Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pareiškimą suinteresuotam asmeniui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. 2012 m. gegužės 30 d. pareiškėjui išduotas dešimt metų galiojantis leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, esančiame Lazdijų r. sav. 2022 m. gegužės 30 d. pasibaigė šio leidimo galiojimas.

Pareiškėjas, vadovaudamasis Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi, 2022 m. rugpjūčio 12 d. pateikė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir AAD prie AM) Alytaus valdybai prašymą dėl šio leidimo pratęsimo, tačiau gavo 2022 m. rugpjūčio 16 d. atsakymą, kuriame nurodyta, kad prašymas negali būti patenkintas, leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „(duomenys neskelbtini)“ nepratęstas, nes pateiktas praleidus dviejų mėnesių terminą.

Pateikdamas teisinius argumentus dėl šio termino atnaujinimo, pareiškėjas nurodo, kad Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pasibaigus leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete laikotarpiui, kuriam jis buvo išduotas, jeigu šio leidimo gavėjas tinkamai vykdė visas jame nustatytas sąlygas ir pasibaigus šio leidimo galiojimui per 2 mėnesius pateikė prašymą pratęsti jo galiojimo laiką, šis leidimas pratęsiamas. Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje medžioklė traktuojama kaip medžiojamųjų gyvūnų apsauga ir racionalus naudojimas vadovaujantis šiuo įstatymu, kitais medžioklę reglamentuojančiais teisės aktais bei atsižvelgiant į ekologines medžioklės plotų sąlygas, etikos normas bei šalies medžioklės kultūros tradicijas. Medžioklė įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę naudoti laisvėje esančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius suteikia Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai išduodami leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Pagal Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, leidimas medžiojamųjų gyvūnų ištekliams naudoti – dokumentas, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka suteikia teisę naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius tam tikrame medžioklės plotų vienete. Vadovaujantis Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi, leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas tik vienam medžioklės plotų naudotojui ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui. Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pasibaigus leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete laikotarpiui, kuriam jis buvo išduotas, jeigu šio leidimo gavėjas tinkamai vykdė visas jame nustatytas sąlygas ir pasibaigus šio leidimo galiojimui per 2 mėnesius pateikė prašymą pratęsti jo galiojimo laiką, šis leidimas pratęsiamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.117 straipsnio 4 dalis nurodo, kad atnaujinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus teismas gali jį atnaujinti, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, o to paties straipsnio 6 dalis nurodo, kad naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Naikinamieji terminai negali būti teismo ar arbitražo atnaujinti. Teismui sprendžiant termino atnaujinimo klausimą pirmiausiai turi būti įvertinta, ar terminas nėra naikinamasis, kuris negali būti atnaujintas. Pasibaigus leidime nurodytam terminui, akivaizdu, kad pasibaigė ir pareiškėjo tam tikros civilinės teisės ir pareigos. Negalėjimas tokio termino atnaujinti turi būti įsakmiai ir aiškiai reglamentuotas norminiame reguliavime. Nurodo kasacinio teismo praktiką, kurioje yra išaiškinta, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių (nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006, 2007 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2007, 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008, 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017 33 punktas).

Pateikdamas įstatymo nustatyto termino praleidimo priežastis, pareiškėjas nurodo šias aplinkybes. Už leidimų pratęsimą atsakingas pareiškėjo pirmininkas V. G. nuo (duomenys neskelbtini) gydosi (duomenys neskelbtini) ligą, dėl kurios buvo paguldytas į ligoninę, nuo (duomenys neskelbtini) pablogėjo sveikata, 2022 m. liepos viduryje susirgo COVID-19 liga, dėl ko negalėjo tinkamai eiti vadovo pareigas. Pažymi, kad terminas praleistas nedaug, vos dvylika dienų, nustatytas terminas nėra naikinamasis, todėl turėtų būti atnaujintas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių.

