Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 1A-530-360-2013

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-11-25
Bylos Nr.: 1A-530-360-2013
Teisminio proceso Nr.: 1-30-1-00402-2010-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Savinijus Katauskas (pirm.), Dalius Jocys, Arvydas Daugėla
Nuteistasis: N. L.
Civilinis ieškovas: A. T.
Advokatai: Marius Navickas, Ona Gailiuvienė

Pranešėjas S. Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-530-360/2013

Teisėja L. Rakštelytė Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00402-2010-4

Procesinio sprendimo kategorijos:... (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teisėjų Daliaus Jocio, Arvydo Daugėlos,sekretoriaujant Ingai Navickienei, Jolantai Kližentytei,dalyvaujant prokurorei Virginijai Tilvikienei,nuteistajai N. L.,nuteistosios gynėjui advokatui Mariui Navickui,civiliniam ieškovui A. T.,civilinio ieškovo atstovei advokatei Onai Gailiuvienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo N. L. pripažinta kalta ir nuteista:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 300 str. 1 d. (už netikro dokumento – 1997-04-02 darbo sutarties – pagaminimą ir jo panaudojimą) 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 300 str. 1 d. (už tikro dokumento – A. T. IĮ deklaracijos, pagal kurią nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos A klasės išmokos, nuo jų išskaičiuotas ir sumokėtas 2008 metų pajamų mokestis– suklastojimą ir jo panaudojimą) 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 300 str. 1 d. (už tikrų dokumentų – A. T. IĮ 2008-07-14 pranešimo apie apdraustuosius 2008 m. ketvirtį Nr. 07/14/1 priedą, A. T. IĮ 2008-10-14 pranešimo apie apdraustuosius 2008 m. III ketvirtį Nr. 07/10/14/1 priedą, A. T. IĮ 2009-01-05 pranešimo apie apdraustuosius 2008 m. IV ketvirtį Nr. 08/01/05/1 priedą, A. T. IĮ 2009-04-07 pranešimo apie apdraustuosius 2009 m. I ketvirtį Nr. 08/04/07/1 priedą ir šių suklastotų dokumentų panaudojimą) 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda;

Žemesnės instancijos teismas

pagal BK 300 str. 1 d. (už tikro dokumento – 2008-09-08 nedarbingumo pažymėjimo Nr. 4777267 suklastojimą ir jo panaudojimą) 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 300 str. 1 d. (už tikro dokumento – 2008-10-21 nedarbingumo pažymėjimo Nr. 4777489 suklastojimą) 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 182 str. 1 d. (už apgaule savo naudai įgijus svetimą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai priklausantį turtą – 1594,15 Lt) 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 300 str. 1 d. (už tikro dokumento – 2008-12-16 nedarbingumo pažymėjimo Nr. 5080047 suklastojimą) 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 182 str. 1 d. (už apgaule savo naudai įgijus svetimą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai priklausantį turtą – 779,8 Lt) 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 300 str. 1 d. (už tikro dokumento – 2009-02-23 nedarbingumo pažymėjimo Nr. 5286213 suklastojimą) 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

pagal 182 str. 1 d. (už apgaule savo naudai įgijus svetimą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai priklausantį – turtą – 1774,19 Lt) paskirta 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 300 str. 1 d. (už tikro dokumento – 2009-06-30 nedarbingumo pažymėjimo Nr. 5715599 – suklastojimą ir jo panaudojimą) 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 300 str. 1 d. (už tikro dokumento – 2009-07-28 nedarbingumo pažymėjimo Nr. 5715755 – suklastojimą) 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 182 str. 1 d. (už apgaule savo naudai įgijus svetimą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai priklausantį – turtą – 1713,82 Lt) 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 300 str. 1 d. (už netikro dokumento – 2008-06-25 A. T. IĮ pažymos Nr. 08/06/25/1 – pagaminimą) 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 207 str. 1 d. (už apgaule gautą kreditą) 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 300 str. 1 d. (už netikro dokumento pagaminimą – 2008-07-22 pažymą Nr. 08/07/22/2 ir už tikro dokumento – 2008-07-22 paraiškos 34129,94 EUR (117843,86 Lt) kreditui gauti – suklastojimą) 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 207 str. 1 d. (už apgaule gautą kreditą) 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (už tikro dokumento – 2008-09-08 nedarbingumo pažymėjimo Nr. 4777267 suklastojimą bei apgaule savo naudai svetimo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai priklausančio – turto – 1594,15 Lt – įgijimą), subendrinta apėmimo būdu ir N. L. paskirta subendrinta bausmė – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (už tikro dokumento – 2008-12-16 nedarbingumo pažymėjimo Nr. 5080047 – suklastojimą ir apgaule savo naudai svetimo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai priklausančio – turto – 779,8 Lt – įgijimą), subendrintos apėmimo būdu ir N. L. paskirta subendrinta bausmė – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (už tikro dokumento – 2009-02-23 nedarbingumo pažymėjimo Nr. 5286213 suklastojimą ir apgaule savo naudai svetimo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai priklausančio turto – 1774,19 Lt – įgijimą), subendrintos apėmimo būdu ir N. L. paskirta subendrinta bausmė – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (už tikrų dokumentų – 2009-06-30 nedarbingumo pažymėjimo Nr. 5715599 ir 2009-07-28 nedarbingumo pažymėjimo Nr. 5715755 suklastojimą bei apgaule savo naudai svetimo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai priklausančio turto – 1713,82 Lt įgijimą), subendrintos apėmimo būdu ir N. L. paskirta subendrinta bausmė – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 207 straipsnio 1 dalyje (už netikro dokumento – 2008-06-25 A. T. IĮ pažymos Nr. 08/06/25/1 – pagaminimą bei apgaule gautą kreditą), subendrintos apėmimo būdu ir N. L. paskirta subendrinta bausmė – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 207 straipsnio 1 dalyje (už netikro dokumento pagaminimą – 2008-07-22 pažymą Nr. 08/07/22/2 ir už tikro dokumento – 2008-07-22 paraiškos 34129,94 EUR (117843,86 Lt), kreditui gauti suklastojimą ir apgaule gautą kreditą) subendrintos apėmimo būdu ir N. L. paskirta subendrinta bausmė – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, už netikro dokumento – 1997-04-02 darbo sutarties pagaminimą ir jos panaudojimą; tikro dokumento – A. T. IĮ deklaracijos, pagal kurią nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos A klasės išmokos, nuo jų išskaičiuotas ir sumokėtas 2008 metų pajamų mokestis, suklastojimą ir jo panaudojimą ir tikrų dokumentų – A. T. IĮ 2008-07-14 pranešimo apie apdraustuosius 2008 m. ketvirtį Nr. 07/14/1 priedą, A. T. IĮ 2008-10-14 pranešimo apie apdraustuosius 2008 m. III ketvirtį Nr. 07/10/14/1 priedą, A. T. IĮ 2009-01-05 pranešimo apie apdraustuosius 2008 m. IV ketvirtį Nr. 08/01/05/1 priedą, A. T. IĮ 2009-04-07 pranešimo apie apdraustuosius 2009 m. I ketvirtį Nr. 08/04/07/1 priedą ir šių suklastotų dokumentų panaudojimą bei tikro dokumento – 2008-10-21 nedarbingumo pažymėjimo Nr. 4777489 suklastojimą ir jo panaudojimą) subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių ir N. L. paskirta subendrinta bausmė – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis bei subendrintomis pagal BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (už tikro dokumento – 2008-09-08 nedarbingumo pažymėjimo Nr. 4777267 – suklastojimą bei apgaule savo naudai svetimo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai priklausančio – turto – 1594,15 Lt – įgijimą), bausmėmis, paskirtomis bei subendrintomis pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (už tikro dokumento – 2008-12-16 nedarbingumo pažymėjimo Nr. 5080047 suklastojimą bei už apgaule savo naudai svetimo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai priklausančio – turto – 779,80 Lt – įgijimą), bausmėmis, paskirtomis bei subendrintomis pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (už tikro dokumento – 2009-02-23 nedarbingumo pažymėjimo Nr. 5286213 suklastojimą ir už apgaule savo naudai svetimo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai priklausančio turto – 1774,19 Lt – įgijimą), bausmėmis, paskirtomis bei subendrintomis pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (už tikrų dokumentų – 2009-06-30 nedarbingumo pažymėjimo Nr. 5715599 ir 2009-07-28 nedarbingumo pažymėjimo Nr. 5715755 suklastojimą bei apgaule savo naudai svetimo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai priklausančio turto – 1713,82 Lt – įgijimą), bausmėmis, paskirtomis bei subendrintomis pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnio 1 dalį (už netikro dokumento – 2008-06-25 A. T. IĮ pažymos Nr. 08/06/25/1 pagaminimą bei už apgaule gautą kreditą), bei bausmėmis, paskirtomis ir subendrintomis pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnio 1 dalį (už netikro dokumento pagaminimą – 2008-07-22 pažymą Nr. 08/07/22/2 – ir už tikro dokumento – 2008-07-22 paraiškos 34129,94 EUR (117843,86 Lt) kreditui gauti – suklastojimą bei už apgaule gautą kreditą) dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių ir N. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 80 MGL (10 400 Lt) dydžio bauda.

