertino ar nagrinėjamu atveju yra Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) numatytos sąlygos ir teismų praktikos suformuoti kriterijai asmens nemokumo bylai iškelti, t. y. ar skolų suma viršija 25 MMA (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis), ar skolų mokėjimo terminai pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi galimybės šias skolas padengti. Teismas nustatė:

7.1. Nagrinėjamu atveju kreditoriais pareiškėjas nurodė UAB „Audita“, UAB „Didneriai“, UAB „Rhenus Logistics“, AB SEB banką, Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolius I. B., R. V., J. B., D. T., V. M., G. B., G. P., D. S., kuriems pradelstų įsiskolinimų suma sudaro apie 91 384,85 Eur. Taigi pareiškėjo pradelsti įsiskolinimai ženkliai viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą 25 MMA dydį.

7.2. Kad pareiškėjas neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Jo banko sąskaitose pinigų likutis – 1,74 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini), gauna 607 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Į bylą pateiktos pažymos apie tai, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) savanoris (veda paskaitas, seminarus, motyvuoja narius gyventi blaiviai ir t. t.), (duomenys neskelbtini) valdybos narys ir pasveikusiųjų grupės koordinatorius (bendrauja su pasveikusiais ir sergančiais vaikais ir paaugliais, konsultuoja apie gydymo eigą ir gyvenimą po gydymo, dalyvauja seminaruose ir t. t.), (duomenys neskelbtini) narys, blaivybės draugijos (duomenys neskelbtini) narys (veda paskaitas, seminarus, motyvuoja narius gyventi blaiviai ir t. t.), (duomenys neskelbtini) savanoris (veda paskaitas, seminarus ir t. t.).

Šalies argumentai

7.3. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra savanoris, veda mokymus apie nepriklausomybes, tačiau tai daro nemokamai. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad neseniai jo darbovietė taip pat pradėjo organizuoti tokius mokymus, tačiau dėl šalyje susiklosčiusios situacijos šiuo metu mokymų labai mažai, vedamos tik pažintinės paskaitos. Pareiškėjo teigimu, iš šios veiklos pareiškėjas pajamų negauna, tačiau ateityje iš mokymų tikisi gauti papildomų pajamų, kadangi jais yra didelis susidomėjimas. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad pareiškėjas būtų gavęs pajamų už mokymus ir seminarus. Tuo remdamasis, teismas suinteresuoto asmens UAB „Rhenus Logistics“ teiginius, kad pareiškėjas iš tikrųjų gauna didesnį darbo užmokestį, tačiau galimai pajamas slepia, kad pareiškėjas gauna pajamų už vedamus seminarus ir mokymus, atmetė kaip deklaratyvius ir nepagrįstus jokiais faktiniais bylos duomenimis.

Žemesnės instancijos teismas

7.4. Teismas vertino į bylą pateiktą Respublikinio priklausomybės ligų centro 2020 m. lapkričio 26 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas paaiškino, kad alkoholio ir psichotropinių vaistų nevartoja. Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad jau nuo 2017 m. jis savanoriauja, padeda priklausomybių turintiems asmenims. Tuo tarpu suinteresuoto asmens teiginius, kad pareiškėjas tapo nemokiu dėl savo nesąžiningų veiksmų (suinteresuoto asmens teigimu pareiškėjas tapo nemokiu dėl piktnaudžiavimu alkoholiu ir psichotropiniais vaistais, taip pat pareiškėjas, veikdamas įmonės vardu paskolino 215 121,82 Lt sumą sau, kaip fiziniam asmeniui, bei pinigus panaudojo asmeniniams tikslams, tokiais veiksmai tyčia privedė įmonę prie bankroto), teismas vertino kaip suinteresuoto asmens subjektyvią nuomonę, neparemtą jokiais įrodymais ir atmetė kaip neįrodytus.

8. Atsižvelgdamas į pareiškėjo pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto santykį bei kitas pirmiau aptartas aplinkybes, teismas konstatavo pareiškėją esant nemokiu (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas nenustatė, jog pareiškėjas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo būtų sudaręs sandorių, turinčių įtakos jo mokumui, todėl padarė išvadą, kad nėra sąlygos, numatytos FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, t. y. asmens tapimo nemokiu per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo.

10. Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą neatitiktų nei pačio pareiškėjo, nei kreditorių interesų, nes pareiškėjas ir toliau liktų nemokiu, t. y. neišgalėtų padengti skolinių įsipareigojimų kreditoriams, nes jo gaunamos pajamos ir turtinė padėtis neleistų padengti visų turimų skolų kreditoriams.

11. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, nes jis yra nemokus ir nenustatyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti pagrindai. Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA) (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo atveju nustatyta, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų terminai kreditoriams yra suėję, jos turimų skolinių įsipareigojimų suma ženkliai viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą sumą, bei nenustatyta sąlygų, numatytų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje.

12. Įvertinęs pareiškėjo gaunamas pajamas (607 Eur neatskaičius mokesčių), atlyginimą bankroto administratoriui (270 Eur administravimo išlaidų suma nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki mokumo plano patvirtinimo) ir būtinųjų išlaidų poreikį (395 Eur per mėnesį), teismas nurodė, kad negalima daryti išvados, jog kreditorių reikalavimai realiai nebus dengiami. Pareiškėjas dirba, gauna stabilų darbo užmokestį, taip pat tikisi gauti pajamų iš vedamų mokymų ir seminarų, todėl yra pagrindo manyti, kad iškėlus pareiškėjui bankroto bylą bus pasiektas FABĮ tikslas atkurti fizinio asmens mokumą ir subalansuotai derinti skolininko ir kreditorių interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Suinteresuotas asmuo UAB „Rhenus Logistics“ (toliau ir apeliantas) pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo R. V. reikalavimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

