Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamoji N. L. pagamino netikrą dokumentą ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo, o būtent:

kaltinamoji N. L., būdama A. T. individualios įmonės (toliau tekste – A. T. IĮ), įm. k. (duomenys neskelbtini), buhaltere, ne vėliau kaip 2008-04-01, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nenustatytoje vietoje, kompiuteriu atspausdino 1997-04-02 N. L. darbo sutartį Nr. 12 su A. T. IĮ, kurios grafoje „paso duomenys-gimimo metai, asmens kodas, paso nesant, duomenys pagal kitą asmens dokumentą“ pateikė melagingus N. L. asmens duomenis, t.y. „asmens kodas (duomenys neskelbtini) darbo pažymėjimo Nr. SD0274396“, grafoje „darbo sutartis pakeista“ ranka įrašė melagingus duomenis „pakeistas darbo sutarties punktas Nr. 1.2 nuo 2008 m. 04.01 pareigos – vyr. buhalterė“, grafoje „darbo sutartis pakeista“ įrašė melagingus duomenis „pakeistas darbo sutarties punktas Nr. 4, nuo 2008 m. 04. 01 mėnesinė alga 4000, 00 litų dydžio mokama kiekvieno mėnesio 5 ir 20 dienomis“ ir šį žinomai netikrą dokumentą ne anksčiau kaip 2008-04-01, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pateikė pasirašyti A. T. IĮ savininkui A. T., kuris nesuprasdamas pastarosios nusikalstamų veiksmų pobūdžio, dokumente esančių duomenų tikrumą patvirtino savo parašu ir įmonės antspaudu. Tęsdama nusikalstamą veiką, kaltinamoji N. L. žinodama, kad suklastojo 1997-04-02 N. L. darbo sutartį Nr. 12, šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo 2011-02-21 per savo atstovą advokatą P. R. M., nesupratusį pastarosios nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pateikdama parengiamojo teismo posėdžio metu į civilinę bylą Nr. 2-10668-323/2010, nagrinėjamą Klaipėdos miesto apylinkės teisme, S. D. g. 8, Klaipėdos m.

Be to, kaltinamoji N. L. suklastojo tikrą dokumentą ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, o būtent:

kaltinamoji N. L., būdama A. T. IĮ, įm. k. (duomenys neskelbtini), buhaltere, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-02-25, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, A. T. IĮ buveinėje, adresu (duomenys neskelbtini), darbo kabinete, kompiuteriu A. T. IĮ deklaracijoje (forma FR0573A) dėl nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos A klasės išmokos nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio už 2008 metus prie N. L. pavardės eilutėje A10 „išmokėtų apmokestinamųjų arba neapmokestinamųjų išmokų suma Lt, ct“ įrašė melagingus duomenis „28246,96“, nors turėjo būti „10575,08“, eilutėje A12 „išskaičiuota pajamų mokesčio suma Lt“ įrašė melagingus duomenis „5858“, nors turėjo būti „1638,68“, eilutėje A13 „į biudžetą sumokėta išskaičiuoto pajamų mokesčio suma Lt“ įrašė melagingus duomenis „5858“, nors turėjo būti „1638,68“ ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo 2009-02-25 per elektroninio deklaravimo sistemą, pateikdama Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Be to, kaltinamoji N. L. suklastojo tikrus dokumentus ir šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, o būtent:

kaltinamoji N. L., būdama A. T. IĮ, įm. k. (duomenys neskelbtini), buhaltere, laikotarpiu nuo 2008-07-14 iki 2008-07-15, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nenustatytoje vietoje, A. T. IĮ 2008-07-14 pranešimo apie apdraustuosius už 2008 m. II ketvirtį Nr. 07/14/1 priede - Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos prie N. L. pavardės eilutėje A11 „pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Lt“ įrašė melagingus duomenis „12000,00“, nors turėjo būti „3000,00“, eilutėje A12 „įmokų suma Lt“ įrašė melagingus duomenis „4164,00“, nors turėjo būti „1041,00“ ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikotarpiu nuo 2008-07-14 iki 2008-07-15, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pateikė pasirašyti A. T. IĮ savininkui A. T., kuris nesuprasdamas pastarosios nusikalstamų veiksmų pobūdžio, dokumente esančių duomenų tikrumą patvirtino savo parašu. Po to, N. L. tęsdama savo nusikalstamą veiką šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo 2008-07-15 pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, adresu Smiltelės g. 12A, Klaipėda.

Be to, kaltinamoji N. L., tęsdama nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2008-10-14 iki 2008-10-15, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nenustatytoje vietoje, A. T. IĮ 2008-10-14 pranešimo apie apdraustuosius už 2008 m. III ketvirtį Nr. 07/10/14/1 priede - Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos prie N. L. pavardės eilutėje A11 „pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Lt“ įrašė melagingus duomenis „8909,09“, nors turėjo būti „2227,25“, eilutėje A12 „įmokų suma Lt“ įrašė melagingus duomenis „3091,45“, nors turėjo būti „772,86“ ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikotarpiu nuo 2008-10-14 iki 2008-10-15, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pateikė pasirašyti A. T. IĮ savininkui A. T., kuris nesuprasdamas pastarosios nusikalstamų veiksmų pobūdžio, dokumente esančių duomenų tikrumą patvirtino savo parašu. Po to, kaltinamoji N. L. tęsdama savo nusikalstamą veiką šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo 2008-10-15 pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Smiltelės g. 12A, Klaipėda.

Be to, kaltinamoji N. L. tęsdama nusikalstamą veiką laikotarpiu nuo 2009-01-05 iki 2009-01-08, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nenustatytoje vietoje, A. T. IĮ 2009-01-05 pranešimo apie apdraustuosius už 2008 m. IV ketvirtį Nr. 08/01/05/1 priede - Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos prie N. L. pavardės eilutėje A11 „pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Lt“ įrašė melagingus duomenis „4337,87“, nors turėjo būti „2347,85“, eilutėje A12 „įmokų suma Lt“ įrašė melagingus duomenis „1505,24“, nors turėjo būti „814,69“ ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikotarpiu nuo 2009-01-05 iki 2009-01-08, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pateikė pasirašyti A. T. IĮ savininkui A. T., kuris nesuprasdamas pastarosios nusikalstamų veiksmų pobūdžio, dokumente esančių duomenų tikrumą patvirtino savo parašu. Po to, kaltinamoji N. L. tęsdama savo nusikalstamą veiką šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo 2009-01-08 pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Smiltelės g. 12A, Klaipėda.

Be to, kaltinamoji N. L. tęsdama nusikalstamą veiką laikotarpiu nuo 2009-04-07 iki 2009-04-13, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nenustatytoje vietoje, A. T. IĮ 2009-04-07 pranešimo apie apdraustuosius už 2009 m. I ketvirtį Nr. 08/04/07/1 priede - Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos prie E. S. pavardės eilutėje A11 „pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Lt“ įrašė melagingus duomenis „3474,30“, nors turėjo būti „4486,98“, eilutėje A12 „įmokų suma Lt“ įrašė melagingus duomenis „1393,20“, nors turėjo būti „1792,07“ ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą, laikotarpiu nuo 2009-04-07 iki 2009-04-13, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pateikė pasirašyti A. T. IĮ savininkui A. T., kuris nesuprasdamas pastarosios nusikalstamų veiksmų pobūdžio, dokumente esančių duomenų tikrumą patvirtino savo parašu. Po to, N. L. tęsdama savo nusikalstamą veiką šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo 2009-04-13 pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Smiltelės g. 12A, Klaipėda.

Be to, kaltinamoji N. L. suklastojo tikrą dokumentą ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, o būtent:

kaltinamoji N. L. laikotarpiu nuo 2008-10-06 iki 2008-10-17, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nenustatytoje vietoje, 2008-09-08 nedarbingumo pažymėjimo Nr. 4777267 grafoje „Draudėjo (-ų) įgaliotas asmuo, vardas pavardė, parašas“ įrašė A. T. ir I. Ž. vardą ir pavardę bei pasirašė A. T. ir I. Ž. vardu bei grafoje „pašalpa iš darbdavio lėšų <..> apskaičiuota už“ ranka įrašė melagingus duomenis „363,64 Lt Trys šimtai šešiasdešimt trys litai 64 centai“, nors turėjo būti „82,26 Lt Aštuoniasdešimt du litai 26 centai“ ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo 2008-10-17 pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyresniajai specialistei L. Z..

Be to, kaltinamoji N. L. suklastojo tikrą dokumentą, o būtent:

Be to, kaltinamoji N. L. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

kaltinamoji N. L. žinodama, kad 2008-07-15 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateikė žinomai suklastotą A. T. IĮ 2008-07-14 pranešimą apie apdraustuosius už 2008 m. II ketvirtį Nr. 07/14/1, laikotarpiu nuo 2008-10-23 iki 2008-11-17 nedirbusi A. T. IĮ dėl ligos, 2008-11-19 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 2008-10-21 nedarbingumo pažymėjimą Nr. 4777489, kurio pagrindu įgijo teisę gauti ligos pašalpą. Po ko, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pagal N. L. pateiktus žinomai neteisingus duomenis apie 2008 metų II ketvirčio draudžiamąsias pajamas, kur N. L. mėnesinis darbo užmokestis nurodytas 4000 Lt vietoj 1000 Lt, paskaičiavo N. L. už nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-10-23 iki 2008-11-17 - 2338,07 Lt ligos pašalpą, vietoje 743,92 Lt, t.y. 1594,15 Lt didesnę ligos pašalpą, kurią 2008-12-04 bankiniu pavedimu pervedė į N. L. banko sąskaitą Nr. LT087044000296623823, esančią AB „SEB“ banke.