Civilinio ieškovo A. T. individualios įmonės pareikštas 5952,96 Lt civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš N. L. A. T. individualiai įmonei priteista 5952,96 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. L. nuteista už tai, kad pagamino netikrą dokumentą ir netikrą dokumentą panaudojo, būtent: N. L., būdama A. T. individualios įmonės (toliau tekste – A. T. IĮ), įm. k. (duomenys neskelbtini), buhaltere, ne vėliau kaip 2008-04-01, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nenustatytoje vietoje, kompiuteriu atspausdino 1997-04-02 N. L. darbo sutartį Nr. 12 su A. T. IĮ, kurios grafoje „paso duomenys – gimimo metai, asmens kodas, paso nesant, duomenys pagal kitą asmens dokumentą“ pateikė melagingus N. L. asmens duomenis, t. y. „asmens kodas (duomenys neskelbtini) darbo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)“, grafoje „darbo sutartis pakeista“ ranka įrašė melagingus duomenis „pakeistas darbo sutarties punktas Nr. 1.2 nuo 2008 m. 04.01 pareigos – vyr. buhalterė“, grafoje „darbo sutartis pakeista“ įrašė melagingus duomenis „pakeistas darbo sutarties punktas Nr. 4, nuo 2008 m. 04.01 mėnesinė alga 4000 Lt dydžio mokama kiekvieno mėnesio 5 ir 20 dienomis“ ir šį aiškiai netikrą dokumentą ne anksčiau kaip 2008-04-01, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pateikė pasirašyti A. T. IĮ savininkui A. T., kuris nesuprasdamas pastarosios nusikalstamų veiksmų pobūdžio, dokumente esančių duomenų tikrumą patvirtino savo parašu ir įmonės antspaudu. Tęsdama nusikalstamą veiką, N. L., žinodama, kad suklastojo 1997-04-02 darbo sutartį Nr. 12, šį aiškiai netikrą dokumentą panaudojo 2011-02-21 per savo atstovą advokatą P. R. M., nesupratusį pastarosios nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pateikdama parengiamojo teismo posėdžio metu į civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), nagrinėjamą Klaipėdos miesto apylinkės teisme, S. Daukanto g. 8, Klaipėdos m.

Be to, N. L. suklastojo tikrą dokumentą ir suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, būtent: N. L., būdama A. T. IĮ, įm. k. (duomenys neskelbtini), buhaltere, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-02-25, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, A. T. IĮ buveinėje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., darbo kabinete, kompiuteriu A. T. IĮ deklaracijoje (forma FR0573A) dėl nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos A klasės išmokos nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto 2008 metų pajamų mokesčio, prie N. L. pavardės eilutėje A10 „išmokėtų apmokestinamųjų arba neapmokestinamųjų išmokų suma Lt, ct“ įrašė melagingus duomenis „28246,96“, nors turėjo būti „10575,08“, eilutėje A12 „išskaičiuota pajamų mokesčio suma Lt“ įrašė melagingus duomenis „5858“, nors turėjo būti „1638,68“, eilutėje A13 „į biudžetą sumokėta išskaičiuoto pajamų mokesčio suma Lt“ įrašė melagingus duomenis „5858“, nors turėjo būti „1638,68“, ir šį aiškiai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo 2009-02-25 per elektroninio deklaravimo sistemą, pateikdama Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Be to, N. L. suklastojo tikrus dokumentus ir šiuos aiškiai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, būtent: N. L., būdama A. T. IĮ, įm. k. (duomenys neskelbtini), buhaltere, laikotarpiu nuo 2008-07-14 iki 2008-07-15, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nenustatytoje vietoje, A. T. IĮ 2008-07-14 pranešimo apie apdraustuosius 2008 m. II ketvirtį Nr. 07/14/1 priede Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos prie N. L. pavardės eilutėje A11 „pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Lt“ įrašė melagingus duomenis „12000,00“, nors turėjo būti „3000,00“, eilutėje A12 „įmokų suma Lt“ įrašė melagingus duomenis „4164,00“, nors turėjo būti „1041,00“ ir šį aiškiai suklastotą tikrą dokumentą laikotarpiu nuo 2008-07-14 iki 2008-07-15, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pateikė pasirašyti A. T. IĮ savininkui A. T., kuris nesuprasdamas pastarosios nusikalstamų veiksmų pobūdžio, dokumente esančių duomenų tikrumą patvirtino savo parašu. Po to N. L. tęsdama savo nusikalstamą veiką šį aiškiai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo 2008-07-15 pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, adresu Smiltelės g. 12A, Klaipėda.

Be to, N. L., tęsdama nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2008-10-14 iki 2008-10-15, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nenustatytoje vietoje A. T. IĮ 2008-10-14 pranešimo apie apdraustuosius 2008 m. III ketvirtį Nr. 07/10/14/1 priede Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos prie N. L. pavardės eilutėje A11 „pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Lt“ įrašė melagingus duomenis „8909,09“, nors turėjo būti „2227,25“, eilutėje A12 „įmokų suma Lt“ įrašė melagingus duomenis „3091,45“, nors turėjo būti „772,86“, ir šį aiškiai suklastotą tikrą dokumentą laikotarpiu nuo 2008-10-14 iki 2008-10-15, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pateikė pasirašyti A. T. IĮ savininkui A. T., kuris nesuprasdamas pastarosios nusikalstamų veiksmų pobūdžio, dokumente esančių duomenų tikrumą patvirtino savo parašu. Po to kaltinamoji N. L. tęsdama savo nusikalstamą veiką šį aiškiai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo 2008-10-15 pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Smiltelės g. 12A, Klaipėda.

Be to, N. L. tęsdama nusikalstamą veiką laikotarpiu nuo 2009-01-05 iki 2009-01-08, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nenustatytoje vietoje A. T. IĮ 2009-01-05 pranešimo apie apdraustuosius 2008 m. IV ketvirtį Nr. 08/01/05/1 priede Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos prie N. L. pavardės eilutėje A11 „pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Lt“ įrašė melagingus duomenis „4337,87“, nors turėjo būti „2347,85“, eilutėje A12 „įmokų suma Lt“ įrašė melagingus duomenis „1505,24“, nors turėjo būti „814,69“, ir šį aiškiai suklastotą tikrą dokumentą laikotarpiu nuo 2009-01-05 iki 2009-01-08, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pateikė pasirašyti A. T. IĮ savininkui A. T., kuris nesuprasdamas pastarosios nusikalstamų veiksmų pobūdžio, dokumente esančių duomenų tikrumą patvirtino savo parašu. Po to kaltinamoji N. L. tęsdama savo nusikalstamą veiką šį aiškiai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo 2009-01-08 pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Smiltelės g. 12A, Klaipėda.

Be to, N. L. tęsdama nusikalstamą veiką laikotarpiu nuo 2009-04-07 iki 2009-04-13, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nenustatytoje vietoje, A. T. IĮ 2009-04-07 pranešimo apie apdraustuosius 2009 m. I ketvirtį Nr. 08/04/07/1 priede Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos prie E. S. pavardės eilutėje A11 „pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Lt“ įrašė melagingus duomenis „3474,30“, nors turėjo būti „4486,98“, eilutėje A12 „įmokų suma Lt“ įrašė melagingus duomenis „1393,20“, nors turėjo būti „1792,07“, ir šį aiškiai suklastotą tikrą dokumentą laikotarpiu nuo 2009-04-07 iki 2009-04-13, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pateikė pasirašyti A. T. IĮ savininkui A. T., kuris nesuprasdamas pastarosios nusikalstamų veiksmų pobūdžio, dokumente esančių duomenų tikrumą patvirtino savo parašu. Po to, N. L. tęsdama savo nusikalstamą veiką šį aiškiai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo 2009-04-13 pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Smiltelės g. 12A, Klaipėda.

Be to, N. L. suklastojo tikrą dokumentą ir šį aiškiai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, būtent: N. L. laikotarpiu nuo 2008-10-06 iki 2008-10-17, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nenustatytoje vietoje 2008-09-08 nedarbingumo pažymėjimo Nr. 4777267 grafoje „Draudėjo (-ų) įgaliotas asmuo, vardas pavardė, parašas“ įrašė A. T. ir I. Ž. vardą ir pavardę bei pasirašė A. T. ir I. Ž. vardu bei grafoje „pašalpa iš darbdavio lėšų <..> apskaičiuota už“ ranka įrašė melagingus duomenis „363,64 Lt Trys šimtai šešiasdešimt trys litai 64 centai“, nors turėjo būti „82,26 Lt Aštuoniasdešimt du litai 26 centai“, ir šį aiškiai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo 2008-10-17 pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyresniajai specialistei L. Z..