Nurodydamas termino praleidimo priežastis nurodo ir tai, kad AAD prie AM yra viešojo administravimo subjektas. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2022 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. AD1-266 Dėl leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete pratęsimo AAD prie AM valdybų Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijų viršininkams pavesta sekti turimą informaciją apie valdybų kontroliuojamose teritorijose esančių medžioklės plotų vienetų naudotojams išduotų leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose galiojimo pabaigą, o pasibaigus leidimo galiojimo terminui per 10 darbo dienų raštu informuoti medžioklės plotų vienetų naudotojus apie pasibaigusį leidimo galiojimą ir galimybę, pateikus prašymą Departamentui, pratęsti pasibaigusį leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, tačiau šių pareigų AAD prie AM pareigūnai pareigų nevykdė. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas. Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-7- 552/2015). Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Šis principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu.

Pažymi ir tai, kad pareiškėjas niekada nėra praleidęs terminų santykiuose su suinteresuotu asmeniu, ar padaręs kitokio pobūdžio pažeidimų, todėl atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes prašo pareiškimą patenkinti ir prašomą terminą atnaujinti.

Suinteresuotas asmuo AAD prie AM su pareiškimu sutinka. Sutikimas grindžiamas šiais argumentais. Pareiškėjo vadovas V. G. 2022 m. rugpjūčio 12 d. pateikė prašymą pratęsti medžiotojų būreliui „(duomenys neskelbtini)“ leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės ploto vienete „(duomenys neskelbtini)“, kurio galiojimas baigėsi 2022 m. gegužės 30 d. 2022 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu atsisakyta patenkinti pareiškėjo prašymą, nes vadovaujantis Medžioklės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, nurodančiomis, kad leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės ploto vienete galiojimas pasibaigia pasibaigus laikotarpiui, kuriam jis buvo išduotas, ir nepratęsus leidimo galiojimo.2022 m. rugpjūčio 25 d. gautas pareiškėjo prašymas atnaujinti Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje numatytą terminą, tačiau 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimu pareiškėjo prašymas nenagrinėtas, nes AAD prie AM nesuteikta teisė spręsti dėl šio termino atnaujinimo. Tokie prašymai nagrinėtini Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka.

Pateikdamas argumentus dėl termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo nurodo, kad remiantis Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytomis sąlygomis, leidimas gali būti pratęstas, esant dviem sąlygoms: leidimo gavėjas tinkamai vykdė visas jame nustatytas sąlygas ir pasibaigus šio leidimo galiojimui per 2 mėnesius pateikė prašymą pratęsti jo galiojimo laiką. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog toks prašymas gali būti pateiktas ir per du mėnesius po leidimo galiojimo pasibaigimo. Įstatyme nenustatyta, kaip šis terminas gali būti pratęstas ar atnaujintas. Pareiškėjas, nei baigiantis leidimo galiojimui, nei per du mėnesius nuo jo pasibaigimo, nepadavė prašymo dėl šio leidimo pratęsimo. Pareiškėjui išduoto Leidimo galiojimas baigėsi 2022 m. gegužės 30 d., todėl pareiškėjas teisę pateikti rašytinį prašymą pratęsti jo galiojimą turėjo iki 2022 m. liepos 30 d. Prašymas pratęsti leidimą pateiktas 2022 m. rugpjūčio 12 d., tai yra jau praleidus įstatymo nustatytą terminą.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.117 straipsnio 4 dalis nustato, kad atnaujinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus teismas gali jį atnaujinti, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. įstatymo nustatyto termino atnaujinimo klausimą yra kompetentingas spręsti tik teismas. Suinteresuotas asmuo sutinka, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurias patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai, gali būti teismo pripažintos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą dviejų mėnesių terminą pateikti rašytinį prašymą pratęsti leidimo galiojimą. Sutinka, kad terminas yra praleistas nežymiai, dvylika dienų ir nėra kitų svarbių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas atsisakyti tenkinti šį pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas nuo 2012 m. sausio 1 d. jokių pažeidimų ar nusižengimų nepadarė, mokesčiai už medžiojamųjų gyvūnų išteklius sumokėti, apie medžioklės plotų vienete „(duomenys neskelbtini)“ laukinių gyvūnų padarytą žalą žemės sklypų savininkams duomenų nėra, nusiskundimų iš žemės sklypų savininkų nėra, todėl pareiškėjas tinkamai vykdė visas išduotame leidime nustatytas sąlygas.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, suinteresuotas asmuo sutinka, kad būtų patenkintas pareiškėjo prašymą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis, kuriam (duomenys neskelbtini) buvo išduotas dešimt metų galiojantis leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, esančiame Lazdijų rajono savivaldybėje. 2022 m. gegužės 30 d. šio leidimo galiojimas baigėsi. 2022 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjas kreipėsi dėl šio leidimo pratęsimo Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, tačiau jo prašymas netenkintas, nes prašymas pateiktas praleidus dviejų mėnesių terminą, nustatytą Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas šį terminą atnaujinti dėl svarbių priežasčių. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