Be to, N. L. suklastojo tikrą dokumentą, o būtent:

Be to, kaltinamoji N. L. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

kaltinamoji N. L. žinodama, kad 2008-07-15 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateikė žinomai suklastotą A. T. IĮ 2008-07-14 pranešimą apie apdraustuosius už 2008 m. II ketvirtį Nr. 07/14/1, nuo 2008-12-18 iki 2009-01-03 nedirbusi A. T. IĮ dėl ligos, 2009-01-09 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 2008-12-16 nedarbingumo pažymėjimą Nr. 5080047, kurio pagrindu įgijo teisę gauti ligos pašalpą. Po ko, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pagal N. L. pateiktus žinomai neteisingus duomenis apie 2008 metų II ketvirčio draudžiamąsias pajamas, kur N. L. mėnesinis darbo užmokestis nurodytas 4000 Lt vietoje 1000 Lt, paskaičiavo N. L. už nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-12-18 iki 2009-01-03 - 1143,70 Lt ligos pašalpą vietoje 363,90 Lt, t.y. 779,80 Lt didesnę ligos pašalpą, kurią 2009-02-05 bankiniu pavedimu pervedė į N. L. banko sąskaitą Nr. LT087044000296623823, esančią AB „SEB“ banke.

Be to, kaltinamoji N. L. suklastojo tikrą dokumentą, o būtent:

kaltinamoji N. L. nuo 2009-03-20 iki 2009-03-25, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nenustatytoje vietoje, 2009-02-23 nedarbingumo pažymėjimo Nr. 5286213 grafoje „Draudėjo (-ų) įgaliotas asmuo, vardas pavardė, parašas“ įrašė A. T. ir I. Ž. vardą ir pavardę bei pasirašė A. T. ir I. Ž. vardu.

Be to, N. L. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

kaltinamoji N. L. žinodama, kad 2008-10-15 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateikė žinomai suklastotą A. T. IĮ 2008-10-14 pranešimą apie apdraustuosius už 2008 m. III ketvirtį Nr. 07/10/14/1, nuo 2009-02-23 iki 2009-03-27 nedirbusi A. T. IĮ dėl ligos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 2009-03-25 pateikė 2009-02-23 nedarbingumo pažymėjimą Nr. 5286213, 2009-03-28 pateikė 2009-03-20 nedarbingumo pažymėjimą Nr. 5473768, kurių pagrindu įgijo teisę gauti ligos pašalpą. Po ko, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pagal N. L. pateiktus žinomai neteisingus duomenis apie 2008 metų III ketvirčio draudžiamąsias pajamas, kur N. L. mėnesinis darbo užmokestis nurodytas 4000 Lt, vietoje 1000 Lt, paskaičiavo N. L. už nedarbingumo laikotarpį nuo 2009-02-23 iki 2009-03-27 2793,22 Lt ligos pašalpą vietoje 1019,03 Lt, t.y. 1774,19 Lt didesnę ligos pašalpą, kurią 2009-04-15 bankiniu pavedimu pervedė į N. L. banko sąskaitą Nr. LT087044000296623823, esančią AB „SEB“ banke.

Be to, kaltinamoji N. L. suklastojo tikrą dokumentą ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo:

laikotarpiu nuo 2009-07-28 iki 2009-07-29, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nenustatytoje vietoje, 2009-06-30 nedarbingumo pažymėjimo Nr. 5715599 grafoje „Draudėjo (-ų) įgaliotas asmuo, vardas pavardė, parašas“ įrašė I. Ž. vardą ir pavardę bei pasirašė I. Ž. vardu, o grafoje „Draudėjo (-ų) įgaliotas asmuo, vardas pavardė, parašas“ prie atspausto įrašo „Savininkas A. T.“ pasirašė A. T. vardu bei grafoje „pašalpa iš darbdavio lėšų <..> apskaičiuota už“ ranka įrašė melagingus duomenis „95,24 Lt Devyniasdešimt penki litai 24 centai“, nors turėjo būti „82,84 Lt Aštuoniasdešimt du litai 84 centai“ ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, 2009-07-29 pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyresniajai specialistei L. Z..

Be to, kaltinamoji N. L. suklastojo tikrą dokumentą, o būtent:

kaltinamoji N. L. laikotarpiu nuo 2009-08-17 iki 2009-08-18, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nenustatytoje vietoje, 2009-07-28 nedarbingumo pažymėjimo Nr. 5715755 grafoje „Draudėjo (-ų) įgaliotas asmuo, vardas pavardė, parašas“ prie atspausto įrašo „Savininkas A. T.“ pasirašė A. T. vardu, o prie atspausto įrašo „Direktorė I. Ž.“ pasirašė I. Ž. vardu.

Be to, kaltinamoji N. L. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t.y.:

kaltinamoji N. L. žinodama, kad 2009-04-13 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateikė žinomai suklastotą A. T. IĮ 2009-04-07 pranešimą apie apdraustuosius už 2009 m. I ketvirtį Nr. 08/04/07/1, laikotarpiu nuo 2009-07-02 iki 2009-07-28 nedirbusi A. T. IĮ dėl ligos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 2009-07-29 pateikė 2009-06-30 nedarbingumo pažymėjimą Nr. 5715599, kurio pagrindu įgijo teisę gauti ligos pašalpą. Po ko, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pagal N. L. pateiktus žinomai neteisingus duomenis apie 2009 metų I ketvirčio draudžiamąsias pajamas, kur N. L. mėnesinis darbo užmokestis nurodytas 4000 Lt vietoje 1000 Lt paskaičiavo N. L. už nedarbingumo laikotarpį nuo 2009-07-02 iki 2009-07-28 1843,78 Lt ligos pašalpą vietoje 854,03 Lt, t. y. 989,75 Lt didesnę ligos pašalpą, kurią 2009-08-06 bankiniu pavedimu pervedė į N. L. banko sąskaitą Nr. LT087044000296623823, esančią AB „SEB“ banke.

Kaltinamoji N. L. tęsdama savo nusikalstamą veiką laikotarpiu nuo 2009-07-29 iki 2009-08-17 nedirbusi A. T. IĮ dėl ligos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 2009-08-18 pateikė 2009-07-28 nedarbingumo pažymėjimą Nr. 5715755, kurio pagrindu įgijo teisę gauti ligos pašalpą. Po ko, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pagal N. L. pateiktus žinomai neteisingus duomenis apie 2009 metų I ketvirčio draudžiamąsias pajamas, kur N. L. mėnesinis darbo užmokestis nurodytas 4000 Lt vietoje 1000 Lt, paskaičiavo N. L. už nedarbingumo laikotarpį nuo 2009-07-29 iki 2009-08-17 1518,40 Lt ligos pašalpą vietoje 703,35 Lt, t. y. 815,07 Lt didesnę ligos pašalpą, kurią pervedė į N. L. banko sąskaitą Nr. LT087044000296623823, esančią AB „SEB“ banke.

Be to, kaltinamoji N. L. pagamino netikrą dokumentą bei suklastojo tikrą dokumentą, o būtent:

iš AB „SEB“ banko, įmonės kodas 112021238, Gedimino pr. 12, Vilniaus m., siekdama gauti papildomą 33690,47 EUR (116326,45 Lt) kreditą namo, esančio Jakų km. Klaipėdos raj., statybos užbaigimui nuo 2008-06-25 iki 2008-06-26, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nenustatytoje vietoje, kompiuteriu atspausdino A. T. IĮ 2008-06-25 pažymą Nr. 08/06/25/1 apie N. L. darbo užmokestį, kurios grafoje „priskaičiuota suma už 2008 metų balandžio ir gegužės mėnesius“ nurodė melagingus duomenis „4000,00 Lt“, nors turėjo būti „1000,00 Lt“ ir šį žinomai netikrą dokumentą laikotarpiu nuo 2008-06-25 iki 2008-06-26, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pateikė pasirašyti A. T. IĮ savininkui A. T., kuris nesuprasdamas pastarosios nusikalstamų veiksmų pobūdžio dokumente esančių duomenų tikrumą patvirtino savo parašu ir įmonės antspaudu. Po to, kaltinamoji N. L. tęsdama savo nusikalstamą veiką šį žinomai netikrą dokumentą kartu su suklastota 1997-04-02 N. L. darbo sutartimi Nr. 12, 2008-06-26 pateikė AB „SEB“ banko Klaipėdos filialo privačių klientų vadybininkui T. S., kuris pagal N. L. pateiktus dokumentus, nesuprasdamas pastarosios nusikalstamų veiksmų pobūdžio 2008-06-26 kompiuteriu suformavo N. L. paraišką papildomam 33690,47 EUR (116326,45 Lt) kreditui gauti, paraiškos pirmame lape, grafoje „vidutinės mėnesio pajamos litais, atlyginimas“ nurodė N. L. darbo užmokestį „2996,80 Lt“, nors turėjo būti „806,80 Lt“, po ko kaltinamoji N. L. žinodama, kad paraiškoje nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, patvirtino savo parašu duomenų tikrumą.