Be to, N. L. suklastojo tikrą dokumentą, būtent: N. L. nuo 2008-11-17 iki 2008-11-19, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nenustatytoje vietoje 2008-10-21 nedarbingumo pažymėjimo Nr. 4777489 grafoje „Draudėjo (-ų) įgaliotas asmuo, vardas pavardė, parašas“ įrašė A. T. vardą ir pavardę bei pasirašė A. T. vardu bei grafoje „pašalpa iš darbdavio lėšų <..> apskaičiuota už“ ranka įrašė melagingus duomenis „347,83 Lt Trys šimtai keturiasdešimt septyni litai 83 centai“, nors turėjo būti „80,57 Lt Aštuoniasdešimt litų 57 centai “.

Be to, N. L. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, būtent: N. L., žinodama, kad 2008-07-15 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateikė aiškiai suklastotą A. T. IĮ 2008-07-14 pranešimą apie apdraustuosius 2008 m. II ketvirtį Nr. 07/14/1, laikotarpiu nuo 2008-10-23 iki 2008-11-17 nedirbusi A. T. IĮ dėl ligos, 2008-11-19 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 2008-10-21 nedarbingumo pažymėjimą Nr. 4777489, kurio pagrindu įgijo teisę gauti ligos pašalpą. Po to Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pagal N. L. pateiktus aiškiai neteisingus duomenis apie 2008 metų II ketvirčio draudžiamąsias pajamas, kur N. L. mėnesinis darbo užmokestis nurodytas 4000 Lt vietoj 1000 Lt, apskaičiavo N. L. už nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-10-23 iki 2008-11-17 2338,07 Lt ligos pašalpą, vietoje 743,92 Lt, t. y. 1594,15 Lt didesnę ligos pašalpą, kurią 2008-12-04 bankiniu pavedimu pervedė į N. L. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.

Be to, N. L. suklastojo tikrą dokumentą, būtent: N. L. laikotarpiu nuo 2009-01-03 iki 2009-01-09, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nenustatytoje vietoje 2008-12-16 nedarbingumo pažymėjimo Nr. 5080047 grafoje „Draudėjo (-ų) įgaliotas asmuo, vardas pavardė, parašas“ įrašė A. T. ir I. Ž. vardą ir pavardę bei pasirašė A. T. ir I. Ž. vardu bei grafoje „pašalpa iš darbdavio lėšų <..> apskaičiuota už“ ranka įrašė melagingus duomenis „380,96 Lt Trys šimtai aštuoniasdešimt litų 96 centai“, nors turėjo būti „83,71 Lt Aštuoniasdešimt trys litai 71 centas“.

Be to, N. L. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, būtent: N. L., žinodama, kad 2008-07-15 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateikė aiškiai suklastotą A. T. IĮ 2008-07-14 pranešimą apie apdraustuosius 2008 m. II ketvirtį Nr. 07/14/1, nuo 2008-12-18 iki 2009-01-03 nedirbusi A. T. IĮ dėl ligos, 2009-01-09 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 2008-12-16 nedarbingumo pažymėjimą Nr. 5080047, kurio pagrindu įgijo teisę gauti ligos pašalpą. Po to Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pagal N. L. pateiktus aiškiai neteisingus duomenis apie 2008 metų II ketvirčio draudžiamąsias pajamas, kur N. L. mėnesinis darbo užmokestis nurodytas 4000 Lt vietoje 1000 Lt, apskaičiavo N. L. už nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-12-18 iki 2009-01-03 1143,70 Lt ligos pašalpą vietoje 363,90 Lt, t. y. 779,80 Lt didesnę ligos pašalpą, kurią 2009-02-05 bankiniu pavedimu pervedė į N. L. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.

Be to, N. L. suklastojo tikrą dokumentą, būtent: N. L. nuo 2009-03-20 iki 2009-03-25, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nenustatytoje vietoje, 2009-02-23 nedarbingumo pažymėjimo Nr. 5286213 grafoje „Draudėjo (-ų) įgaliotas asmuo, vardas pavardė, parašas“ įrašė A. T. ir I. Ž. vardą ir pavardę bei pasirašė A. T. ir I. Ž. vardu.

Be to, N. L. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, būtent: N. L. žinodama, kad 2008-10-15 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateikė aiškiai suklastotą A. T. IĮ 2008-10-14 pranešimą apie apdraustuosius 2008 m. III ketvirtį Nr. 07/10/14/1, nuo 2009-02-23 iki 2009-03-27 nedirbusi A. T. IĮ dėl ligos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 2009-03-25 pateikė 2009-02-23 nedarbingumo pažymėjimą Nr. 5286213, 2009-03-28 pateikė 2009-03-20 nedarbingumo pažymėjimą Nr. 5473768, kurių pagrindu įgijo teisę gauti ligos pašalpą. Po to Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pagal N. L. pateiktus aiškiai neteisingus duomenis apie 2008 metų III ketvirčio draudžiamąsias pajamas, kur N. L. mėnesinis darbo užmokestis nurodytas 4000 Lt, vietoje 1000 Lt, apskaičiavo N. L. už nedarbingumo laikotarpį nuo 2009-02-23 iki 2009-03-27 2793,22 Lt ligos pašalpą vietoje 1019,03 Lt, t. y. 1774,19 Lt didesnę ligos pašalpą, kurią 2009-04-15 bankiniu pavedimu pervedė į N. L. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.

Be to, N. L. suklastojo tikrą dokumentą ir šį aiškiai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo: laikotarpiu nuo 2009-07-28 iki 2009-07-29, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nenustatytoje vietoje, 2009-06-30 nedarbingumo pažymėjimo Nr. 5715599 grafoje „Draudėjo (-ų) įgaliotas asmuo, vardas pavardė, parašas“ įrašė I. Ž. vardą ir pavardę bei pasirašė I. Ž. vardu, o grafoje „Draudėjo (-ų) įgaliotas asmuo, vardas pavardė, parašas“ prie atspausto įrašo „Savininkas A. T.“ pasirašė A. T. vardu bei grafoje „pašalpa iš darbdavio lėšų <..> apskaičiuota už“ ranka įrašė melagingus duomenis „95,24 Lt Devyniasdešimt penki litai 24 centai“, nors turėjo būti „82,84 Lt Aštuoniasdešimt du litai 84 centai“, ir šį aiškiai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, 2009-07-29 pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyresniajai specialistei L. Z..

Be to, N. L. suklastojo tikrą dokumentą, būtent: N. L. laikotarpiu nuo 2009-08-17 iki 2009-08-18, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nenustatytoje vietoje 2009-07-28 nedarbingumo pažymėjimo Nr. 5715755 grafoje „Draudėjo (-ų) įgaliotas asmuo, vardas pavardė, parašas“ prie atspausto įrašo „Savininkas A. T.“ pasirašė A. T. vardu, o prie atspausto įrašo „Direktorė I. Ž.“ pasirašė I. Ž. vardu.

Be to, N. L. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. N. L. žinodama, kad 2009-04-13 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateikė aiškiai suklastotą A. T. IĮ 2009-04-07 pranešimą apie apdraustuosius 2009 m. I ketvirtį Nr. 08/04/07/1, laikotarpiu nuo 2009-07-02 iki 2009-07-28 nedirbusi A. T. IĮ dėl ligos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 2009-07-29 pateikė 2009-06-30 nedarbingumo pažymėjimą Nr. 5715599, kurio pagrindu įgijo teisę gauti ligos pašalpą. Po to Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pagal N. L. pateiktus aiškiai neteisingus duomenis apie 2009 metų I ketvirčio draudžiamąsias pajamas, kur N. L. mėnesinis darbo užmokestis nurodytas 4000 Lt vietoje 1000 Lt, apskaičiavo N. L. už nedarbingumo laikotarpį nuo 2009-07-02 iki 2009-07-28 1843,78 Lt ligos pašalpą vietoje 854,03 Lt, t. y. 989,75 Lt didesnę ligos pašalpą, kurią 2009-08-06 bankiniu pavedimu pervedė į N. L. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.

N. L. tęsdama savo nusikalstamą veiką laikotarpiu nuo 2009-07-29 iki 2009-08-17 nedirbusi A. T. IĮ dėl ligos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 2009-08-18 pateikė 2009-07-28 nedarbingumo pažymėjimą Nr. 5715755, kurio pagrindu įgijo teisę gauti ligos pašalpą. Po to Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pagal N. L. pateiktus aiškiai neteisingus duomenis apie 2009 metų I ketvirčio draudžiamąsias pajamas, kur N. L. mėnesinis darbo užmokestis nurodytas 4000 Lt vietoje 1000 Lt, apskaičiavo N. L. už nedarbingumo laikotarpį nuo 2009-07-29 iki 2009-08-17 1518,40 Lt ligos pašalpą vietoje 703,35 Lt, t. y. 815,07 Lt didesnę ligos pašalpą, kurią pervedė į N. L. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.