2012 m. gegužės 30 d. Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas išdavė leidimą (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, esančiame Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete. Leidimas išduotas dešimčiai metų (t. 1, el. b. l. 7–8). 2022 m. rugpjūčio 12 d. prašymu (duomenys neskelbtini) medžiotojo būrelio vadovas V. G. kreipėsi, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui išduotą leidimą (t. 1, el. b. l. 9). 2022 m. rugpjūčio 16 d. raštu AAD prie AM Alytaus valdyba, remdamasi Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytu reguliavimu, prašymą atsisakė patenkinti (t. 1, el. b. l. 10–11). Medicinos dokumentų išrašas ir ambulatorinė asmens sveikatos istorija patvirtina, kad V. G. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gydytas Kauno klinikų ligoninės Onkologijos skyriaus stacionare, taikytas operacinis gydymas, išleidžiant toliau rekomenduotas (duomenys neskelbtini) gydymas. Tyrimo rezultatai patvirtina, kad paskutiniai tyrimai atlikti 2022 m. liepos 27 d. (t. 1, el. b. l. 12–17). Iš pateiktos informacijos matyti, kad Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis jokių pažeidimų ar nusižengimų nėra padaręs, mokesčiai už medžiojamųjų gyvūnų išteklius yra sumokėti. Nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete laukiniai gyvūnai būtų padarę žalą žemės sklypų savininkams, nusiskundimų iš žemės sklypų savininkų, negauta. Remiantis pateikta informacija padaryta išvada, kad (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis tinkamai vykdė visas išduotame leidime nustatytas sąlygas (t. 1, el. b. l. 18–19). 2022 m. rugsėjo 15 d. raštu Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Kaimo ir žemės ūkio plėtros skyrius kreipėsi į (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelį, nurodydamas, kad jo plotų vienete šernai daro žalą kukurūzų pasėliams ir išreiškė prašymą imtis priemonių jiems apsaugoti (t. 1, el. b. l. 36). 2022 m. rugpjūčio 8 d. ir 2022 m. rugpjūčio 16 d. Lazdijų rajono savivaldybės komisijai medžiojamų gyvūnų padarytai žalai nustatyti apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plote esančių ūkininkų ūkius, nustatyta ūkiniams gyvūnams padaryta žala dėl papjautų avių: A. Š. – 795 Eur, R. Ž. – 735 Eur, V. S. – 420 Eur, J. K. – 75 Eur (t. 1, el. b. l. 37–46).

Teismas konstatuoja:

Leidimas medžiojamųjų gyvūnų ištekliams naudoti – dokumentas, kuris šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikia teisę naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius tam tikrame medžioklės plotų vienete (Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).Leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodami, be kita ko, Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims, jeigu per paskutinius 5 metus jam nebuvo panaikintas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, nėra pažeidęs šio Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies reikalavimų (Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). Leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius konkrečiame medžioklės plotų vienete ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui išduoda Aplinkos apsaugos departamentas (Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 2–3 dalys). Pasibaigus leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete laikotarpiui, kuriam jis buvo išduotas, jeigu šio leidimo gavėjas tinkamai vykdė visas jame nustatytas sąlygas ir pasibaigus šio leidimo galiojimui per 2 mėnesius pateikė prašymą pratęsti jo galiojimo laiką, šis leidimas pratęsiamas (Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalis).