14. Nurodo, kad teismas klaidingai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, dėl ko netinkamai įvertino pareiškėjo nesąžiningumą ir nepagrįstai iškėlė jam bankroto bylą. Skundą grindžia sekančiais motyvas :

14.1. Apelianto teigimu, aplinkybė, kad pareiškėjas neturi turto, pajamų ir gauna vos 607 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį, neturėtų stebinti. Tuo tarpu aplinkybė, kad lojalus įmonės darbuotojas, šiuo metu einantis vadovo pareigas dešimtmetį gauna vos minimalų atlyginimą, kuris pagal įstatymus turėtų būti mokamas tik nekvalifikuotiems darbuotojams, jau turėtų sukelti abejonių pareiškėjo sąžiningumu. Nes, viena vertus, pareiškėjo socialinis ir darbinis aktyvumas liejasi per kraštus, kita vertus, jis (tariamai) negauna iš savo veiklos jokių pajamų, taigi, su kreditoriais neatsiskaito. Pažymi, kad fizinio asmens bankroto procesas yra balanso tarp sąžiningo skolininko ir jo kreditorių interesų paieška, bet ne socialiai aktyvaus skolininko delegavimas visuomeninėms neatlygintinėms pareigoms užimti, todėl, anot apelianto, pareiškėjas, jau dešimtmetį būdamas skolingas arti šimto tūkstančių eurų ir įsiskolinimas nemažindamas, turėtų savo veiklą nukreipti į mokamus darbus – tokiu būdu pademonstruotų pastangas atsiskaityti su kreditoriais.

14.2. Apelianto nuomone, byloje neturi būti vertinamas tiesiog pareiškėjo veiklumas. Skolininko pastangos turi būti ne bet kokios, o dedamos siekiant atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau duomenų apie tokias pareiškėjo pastangas, kurios būtų orientuotos į siekį padengti skolas ir atsiskaityti su kreditoriais, per paskutinius trejus metus, šioje byloje nenustatyta. Tokį pareiškėjo elgesį, kai visas pastangas sutelkia visuomeninei veiklai, bet ne pajamoms uždirbti, galima veikiau vertinti kaip fizinio asmens sąmoningą neveikimą, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Apelianto teigimu, pareiškėjas sąmoningai nesiekia atlygintinės veiklos, jis jos tiesiog vengia. Pareiškėjas mėgaujasi savanoryste ir visuomenine veikla, daro gerus darbus, tačiau turint šimtatūkstantinį įsiskolinimą, dominuoja kreditorių interesai.

14.3. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas pajamas slepia. Anot jo, teismas, būdamas aktyvus, pats galėjo išsireikalauti pareiškėjo sąskaitų bankuose išrašus (ne tik ieškinio padavimo dienai, kuomet sąskaitų likučiai praktiškai lygūs nuliui). Apelianto teigimu, priešingai nei sprendė teismas, byloje yra netiesioginių įrodymų apie tai, kad pareiškėjas gavo pajamų iš mokymų ir seminarų – Atsiliepime į pareiškimą Suinteresuotas asmuo rašė: „2020- 05-13 komentare R. K. nurodė, kad „Labai naudingi ir efektyvūs mokymai, viskas yra paremta praktika. Dėstytojas padeda suprasti kas mus veikia ir kodėl mes taip neteisingai elgiamės, padeda suvokti ir keisti elgesį. Tikrai verta sumokėti 500 eurų“. Panašių komentarų R. V. valdomoje viešųjų tinklų „Facebook“ paskyroje (duomenys neskelbtini) yra apie 50 (R. V. valdomos paskyros prieiga internetu: (duomenys neskelbtini).“ Vis tik labiau tikėtina, jog pareiškėjo mokymų klausytoja ir apie mokymus atsiliepimą rašiusi komentatorė neturi tikslo klaidinti skaitytojų dėl 500 Eur kainos už mokymus sumokėjimo. Tokie ir panašūs atsiliepimai nėra tiesioginis pinigų (atsiskaitymo už mokymus) sumokėjimo pareiškėjui įrodymas.

14.4. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad „daugelis paskaitų buvo nemokamai vedamos ir dabar po truputį įmonė gauna, įmonė organizuoja, viena įmonė yra kur aš savanoriauju, (duomenys neskelbtini), ir dabar pradeda mano dabartinė darbovietė organizuoti tuos mokymus, t. y. įmonės pajamos, iš kurių moka mokesčius ir padenginėja išlaidas“ (2021 m. kovo 22 d. teismo posėdžio garso įrašas, 9:00 min – 9:50 min). Anot apelianto akivaizdu, kad šie pareiškėjo teiginiai yra melagingi, kadangi mokymus organizuoja pats R. V., (duomenys neskelbtini) yra jo asmeniškai sukurta ir administruojama Facebook paskyra. Atsižvelgiant į šioje paskyroje pateiktus komentarus, kuriuose Facebook vartotojai nurodė netgi konkrečias už mokymus sumokėtas sumas, laikytina, jog už mokymus visgi buvo mokami pinigai. Net ir pats R. V. posėdžio metu nurodė, kad „daugelis“ paskaitų buvo nemokamos. Tai reiškia, kad 3 bent jau dalis paskaitų buvo mokamos ir kažkas už tai gavo pinigus. Šioje byloje taip ir liko nenustatyta, kas ir kokias sumas gavo už R. V. organizuotus mokymus. Jeigu, kaip teigia R. V., pajamas už mokymus gaudavo mokymus organizuojančios įmonės (R. V. teigimu tai būtų (duomenys neskelbtini) arba jo paties vadovaujama įmonė (duomenys neskelbtini)), matyt šios įmonės galėtų pateikti įrodymus, kada ir kaip joms buvo apmokėta už pareiškėjo vestus mokymus. Visgi, pirmosios instancijos teismas, fizinio asmens bankroto bylose turėdamas pareigą veikti aktyviai, šių aplinkybių nesiaiškino ir nutartyje tiesiog rėmėsi R. V. žodiniu paaiškinimu, esą jokių pajamų jis negavo, nes pajamas gavo mokymus organizavusios įmonės. Apeliantas pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymu, jog už organizuotus mokymus pajamas gavo pareiškėjo nurodytos įmonės: (duomenys neskelbtini) ir/ar R. V. vadovaujama (duomenys neskelbtini). Jeigu paaiškėtų, kad R. V. nurodytoms įmonėms už mokymus nebuvo sumokėta – galima būtų daryti pagrįstą išvadą, kad R. V. teismo posėdžio metu pateikė melagingą informaciją, o pajamas faktiškai gavo pats R. V. (pavyzdžiui, lėšas pervedant į internetinių atsiskaitymų platformų sąskaitas, tokias kaip PayPal, Revolut, Paysera ir t.t. ar pinigus pervedant susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims). Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino ir nesidomėjo, kas gavo lėšas už pareiškėjo organizuotus mokymus.