Be to, N. L. pagamino netikrą dokumentą bei suklastojo tikrą dokumentą, būtent: iš AB SEB banko, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Gedimino pr. 12, Vilniaus m., siekdama gauti papildomą 33690,47 EUR (116326,45 Lt) kreditą namo, esančio (duomenys neskelbtini). Klaipėdos r., statybos užbaigimui nuo 2008-06-25 iki 2008-06-26, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nenustatytoje vietoje kompiuteriu atspausdino A. T. IĮ 2008-06-25 pažymą Nr. 08/06/25/1 apie N. L. darbo užmokestį, kurios grafoje „priskaičiuota suma už 2008 metų balandžio ir gegužės mėnesius“ nurodė melagingus duomenis „4000,00 Lt“, nors turėjo būti „1000,00 Lt“, ir šį aiškiai netikrą dokumentą laikotarpiu nuo 2008-06-25 iki 2008-06-26, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pateikė pasirašyti A. T. IĮ savininkui A. T., kuris nesuprasdamas pastarosios nusikalstamų veiksmų pobūdžio dokumente esančių duomenų tikrumą patvirtino savo parašu ir įmonės antspaudu. Po to kaltinamoji N. L. tęsdama savo nusikalstamą veiką šį aiškiai netikrą dokumentą kartu su suklastota 1997-04-02 N. L. darbo sutartimi Nr. 12, 2008-06-26 pateikė AB SEB banko Klaipėdos filialo privačių klientų vadybininkui T. S., kuris pagal N. L. pateiktus dokumentus, nesuprasdamas pastarosios nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2008-06-26 kompiuteriu suformavo N. L. paraišką papildomam 33690,47 EUR (116326,45 Lt) kreditui gauti, paraiškos pirmame lape, grafoje „vidutinės mėnesio pajamos litais, atlyginimas“ nurodė N. L. darbo užmokestį „2996,80 Lt“, nors turėjo būti „806,80 Lt“, po to kaltinamoji N. L. žinodama, kad paraiškoje nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, patvirtino savo parašu duomenų tikrumą.

Be to, N. L. apgaule gavo kreditą, būtent tam, kad iš AB SEB banko, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Gedimino pr. 12, Vilniaus m., gautų papildomą 33690,47 EUR (116326,45 Lt) kreditą namo, esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., statybos užbaigimui, 2008-06-26 AB SEB banko Klaipėdos filialo privačių klientų vadybininkui T. S. pateikė paraišką papildomam kreditui gauti, prie paraiškos pridėjo pagamintą netikrą N. L. 1997-04-02 darbo sutartį Nr. 12 su A. T. IĮ, įm. k. (duomenys neskelbtini), kurioje ranka įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie tai, kad nuo 2008-04-01 mėnesinis darbo užmokestis N. L. nustatytas 4000 Lt, taip pat prie paraiškos pridėjo pagamintą netikrą A. T. IĮ 2008-06-25 pažymą apie N. L. gaunamą 4000 Lt mėnesinį darbo užmokestį, jose N. L. parašu ir A. T., nesupratusio pastarosios nusikalstamos veikos pobūdžio, parašu ir įmonės antspaudu patvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie N. L. gaunamą darbo užmokestį. Po to banko darbuotojas T. S. pateikė N. L. paraišką gauti kreditui su jos padidintą darbo užmokestį patvirtinančiais dokumentais svarstymui AB SEB banko Klaipėdos filialo Kreditų suteikimo komitetui, kuris suklaidintas pateiktų dokumentų teisingumu AB SEB banko vardu leido suteikti N. L. papildomą 33690,47 EUR (116326,45 Lt) kreditą. Dėl to 2008-06-27 N. L. atvyko į AB SEB banko Klaipėdos filialą, esantį Šilutės pl. 2, Klaipėdos m., kur AB SEB banko privačių klientų vadybininkas T. S. su ja pasirašė susitarimą pakeisti 2008-04-11 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas Nr. 2, kurio pagrindu N. L. panaudojus apgaulę buvo suteiktas papildomas 33690,47 EUR (116326,45 Lt) kreditas.

Be to, N. L. pagamino netikrą dokumentą ir suklastojo tikrą dokumentą, būtent: N. L. siekdama iš AB SEB banko, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas - Gedimino pr. 12, Vilniaus m., gauti papildomą 34129,94 EUR (117843,86 Lt) kreditą namo, esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., statybos galutiniam užbaigimui, 2008-07-22 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje kompiuteriu atspausdino A. T. IĮ 2008-07-22 pažymą Nr. 08/07/22/2 apie N. L. darbo užmokestį, kurios grafoje „priskaičiuota suma už 2008 metų birželio mėnesį“ nurodė melagingus duomenis „4000,00 Lt“, nors turėjo būti „1000,00 Lt“, ir šį aiškiai netikrą dokumentą 2008-07-22 pateikė pasirašyti A. T. IĮ savininkui A. T., kuris nesuprasdamas pastarosios nusikalstamų veiksmų pobūdžio, dokumente esančių duomenų tikrumą patvirtino savo parašu ir įmonės antspaudu. Po to N. L. tęsdama savo nusikalstamą veiką šį aiškiai netikrą dokumentą panaudojo kartu su S. R., nesupratusia pastarosios nusikalstamų veiksmų pobūdžio 2008-06-26 pateikdama AB SEB banko Klaipėdos filialo privačių klientų vadybininkui T. S., kuris suklaidintas pateiktų dokumentų teisingumu pagal pateiktus dokumentus 2008-07-22 kompiuteriu suformavo N. L. ir S. R. paraišką papildomam 34129,94 EUR (117843,86 Lt) kreditui gauti, paraiškos antrame lape, grafoje „vidutinės mėnesio pajamos litais, atlyginimas“ nurodydamas N. L. darbo užmokestį „2996,80 Lt“, nors turėjo būti „806,80 Lt“. Po to N. L. žinodama, kad paraiškoje nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, patvirtino savo parašu duomenų tikrumą. Tokiu būdu N. L. suklastojo tikrą dokumentą – 2008-07-22 paraišką 34129,94 EUR (117843,86 Lt) kreditui gauti.

Be to, N. L. apgaule gavo kreditą, būtent: tam, kad iš AB SEB banko, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Gedimino pr. 12, Vilniaus m., gautų papildomą 34129,94 EUR (117843,86 Lt) kreditą namo, esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., statybos galutiniam užbaigimui kartu su S. R., nesupratusia N. L. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2008-07-22 AB SEB banko Klaipėdos filialo privačių klientų vadybininkui T. S. pateikė paraišką papildomam kreditui gauti, paraiškoje nurodydama, kad jos mėnesinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra 2996,8 Lt, taip pat prie paraiškos pridėdama pagamintą netikrą A. T. IĮ 2008-07-22 pažymą iš A. T. IĮ, įm. k. (duomenys neskelbtini), apie N. L. gaunamą 4000 Lt mėnesinį darbo užmokestį, kurioje N. L. parašu ir A. T., nesupratusio pastarosios nusikalstamos veikos pobūdžio, parašu ir įmonės antspaudu patvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie N. L. gaunamą darbo užmokestį. Po to banko darbuotojas T. S. pateikė N. L. ir S. R. paraišką gauti kreditui su N. L. padidintą darbo užmokestį patvirtinančiais dokumentais svarstymui AB SEB banko Klaipėdos filialo Kreditų suteikimo komitetui, kuris suklaidintas pateiktų dokumentų teisingumu, AB SEB banko vardu leido suteikti N. L. ir S. R. papildomą 34129,94 EUR (117843,86 Lt) kreditą. Dėl to 2008-07-25 N. L. ir S. R. atvyko į AB SEB banko Klaipėdos filialą, esantį Šilutės pl. 2, Klaipėdos m., kur AB SEB banko privačių klientų vadybininkas T. S. su N. L. ir S. R. pasirašė susitarimą pakeisti 2008-04-11 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas Nr. 3, kurio pagrindu N. L., panaudojusiai apgaulę, ir S. R., nesupratusiai N. L. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, buvo suteiktas papildomas 34129,94 EUR (117843,86 Lt) kreditas.