Be to, kaltinamoji N. L. apgaule gavo kreditą, o būtent:

tam, kad iš AB „SEB“ banko, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Gedimino pr. 12, Vilniaus m., gautų papildomą 33690,47 EUR (116326,45 Lt) kreditą namo, esančio Jakų km. Klaipėdos raj., statybos užbaigimui, 2008-06-26 AB „SEB“ banko Klaipėdos filialo privačių klientų vadybininkui T. S. pateikė paraišką papildomam kreditui gauti, prie paraiškos pridėjo pagamintą netikrą N. L. 1997-04-02 darbo sutartį Nr. 12 su A. T. IĮ, įm. k. (duomenys neskelbtini), kurioje ranka įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad nuo 2008-04-01 mėnesinis darbo užmokestis N. L. nustatytas 4000 Lt, taip pat prie paraiškos pridėjo pagamintą netikrą A. T. IĮ 2008-06-25 pažymą apie N. L. gaunamą 4000 Lt mėnesinį darbo užmokestį, kuriose N. L. parašu ir A. T., nesupratusio pastarosios nusikalstamos veikos pobūdžio, parašu ir įmonės antspaudu patvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie N. L. gaunamą darbo užmokestį. Po ko banko darbuotojas T. S. pateikė N. L. paraišką gauti kreditui su jos padidintą darbo užmokestį patvirtinančiais dokumentais svarstymui AB „SEB“ banko Klaipėdos filialo Kreditų suteikimo komitetui, kuris suklaidintas pateiktų dokumentų teisingumu AB „SEB“ banko vardu leido suteikti N. L. papildomą 33690,47 EUR (116326,45 Lt) kreditą. Dėl ko 2008-06-27 N. L. atvyko į AB „SEB“ banko Klaipėdos filialą, esantį Šilutės pl. 2, Klaipėdos m., kur AB „SEB“ banko privačių klientų vadybininkas T. S. su ja pasirašė susitarimą pakeisti 2008-04-11 kredito sutarties Nr. 0450818081052-34 sąlygas Nr. 2, kurio pagrindu N. L. panaudojus apgaulę buvo suteiktas papildomas 33690,47 EUR (116326,45 Lt) kreditas.

Be to, kaltinamoji N. L. pagamino netikrą dokumentą ir suklastojo tikrą dokumentą, o būtent:

kaltinamoji N. L. siekdama iš AB „SEB“ banko, į.k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas - Gedimino pr. 12, Vilniaus m., gauti papildomą 34129,94 EUR (117843,86 Lt) kreditą namo, esančio Jakų km. Klaipėdos raj., statybos galutiniam užbaigimui, 2008-07-22 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje kompiuteriu atspausdino A. T. IĮ 2008-07-22 pažymą Nr. 08/07/22/2 apie N. L. darbo užmokestį, kurios grafoje „priskaičiuota suma už 2008 metų birželio mėnesį“ nurodė melagingus duomenis „4000,00 Lt“, nors turėjo būti „1000,00 Lt“ ir šį žinomai netikrą dokumentą 2008-07-22 pateikė pasirašyti A. T. IĮ savininkui A. T., kuris nesuprasdamas pastarosios nusikalstamų veiksmų pobūdžio, dokumente esančių duomenų tikrumą patvirtino savo parašu ir įmonės antspaudu. Po to, N. L. tęsdama savo nusikalstamą veiką šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo kartu su S. R. nesupratusia pastarosios nusikalstamų veiksmų pobūdžio 2008-06-26 pateikdama AB „SEB“ banko Klaipėdos filialo privačių klientų vadybininkui T. S., kuris suklaidintas pateiktų dokumentų teisingumu pagal pateiktus dokumentus 2008-07-22 kompiuteriu suformavo N. L. ir S. R. paraišką papildomam 34129,94 EUR (117843,86 Lt) kreditui gauti, paraiškos antrame lape, grafoje „vidutinės mėnesio pajamos litais, atlyginimas“ nurodydamas N. L. darbo užmokestį „2996,80 Lt“, nors turėjo būti „806,80 Lt“. Po ko N. L. žinodama, kad paraiškoje nurodyti duomenys neatitinka tikrovės patvirtino savo parašu duomenų tikrumą. Tokiu būdu N. L. suklastojo tikrą dokumentą - 2008-07-22 paraišką 34129,94 EUR (117843,86 Lt) kreditui gauti.

Be to, kaltinamoji N. L. apgaule gavo kreditą, o būtent:

tam, kad iš AB „SEB“ banko, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Gedimino pr. 12, Vilniaus m., gautų papildomą 34129,94 EUR (117843,86 Lt) kreditą namo, esančio Jakų km. Klaipėdos r., statybos galutiniam užbaigimui kartu su S. R., nesupratusia N. L. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2008-07-22 AB „SEB“ banko Klaipėdos filialo privačių klientų vadybininkui T. S. pateikė paraišką papildomam kreditui gauti, paraiškoje nurodydama, kad jos mėnesinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius yra 2996,8 Lt, taip pat prie paraiškos pridėdama pagamintą netikrą A. T. IĮ 2008-07-22 pažymą iš A. T. IĮ, įm. k. (duomenys neskelbtini) apie N. L. gaunamą 4000 Lt mėnesinį darbo užmokestį, kurioje N. L. parašu ir A. T., nesupratusio pastarosios nusikalstamos veikos pobūdžio, parašu ir įmonės antspaudu patvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie N. L. gaunamą darbo užmokestį. Po ko banko darbuotojas T. S. pateikė N. L. ir S. R. paraišką gauti kreditui su N. L. padidintą darbo užmokestį patvirtinančiais dokumentais svarstymui AB „SEB“ banko Klaipėdos filialo Kreditų suteikimo komitetui, kuris suklaidintas pateiktų dokumentų teisingumu, AB „SEB“ banko vardu leido suteikti N. L. ir S. R. papildomą 34129,94 EUR (117843,86 Lt) kreditą. Dėl ko, 2008-07-25 N. L. ir S. R. atvyko į AB „SEB“ banko Klaipėdos filialą, esantį Šilutės pl. 2, Klaipėdos m., kur AB „SEB“ banko privačių klientų vadybininkas T. S. su N. L. ir S. R. pasirašė susitarimą pakeisti 2008-04-11 kredito sutarties Nr. 0450818081052-34 sąlygas Nr. 3, kurio pagrindu N. L., panaudojusiai apgaulę ir S. R., nesupratusiai N. L. nusikalstamų veiksmų pobūdžio buvo suteiktas papildomas 34129,94 EUR (117843,86 Lt) kreditas.