14.5. Apeliantas pažymi, kad mokymus veda pats R. V., tai matyti iš Facebook paskyroje pateikiamų komentarų apie mokymus. Pavyzdžiui, 2021 m. kovo 12 d. S. V. nurodė „Labai rekomenduoju visiems, kurie tiki, kad yra savo gyvenimo kalviai /.../ Didelis dėkui, R.!”; 2021 m. kovo 2 d. L. J. nurodė „/.../ R. pateikta metodika – labai tiksli ir tikslinga /.../“ 1 ; ir kt. Nesuprantama, kokiu būdu mokymus galėtų organizuoti ne Pareiškėjas, o kitos įmonės, kadangi visą darbą, tiek organizuojant mokymus per „Facebook“, tiek juos vedant, atlieka pats R. V.. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog tokius mokymus organizuotų Pareiškėjo nurodytos įmonės: (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini).

14.6. Nurodo, kad 2021 m. kovo 15 d. pirmosios instancijos teismas kreipėsi į reklamos paslaugų teikėją UAB „JCDecaux Lietuva“ su prašymu iki 2021 m. kovo 22 d. pateikti įrodymus, kas užsakė ir apmokėjo už R. V. organizuotų mokymų (duomenys neskelbtini) lauko reklamos paslaugas (už 2020 metus). JCDecaux Lietuva 2021 m. kovo 15 d. el. laiške nurodė, jog „reklaminę kampaniją (duomenys neskelbtini) mūsų tinkle užsakė ir apmokėjo (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismo teisėjas nurodė, kad „mes kreipėmės dėl dokumentų išreikalavimo, ten irgi nurodė, kad jie jums nemokėjo, galbūt kitas užsakovas mokėjo, kita įmonė“ (2021 m. kovo 22 d. teismo posėdžio garso įrašas, 10:48 min – 11:03 min). Atkreipia dėmesį, kad byloje buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog už R. V. organizuotų mokymų (duomenys neskelbtini) lauko reklamos paslaugas apmokėjo konkreti įmonė, t. y. (duomenys neskelbtini). Jau vien ši aplinkybė turėjo sukelti abejonių pareiškėjo sąžiningumu, kadangi teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog mokymus organizuodavo tik (duomenys neskelbtini) ir/ar R. V. vadovaujama (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino, kokiu tikslu (duomenys neskelbtini) apmokėjo už R. V. organizuotus mokymus (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas taip pat nesiaiškino, ar (duomenys neskelbtini) sumokėjo tam tikrą pelno dalį mokymus vedusiam R. V. ar jo vadovaujamai įmonei (duomenys neskelbtini).

14.7. Apeliantas, jog pagal Respublikinio priklausomybės ligų centro 2020 m. lapkričio 26 d. pažymą, (duomenys neskelbtini). Tačiau, anot apelianto, tai, kad (duomenys neskelbtini), nereiškia, kad jis nepiktnaudžiavo alkoholiu. Tai, kad pareiškėjas savanoriauja nuo 2017 metų, savaime irgi nepaneigia pareiškėjo galimybės piktnaudžiauti alkoholiu. Teigia, kad tokios teismo išvados prieštarauja paties pareiškėjo ieškinyje dėstomoms aplinkybėms, jog blaiviai jis gyvena tik dvejus metus. Atitinkamai, dar vienerius iš pastarųjų trejų metų, skaičiuojamų iki ieškinio teismui pateikimo, pareiškėjas nedėjo pastangų atsiskaityti su kreditoriais dar ir dėl piktnaudžiavimo alkoholiu.

14.8. Pareiškėjo paaiškinimą, jog „neseniai jo darbovietė taip pat pradėjo organizuoti tokius mokymus“, „šiuo metu mokymų labai mažai“, reikėtų vertinti kaip deklaratyvius. Pirma, pareiškėjo „darbdavys“ verčiasi ekspedicine veikla, todėl visiškai nesuprantama, kodėl ekspedicinė bendrovė turėtų užsiimti mokymų, visiškai nesusijusių su krovinių transportavimo ar ekspedijavimo veikla, vedimu. Bent jau (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas N. D. apie mokymus nieko neužsimena. Antra, apelianto pateiktos R. V. valdomos viešųjų tinklų „Facebook“ paskyros (duomenys neskelbtini) reklamoje rašoma tik apie patį R. V. ir visiškai neužsimenama apie jo darbdavį. Facebook vartotojų atsiliepimai taip pat yra apie R. V., t. y. mokymus vedusį asmenį, o ne apie įmonę (duomenys neskelbtini).