Šalies argumentai

Nuteistoji N. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, ją išteisinti neįrodžius, kad ji padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas, be motyvuojamosios nuosprendžio dalies, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, priimant nuosprendį buvo padaryta esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, dėl to ji nepagrįstai buvo pripažinta kalta. Apeliantės N. L. teigimu, teismas šioje nutartyje yra pažymėjęs, kad ne bet kokie neatitinkantys tikrovės duomenys gali būti vertinami kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 straipsnyje. BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis numato tik tyčinę kaltės formą, t. y. kaltininkas suvokia, kad įrašo į tikrą dokumentą aiškiai melagingas žinias, kurios iškreipė dokumento tikrumą, ir nori taip veikti. Nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Tačiau net ir tais atvejais, kai dokumentas yra panaudojamas viešoje apyvartoje, ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010). Todėl, apeliantės įsitikinimu, šioje byloje pirmiausia turėjo būti įvertinta, ar byloje kaltinime inkriminuoti ir nuosprendyje išvardyti dokumentai yra netikri, t. y. ar jame esantys duomenys neatitinka tikrovės ir ar šie iškraipymai daro nurodytą veiką pavojingą. Pasak nuteistosios, šioje byloje beveik visuose išvardytuose dokumentuose, t. y. pradedant darbo sutartimi, pažymomis bankams apie gaunamą atlyginimą bei baigiant deklaracijomis Valstybinei mokesčių inspekcijai bei pranešimais VSDFV, yra už tai atsakingų asmenų parašai, t. y. juos yra pasirašiusi ne tik ji, bet šių dokumentų tikrumą yra patvirtinęs ir individualios įmonės savininkas A. T.. Pats A. T. apklausų metu neneigė pasirašęs ant nurodytų dokumentų. Pažymi, kad vadovaujantis Individualių įmonių įstatymo 7 straipsniu individualios įmonės vadovas vienvaldiškai veikia individualios įmonės vardu, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip, ir atsako už individualios įmonės veiklos organizavimą, dokumentų ir kitos informacijos apie individualios įmonės turtą bei veiklą tikrumą ir jų saugojimą.

Anot nuteistosios, iš esmės visi inkriminuoti nusikalstamos veikos epizodai yra siejami su tuo, kad įvairioms institucijoms buvo pateikiami duomenys apie tai, kad jai nuo 2008 m. balandžio 1 d. yra pakeliamas atlyginimas iki 4000 litų per mėnesį. Tiek ant šios darbo sutarties, tiek ant žemiau esančių šios darbo sutarties esančių abiejų darbo sutarties pakeitimo punktų yra abiejų šalių, t. y. tiek darbdavio A. T., tiek ir jos parašai. Tai, kad ši darbo sutartis neva yra suklastota, t. y. netikra, grindžiama tik tuo, kad A. T. individualioje įmonėje buvo rasta bei byloje pateikta kita darbo sutartis, kurioje šių pakeitimų apie atlyginimo pakėlimą nėra. Nuteistoji tvirtina, kad kitaip ir negalėjo būti, nes ji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kadangi sena jos darbo sutartis įmonėje buvo pradingusi, buvo surašyta nauja darbo sutartis, kuri buvo datuota ta data, kada ji realiai buvo pradėjusi dirbti A. T. įmonėje, t. y. 1997 m. balandžio 2 d., ir kadangi jau tuo metu darbo sutartys buvo rašomos kompiuteriu, ši darbo sutartis buvo surašyta ant kito darbuotojo darbo sutarties pavyzdžio. Per apsirikimą ant šios darbo sutarties buvo paliktas buvusio darbuotojo asmens kodas bei jo socialinio draudimo pažymėjimo serija bei numeris. Mano, jog visos šios aplinkybės ne tik kad nepatvirtina jos kaltės dėl šio dokumento klastojimo, bet kaip tik patvirtina jos nekaltumą. Apeliantė pažymi, kad tuo atveju, jeigu ši pirminė darbo sutartis nebūtų buvusi prapuolusi, tai jai visiškai nebūtų reikėję spausdinti naujos darbo sutarties bei duoti ją su pakeitimais pasirašyti A. T., o jai būtų užtekę susiradus senąją savo darbo sutartį, ties jos pakeitimais, kuriuose nurodoma, jog atlyginimas jai pakeliamas iki 4000 litų, duoti A. T. pasirašyti ant šio originalaus seno dokumento. Be to, tuo atveju, jeigu ji būtų norėjusi suklastoti šį dokumentą ir maniusi, kad jos turimoje iš naujo parašytoje darbo sutartyje yra įsivėlusi klaida, tai ji šios darbo sutarties pirmąjį egzempliorių, ant kurio nėra jokių parašų, būtų paprasčiausiai perspausdinusi. Apeliantės teigimu, šio dokumento tikrumą patvirtina ir toliau po jo buvę dokumentai, t. y. tiek A. T. pasirašytose deklaracijose Valstybinei mokesčių inspekcijai, tiek ir pranešimuose VSDFV jau būdavo nurodoma, kad jai yra priskaičiuojamas darbo užmokestis nuo 4000 litų sumos. Šiuos neva jai inkriminuotus kaip suklastotus dokumentus taip pat visada pasirašydavo tik įmonės vadovas A. T. ir nė vienas šių parašų taip pat nebuvo suklastotas. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad nuo šios darbo sutarties pakeitimo momento ir mokesčiai valstybei būdavo mokami jau nuo sutartyje nurodytos 4000 litų sumos. Pats šios įmonės vadovas A. T. negalėjo paaiškinti, kaip ant šių visų neva suklastotų neatitinkančių tikrovės dokumentų atsirado jo parašai. Kodėl ataskaitose VSDFV bei deklaracijose Mokesčių inspekcijai jis pasirašydavo dokumentus, kuriuose deklaruodavo, kad ji gauna 4000 litų atlyginimą, ir kodėl nuo šios sumos už ją ir būdavo mokami mokesčiai valstybei. Paties A. T. parodymai apie tai, kad jis visus dokumentus pasirašinėdavo net neskaitęs ir juos visus paruošdavo ir duodavo pasirašyti jai, paneigia jo paties veiksmai, t. y., kad jis net po jos atleidimo iš darbo po kurio laiko, 2009 m. rugpjūčio 25 d. teikdamas VSDFV pranešimą apie valstybinio socialinio draudimo pabaigimą, jame deklaravo duomenis apie jos gautą 4000 litų atlyginimą. Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nei kaltinamajame akte, nei nuosprendžio nustatomoje, nei motyvuojamoje dalyje nėra nurodyta, kad ji būtų kokiu nors būdu apgavusi vadovą A. T. ir kad šis galbūt nesuprasdamas savo nusikalstamų veiksmų pobūdžio būtų patvirtinęs kokius nors neatitinkančius tikrovės dokumentus. Kadangi nei ikiteisminio tyrimo institucijos, nei teismas tokių aplinkybių nenustatė, todėl traktuoti, kad A. T. parašai buvo išgauti naudojant kokią nors apgaulę, nėra jokio pagrindo. Be to, kaip matyti iš atlyginimų žiniaraščių, tuo laikotarpiu buvo keliami atlyginimai ir kitiems darbuotojams ir vadybininkai gaudavo panašų kaip ji atlyginimą.

Šalies argumentai

Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad jai inkriminuoti veiksmai net ir formaliai neatitinka BK 182 str. nusikaltimo sudėties, kadangi remiantis LAT teismų praktika – apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdas. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą. Apeliantės teigimu, atlikti jai tokius nuosprendyje įvardytus kaip nusikalstamus veiksmus nebuvo jokio faktinio pagrindo, t. y. kam neva klastoti darbo sutartį įrašant į ją didesnį darbo užmokestį, kai tuo tarpu realus darbo užmokestis jai būtų likęs nepakitęs. Bankui tuo metu būtų užtekę ir pažymos apie neva gaunamą didesnį darbo užmokestį, todėl be jo klastoti dar ir kitus dokumentus taip pat nebuvo reikalinga. Tam nebuvo ir jokios būtinybės, nes apklaustas teisme banko darbuotojas T. S. parodė, kad tvarkantis paskolą banke jos gaunamos pajamos iš individualios veiklos buvo didesnės nei jos gaunamas darbo užmokestis ir siekė apie 4000–5000 litų. N. L. dirbant įmonėje jokių didelių vėlavimų dėl paskolos grąžinimo nebuvo.