Kaltinamoji N. L. kalta dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų neprisipažino ir parodė, kad dirbo A. T. IĮ nuo 1997-04-02 iki 2009-08-25. Į Londoną dirbti išvyko 2009-08-15, A. T. oficialiai ją iš įmonės atleido 2009-08-25. A. T. buvo bendrovės savininkas, kasininkas. Kai pradėjo dirbti įmonėje, jos pareigos buvo buhalterės, darbo užmokestis buvo minimalus. Ji, kaip buhalterė, buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos vedimą: suvesdavo pirminius apskaitos dokumentus į registrus, išrašydavo sąskaitas klientams, sudarydavo ir teikdavo deklaracijas VMI, pranešimus Sodrai. Kai ji sudarydavo deklaracijas VMI, pranešimus Sodrai, jas pateikdavo susipažinti ir pasirašyti A. T., ir jo pasirašytus dokumentus pateikdavo valstybinėms institucijoms: deklaracijas VMI teikdavo elektroniniu būdu, pranešimus Sodrai pildydavo popieriniu variantu. Materialinės atsakomybės sutarties nebuvo pasirašiusi. 2009-08-15 išvykdama į užsienį ir tuo pačiu išeidama iš darbo nepasirašė jokio buhalterinės apskaitos dokumentų priėmimo-perdavimo akto ir nieko neperdavė A. T., tačiau jokių A. T. IĮ dokumentų ji su savimi nepasiėmė ir jokių dokumentų nesunaikino. Minimalų darbo užmokestį ji gaudavo laikotarpiu nuo 1997 m. iki 2008 metų. 1997-04-02 darbo sutartį Nr. 12 ranka užpildė ji. Joje buvo numatyta, kad jai darbo užmokestis bus mokamas du kartus per mėnesį 5 ir 20 dienomis. Kartais jai darbo užmokestis buvo išmokamas per du kartus, o kartais raštu paprašius jai darbo užmokestį išmokėdavo per vieną kartą. Darbo užmokestis buvo išmokamas grynaisiais pinigais, juos išmokėdavo A. T. pagal kasos išlaidų orderius, ir ji pasirašydavo darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraštyje. 2008 metų pradžioje ji pradėjo prašyti A. T., kad jis pakeltų jai darbo užmokestį ir paaukštintų ją pareigose. A. T. pasakė, kad sutiks pakelti darbo užmokestį tik tuo atveju, jei 50 procentų Sodros užmokesčio, kurį jis turi mokėti Sodrai susimokės ji pati. A. T. tarp buhalterinės apskaitos dokumentų neatrado jos 1997-04-02 darbo sutarties Nr. 12, todėl 2008 m. balandžio mėnesį A. T. atspausdino kompiuteriu 1997-04-02 darbo sutartį Nr. 12. Ji nepastebėjo, kad atspausdintoje darbo sutartyje buvo įrašytas ne jos asmens kodas ir ne jos darbo pažymėjimo numeris. Pagal pakeistą darbo sutartį jos pareigos tapo vyr. buhalterės ir darbo užmokestis nustatytas 4000 Lt išmokant darbo užmokestį 2 kartus per mėnesį 5 ir 20 dienomis. Nuo 2008-04-01 darbo užmokestis jai buvo visada išmokamas 2 kartus per mėnesį. Darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiuose, kuriuos pateikė A. T. IĮ yra parodyta, kad jai išmokamas darbo užmokestis yra 1000 Lt, tačiau tai būdavo tik avansas, likusius 3000 Lt jai išmokėdavo A. T. 20 dieną arba keliomis dienomis vėliau. Darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiai būdavo pildomi du kartus per mėnesį. A. T. IĮ turėjo du antspaudus: vieną herbinį-bankinį, o kitą dokumentams, jie buvo laikomi A. T. darbo kabinete, užrakinti stalo stalčiuje, jei reikėdavo patvirtinti dokumentus, ji nunešdavo juos A. T. ir jis uždėdavo ant dokumentų antspaudus. Pati antspaudais laisvai nedisponavo. 2007 metais pasiėmė paskolą iš AB „SEB“ banko žemės sklypui Jakuose pirkti, vėliau 2008-06-27 pasiėmė papildomą paskolą 116326,45 Lt ir pateikė pažymas apie savo padidintą darbo užmokestį. Ji paprašė, kad šias pažymas surašytų ir atspausdintų A. T., jis jas padarė ir atspausdino, patvirtino parašais ir antspaudais.

Liudytojas T. S. parodė, kad jis yra N. L. ir S. R. asmeninis vadybininkas banke, kuris yra paskiriamas klientui, turinčiam paskolą AB „SEB“ banke. 2008 m., tikslios datos neprisimena, N. L. ir S. R. pateikė AB bankui „SEB“ paraišką gauti kreditą sklypo pirkimui. Pamena, kad N. L. pateikė bankui visus dokumentus paskolai gauti. Kokiais dokumentais bankas vadovavosi, jis tiksliai neprisimena. 2008 m. N. L. prašė paskolos būstui įsigyti. Du kartus N. L. prašymu bankas didino paskolos sumą. N. L. bankui pateikė darbo sutartį ir pažymą apie darbo užmokestį. Pamena, kad pažymoje buvo nurodyta, kad N. L. darbo užmokestis yra apie 3000 Lt. Tuo metu, tai buvo įprastas buhalterio darbo užmokestis, todėl jokių įtarimų nekilo. N. L., norėdama gauti didesnę paskolą, antrą kartą vėl pateikė pažymas apie darbo užmokestį, kurios buvo pasirašytos darbdavio ir vyr. buhalterės. N. L. pateikti dokumentai buvo tvarkingi, todėl bankui dėl jų tikrumo nekilo abejonių. Kredito suma buvo apie 80000 Lt.

Liudytoja S. R. parodė, kad ji kartu su N. L. yra paėmusi paskolą iš banko. N. L. ir ji paėmė kreditą žemės sklypui pirkti, o vėliau paėmė paskolą ir namo statybai. Kadangi N. L. pritrūko darbo užmokesčio, kad gautų kreditą, ji paprašė jos būti bendraskole. Jos atlyginimas tuo metu buvo 1500 Lt. Ji taip pat pateikė bankui dokumentus, patvirtinančius jos pajamas. Kokius dokumentus konkrečiai pateikė N. L. ji nežino. Iš banko buvo paimta 350000 Lt paskola. Pamena, kad jai N. L. sakiusi, kad už buhalterės darbą A. T. įmonėje ji gaudavo 4000 Lt, o ji (S. R.) gaudavo 2500 Lt, nes turėjo mažiau patirties. Ar A. L. buvo mokamas darbo užmokestis vieną kartą per mėnesį, ji nežino. Mėnesio pabaigoje N. L. pervesdavo reikiamą sumą bankui. Ji žino, kad A. T. buvo supykęs ant N. L., jai sakė, kad N. L. buhalterijoje pridariusi daug klaidų. Pamena, kad N. L. turėjo gal rankos, o gal kojos traumą. N. L. visada žadėjo išeiti iš A. T. įmonės, jai sakė, kad A. T. nesuteikia jai atostogų. Kiek ji gavusi pinigų už automobilio nuomą, ji nežino.

Liudytoja A. R. parodė, kad ji pažįsta A. T. ir A. L.. Kai N. L. buvo sulūžusi koja, ji gyvena pas savo dukrą S. R.. A. T. buvo atvykęs, kai N. L. turėjo nedarbingumą, jis jai atveždavo pasirašyti įmonės dokumentus. N. L. jai gyrėsi, kad A. T. jai pakėlė atlyginimą ir dabar jos darbo užmokestis bus 4000 Lt. Ji pati matė tą sutartį, ji buvo atspausdinta kompiuteriu, patvirtinta parašais ir antspaudu. Su A. T. apie atlyginimo padidinimą nekalbėjo. Kadangi ji yra buhalterinės apskaitos ir analizės specialistė, ji žino, kad darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį, vedami du žiniaraščiai. Visas buhalterijos vedimas įmonėje priklauso nuo įmonės vidinės tvarkos. Norint, kad viskas atsispindėtų viename žiniaraštyje, darbuotojas turi atsisakyti avanso. Jai yra žinoma, kad N. L. kartu su jos dukra ėmė paskolą iš banko žemės sklypo įsigijimui ir gyvenamojo namo statybai. Žino, kad N. L. buvo įsteigusi individualią įmonę, buvo įdarbinusi žmonių, jos pačios dukra dirba toje įmonėje buhaltere. Jai yra žinoma, kad N. L. gavo virš 1000,00 Lt iš įmonės automobilio nuomai. Jai žinoma, kad N. L. iš Lietuvos išvyko dėl savo sveikatos būklės. Kada A. T. įmonė įsigijo „Rivilės“ programą ji nežino. N. L. išvykus jos SIM kortelę perdavė Staseliui. Pareiškimą išeiti iš darbo matė ir pati padėjo jai parašyti, nes N. L. tuo metu buvo susilaužiusi ranką. Neprisimena, ar pareiškimas buvo išsiųstas paštu. Dėl nedarbingumo pažymėjimo pateikimo darbdaviui, ji nieko negali pasakyti. Kadangi spausdintuvo ji neturi, prašymą galimai išsiuntė elektroniniu paštu vienai iš savo dukterų, kuri gyvena Plungėje.