Aptarto teisinio reguliavimo ir byloje nustatytų aplinkybių kontekste spręstina, kad 2012 m. gegužės 30 d. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui dešimčiai metų išduoto leidimo medžiojamų gyvūnų ištekliams naudoti terminas pasibaigė 2022 m. gegužės 30 d. Prašymą dėl šio termino pratęsimo pareiškėjas pateikė tik 2022 m. rugpjūčio 12 d., t. y. praėjus Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytam dviejų mėnesių terminui, kuris pasibaigė 2022 m. liepos 30 d., t. y. praėjus keturiolikai dienų, nes 2012 m. gegužės 30 d. išduoto leidimo paskutinė galiojimo diena baigėsi 2022 m. gegužės 29 d.

Pareiškėjui reiškiant reikalavimą šį terminą atnaujinti, spręstina dėl šio termino rūšies (pobūdžio). Pažymėtina, kad materialiosios teisės terminai apibrėžia materialiųjų subjektinių teisių egzistavimo ir įgyvendinimo ribas, t. y. lemia šių subjektinių teisių egzistavimo laike būseną. Procedūriniai terminų paskirtis – tai įstatyme ar sutartyje tam tikros materialiosios subjektinės ar procesinės subjektinės teisės įgyvendinimo procedūrai nustatyti terminai, kurių pasibaigimas savaime nelemia subjektinės teisės ar pareigos pasibaigimo, taigi ir jo pasibaigimas teisės subjektui nesukeltų jokių padarinių ir, apskritai, nebūtų pagrindo svarstyti jo atnaujinimo. Įvertinęs tai, kad medžiotojų būreliui nepateikus prašymo per nustatytą dviejų mėnesių terminą, jam išduoto leidimo naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius galiojimas pasibaigia (Medžioklės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), t. y. termino praleidimas lemia subjektinių teisių egzistavimo laike būsenos pasikeitimą, dėl to subjektui kyla atitinkamų teisinių padarinių – prarandama teisė leidimą prasitęsti, teismas sprendžia, kad šis terminas negali būti laikomas procedūriniu, o yra materialiosios teisės terminas, dėl kurių atnaujinimo numatyta atskira ypatingosios teisenos bylų kategorijai priskirta procedūra „Bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo“ (CPK XXXVIII skyrius).

Pagal įtaką asmens įgytų subjektinių teisių galiojimui įstatyme įtvirtinti terminai yra skirstomi į atnaujinamuosius ir naikinamuosius. Atnaujinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus teismas gali jį atnaujinti, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.117 straipsnio 4 dalis). Naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Naikinamieji terminai negali būti teismo ar arbitražo atnaujinti (CK 1.117 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamoje byloje aktualu atsakyti į klausimą, ar šis terminas savo prigimtimi yra naikinamasis terminas, kuris negali būti atnaujinamas, ar vis dėlto tai atnaujinamasis terminas.