Apeliantė tvirtina, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, ji tuo metu disponavo didelėmis pinigų sumomis ir tuo laikotarpiu be jokių paskolos sutarčių net įmonės vadovui A. T. skolindavo po kelias dešimtis tūkstančių litų. Po atlyginimo pakėlimo ji nesudarė jokios naujos paskolos sutarties, o tik buvo pakeistos ankstesnės išduotos paskolos sutarties sąlygos. Taip pat visiškai nelogiška, kam jai būtų reikėję pateikinėti Valstybei mokesčių inspekcijai bei VSDFV aiškiai neteisingus duomenis apie savo gaunamą atlyginimą, ir juolab būtent nuo šio padidinto atlyginimo mokėti mokesčius valstybei, kai tuo tarpu ši dokumentų klastojimo aplinkybė galėjo paaiškėti per patį pirmą įmonės mokestinį patikrinimą, (kurie vyko beveik kas mėnesį). Be to, atlikus šiuos neva nusikalstamus veiksmus pačiai, visiškai nelogiška po to kreiptis į Mokesčių inspekciją su pareiškimu dėl neva jos teisių pažeidimo bei į teismą su ieškiniu dėl neišmokėto atlyginimo bei nepanaudotas atostogas. Mano, kad tik jos veiksmai, kai ši savo nedarbingumo pažymėjimuose pasirašydavo už savo darbdavius, formaliai galėtų būti traktuojami kaip dokumentų klastojimas. Tačiau net ir tokia argumentacija prieštarautų tokio pobūdžio bylose formuojamai paskutinei teismų praktikai. Dokumentų pagaminimu, suklastojimu ar disponavimu gali būti kėsinamasis į dokumentų teisinės apyvartos funkcionalumą ir patikimumą, tokiomis veikomis pažeidžiant baudžiamojo įstatymo saugomus teisinius gėrius. Apie grėsmę baudžiamojo įstatymo saugomiems teisiniams gėriams turi būti sprendžiama vertinant konkretaus atvejo aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas, vertinant veikos pavojingumą, t. y. nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valstybės saugomus teisinius gėrius, ar dėl tokios veikos saugomiems gėriams atsiranda žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė (LAT 2012 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7- 153/2012, Teismų praktika Nr. 37).

Šalies argumentai

Apeliantė teigia, kad vertinant šios baudžiamosios bylos aplinkybes matyti, kad tokius nedarbingumo pažymėjimus tais atvejais, kai susirgdavo kas nors iš įmonės darbuotojų, ji, būdama įmonės buhalterė, pasirašydavo pati ir įmonės vadovo parašo ant šių nedarbingumo pažymėjimų tais atvejais nereikėdavo. Ji pati ant savo nedarbingumo pažymėjimų, nors ir būdama buhalterė, pasirašyti negalėjo, todėl nesant įmonių savininkų ji už juos ir pasirašė. Atkreipia dėmesį, kad visi šie nedarbingumo pažymėjimai atitiko tikrovę, t. y. ji tuo laikotarpiu realiai sirgdavo ir neidavo į darbą, todėl iš „Sodros“ ir gaudavo ligos pašalpas. Ta aplinkybė, jog ji nedarbingumo pažymėjimuose nurodytais laikotarpiais tikrai nedirbo, atsispindi ir šių įmonių buhalteriniuose dokumentuose, kurie yra patvirtinti vadovų parašais, iš to, nuteistosios nuomone, išeina, kad įmonių vadovai buvo informuoti apie realų jos nedarbingumą, kiek laiko ir dėl kokios priežasties ji nedirbo. Paties įmonės vadovo A. T. veiksmai, siekiant nustatyti tiesą byloje, kelia pagrįstų abejonių dėl jo parodymų patikimumo. Anot nuteistosios, pirmiausia tiek A. T., tiek ir jo įmonėje iki šiol dirbantys darbuotojai tvirtino, kad ji iki pat paskutinės dienos realiai dirbo įmonėje. Be to, dauguma šių liudytojų net negalėjo patvirtinti apskritai matę pas ją ant rankos gipsą. Šios liudytojų kategoriškai tvirtintos aplinkybės paneigtos teismo nuosprendžiu, kuriame konstatuojant dokumentų klastojimo, t. y. nedarbingumo pažymėjimo pateikimo faktą VSDFV, kartu nurodoma, kad ji realiai 2009 m. liepos–rugpjūčio mėnesį A. T. įmonėje nedirbo dėl ligos. Be to, šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys objektyvūs duomenys, t. y. kad ji šiuo nedarbingumo laikotarpiu nebevedė buhalterinės apskaitos, t. y. ant darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščių pabaigoje už 2009 m. birželio–liepos mėn. jau nebėra jos parašų. Ties jai priskaičiuota ir išmokėta suma už liepos mėn. yra įrašyti visi nuliai. Šį žiniaraštį pabaigoje pasirašė pats A. T.. Tai svarbios aplinkybės, kadangi vertinant, kas kada ir dėl kokių priežasčių iš jos kompiuterio ištrynė buhalterinės apskaitos dokumentus bei iš įmonės fiziškai išvežė šiuos dokumentus, jeigu ji jau 2 mėnesius nebesirodė darbo vietoje ir buvo namuose su sugipsuota ranka. Šiuo atveju kažkodėl jos parodymus galintys patvirtinti įmonės buhalteriniai dokumentai, iš kurių būtų matyti, kiek kartų per mėnesį buvo išmokamas darbuotojams atlyginimas, buvo ištrinti arba dingę (kaip pavyzdžiui, kasos knyga, kasos išlaidų orderiai), o dalis, t. y. vienas mokėjimų žiniaraštis, iš kurio matyti, kad vienas iš mokėjimų per mėnesį buvo 1000 litų dydžio, kažkodėl paliktas. Pažymi, kad būtent remiantis šiuo išlikusiu žiniaraščiu ir buvo konstatuota, kad nėra duomenų apie avansinius mokėjimus jai. Beje, specialistė, atlikusi tyrimą, nurodė, kad darbo užmokesčio mokėjimai nebuvo tiriami ir tai nebuvo tyrimo objektas.

Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį, kad A. T. pasirašytuose darbo sutarties pakeitimuose nurodyta, kad 4000 litų atlyginimas jai turi būti mokamas 2 kartus per mėnesį. To reikalauja ir įstatymas. Atlyginimas darbuotojui vieną kartą per mėnesį gali būti mokamas tik esant tokiam darbuotojo prašymui. Tokio jos prašymo byloje nėra. Tai patvirtina ir specialisto išvada.

Teigia, kad į antstolius dėl dokumentų ištrynimo konstatavimo vadovas A. T. kreipėsi po beveik savaitės laiko. Kiti šios įmonės savininko A. T. veiksmai taip pat kelia pagrįstų abejonių šio asmens kaip proceso dalyvio patikimumu, t. y. tik po pačios jos pareiškimo VMI, kuriuo buvo prašoma patikrinti A. T. IĮ (2010-05-24), pastarasis per advokatę kreipėsi su pretenzija į ją. A. T. beveik metus laiko dėl neva nusikalstamų jos veiksmų nesikreipė į teisėsaugos institucijas ir jai nereiškė jokių pretenzijų. Apeliantei nesuprantama ir tai, kodėl nebuvo svarstomas paties A. T. atsakomybės klausimas dėl buhalterinių dokumentų neišsaugojimo, už kuriuos jis, kaip individualios įmonės savininkas, yra atsakingas. Jis pagal įstatymą yra atsakingas ir dėl neva aiškiai neteisingų duomenų pateikimo VSDFV ir Mokesčių inspekcijai, nes byloje nėra duomenų (tai, beje, nėra inkriminuota ir jai), kad A. T. pasirašydamas šiuos dokumentus būtų buvęs suklaidintas ar apgautas. Be to, ne tik kad nebuvo svarstomas paties A. T. baudžiamosios atsakomybės klausimas, bet jis šioje byloje yra traktuojamas kaip pagrindinis kaltinimo liudytojas bei civilinis ieškovas. Apeliantės manymu, paties A. T. veiksmai rodo, kad jis pats prisiima kaltę dėl neteisingų duomenų pateikimo VSDFV, t. y. tik VSDFV konstatavus, jog tuo atveju, jeigu jai, kaip nurodyta žiniaraščiuose, būtų buvusi mokama 1000 litų alga, tai jai VSDFV yra atlikusi 5952,96 Lt permoką, A. T. individuali įmonė iš karto šią permoką sumokėjo bei pareiškusi tokio pat dydžio ieškinį šitoje byloje tapo civiliniu ieškovu. Ši suma vėliau buvo priteista iš jos. Mano, kad toks teismo sprendimas dėl civilinio ieškinio priteisimo prieštarauja tiek imperatyviems įstatymo reikalavimams, tiek ir tokio pobūdžio bylose formuojamai teismų praktikai. Apeliantė remiasi LAT 2012 m. birželio 5 d. nutartimi Nr. 2K-301/2012, kurioje teismas yra išaiškinęs, kad baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis). Gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinė nutartis Nr. 2K-538/2004). BPK 110 str. reglamentuoja, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Ši iš jos priteista suma yra dėl neva jos nusikalstamų veiksmų, t. y. sukčiavimo iš „Sodros“ apgaulės būdu užvaldyta pinigų suma. A. T. individuali įmonė nėra baudžiamojo santykio tarp jos bei „Sodros“ dalyvė, taigi ir dėl jokių jos veiksmų nepatyrė ir negalėjo patirti jokios turtinės ar neturtinės žalos, todėl ir neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti atlyginti kokią nors žalą. Nuteistoji daro išvadą, kad tarp inkriminuotos veikos ir neva atsiradusių pasekmių nėra teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio, todėl ieškinys patenkintas nesant tam jokio įstatymų numatyto pagrindo. Visos šios aplinkybės nuosprendyje buvo paliktos neįvertinto. Teismas motyvuojamoje skundžiamo nuosprendžio dalyje iš esmės apsiribojo tik byloje esančių, teismo nuomone, reikšmingų dokumentų išvardijimu bei konstatavimu, kad teismas laiko visus inkriminuotus nusikalstamos veikos epizodus įrodytais. Mano, kad anksčiau apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys objektyvūs duomenys ne tik kad nepatvirtina jos kaltės, bet patvirtina jos nekaltumą.