Liudytoja L. Š. parodė, kad ji dirba UAB „Anvita“. 2009 m. rugpjūčio pabaigoje į jų bendrovę kreipėsi A. T. prašydamas atlikti reviziją jo įmonėje ir atkurti penkerių metų laikotarpio buhalterinius dokumentus. Jokių dokumentų, susijusių su atsiskaitymų su darbuotojais, ji nerado. Kai buvo sutvarkytos pirminės deklaracijos ir patikrinti įmonėje priimti darbuotojai, rasti tam tikri neatitikimai. Nepateiktos europinės deklaracijos, be to, darbo užmokesčio žiniaraščiuose rasti įvairūs netikslumai, reikėjo atstatyti atostogų prašymus. Atlikus patikrinimą, ji surašė pažymą, kurią A. T. nusiuntė N. L. susipažinimui. Iš viso įmonės patikrinimą atliko penki darbuotojai. Po to, visi darbuotojai pateikė savo tyrimo išvadas. Patikslinimus darė vienu metu, suvedus visus reikiamus dokumentus. Iš dokumentų matė, kad į įmonę buvo priimti darbuotojai už minimalų vidutinį darbo užmokestį, bet pasikeitus įmonės tvarkai, jiems buvo mokamas didesnis nei minimalus darbo užmokestis, atlyginimas. N. L. kompensacija už nepanaudotas atostogas, buvo paskaičiuota apie 1000 Lt, atsižvelgiant į pastarosios prašymą, kaltinamajai atsiskaitymas buvo padarytas bankiniu pavedimu. Teko vykti į archyvą, ieškoti dokumentų, kreipėsi į Sodrą. Gavus visus dokumentus atkūrė A. T. įmonės buhalterinę apskaitą. Permokėtos sumos buvo priskaitytos kaip nuostolis įmonei, įskaitant ir pajamų mokestį. Permokėta suma buvo grąžinta Sodrai, nes Sodra buvo pateikusi pretenziją. A. T. išsiuntė pretenziją N. L., jis tikėjosi, kad ji atvyks ir pasiaiškins, tačiau N. L. su įmonės vadovu susisiekti nebandė. 2010 m. buvo atliktas mokesčių inspekcijos patikrinimas, kuri tikrino ataskaitinį laikotarpį už 2008-2009 metus. Po patikrinimo buvo konstatuota, kad pažeidimų įmonėje nėra. Nebuvo rasti buhalterinės apskaitos registrai ir likučiai. Matė, kad A. T. įmonės dokumentus laikė garaže įrengtuose stelažuose, tačiau tarp jų buhalterinių registrų nebuvo. Buhalteriniai registrai turi būti pasirašytinai perduoti buhalteriui, o jei jo nėra – savininkui. Matė susirašinėjimą, iš kurio buvo matyti, kad buhalterė pabėgo, neperdavusi ir nesutvarkiusi įmonės dokumentų, nepadariusi dokumentų perdavimo. Buhalteriniai registrai turėjo būti pas buhalterę, jei įmonėje ji yra vienintelė. Be to, pats A. T. jai sakė, kad buhalterė pabėgo ir neperdavė jokių buhalterinių dokumentų. Jei N. L. būtų perdavusi dokumentus 2009 m., tai ji turėjo perduoti juos ir 2008 m. Buhalterinė programa buvo buhalterės kompiuteryje, tačiau N. L. šios programos neįsisavino. N. L. darbo metu buhalterija buvo vedama netvarkingai. Išeinant iš darbo N. L. privalėjo perduoti visus buhalterinius dokumentus, tačiau ji to nepadarė. Darbo užmokesčių žiniaraščius ji matė, todėl žino, kad N. L. darbo užmokestis A. T. įmonėje buvo 1000 Lt. Jai taip pat žinoma, kad įmonėje buvo mokamas darbo užmokestis tik vieną kartą per mėnesį darbuotojų prašymu, avansai mokami nebuvo. Ar tarp buhalterinių dokumentų buvo N. L. prašymas mokėti jai darbo užmokestį vieną kartą per mėnesį, ji neatsimena. Avansinis mokėjimas negali būti 3000 Lt, nes avansą sudaro ne daugiau kaip 50 procentų darbo užmokesčio. Darbo sutartys įmonėje buvo, iki 2006 m. jos buvo užpildytos ranka, jas pildė vienas ir tas pats žmogus. Vėliau darbo sutartys buvo spausdinamos kompiuteriu. Bylos buvo suformuotos ne taip, kaip turėjo būti, jose trūko duomenų. Darbo užmokestis du kartus per mėnesį niekam nebuvo mokamas. Jei darbo užmokestis mokamas du kartus, turėjo būti du žiniaraščiai, taip pat žiniaraštyje turi būti grafa, nurodanti, kad mokamas avansas. Tikrinimo metu nerasti metiniai registrai, kompiuteryje nebuvo visos informacijos, todėl jų įmonė atstatė pilnus dokumentų registrus.

Liudytojas R. B. parodė, kad jis dirbo A. T. įmonėje vadybininku. Jam buvo mokamas 1500 Lt darbo užmokestis. Jam pažymą apie pajamas, kurią jis teikė bankui dėl kredito gavimo, darė buhalterė, o pasirašė direktorius A. T.. Darbo užmokestis jam buvo mokamas vieną kartą per mėnesį. Jis atsimena, kad N. L. dirbo, kai jai buvo sužalota kairė ranka. Nežino, ar N. L. turėjo įmonės patalpų raktus. Kai reikėdavo dirbti savaitgaliais, įmonės patalpas atrakindavo įmonės mechanikas S. B.. Ar kas nors naudojosi N. L. kompiuteriu nežino. Slaptažodžio kompiuteryje nebuvo. Ar N. L. disponavo įmonės blankais nežino. Pažymoje, kur nurodyta R. B., parašas ne jo.

Liudytoja R. T. parodė, kad ji A. T. individualioje įmonėje dirba sekretore. Darbo sutartį su ja sudarė N. L.. Ar ši darbo sutartis buvo surašyta ranka, ar spausdinta kompiuteriu, nepamena. Ar pakeitimai darbo sutartyje buvo parašyti ranka, ar spausdinti kompiuteriu, taip pat nepamena. Ji įmonėje gaudavo minimalų darbo užmokestį. Kitų darbuotojų darbo užmokesčio dydžių, ji nežino. Kai jai reikėjo pažymos apie darbo užmokestį, ją parengė įmonės buhalterė. Įmonės antspaudą turėjo N. L., kurį laikydavo savo darbo vietoje, (duomenys neskelbtini), ant stalo. Jai žinoma, kad A. T. N. L. mokėjo nedidelę algą, vėliau ją padidino. N. L. turėjo įmonės patalpų raktus. Ji laisvai galėjo disponuoti įmonės dokumentais, sąskaitomis. Į darbą N. L. visada ateidavo pirma. A. T. įmonės raktus pasiimdavo, kai jam jų reikėdavo, o vėliau vėl grąžindavo.

Liudytoja I. Ž. parodė, kad ji dirbo UAB „Intrama“ direktore. Šios įmonės veikla – transporto priemonių prekyba. N. L. dirbo jos vadovaujamoje įmonėje nuo 2006-02-13 iki 2009 m. liepos mėn. vyriausiąja finansininke. Kokį atlyginimą ji jai mokėjusi, nepamena. Ji į įmonę ateidavo tik trumpam, viską atlikdavo A. T. įmonėje. Nedarbingumo pažymėjimuose prie nurodytų numerių buvo ne jos parašai. 2009 m., kada tiksliai nepamena, N. L. nebeatvyko į įmonę tvarkyti buhalterijos, apie savo neatvykimą ji niekam nepranešė. Visi dokumentai liko pas N. L.. Vėliau jie buvo atkurti. Kadangi N. L. į darbą neatėjo be pateisinamų priežasčių, todėl ji buvo atleista iš įmonės. Jai žinoma, kad N. L. sirgo, ji buvo susilaužiusi koją, o kartą buvo atėjusi sumušta. Darbo sutartis spausdindavo buhalterė, pakeitimus ranka įrašydavo taip pat ji. Įmonės antspaudas būdavo stalčiuje, ji pati ant dokumentų antspaudų nedėjo, galimai, kas nors paėmė ir uždėjo.

Liudytojas K. T. parodė, kad jis dirba A. T. įmonėje vadybininku. Jo darbo užmokestis buvo 2000 Lt. Darbo užmokestis jam buvo pervedamas į jo sąskaitą. Be to, jis gaudavo ir už automobilio nuomą. Kai dirbo N. L. darbo užmokestis buvo 1000 Lt ir dar gaudavo už automobilio nuomą. Darbo užmokestį gaudavo vieną kartą per mėnesį. Įmonės savininkas kas mėnesį atnešdavo darbo užmokesčio žiniaraštį, kuriame jis pasirašydavo. Darbo užmokesčio žurnale buvo išvardinti visi darbuotojai. Pažymą apie pajamas, kurią jis turėjo pateikti bankui, išrašė N. L., o kas joje pasirašė, jis nežinąs. Jam žinoma, kad vieną dieną N. L. nepasirodė darbe. Skambino jai telefonu, tačiau N. L. telefonas buvo išjungtas. Vėliau gavo jos laišką, kuriame ji nurodė, kad išvyksta į Šveicariją gydytis. Prieš tai N. L. nieko nesakė, kad neatvyks į darbą. Darbo kompiuteryje, kuriuo naudojosi N. L., buhalterinių duomenų nebebuvo, todėl buvo kviesta policija, o po kurio laiko duomenys buvo atkurti. Kai gavo N. L. laišką apie neatvykimą į darbą, darbe esantį kompiuterį įjungė neiškarto. Kai įjungė kompiuterį, pamatė, kad kompiuterio darbalaukis buvo visiškai tuščias, tačiau matė, kad kai dirbo N. L., jos darbalaukyje buvo dokumentų failų. Jis nežino, kad N. L. būtų susilaužiusi koją ar ranką. N. L. turėjo įmonės raktus, saugos sistemos kodą. Būdavo atvejų, kai A. T., jis ir N. L. atvažiuodavo į įmonę savaitgaliais dirbti. Kiek jam žinoma, N. L. įmonėje išrašinėdavo sąskaitas, darydavo pavedimus bankui, skaičiuodavo darbuotojams darbo užmokestį. Jis nežino, ar 2009 m. liepos mėn. N. L. išrašinėjo sąskaitas, tvarkydavo dokumentus, susijusius su darbuotojų įdarbinimu. Darbo sutartys būdavo pildomos ranka, o vėliau – kompiuteriu, jas pildydavo N. L.. Įmonės antspaudas būdavo ant A. L. stalo, o juo naudojosi visi, tačiau N. L. juo naudojosi dažniausiai. Bankinius pavedimus atlikdavo N. L., ji turėjo generatorių, kuris buvo išduotas A. T. vardu. Įmonės dokumentus archyvuodavo garaže, kur tiksliai buvo garažas jis nežino. Teigia, kad N. L. sirgo pakankamai dažnai. Nepastebėjo, kad N. L. neštųsi namo buhalterinius dokumentus. Įmonės buhalterės ruošdavo ir vadovo įsakymų projektus.