14.9. Apelianto vertinimu, naivūs ir deklaratyvūs bei niekuo nepagrįsti yra pareiškėjo aiškinimai, kad šiuo metu mokymų yra mažai, vedamos tik pažintinės paskaitos. Pirmiausiai, apelianto teigimu, jis įrodymais pagrindė, jog patį pareiškėją kaip „skaitovą“ reklamuoja didžiausia Lietuvoje lauko reklamos paslaugų teikėja UAB „JCDecaux Lietuva“. Niekas nereklamuotų mokymų ir seminarų tokia apimtimi, jeigu jie realiai nevyktų arba tai būtų neatsiperkančios „pažintinės paskaitos“. Niekas tokiu būdu nereklamuotų mokymų, jeigu jie vyktų tik „pabandymui“ – akivaizdu, kad R. V. mokymų verslas yra jau gerai „įsivažiavęs“. Antra, fizinio asmens bankroto bylai aktualus ne laikotarpis, esantis šalyje dėl susiklosčiusios situacijos (reikia suprasti, dėl pandemijos ir dėl karantino režimo), bet trijų pastarųjų metų iki pareiškimo teismui pateikimo laikotarpis. Trečia, iš šimtų atsiliepimų apie mokymus R. V. valdomoje viešųjų tinklų „Facebook“ paskyroje (duomenys neskelbtini) tikrai negalima daryti išvados, kad mokymų yra mažai ir vedamos tik pažintinės paskaitos. Juo labiau, kad tai yra gana didelis skaičius atsiliepimų per ganėtinai trumpą laikotarpį (R. V. teigimu, mokymus jis pradėjo vesti tik 2020 metais), o dalis komentatorių netgi nurodė konkrečias už mokymus sumokėtas sumas.

14.10. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai sprendė, jog negalima daryti išvados, kad iš pareiškėjo gaunamų pajamų (neatskaičius mokesčių) atėmus būtinąsias išlaidas jo poreikiams (ir dar šiek tiek administratoriui), kreditorių reikalavimai realiai nebus dengiami. Apelianto nuomone, priešingai, iš pareiškėjo gaunamų pajamų likučio dengti 91 384,85 Eur įsiskolinimą kreditoriams bus nerealu. Skolininko pastangos ir skolų mokėjimas kreditoriams turi būti protingi ne tik trejus metus iki ieškinio teismui pateikimo, bet ir fizinio asmens bankroto proceso metu. Tai negali būti skolų dengimo imitacija, kadangi pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, skolininko atleidimas nuo likusios skolų dalies mokėjimo tikrai bus realus, o ne imitacinis. Taigi, toks turėtų būti ir skolų mokėjimas. Tačiau pagal bylos duomenis matyti, kad iš 607 Eur minimumo (kurį, beje, gauna įmonės vadovo pareigas užimantis pareiškėjas) atėmus pajamų mokestį, sveikatos draudimą, pensijų ir socialinį draudimą, lieka 447,23 Eur. Atskaičius pareiškėjo būtiniems poreikiams tenkinti reikalingas 395 Eur išlaidas, lieka vos 52,23 Eur. Teismas nustatė 270 Eur atlyginimą administratoriui nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki mokumo plano patvirtinimo. Plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 8 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad pareiškėjas, kuriam per mėnesį lieka vos 52,23 Eur, per 4 mėnesių laikotarpį net negalės sumokėti 270 Eur užmokesčio bankroto administratoriui, ką jau kalbėti apie kreditorių interesų tenkinimą.

14.11. Plano projekto rengimo laikotarpiu bankroto administratoriui skiriama (vidutiniškai) 67,50 Eur per mėnesį išlaidų (270 Eur/4 mėn.). Bankroto administravimo išlaidos bus numatytos ir plane, taigi jeigu jos ir bus mažesnės negu 67,50 Eur per mėnesį, bet ne mažesnės kaip 52,23 Eur, kreditorių reikalavimams tenkinti nebus jokių galimybių, nes visą sumą, liekančią atėmus pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingas 395 Eur išlaidas, pareiškėjas turės sumokėti bankroto administratoriui. Net ir nepriskaičiuojant viso bankroto proceso bankroto administravimo išlaidų, kadangi plano įgyvendinimo trukmė yra 5 metai, 52,23 Eur x 60 mėnesių = 3 133,80 Eur, skirti 91 384,85 Eur kreditoriniams reikalavimams tenkinti nelaikytina realiu reikalavimų tenkinimu. Tokio santykio kreditorių reikalavimų tenkinimo negalima pavadinti teisinga skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyra, todėl teismas neturėjo tenkinti pareiškėjo reikalavimo. Nesąžiningo asmens teisių teismas neturėtų ginti.

14.12. Apelianto teigimu, interesų pusiausvyra, apibrėžiama 3,5 procentų (3 133,80 Eur lyginant su 91 384,85 Eur) patenkintų kreditorių reikalavimų, iš tikrųjų yra tolimesnis kreditorių teisių pažeidinėjimo įtvirtinimas. Nesąžiningas asmuo, toks kaip pareiškėjas, kuris yra itin aktyvus ir veiklus, dirba visur, tačiau visur neatlygintinai, o ten, kur dirba pagal darbo sutartį, kaip vadovas uždirba tik nekvalifikuotam asmeniui mokamą minimumą (beje, minimumą toje pačioje įmonėje jis uždirba jau 10 metų ir net neketina gauti didesnių pajamų), asmuo, dešimt metų gyvenantis už keliasdešimt eurų per mėnesį darbo užmokestį, pažymintis esąs didelis ligonis, bet nemokant atlyginimo galintis būti ir labai veikus, kuriam nerūpi kreditorių interesai ir skolos kreditoriams, negali naudotis teisine galimybe bankrutuoti ir pasibaigus šiam procesui nurašyti likusius nepatenkintus kreditorių reikalavimus.