Teismo posėdyje nuteistoji N. L. ir jos gynėjas advokatas M. Navickas apeliacinį skundą palaiko ir prašo jį tenkinti. Civilinis ieškovas A. T. ir jo atstovė advokatė O. Gailiuvienė su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Prokurorė V. Tilvikienė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai bei, remdamasis teisiamajame posėdyje ištirtų visų bylos įrodymų analize, padarė išvadas dėl N. L. kaltės. Kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakos nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui. Teismo padarytos išvados atitinka bylos faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis ir su jomis sutinka. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados, kad N. L. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra motyvuotos ir pagrįstos byloje surinkta medžiaga.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai padaroma viena iš alternatyvių veikų: netikro dokumento pagaminimas, tikro dokumento suklastojimas, netikro ar suklastoto dokumento laikymas, tokio dokumento gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas. Pagal BK 300 straipsnį dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-290/2008). Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2006). Remiantis teismų praktika dokumento suklastojimu pripažįstamas tiek netikro dokumento pagaminimas, tiek ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį. Tokiu atveju paprastai teisinga informacija panaudojus intelektualias kaltininko pastangas pakeičiama – įrašomi į tikrą dokumentą melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys. Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės.

Apeliantė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu nuosprendžiu. Nepripažįsta savo kaltės, kad pagamino netikrą dokumentą – 1997-04-02 darbo sutartį Nr. 12, kurioje įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nurodė neteisingą asmens kodą, darbo pažymėjimo numerį bei duomenis apie darbo sutarties pakeitimą, kad nuo 2008-04-01 pakeičiama pareigybė į „vyr. buhalterė“ ir „mėnesinės algos dydis 4000 Lt“. Taip pat, kad pagamino netikrus dokumentus: A. T. IĮ 2008-06-25 pažymą Nr. 08/06/25/1, 2008-07-22 pažymą Nr. 08/07/22/2, jose įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis apie gaunamas pajamas. Nepripažįsta ir tai, kad suklastojo tikrus dokumentus: 2008-09-08 nedarbingumo pažymėjimą Nr. 4777267, 2008-10-21 nedarbingumo pažymėjimą Nr. 4777489, 2008-12-16 nedarbingumo pažymėjimą Nr. 5080047, 2009-02-23 nedarbingumo pažymėjimą Nr. 5286213, 2009-06-30 nedarbingumo pažymėjimą Nr. 571-5599, 2009-07-28 nedarbingumo pažymėjimą Nr. 5715755, jose suklastojo parašus ir nurodė objektyvios tiesos neatitinkančius duomenis. Nuteistoji nurodo, kad pirmiausia turėjo būti įvertinta, ar byloje kaltinime inkriminuoti ir nuosprendyje išvardyti dokumentai yra netikri, t. y. ar juose esantys duomenys neatitinka tikrovės ir ar šie iškraipymai daro nurodytą veiką pavojingą. Visi dokumentai buvo pasirašyti ir įmonės vadovo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad bylos duomenimis nustatyta, kad N. L. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kadangi, remiantis liudytojų parodymais, specialistės parodymais, specialistų išvadomis, apžiūros protokolais ir kita rašytine bylos medžiaga, nustatyta, kad N. L. pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir aiškiai tai suvokdama šiuos dokumentus panaudojo pateikiant juos atitinkamoms įstaigoms VSDFV, VMI, AB SEB bankui turint tikslą gauti paskolą.

Iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-07-22 pranešimo Dėl A. T. IĮ Nr. (6.1)-D2-8888 matyti, kad N. L. pateikdama pareiškimą dėl A. T. IĮ pateikė darbo sutarties Nr. 12 kopiją, kurioje įrašytas asmens kodas ir darbo pažymėjimo numeris priklauso kitam asmeniui. Taip pat darbo sutartyje padaryti pakeitimai, kad nuo 2008-04-01 pasikeitė pareigos ir nustatytas darbo užmokestis 4000 Lt. N. L. teigia, kad nepastebėjo, jog sutartyje įrašytas ne jos asmens kodas ir darbo pažymėjimo numeris, be to, nurodo, kad atlyginimas buvo mokamas du kartus per mėnesį 5 ir 20 mėnesio dienomis. Tačiau patikrinimo metu pagal darbo sutartį buvo nustatyta, kad į buhalterės pareigas N. L. priimta nuo 1997-04-02, darbdavys įsipareigojo mokėti atlyginimą minimalios algos dydžio. Įmonės savininko A. T. 2006-09-29 įsakymu Nr. 2006/09/29-P buhalterei N. L. nuo 2006-10-01 nustatytas mėnesinis atlyginimas 1000 Lt. Tai patvirtinta ir 2011-01-10 specialisto išvadoje. N. L. pateikta darbo sutartis neatitiko darbo sutarties originalo, kurią pateikė A. T. IĮ. Byloje įrodyta, kad atlyginimas buvo mokamas tik vieną kartą, o avansai mokami nebuvo. Specialistė I. A. teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad jei yra išmokėtas avansas, mokėjimo žiniaraštyje turi tai atsispindėti arba gali būti sudarytas atskiras žiniaraštis ar atskira grafa, bei nurodo, kad tiriant žiniaraščius avansinių mokėjimų nebuvo. 2010-08-23 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti A. T. IĮ darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiai už laikotarpį nuo 2008 metų sausio mėnesio iki 2009 metų liepos mėnesio, juose N. L. priskaitytas mėnesinis darbo užmokestis 1000 Lt, prie N. L. pavardės padėti parašai, kad darbo užmokestis jai buvo išmokėtas. Šias aplinkybes patvirtina ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-07-22 pranešimas dėl A. T. IĮ Nr.(6.1)-D2-8888, Klaipėdos AVMI 2010-06-07 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. K1-314, Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinių tyrimo biuro Objektų kriminalistinių tyrimo poskyrio 2011-01-10 specialisto išvada. Byloje nustatyta, kad darbo sutartyje nurodytas asmens kodas ir darbo pažymėjimo numeris priklauso J. N., kuris A. T. įmonėje buvo įdarbintas 2008-06-19. Be to, visos darbo sutartys iki 2006 metų buvo rašomos ranka, o N. L. pateikta 1997-04-02 darbo sutarties kopija atspausdinta kompiuteriu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad N. L. pagamintame netikrame dokumente – kompiuteriu atspausdintoje darbo sutartyje – nurodė objektyvios tiesos neatitinkančius duomenis ir taip suklastojo tikrus A. T. IĮ dokumentus – 2008 metų II ketvirčio, III ketvirčio, IV ketvirčio ir 2009 metų I ketvirčio pranešimus, ataskaitas (forma SAM3SD) pateiktas VSDFV ir A. T. IĮ deklaraciją (forma FR0573A). Be to, byloje neabejotinai nustatyta, kad N. L. suklastojo ir tikrus dokumentus – nedarbingumo pažymėjimus Nr. 4777267, 4777489, 5080047, 5286213, 5715599, 5715755, kuriuose N. L. pasirašė suklastodama parašus ir nurodė neteisingus duomenis apie darbdavio A. T. IĮ mokėtinas išmokas pagal pagamintame netikrame dokumente – kompiuteriu atspausdintoje darbo sutartyje su N. L. nurodytus objektyviosios tiesos neatitinkančius duomenis. Kad nedarbingumo pažymėjimuose yra ne A. T. ir I. Ž. parašai, patvirtina ne tik jie patys, bet ir 2011-02-01 specialisto išvada. Nr. 11K-4(11). Apeliantė skunde neneigia, jog minėtus dokumentus pasirašė ji, tačiau nurodo, jog taip pasielgė todėl, kad tuo metu nebuvo nei A. T., nei I. Ž., tačiau pati nurodo, kad pasirašyti savo nedarbingumo pažymėjimų ji negalėjo. Pažymėtina, kad N. L. šią nusikalstamą veiką – dokumentų klastojimą – padarė norėdama padaryti sukčiavimą, tai jos sumanymo bendra tąsa, be šios nusikalstamos veikos padarymo ji negalėtų padaryti ir sukčiavimo, taigi, kaip minėta, klastodama dokumentus N. L. aiškiai suvokė, kad pateikdama šiuos dokumentus VSDFV, VMI, AB SEB bankui, jai bus suteikta paskola. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo suabejoti liudytojų parodymais, specialistės parodymais, specialistų išvadomis, apžiūros protokolais bei kita bylos medžiaga, nes visuma įrodymų pagrindžia, kad N. L. pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo. N. L. taip elgėsi tyčia ir sąmoningai. Aktyviais savo veiksmais pagamino netikrą dokumentą – darbo sutartį, pagal kurią tikrovės neatitinkančius duomenis užfiksavo ataskaitose VSDFV apie N. L. draudžiamąsias pajamas, pažymose AB SEB bankui, nedarbingumo pažymėjimuose ir siekdama kuo ilgiau nuslėpti tikrovės neatitinkančių duomenų užfiksavimą šiuose dokumentuose, buvo sunaikinti duomenys apskaitos registruose, esančiuose N. L. darbo kompiuteryje. Šias aplinkybes pagrindžia ne tik liudytojų parodymai, bet ir 2009-09-21 antstolės L. Neniškienės kontoros faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 65/09-18, kuriame konstatuota, kad N. L. naudotame kompiuteryje nustatytas didelis ištrintų Word, Excel formatų dokumentų kiekis. N. L. suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip elgtis turėdama tikslą gauti paskolą iš banko.

Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas ar turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas apgaule. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtą, yra apgaulės vartojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą ar įgyti turtinę teisę, taip pat išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti. Baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą kyla tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Tai reiškia, kad asmuo atsako pagal BK 182 straipsnį tik tada, jeigu jis suvokė pavojingą veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame BK straipsnyje numatyti padariniai, ir jų norėjo.

Nuteistoji apeliaciniame skunde neigia padariusi nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir teigia, kad nieko neapgaudinėjo, nesukčiavo ir tam nebuvo jokio faktinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai N. L. pripažino kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Tai, kad apeliantė įvykdė šį nusikaltimą, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma, t. y. nuteistosios kaltė įrodyta liudytojų parodymais, specialisto išvada bei rašytiniais byloje esančiais dokumentais.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, N. L. ne tik pagamino netikrą dokumentą – 1997-04-02 N. L. darbo sutartį Nr. 12, suklastojo tikrus dokumentus: deklaraciją VMI, pranešimus VSDFV apie apdraustuosius, nedarbingumo pažymėjimus, bet jie buvo panaudoti kaip apgaulės priemonė įgyjant svetimą turtą. Apgaulės požymis apima tiek dokumentų suklastojimą, tiek jų panaudojimą, tiek kitus N. L. aktyvius veiksmus, t. y. kreipimąsi į VMI, VSDFV, siekiant pagrįsti pagaminto netikro dokumento – darbo sutarties – realumą bei neteisėtai įgyti VSDFV biudžeto lėšų. Nuteistoji VSDFV pateikė pranešimus apie apdraustuosius, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie N. L. draudžiamąsias pajamas. Apeliantė pateikusi suklastotus nedarbingumo pažymėjimus VSDFV suklaidino VSDFV darbuotojus dėl N. L. priklausančių nedarbingumo pašalpų dydžių, todėl N. L. buvo išmokėta didesnė nedarbingumo pašalpa. Nuteistosios tyčia – gauti didesnes nedarbingumo pašalpas nei būtų gaunamos pagal realiai priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį. Įvertinus šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad N. L. veiksmuose buvo tiesioginės tyčios apgaule pasisavinti svetimą turtą, nes ji siekė gauti didesnes išmokas, apgaule užvaldant svetimus, jai nepriklausančius pinigus. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog N. L. pareikštas kaltinimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį teisėtas, ji dėl šio nusikaltimo buvo nuteista pagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl N. L. kaltės padarius BK 207 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pagrįstos išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įtikinamai motyvuotos. BK 207 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kredito, paskolos, subsidijos, laidavimo ar banko garantijos raštų arba kitų kreditinių įsipareigojimų gavimą apgaule. Apgaulė suprastina kaip veikos padarymo būdas, kurią kaltininkas naudoja norėdamas išgauti teigiamą kredito, paskolos, subsidijos ar kitų įsipareigojimų davėjo (šiuo atveju banko) sprendimą. Apgaulės požymis apima tiek suklastotų dokumentų pateikimą ir kitokius melagingų duomenų pateikimo būdus, tiek ir nutylėjimą juridiškai svarbių aplinkybių, galinčių nulemti neigiamą įstaigos sprendimą.

N. L. neigia pateikusi banko darbuotojams suklastotus dokumentus dėl kredito gavimo, tačiau byloje esantys įrodymai paneigia apeliacinio skundo argumentus. N. L. pagamino netikrą dokumentą – darbo sutartį – ir joje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pasikeitusį darbo užmokestį ir pareigas, todėl A. T. IĮ buhalterinėje apskaitoje užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys apie N. L. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį. Nuteistoji suklastojo A. T. IĮ deklaraciją (forma FR0573A), pranešimus VSDFV apie apdraustuosius tam, kad AB SEB bankui patikrinus pateiktų pažymų duomenis pagal VSDFV, VMI duomenų bazes pastarieji sutaptų. Apeliantė suklaidino banko darbuotojus dėl gaunamų pajamų dydžio pateikdama bankui pažymas (A. T. IĮ 2008-06-25 pažyma Nr. 08/05/25/1, 2008-07-22 pažyma Nr. 08/07/22/2), neatitinkančias tikrovės. Suklaidinus banką ir jo darbuotojus 2008-06-26 ir 2008-07-22 buvo suformuotos N. L. paraiškos papildomiems kreditams gauti. Tikrovės neatitinkančių duomenų tikrumą N. L. patvirtino savo parašu. N. L. panaudodama apgaulę, suklastotais dokumentais ne tik siekė, bet ir gavo iš AB SEB banko kreditą. Pastaroji suvokė, kad tik suklaidindama banką galės gauti papildomus kreditus statybų užbaigimui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje ištirtais ir anksčiau aptartais įrodymais visiškai patvirtinta, kad N. L. AB SEB bankui nurodė melagingus duomenis, taip suklaidino banką ir tokiu būdu apgaule gavo papildomus kreditus.

Apeliantės skundo argumentai, jog teismas be pagrindo tenkino civilinį ieškinį priteisdamas A. T. IĮ naudai 5952,96 Lt turtinės žalos atlyginimo, motyvuojant tuo, kad A. T. individuali įmonė nėra baudžiamojo santykio tarp jos bei VSDFV dalyvė, taigi ir dėl jokių jos veiksmų nepatyrė ir negalėjo patirti jokios turtinės ar neturtinės žalos, todėl ir neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti atlyginti kokią nors žalą, yra nepagrįsti. Nuteistoji daro išvadą, kad tarp inkriminuotos veikos ir neva atsiradusių pasekmių nėra teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio, todėl ieškinys patenkintas nesant tam jokio įstatymų numatyto pagrindo. Tokie apeliantės skundo argumentai yra paneigti anksčiau aptartais duomenimis. Byloje įrodyta, kad nuteistoji pagamino netikrą dokumentą – darbo sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie darbo užmokestį, taip suklastojo tikrus dokumentus – deklaraciją, pranešimus ir pateikė juos VMI, VSDFV, taip suklaidindama VSDFV darbuotojus ir apgaulės būdu įgijo nepagrįstai didesnes nedarbingumo pašalpas. VSDFV pareiškus pretenziją A. T. IĮ dėl 5952,96 Lt permokos, pastaroji reikalaujamą sumą sumokėjo, todėl įmonė įgijo teisę žalą prisiteisti iš nusikalstamą veiką padariusio asmens. Tai numatyta BPK 109 straipsnyje, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikšti ieškinį. N. L. nuteista už nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 207 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje. Nuteistoji sukčiavo ir apgaulės būdu įgijo ne jai priklausantį turtą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė A. T. IĮ naudai 5952,96 Lt turtinės žalos atlyginimo iš N. L.. Civilinis ieškinys pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismas, tirdamas, vertindamas įrodymus ir priimdamas nuosprendį, įstatymo reikalavimus taikė tinkamai, nuosprendį grindė įrodymų visetu. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad šioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos. Teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio proceso metu.

Kolegija daro išvadą, kad visi apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir paneigti apylinkės teismo ištirtais įrodymais ir padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti teisinių argumentų ir įstatymų numatytų pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

N. L. apeliacinį skundą atmesti. Palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendį.

Kolegijos pirmininkas Savinijus KatauskasTeisėjai Dalius JocysArvydas Daugėla