Liudytoja R. R. parodė, kad ji dažnai atvažiuodavo pas mamą A. R., kuri gyveno Klaipėdoje. Matė, kad N. L. yra susilaužiusi ranką. Kadangi N. L. spausdintuvo neturėjo, ji nusiveždavo pas save namo į Plungę reikalingus atspausdinti dokumentus ir juos atspausdindavo. Vieną dieną, tiksliai datos nepamena, ji savo elektroniniame pašte rado dokumentus, kuriuos N. L. prašė atspausdinti. Dokumentus atspausdino, nuvežė į Klaipėdą N. L.. Ji pamena, kad vienas iš dokumentų buvo prašymas, atspausdintas dviejuose lapuose.

Liudytojas S. B. parodė, kad kai vieną dieną atvyko į darbą sužinojo, kad iš N. L. kompiuterio buvo ištrinta informacija. Apie tai, kad N. L. ketina nebedirbti bendrovėje niekas nežinojo. Buvo atvejų, kad buhalterinius dokumentus N. L., jis veždavo į namus. Kada tiksliai vežė tuos dokumentus, jis neprisimena, tačiau pamena, kad ji tuo metu sirgo. Bendrovės raktus turėjo ir iki šiol turi. Dėl raktų laikymo tvarkos jokio direktoriaus įsakymo nebuvo. N. L. visada būdavo darbe. Bendrovės antspaudai būdavo ant N. L. stalo.

Liudytojas J. N. parodė, kad buhalterę N. L. yra matęs gal du kartus. Jo darbo sutartis buvo spausdinta, tačiau kas ją rengė jis nežino. Darbo užmokestį gaudavo vieną kartą per mėnesį. Kai kada darbo užmokestis buvo mokamas grynaisiais pinigais, o kai kada – pervedamas per banko sąskaitą. Kai gaudavo atlyginimą, pasirašydavo lapelyje.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinių tyrimo biuro objektų kriminalistinių tyrimo poskyrio specialistė I. A. paaiškino, kad jai žinoma, kad darbuotojui S. išėjus kasmetinių atostogų, jam buvo nepriskaičiuoti atostoginiai žiniaraščiuose, t.y. buvo nurodytas tik jo darbo užmokestis, o atostoginiai žiniaraščiuose neatsispindėjo. Nuo 1999-01-07 iki 1999-01-20 jis atostogavo. 2006-09-29 A. T. įsakymu N. L. buvo nustatytas 1000 Lt darbo užmokestis. Atlikdama ekspertizę, ji tikrino žiniaraščius, o rezultatus užfiksavo išvadoje, nurodant, kad buvo fiksuojami neatvykimai į darbą dėl ligos. Darbo apskaitos žiniaraštyje buvo nurodytas ilgesnis nedarbingumo laikotarpis. Dokumentų tyrimo rezultatai užfiksuoti specialisto išvadoje. Darbo užmokesčio mokėjimai nebuvo tirti. Tyrimas buvo atliekamas pagal pateiktus klausimus. Kai darbuotojams mokamas avansas, tai gali būti sudaromas avansinis žiniaraštis, o po to mėnesio gale atimama išmokamo avanso suma. Įstatymas numato darbo užmokestį mokėti du kartus per mėnesį, jei darbuotojas pageidauja darbo užmokestį gauti vieną kartą, jis turi parašyti prašymą darbdaviui. Tokio N. L. prašymo tarp pateiktų tyrimui dokumentų nebuvo. Su 2006-09-29 A. T. įsakymu A. L. nebuvo supažindinta pasirašytinai. Žiniaraščius pasirašo tas, kas jį sudaro, t.y. vyriausioji buhalterė, o patvirtina vadovas, be to, jame turi pasirašyti ir tas, kuris išmoka pinigus. Nepamena, ar N. L. yra pasirašiusi birželio ir liepos žiniaraščiuose. Žiniaraščiuose grafos, susijusios su avansiniais mokėjimais, nebuvo, todėl ji sprendžia, kad avansas N. L. mokamas nebuvo. Buhalteriai nebūtinai turi pasirašyti įmonėje individualios materialinės atsakomybės sutartis, nebent darbo sutarties šalys būtų nusprendusios kitaip. Jei įmonės vadovas nustatė įmonėje dokumentų saugojimo tvarką, ir jei tokios tvarkos nėra, atsakingas yra vadovas. Pažymi, kad įstatymas numato, kad einamus dokumentus iki atskaitomybės juos saugo vyriausiasis finansininkas.

Civilinio ieškovo atstovas A. T. parodė, kad 2009-08-15 buvo įprasta darbo diena, kai paskutinį kartą matė N. L.. Pirmadienį ji į darbą neatvyko, apie tai, kad neatvyks – iš anksto nepranešė. Jis palaukė iki pietų, o po to paskambino, jos telefonas buvo išjungtas. N. L. gyveno su S. R., todėl jos paklausė, kur yra N. L., tačiau ji nežinojo. Tuomet jis pasiuntė mechaniką nuvykti į N. L. namus ir pažiūrėti, tačiau jis jos nerado. Pasikalbėjus su S. R., paaiškėjo, kad N. L. išvyko į Šveicariją gydytis. Po kelių dienų, jis gavo N. L. laišką, kuriame ji prašė atleisti ją iš darbo, jame taip pat buvo paskaičiuotos sumos už jos nepanaudotas atostogas. N. L. prašymą dėl atleidimo iš darbo gavo po kelių dienų registruotu laišku. Kuomet įjungė N. L. kompiuterį, pamatė, kad jame nėra jokios informacijos. Nebuvo didžiosios knygos, kitų buhalterinių dokumentų. Tuo metu įmonės skoliniai įsipareigojimai siekė apie 10 milijonų litų. Maždaug per 1,5 metų įmonės buhalterinė apskaita buvo atstatyta. Buhalterinėje apskaitoje buvo daug klaidų ir trūkumų. N. L. dėl paskolos buvo pasididinusi darbo užmokestį, tačiau apie tai jie nėra nekalbėję, ar taręsi. Bendrovės spaudas buvo visiems prieinamoje vietoje, nes seifo įmonėje nebuvo. N. L. jo parašus gavo gudrumu. Kiti parašai ant dokumentų padirbti. N. L. rašė skundus su J. N. asmens kodu, darbo sutartis sudarinėdavo paskubomis, darė daug klaidų. N. L. darbo sutartis rašydavo ranka, o jis pasirašydavo. Jis tik su darbuotojais aptardavo darbo sąlygas. Jokio įsakymo dėl darbo užmokesčio pakeitimo, jis nebuvo priėmęs. Atlyginimas darbuotojams buvo mokamas vieną kartą per mėnesį. Paprastai darbo užmokestis buvo mokamas pavedimu, tačiau kai kuriems darbuotojams pageidaujant, mokėdavo grynaisiais, o N. L. sutvarkydavo reikiamus dokumentus. Kartais darbo užmokesčio žurnalas būdavo pas N. L., kartais – pas jį. N. L. avansas nebuvo mokamas, tai rodo ir žiniaraštis. Kompensaciją už nepanaudotas atostogas N. L. išmokėjo didesnę nei priklausė. Vėliau auditas tas sumas perskaičiavo. 2008 m. daugelis darbuotojų kreipėsi dėl pažymos apie jų uždarbį, tačiau N. L. tokia pažyma nebuvo išduota. Tokias pažymas N. L. pasidarė pati jas klastodama. N. L. laidavimo sutarties pagrindu yra davęs apie 5000,00-6000,00 Lt, jie jam nėra grąžinti. Apie 2008 m. liepos mėn., rugpjūčio mėnesių nedarbingumus, jis nežinojo. N. L. bet kada galėjo ateiti į biurą savarankiškai. Jokių dokumentų N. L. į namus jis nevežė. Įsakymų projektus darydavo N. L.. Darbo užmokestis N. L. buvo keliamas iki 1000,00 Lt. Buvo keletas darbuotojų, kurių darbo užmokestis buvo apie 4000,00 Lt, tačiau N. L. tokio atlyginimo negaudavo. Kadangi Sodrai už N. L. sumokėjo 5952,96 Lt, dėl ko patyrė nuostolių, todėl prašo šią sumą priteisti iš N. L..

Kaltinamosios kaltę be aukščiau ištirtų asmenų parodymų patvirtina ir rašytiniai įrodymai.