14.13. Nurodo, kad pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini), niekada nesikreipė į suinteresuotą asmenį dėl kreditoriaus pagalbos. Kaip rodo vieši duomenys apie Rhenus Logistics, UAB, ten dirba 117 darbuotojų (apdraustųjų), vidutinis atlyginimas 1.983,49 Eur (prieiga internetu: https://rekvizitai.vz.lt/imone/rhenus_svoris/). Tuo metu, kai bankrutavo pareiškėjo valdyta (duomenys neskelbtini), pareiškėjas dirbo būtent tokį darbą. Pareiškėjas visą dešimtmetį ir toliau dirba šioje srityje. Tačiau, kitaip negu apeliantas moka darbo užmokestį šimtui su viršum ekspedicijos – administracijos ir sandėlio darbuotojų, pareiškėjas ir toliau vargsta savo įmonėje (formaliai akcininku yra jo draugas) už minimalų darbo užmokestį, kuris yra tris kartus mažesnis už apelianto šimtui septyniolikai darbuotojų mokamą vidutinį darbo užmokestį. Krovinių pervežimo ir (ar) ekspedijavimo bendrovių, kuriose galėtų dirbti pareiškėjas, Lietuvoje yra ganėtinai daug. Kas trukdo pareiškėjui susirasti geriau apmokamą darbą?

14.14. Atkreipia dėmesį, kad antstolio pažymoje apie vykdomosios bylos vykdymo eigą rašoma, jog nuo 2013 m. sausio 21 d. iki dabar (2021 m. kovo 3 d.) iš R. V. buvo išieškota 1 950,12 Eur; skolos likutis šiai dienai yra 60 991,54 Eur. Kitaip tariant, per 97 priverstinio teismo sprendimo vykdymo mėnesius, antstoliui pavyko išieškoti iš pareiškėjo per mėnesį vidutiniškai 20,10 Eur (iš jų dalį skiriant būtinosioms vykdymo išlaidoms dengti). Suinteresuoto asmens kreditoriniai reikalavimai pareiškėjui sudaro 2/3 visų kreditorių reikalavimų (60 991,54 Eur lyginant su 91 384,85 Eur). Fizinio asmens bankroto proceso metu pareiškėjas nurodo mokėsiąs, o teismas, įvertinęs gautinas pajamas, sprendžia, jog negalima daryti išvados, kad kreditorių reikalavimai nebus dengiami, per mėnesį 52,23 Eur, jeigu neskaičiuoti, administravimo išlaidų.

Atsiliepimas

15. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą, kuriuo apelianto atskirąjį skundą prašo laikyti nepagrįstu ir atmesti. Nesutikimą su skundu grindžia sekančiais motyvas:

15.1. Dėl gaunamų pajamų nurodo, kad minimalus atlyginimas gaunamas šiuo metu, 10 metų laikotarpyje jis kito (buvo periodas, kai išvis nedirbo, buvo ir kai gaudavau didesnį atlyginimą, priedus). Pareiškėjas teigia, kad visą laiką buvo sąžiningai ir laiku išskaičiuojami ir mokami pinigai antstoliams pagal įstatymą. Antstolių buvo daug, todėl proporcingai išsidalinus sumos kiekvienam buvo mažos. Su keletu antstolių per tą laikotarpį buvo atsiskaityta (vien antstolė B. P. turėjo 4 vykdomas bylas). Nurodo, kad dalyvauju konkursuose kaip priklausomybių konsultantas ir rudenį turėtų prasidėti darbai, kur siūloma 15 Eur /val. atlygis, po mokesčių likusi suma būtu pervedama kreditorių reikalavimų tenkinimui. Be to, labai tikisi, kad mokymai taps žinomi ir gaus iš jų papildomų pajamų. Savanoriavimas įvairiose organizacijose padeda to siekti.

15.2. Paaiškina, kad visuomeninė veikla yra naujo gyvenimo dalis, kuria siekia prisidėti prie visuomenės gerovės, tapti žinomas, patikimas, ištaisyti jaunystės klaidas ir vėliau iš naujos veiklos uždirbti. Teigia, jog darbas logistikos srityje jam asocijuojasi su nuolatiniu stresu, skubėjimu, nerimu, ir jam per sunku dirbti tokį darbą. Pažymi, kad chemoterapijos ir radiacijos kursai ligoninėje paliko pėdsaką pareiškėjo nervų sistemoje, todėl ir prisideda prie visuomeninės veiklos ir apmokymų, kurie tarpusavyje glaudžiai susiję. Anot pareiškėjo, šiuo metu pasaulyje ir mūsų šalyje karantinas, kuris trunka jau metus, žmonės taupo pinigus ir nežino, kas laukia, todėl jie renkasi tik žinomus ir jau patikrintus produktus. Nurodo, kad savanoriaudamas pasiekia platesnį ratą žmonių, kurie sužino apie jo pokyčių metodus. Tikisi, kad ši veikla greitai vystysis ir galės iš jos tenkinti kreditorių reikalavimus.