Sprendžiant, ar terminas yra atnaujinamasis ar naikinamasis, visų pirma turi būti vertinamas terminą nustatančios teisės normos tekstas (lingvistinis įstatymo aiškinimo metodas). Jeigu įstatyminės normos turinys lieka neaiškus, turi būti taikomi kiti įstatymo aiškinimo metodai, kaip antai sisteminis (teisės normos turinio vertinimas aktualaus teisinio reglamentavimo visumos kontekste), teleologinis– įstatymo leidėjo tikslų aiškinimo ir kt. Teismų praktikoje teisės normų vartojamos formuluotės ,,nedaugiau kaip“, ,,ne anksčiau kaip“ vertinamos kaip mūsų valstybės teisėkūros sistemoje būdingos ir vartojamos kaip tik naikinamiesiems terminams apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2008). Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies formuluotė neatitinka aptartos formuluotės naikinamiesiems terminams apibrėžti. Aiškinant sistemiškai ir teleologiniu metodu, Medžioklės įstatyme matyti įstatymo leidėjo noras ir siekis įtvirtinti galimybę subjektui, tinkamai vykdžiusiam jam nustatytas sąlygas, įgyti leidimą supaprastintu būdu, t. y. jį pratęsiant. Šių argumentų pagrindu teismas sprendžia, kad medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytas dviejų mėnesių terminas leidimui yra atnaujinamasis, todėl teismas spręs, ar pareiškėjo pateikti argumentai yra pakankami jam atnaujinti.

Kaip minėta, atnaujinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus teismas gali jį atnaujinti, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.117 straipsnio 4 dalis). Kadangi įstatyme svarbios priežastys nėra įvardintos, spręstina, ar pareiškėjo nurodomos priežastys, dėl kurių jis praleido įstatymų nustatytą terminą, yra svarbios.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso, svarstyti, ar yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad pareiškėjo vadovas – pirmininkas V. G., nuo (duomenys neskelbtini) gydytas Kauno klinikinės ligoninės stacionare, jam atlikta operacija, rekomenduotas ilgalaikis gydymas (duomenys neskelbtini) dėl sunkios ligos. Ambulatorinės sveikatos istorijos išrašas patvirtina, kad V. G. gydytas ir vėliau, 2022 m. liepos 27 d. jam atlikti tyrimai. Atsižvelgus į tai pripažintina, kad pareiškėjo vadovas dėl ligos, kuri tęsėsi iki leidimo termino pabaigos, jam pasibaigus ir laikotarpiu, kai galėjo būti kreipiamasi dėl šio leidimo pratęsimo, negalėjo kreiptis dėl termino pratęsimo. Pripažintina, kad termino, nustatyto leidimui pratęsti, praleidimą, sąlygojo ir valstybės institucijų veiksmai, nes Aplinkos apsaugos departamentui yra nustatyta pareiga sekti turimą informaciją apie valdybų kontroliuojamose teritorijose esančių medžioklės plotų vienetų naudotojams išduotų leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose galiojimo pabaigą, o pasibaigus leidimo galiojimo terminui informuoti medžioklės plotų vienetų naudotojus apie pasibaigusį leidimo galiojimą ir galimybę, pateikus prašymą, pratęsti pasibaigusį leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, tačiau tokių veiksmų institucija neatliko. Nustatytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyto termino praleidimą sąlygojo pareiškėjo liga ir valstybės institucijos veiksmai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas terminą leidimui pratęsti praleido nedaug, vos keturiolika dienų, suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad terminas būtų atnaujintas, byloje nėra įrodymų leidžiančių pripažinti, kad termino atnaujinimas pakenktų suinteresuoto asmens turtiniams ar kitokiems interesams, duomenys medžiojamų gyvūnų daromą žala tik patvirtina, kad yra būtinybė taikyti ir supaprastintą leidimo gavimo tvarką, todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti civilinių teisinių santykių stabilumo principo pažeidimo.

Įvertinus šiuos argumentus, pareiškėjo nurodytos įstatymo nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir sudarančiomis pakankamą pagrindą atnaujinti terminą pareiškimui dėl leidimo pratęsimo paduoti. Atsižvelgus į šioje byloje nustatytas aplinkybes, tai atitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui, j. a. k. (duomenys neskelbtini), atnaujinti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje numatytą terminą pateikti prašymą pratęsti 2012 m. gegužės 30 d. išduoto leidimo naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, esančiame Lazdijų rajono savivaldybėje, galiojimo laiką.

Dėl nutarties per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti duodamas atskirasis skundas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.