2010-03-03 A. T. įmonės pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų sutvarkymo ir apskaitos duomenų patikslinimo akte konstatuota, kad UAB „Anvita“ pagal sutartį Nr. 2009/09-02 DR dėl A. T. IĮ pateiktų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų už 2005-2008 m. ir 2009 m. 1-8 mėn. suvedimo į buhalterinės apskaitos registrus ir jų sutikrinimo su pateiktomis VMI ir VSDFV Klaipėdos skyriui ataskaitomis, deklaracijomis nustatė, kad darbuotojams darbo užmokesčio priskaitymai rasti bendruose lapuose kasos dokumentų bylose, iš kurių suformavo darbuotojų asmens korteles už 2005-2009 m. Tikrinimo metu nustatė socialinio draudimo priskaitymų neatitikimus už 2008 m. II, III, IV, 2009 m. I ketvirčius. Buhalterė N. L. 2008 m. Sodros ataskaitose parodė 17671,88 Lt sau didesnes draudžiamąsias pajamas ir 6132,14 Lt padidino socialinio draudimo įmokų sumą. 2009 m. I ketvirtyje darbuotojui E. S. parodė 994,68 Lt mažesnę draudžiamųjų pajamų sumą ir 398,87 Lt sumažino socialines draudimo įmokas (1 t., b. l. 16-17).

2010-07-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad A. T. pateikė N. L. 1997-04-02 darbo sutarties Nr. 12 originalą, kuris apžiūrėtas 2011-07-18 apžiūros protokolu bei pateikti apžiūros rezultatai (1 t., b. l. 36-38; 4 t., b. l. 144-147).

2009-09-21 antstolės L. N. kontoros faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 65/09-18 konstatuota, jog 2009-08-21, 14 val. 20 min. nustatytas A. T. IĮ buhalterės N. L. naudotame kompiuteryje didelis ištrintų Word, Excel formatų dokumentų kiekis (1 t., b. l. 70-107).

2010-08-23 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad liudytoja L. Š. ikiteisminiam tyrimui pateikė A. T. IĮ darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščius už laikotarpį nuo 2008 m. sausio mėnesio iki 2009 m. liepos mėnesio, kuriuose N. L. priskaitytas mėnesinis darbo užmokestis 1000 Lt, prie N. L. pavardės padėti parašai, kad darbo užmokestis jai buvo išmokėtas (1 t., b. l. 152-170).

2011-02-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad liudytoja L. Š. pateikė N. L. ieškinį, prie kurio priedų buvo pridėtas 2010-05-06 raštas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, kuriame nurodyta, kad atlikus A. T. IĮ draudžiamųjų pajamų tikslinimą už 2008 m. II-III-IV ketvirčius nustatyta, kad N. L. už nedarbingumo laikotarpius nuo 2008-09-08 iki 2008-10-06, 2008-10-21 iki 2008-11-17, 2008-12-16 iki 2009-01-03, 2009-02-21 iki 2009-03-27, 2009-06-30 iki 2009-08-17 yra permokėta 5952,96 Lt ligos pašalpos (2 t., b. l. 162).

2011-02-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad liudytoja L. Š. pateikė N. L. ieškinį, prie kurio priedų buvo pridėti 2010 m. balandžio 29-30 d. VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimai dėl N. L. ligos pašalpos permokos nustatymo (2 t., b. l. 163-168).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2011-02-18 raštu Nr. (9.254) SI1-6669 informavo, kad į N. L. banko sąskaitą (kortelės Nr. 4790752000033037) 2008-10-29 pervesta 1220,94 Lt ligos pašalpa, 2008-12-04 pervesta 2338,07 Lt, 2009-02-05 pervesta 1143,70 Lt, 2009-04-17 pervesta 2793,22 Lt, 2009-08-10 pervesta 1843,78 Lt, 2009-09-04 pervesta 1518,40 Lt VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimai ir raštas apžiūrėti 2011-05-12 apžiūros protokolu. N. L. išmokėtos ligos pašalpos permoką 5952,96 Lt grąžino A. T. individuali įmonė (3 t. b. l. 2, 3-6).

2011-07-21 UAB „Anvita“ raštu nustatyta, kad N. L. nedarbingumo pažymėjime Nr. 4777267 už dvi darbo dienas nuo darbdavio sąskaitos turėjo buvo nuskaičiuota 82,26 Lt, nedarbingumo pažymėjime Nr. 4777489 - 80,57 Lt, nedarbingumo pažymėjime Nr. 5080047 - 83,71 Lt, nedarbingumo pažymėjime Nr. 5715599 - 82,84 Lt (3 t., b. l. 12-13).

2010-08-23 VSDFV Klaipėdos skyriaus raštu Nr.(8.42)SI1-25665 nustatyta, kad pateikti A. T. IĮ SAM pranešimai apie apdraustuosius už ataskaitinius 2008 m. I-IV ketvirčius, 2009 m. I-IV ketvirčius ir jų priedai (formos SAMF4, SAM3SD). (3 t., b. l. 15-104).

2010-10-20 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad VSDFV Klaipėdos skyrius pateikė N. L. nedarbingumo pažymėjimų Nr. 4777267, Nr. 4777489, Nr. 5080047, Nr. 5286213, Nr. 5473768, Nr. 5715599, Nr. 5715755, originalus (3 t., b. l. 105-114).

2010-08-17 Klaipėdos apskrities VMI raštais Nr. (18.17) L2-6071, 2010-08-24 Nr. (18.17)-L2-6176 nustatyta, kad pateikti A. T. IĮ metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos išrašai iš elektroninio deklaravimo sistemos už 2008-2009 metus (3 t., b. l. 116-177; 4 t., b. l. 2-98).

2011-07-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo raštu nustatyta, kad N. L. 1997-04-02 darbo sutarties Nr. 12 originalą prie civilinės bylos Nr. 2-10668-323/2010 parengiamojo posėdžio metu pateikė advokatas P. R. M. (4 t., b. l. 149).

2011-05-25 poėmio protokolu nustatyta, kad iš Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-10668-323/2010 paimtas N. L. 1997-04-02 darbo sutarties Nr. 12 originalas, kuris apžiūrėtas 2011-07-18 ir apžiūros rezultatai užfiksuoti apžiūros protokolu (4 t., b. l. 139-143, 144-147).

2010-11-08 AB „SEB“ banko raštu, 2011-07-19 apžiūros protokolu nustatyta, kad pateikiamas N. L. banko sąskaitos Nr. LT177044000226626036 išrašas, kuris apžiūrėtas, o jo apžiūros rezultatai pateikiami protokole (5 t., b. l. 11-46, 55-57).

2011-03-21 AB „SEB“ banko raštu nustatyta, kad bankas pateikė dokumentus apie N. L. ir S. R. nuo 2007-01-01 iki 2011-02-14 turėtus kreditus AB SEB banke, N. L. ir S. R. kredito paraiškas, kredito sutartis, bei dokumentus pridėtus prie paraiškų - 1997-04-02 N. L. darbo sutartis Nr. 12, 2008-10-13, 2008-06-25, 2008-07-22 pažymos iš A. T. IĮ (5 t., b. l. 96).

2007-08-06 SEB kredito sutartimi nustatyta, kad bankas N. L. ir S. R. suteikė 52261,78 EUR, t.y. 180000 Lt, dydžio kreditą žemės sklypo pirkimui (5 t., b. l. 146 - 148).

2007-08-01 kredito paraiška nustatyta, kad N. L. ir S. R. pateikė bankui „SEB“ paraišką 180000 Lt dydžio kreditui žemės sklypo pirkimui (5 t., b. l. 149).

2007-08-07 pirkimo - pardavimo sutartimi nustatyta, kad N. L. ir S. R. įsigijo bendrosios dalinės nuosavybės teise, lygiomis dalimis, po1/2 dalį Klaipėdos raj. sav., Jakų kaime žemės sklypą (5 t., b. l. 153 – 158).

2007-08-07 nekilnojamojo daikto priėmimo – perdavimo nuosavybės aktu nustatyta, kad pardavėja P. S. perdavė Klaipėdos raj. sav., Jakų kaime žemės sklypą, o N. L. ir S. R. jį priėmė (5 t., b. l. 159 – 160).

2007-08-13 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pažymėjimu apie nekilnojamojo turto registre pažymėjimu nustatyta, kad žemės sklypas, esantis Klaipėdos raj. sav., Jakų kaime, įregistruotas N. L. ir S. R. vardu ( 5 t., 161, 162).

2007-01-03 automobilio „Peugeot 307“ nuomos sutartimi Nr. 07/01/03 nustatyta, kad S. R. išnuomavo N. L. IĮ automobilį „Peugeot 307“. Sutartyje nurodyta, kad automobilio nuomos mokestis mėnesiui yra 1500 Lt (5 t., b. l. 163, 165).

2007-07-31 A. T. IĮ pažymoje nurodyta, kad A. T. IĮ nuo 1997-04-02 pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. 12 buhalterės pareigose dirbančiai N. L. darbo užmokesčio per paskutinius šešerius mėnesius buvo priskaičiuota ir išmokėta 6283,10 Lt. Pažyma taip pat nustatyta, kad N. L. darbo užmokestis – 1000 Lt per mėnesį (5 t., b. l. 5).

2008-04-11 AB SEB banko kredito sutartimi nustatyta, kad bankas N. L. suteikė 140234,89 EUR, t.y. 482997,01 Lt dydžio kreditą namo pastatymui, namo statybos užbaigimui, kredito pagal kreditavimo sutartį Nr. 0450718073851-34 refinansavimui (6 t., b. l. 34-42).