15.3. Teigia, jog apelianto prielaidos ir tikslingas nuomonės formavimas, dėl neva faktiškai gaunamų pajamų prasilenkia su sveiku protu ir elementaria logika. Akivaizdu, kad apeliantas atidžiai nagrinėjo visus dokumentus, tačiau tikslingai teismui pateikia tik galinčius suklaidinti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad apeliantas praleido A. T. komentarą “Klausantis kursų iškart pasidaro aišku, kad R. yra surinkęs daug informacijos ir puikiai sukonspektaves ją aiškiai išdėsto. R. yra labai charizmatiška asmenybė, tad kursai įtraukė nuo pat pirmos paskaitos. Po kursu gavau teigiama rezultatą, ko ir tikėjausi. Kursai buvo nemokami, bet tikrai sumokėčiau bent 200 Eur už juos“, V. R. komentarą „Sveiki, man patiko kurso išdėstymas, temų pateikimas. Nuosekliai, aiškiai, motyvuotai, ir svarbiausia netuščiažodžiaujant. Glaustai ir taikliai. Kiekviena informacija paremta įtikinamais pavyzdžiais, matosi pačio R. užsidegimas ir tai dar labiau motyvuoja. Daug naudingos informacijos, labai geri pratimai, atradau savyje netikėtų atsakymų. Supratau, kad rašymas veda į savęs pažinimą. Rekomenduoju šiuos 21 dienos kursus kiekvienam, kam rūpi asmenybės augimas ir atsakomybė už savo gyvenimą. Kursų duodama nauda didžiulė, aš taip kukliai įvertinčiau 110 €, Dėkoju už galimybę dalyvauti šiuose kursuose, linkiu sėkmės R. ieškojime ir atradimuose“ Yra ir komentarų, kuriuose minima „Buvo labai įdomu. Kažkas naujo ir pozityvaus. Ačiū, R. darbas neįkainojamas“. Pažymi, kad šie kursai buvo nemokami visiems ir dalyvių buvo paprašyta asmeniškai įvertinti, kiek tokie kursai galėtų kainuoti. Tam, kad kiti dalyviai vėliau perskaitę patikėtų, jog kursai yra naudingi ir verta juose dalyvauti. Kiekvienas dalyvis įvertino savo nuožiūra už tai nieko nemokėjęs. Jei apeliantui būtų taip svarbu išsiaiškinti, ar gauna ir kas gauna pajamas už kursus, jis galėjo pats užsiregistruoti ir viską išsiaiškinti, tačiau metų laikotarpyje to nepadarė ir toliau vadovaujasi savo prielaidomis klaidindamas kitus.

15.4. Pažymi, kad apeliantas turėjo galimybę dalyvauti bylos nagrinėjame ir užduoti visus klausimus, kas organizuoja kursus, kas moka už reklamą Facebook ir moka atlyginimą pareiškėjui – darbovietė (duomenys neskelbtini). Tačiau nei apeliantas, nei jo atstovas nagrinėjime nepasirodė. Apreiškėjo nuomone, tai yra manipuliacija ir spaudimas. Paaiškina, kad gaunu atlyginimą pagal darbo sutartį iš savo darbovietės (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodo kad mokymus šiuo metu organizuoja (duomenys neskelbtini), kuri gavo išskirtinį pasiūlymą karantino metu pasinaudoti akcija lauko reklamomis. (duomenys neskelbtini) glaudžiai bendradarbiauja su „JCDecaux Lietuva“ ir karantino metu kažkam atsisakius lauko reklamų buvo pasiūlyta pasinaudoti ypatinga galimybe su ženklia nuolaida ir dvi savaites pasireklamuoti. (duomenys neskelbtini) investavo į šį projektą, kuris po truputį atsipirkinėja iš pajamų, gaunamų už kursus, kuriuos veda įmonės darbuotojas R. V. ir už tai gauna atlygį pagal darbo sutartį, iš kurio jau 10 metų kas mėnesį išskaičiuojamos sumos kreditoriams.

15.5. Dėl apelianto teiginių apie pareiškėjo piktnaudžiavimą alkoholiu, nurodo, kad visų pirma, apeliantas pirmiausia turi surinkti įrodymus, kad buvo piktnaudžiauta, tuomet aiškintis kokią tai turėjo įtaką kreditoriams.

Atsiliepimas

15.6. Dėl (duomenys neskelbtini) veiklos neatitikimo pareiškėjo vykdomai veiklai paaiškina, kad įmonės gali keisti veikos pobūdį, tai leidžia įstatymai. Karantino metu ženkliai sumažėjo apyvarta iš ekspedicinės veiklos ir įmonė norėdama išsilaikyti ėmėsi papildomos veiklos. Įmonės marketingo strategija yra jos reikalas ir ji gali reklamuoti darbuotoją, kaip įmonės veidą, kai kuriose srityse žmonės geriau įsimenami nei įmonės – žmonės yra gyvi ir apčiuopiami. Teigia, jog UAB „JCDecaux Lietuva“ pati nesugalvojo reklamuoti, jie pateikė pasiūlymą, kuriuo pasinaudojo (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog tai buvo investicija į reklamą ir žinomumą, kuri atsipirkinėja iš pajamų už kursus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Faktinės bylos aplinkybės

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad :

17.1. Pareiškėjas neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių.

17.2. Jo banko sąskaitose pinigų likutis – 1,74 Eur.

17.3. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini), gauna 607 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį.

17.4. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) savanoris (veda paskaitas, seminarus, motyvuoja narius gyventi blaiviai ir t. t.), (duomenys neskelbtini) valdybos narys ir pasveikusiųjų grupės koordinatorius (bendrauja su pasveikusiais ir sergančiais vaikais ir paaugliais, konsultuoja apie gydymo eigą ir gyvenimą po gydymo, dalyvauja seminaruose ir t. t.), (duomenys neskelbtini) narys, blaivybės draugijos (duomenys neskelbtini) narys (veda paskaitas, seminarus, motyvuoja narius gyventi blaiviai ir t. t.), (duomenys neskelbtini) savanoris (veda paskaitas, seminarus ir t. t.).

17.5. Pareiškėjas į Respublikinį priklausomybės ligų centrą 5 metų laikotarpiu nesikreipė dėl konsultavimo ar/ir gydymo.

17.6. Pareiškėjo kreditoriais yra UAB „Audita“, UAB „Didneriai“, UAB „Rhenus Logistics“, AB SEB banką, Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolius I. B., R. V., J. B., D. T., V. M., G. B., G. P., D. S., kuriems pradelstų įsiskolinimų suma sudaro apie 91 384,85 Eur.

Dėl nutarties (ne)pagrįstumo.

18. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iškėlė pareiškėjui bankroto bylą. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis atskiruoju skundu teigia, jog pirmos instancijos teismas klaidingai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, dėl ko netinkamai įvertino pareiškėjo sąžiningumą ir nepagrįstai iškėlė jam bankroto bylą. Apelianto teigimu, pareiškėjo skolas ir negalėjimą ilgą laiką atsiskaityti su kreditoriais lėmė jo piktnaudžiavimas alkoholiu, neapskaitoma veikla ir nesąžiningas pajamų slėpimas siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

19. Fizinio asmens bankroto procedūra leidžia atkurti nemokaus, bet sąžiningo fizinio asmens mokumą ir patenkinti jo kreditorių reikalavimus ar jų dalį, todėl teismai, spręsdami dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turi užtikrinti teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Kadangi fizinio asmens bankroto byla gali būti iškelta tik paties fizinio asmens iniciatyva (FABĮ 1 straipsnio 4 dalis), svarbu nustatyti asmens siekį atkurti savo mokumą, t. y. aktyviais veiksmais ieškoti galimybių patenkinti turimus finansinius įsipareigojimus, neprisiimant naujų ir nemažinant savo turimo turto.

20. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas – tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo kreditinius įsiskolinimus bei pareiškėjo gaunamas pajamas, konstatavo, jog pareiškėjas yra nemokus pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Ginčo dėl pareiškėjo nemokumo fakto nagrinėjamoje byloje nėra.

21. Pažymėtina, kad nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl fizinių asmenų sąžiningumo vertinimo jų bankroto bylose, yra nurodęs, kad nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų, tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020 ir kt.). Kasacinis teismas savo praktikoje yra nustatęs, kad sprendžiant dėl asmens sąžiningumo, vertinami du aspektai: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-516/2014). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 434- 686/2015).

22. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog pareiškėjas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo būtų sudaręs sandorių, turinčių įtakos jo mokumui, taigi nėra sąlygos, numatytos FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, t. y. asmens tapimo nemokiu per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Šios teismo išvados neginčija ir apeliantas.

23. Suinteresuoto asmens teiginį, kad pareiškėjas tapo nemokiu dėl piktnaudžiavimu alkoholiu ir psichotropiniais vaistais pirmos instancijos teismas atmetė kaip neįrodytą. Teismas vadovavosi į bylą pateikta Respublikinio priklausomybės ligų centro 2020 m. lapkričio 26 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas į Respublikinį priklausomybės ligų centrą 5 metų laikotarpiu nesikreipė dėl konsultavimo ar/ir gydymo, bei paties pareiškėjo paaiškinimais, kad alkoholio ir psichotropinių vaistų nevartoja ir, kad jau nuo 2017 m. jis savanoriauja, padeda priklausomybių turintiems asmenims. Apeliantas abejoja šia teismo išvada, tačiau objektyvių duomenų jo abejonėms patvirtinti neteikia.

24. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad byloje nėra pateikta objektyvių duomenų dėl pareiškėjo nesąžiningumo, o tuo tarpu suinteresuoto asmens teiginiai, kad pareiškėjas tapo nemokiu dėl savo nesąžiningų veiksmų (suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas, veikdamas įmonės vardu paskolino 215 121,82 Lt sumą sau, kaip fiziniam asmeniui, bei pinigus panaudojo asmeniniams tikslams, tokiais veiksmai tyčia privedė įmonę prie bankroto), teismo vertinimu, yra tik suinteresuoto asmens subjektyvi nuomonė, neparemta jokiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, neribotos atsakomybės juridinio asmens bankroto priežastys yra tiesiogiai susijusios su jo savininko veiksmais ir atsakomybe, todėl šios aplinkybės vertintinos ir savininko bankroto kėlimo atveju.

25. Teismas, įvertinęs pareiškėjo gaunamas pajamas (607 Eur neatskaičius mokesčių), atlyginimą bankroto administratoriui (270 Eur administravimo išlaidų suma nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki mokumo plano patvirtinimo) ir būtinųjų išlaidų poreikį (395 Eur per mėnesį), padarė išvadą, kad ateityje pareiškėjas turi galimybę pagerinti savo finansinę padėtį ir gauti didesnes nei minimalias pajamas, kurios leis vykdyti fizinio asmens bankroto procesą.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, jog nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020).

27. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nemokumo faktas bei priežastis yra konstatuoti ir atskiruoju skundu neginčijami, todėl teismas dėl šios fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygos plačiau nepasisako.

28. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas vertinamu laikotarpiu (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo) (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas) gauna mažas (minimalias) pajamas, pareiškėjas užsiima savanoryste bei kita neatlygintina veikla (veda paskaitas, seminarus, motyvuoja narius gyventi blaiviai ir t. t.). Kaip pareiškėjas pažymėjo savo atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą, jis užsiima jam malonia, streso ir įtampos nekeliančia neatlygintina veikla bei gauna atlyginimą iš darbovietės (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad dalyvauju konkursuose kaip priklausomybių konsultantas ir rudenį turėtų prasidėti darbai, kur siūloma 15 Eur /val. atlygis. Tikisi, kad ši veikla greitai vystysis ir galės iš jos tenkinti kreditorių reikalavimus. Tačiau objektyvių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra. Savo ruožtu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo sąžiningumą jo (ne)veikimo aspektu konstatavo tai, kad ateityje pareiškėjas turi galimybę pagerinti savo finansinę padėtį ir gauti didesnes nei minimalias pajamas, kurios leis vykdyti fizinio asmens bankroto procesą, tačiau visiškai nevertino pareiškėjo elgesio sąžiningumo aspektu iki pareiškimo padavimo dėl jam bankroto bylos iškėlimo, tik formaliai nurodė, kad galioja sąžiningumo prezumpcija.

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs FABĮ tikslus bei imperatyviai nustatytus kriterijus asmeniui, norinčiam, kad jam būtų iškelta bankroto byla, pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, ar pareiškėjas vertinamu laikotarpiu dėjo ir deda pakankamai pastangų ieškoti geriau apmokamo darbo. Pastebi, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo sveikata neleidžia jam susirasti darbą, kuris užtikrintų didesnes pajamas, nepasisakyta, ar teismo vertinamu laikotarpiu pareiškėjas dėjo maksimalias pastangas pagerinti savo mokumą, kas padėtų atsiskaityti su kreditoriais. Priešingai, bylos duomenys rodo, kad pareiškėjas daugiausiai užsiima neatlygintina veikla, gaudamas, kaip jis teigia, darbo užmokestį, kuris, pažymėtina, yra minimalus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad galbūt pasyvus pareiškėjo elgesys yra susijęs su jo nemokumo būsena (ne nemokumo priežastimi). Kaip byloje nustatyta, pareiškėjo finansiniai sunkumai tęsiasi per dešimt metų, dėl to pareiškėjui suvokiant, kad jo finansinės padėtis yra komplikuota, reikėtų vertinti, ar jis išnaudoja visas galimybes sugeneruoti didesnes pajamas, pavyzdžiui, kaip nurodo apeliantas, įsidarbinti į krovinių pervežimo ir (ar) ekspedijavimo bendrovę, kur atlyginimai yra gerokai didesni, nei pareiškėjo gaunamos pajamos. Tad nagrinėjamu atveju priežastiniam ryšiui tarp jo nesąžiningumo ir nemokumo konstatavimui pagrindą galėtų sudaryti tai, ar pareiškėjas, tapęs faktiškai nemokus, per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo elgėsi pasyviai, nedėjo pastangų gauti pajamas, kurias jis yra pajėgus gauti, arba įsidarbinti didesnes, nei šiuo metu gauna pajamas, užtikrinančiame darbe, sudarančiame sąlygas kuo daugiau atsiskaityti su kreditoriais. Galimai, tokie nustatyti pareiškėjo veiksmai leistų teismui spręsti, kad pareiškėjas nesiekia gerinti savo finansinės būklės, t. y. sąmoningai leidžia išlikti tokiai situacijai, tikėdamasis, kad netenkinti kreditorių reikalavimai bankroto proceso metu bus nurašyti. Tokiu būdu pripažįstama, kad yra priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nesąžiningumo ir jo nemokumo. Toks nustatytas pareiškėjo elgesys leistų spręsti, kad jis neatitinka reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iškėlimo, neužtikrinančiu teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios aplinkybės nebuvo tirtos bei įvertintos.

30. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad byloje buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog už R. V. organizuotų mokymų (duomenys neskelbtini) lauko reklamos paslaugas apmokėjo konkreti įmonė, t. y. (duomenys neskelbtini). Jau vien ši aplinkybė turėjo sukelti abejonių pareiškėjo sąžiningumu, kadangi teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog mokymus organizuodavo tik (duomenys neskelbtini) ir/ar R. V. vadovaujama (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos nuomone, sutiktina su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai ištyrė aplinkybes, kokiu tikslu (duomenys neskelbtini) apmokėjo už pareiškėjo organizuotus mokymus (duomenys neskelbtini) nesiaiškino apmokėjimo srautų tarp (duomenys neskelbtini) mokymus vedusio pareiškėjo ir jo vadovaujamos įmonės (duomenys neskelbtini), kas taip pat kelia tam tikrų abejonių dėl pareiškėjų gaunamų pajamų atskleidimo fakto sąžiningumo.

31. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad antstolio pažymoje apie vykdomosios bylos vykdymo eigą rašoma, jog nuo 2013 m. sausio 21 d. iki dabar (2021 m. kovo 3 d.) iš R. V. buvo išieškota 1 950,12 Eur; skolos likutis šiai dienai yra 60 991,54 Eur. Kitaip tariant, per 97 priverstinio teismo sprendimo vykdymo mėnesius, antstoliui pavyko išieškoti iš pareiškėjo per mėnesį vidutiniškai 20,10 Eur (iš jų dalį skiriant būtinosioms vykdymo išlaidoms dengti). Apelianto kreditoriniai reikalavimai pareiškėjui sudaro 2/3 visų kreditorių reikalavimų (60 991,54 Eur lyginant su 91 384,85 Eur). Sutiktina su apelianto pastaba, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas bankroto procedūros metu mokėtinas sumas, nepagrįstai pripažino, jog negalima daryti išvados, kad kreditorių reikalavimai nebus dengiami. Šių aplinkybių vertinimas reikšmingas bankroto procedūros tikslui pasiekti.

32. Apeliacinės instancijos vertinimu, minėtos faktinės ir bylai reikšmingos aplinkybės nėra tirtos, nenustatyta jų reikšmė bankroto bylos iškėlimo galimumui, dėl to galutinai neatsakyta esminį klausimą, ar pareiškėjas sąžiningai pateikė visą informaciją apie savo vykdomą veiklą bei gaunamas pajamas ir ar buvo pakankamai aktyvus per pastaruosius trejus metus siekdamas atkurti savo mokumą ir/ar atsiskaityti su savo kreditoriais (CPK 185 straipsnis).

33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai aiškino ir taikė FABĮ nuostatas, nevertino to, ar asmuo pateikė visą reikalingą informaciją, vertinamuoju laikotarpiu neįvertino bankroto siekiančio asmens elgesio sąžiningumo prasme, atsižvelgiant į fizinio asmens bankroto proceso tikslą.

34. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

35. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai taikė bankroto iškėlimo fiziniam asmeniui institutą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir bankroto iškėlimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Ramunė Mikonienė