2008-05-29 susitarimu pakeisti 2008-04-11 kredito sutarties sąlygas nustatyta, kad N. L. ir AB „SEB“ bankas susitarė bankui įkeisti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esantį Jakuose, Klaipėdos raj. (6 t., b. l. 43, 44).

2008-06-27 susitarimu pakeisti 2008-04-11 kredito sutarties sąlygas nustatyta, kad AB „SEB“ bankas N. L. papildomai suteikė 33690,47 EUR dydžio kreditą (6 t., b. l. 45 – 47).

2008-07-25 susitarimu pakeisti 2008-04-11 kredito sutarties sąlygas nustatyta, kad AB „SEB“ bankas N. L. papildomai suteikė 34129,94 EUR dydžio kreditą (6 t., b. l. 48-50).

2011-07-11 poėmio protokolu, 2011-07-19 apžiūros protokolu nustatyta, kad iš AB „SEB“ banko Klaipėdos filialo paimti dokumentai - 2008-06-25 A. T. IĮ pažymos, 2008-06-26, 2008-07-22 kredito paraiškų originalai, kurie apžiūrėti ir apžiūros rezultatai užfiksuoti apžiūros protokolu (7 t., b. l. 17-18, 21-24).

2011-01-10 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinių tyrimo biuro objektų kriminalistinių tyrimo poskyrio specialisto išvada konstatuota, kad pagal A. T. individualios įmonės laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2009-08-01 pateiktus darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščius nustatyta, kad buhalterei N. L. nurodytu laikotarpiu buvo priskaičiuota 15359,54 Lt darbo užmokesčio, atskaičiuota pajamų mokesčio 1997,06 Lt, atskaičiuota Sodros mokesčių 747,81 Lt, išmokėta 12614,67 Lt, iš darbdavio lėšų priskaičiuota VSDF 4840,28 Lt. Ištyrus nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtas A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuotų ir sumokėtą pajamų mokestį (forma FR0573A) deklaracijas už 2008 metus, nustatyta, kad ties N. L., a/k (duomenys neskelbtini) pavarde nurodyti šie duomenys: eilutė A10 išmokėtų apmokestinamųjų išmokų suma 28246,96 Lt, eilutė A12 išskaičiuota pajamų suma 5858 Lt, eilutė A13 į biudžetą sumokėta išskaičiuotų pajamų mokesčio suma 5858 Lt. Tuo tarpu pagal dokumentų apžiūrai pateiktus darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščius už 2008 metus turėjo būti: eilutė A10 išmokėtų apmokestinamųjų išmokų suma 10575,08 Lt, eilutė A12 išskaičiuota pajamų suma 1638,68 Lt, eilutė A13 į biudžetą sumokėta išskaičiuotų pajamų mokesčio suma 1638,68 Lt. Ištyrus apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokų (forma SAM3SD) įrašus nustatyta, kas šiose ataskaitose yra nurodyta apdraustųjų asmenų duomenys, asmens kodas, socialinio draudimo numeris, apdraustojo vardas, pavardė, pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma ir įmokų suma. Ties N. L. pavarde nurodyti sekantys duomenys: 2008 m. I ketv. – eil.A11 (pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma)- 3000 Lt, eil. A12 (įmokų suma)-1041 Lt; 2008 m. II ketv. – eil. A11 (pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma) -12000 Lt, eil. A12 (įmokų suma) - 4164,00 Lt; 2008 m. III ketv. eil. A11 (pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma) -8909,09 Lt, eil.A12 (įmokų suma) -3091,45 Lt; 2008 metų IV ketv. - eil. A11 (pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma) -4337,87 Lt, eilutė A12 (įmokų suma) -1505,24 Lt; 2009 m. I ketv. eil. A11 (pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma)-1832,06 Lt, eil. A12 (įmokų suma) -734,66 Lt; 2009 m. II ketv. eil. A11 - 2952,40 Lt, eil. A12 - 1183,91 Lt. Ištyrus A. T. individualios įmonės laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2009-04-01 pateiktus darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščius nustatyta, kad vairuotojui ekspeditoriui E. S. nurodytu laikotarpiu pagal darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščius buvo priskaičiuota 3777,18 Lt darbo užmokesčio, atskaičiuota pajamų mokesčio 399,92 Lt, atskaičiuota Sodros mokesčių 339,95 Lt, išmokėta 3037,31 Lt, iš darbdavio lėšų priskaičiuota VSDF 1174,71 Lt. Ištyrus A. T. individualios įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2009 m. sausio mėn. nustatyta, kad E. S. laikotarpiu nuo 2009-01-07 iki 2009-01-20 buvo apmokamose atostogose, tačiau buhalterė N. L. darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraštyje už 2009 m. sausio mėn. nepriskaičiavo 691,80 Lt atostoginių. Tokiu būdu, E. S. draudžiamosios pajamos per 2009 metų sausio mėn. turėjo būti 1374,30 (682,50 +691,80) Lt. Ištyrus apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokų (forma SAM3SD) įrašus nustatyta, kas šiose ataskaitose yra nurodyta apdraustųjų asmenų duomenys, asmens kodas, socialinio draudimo numeris, apdraustojo vardas, pavardė, pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma ir įmokų suma. Tokiu būdu, A. T. individualioje įmonės pateiktose ataskaitose prie E. S. pavardės buvo nurodyti sekantys duomenys; 2009 m. I ketv. eil.A11 (pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma)-3474,30 Lt, eil. A12 (įmokų suma) – 1393,20 Lt, turėjo būti nurodyta 2009 I ketv. eil. A11-4468,98 Lt, eil. A12- 1792,07 Lt (7 t., b. l. 50 - 58).

2011-02-01 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. 11K-4(11) konstatuota, kad nedarbingumo pažymėjime Nr. 5473768 rankraštinius įrašus „A. T.“, „I. Ž.“ parašė N. L., nedarbingumo pažymėjime Nr. 5286213 rankraštinius įrašus „A. T.“, „I. Ž.“ parašė ir parašą A. T. vardu pasirašė N. L., nedarbingumo pažymėjime Nr. 5080047 rankraštinius įrašus „A. T.“, „I. Ž.“ parašė ir parašą A. T. vardu pasirašė N. L., nedarbingumo pažymėjime Nr. 4777267 rankraštinius įrašus „A. T.“, „I. Ž.“ parašė ir parašą A. T. vardu pasirašė N. L., nedarbingumo pažymėjime Nr. 5715599 rankraštinius įrašus „A. T.“, „I. Ž.“ parašė ir parašą A. T. ir I. Ž. vardu pasirašė N. L., nedarbingumo pažymėjime Nr. 5715755 parašą A. T. vardu pasirašė N. L., nedarbingumo pažymėjime Nr. 4777489 rankraštinius įrašus „A. T.“, „I. Ž.“ parašė ir parašą A. T. vardu pasirašė N. L. (7 t., b. l. 67-72).

Nedarbingumo pažymėjimuose Nr. 5473768, 5286213, 5080047, 4777267, 5715599, 5715755, (Nr. 4777489 tik A. T. parašą) A. T. ir I. Ž. vardu parašus ir jų vardus bei pavardes parašė ji. Parašus suklastojo, nes kai turėdavo nunešti į Sodrą nedarbingumo pažymėjimus, tuo metu A. T. ir I. Ž. nebūdavo, todėl pasirašydavo už juos. A. T. IĮ antspaudą ant nedarbingumo pažymėjimų uždėdavo K. T., o UAB „Intrama“ antspaudą uždėdavo I. Ž. vyras, kai susitikdavo su juo mieste, pačios I. Ž. nebūdavo ir todėl pasirašydavo už ją ( 8 t., b. l. 58-61, 64-68, 123-124).

2011-09-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad liudytojas A. T. prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė laikotarpio nuo 2008 m. vasario mėn. iki 2009 m. rugpjūčio mėn. kasos išlaidų orderius, pagal kuriuos iš A. T. IĮ kasos buvo išmokėtas darbo užmokestis darbuotojams (9 t., b. l. 42-60).

Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnyje išdėstyta teisės norma saugoja valdymo tvarką nuo dokumentų suklastojimo. Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Netikro dokumento pagaminimas suprantamas kaip pagaminimas visiškai naujo žinomai melagingo dokumento, t. y. tokio, kuris tikrovėje neegzistuoja. Dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą. Netikro ar suklastoto dokumento panaudojimas – kai kaltininkas neteisėtai paleido netikrą ar suklastotą dokumentą į teisinę apyvartą, siekdamas įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes. Netikro ar suklastoto dokumento panaudojimu laikomas tokio dokumento pateikimas valstybinei institucijai, įmonei ar organizacijai, pareigūnui, tarnautojui ar kitiems asmenims. Kadangi nusikaltimo sudėtis formalioji, baigtumui pakanka tik pačios veikos atlikimo. Subjektyviajam šio nusikaltimo požymiui – kaltei yra būdinga tiesioginė tyčia. Tai reiškia, kad pagamindamas netikrą ar klastodamas tikrą dokumentą, jį panaudodamas, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl kurios svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir taip „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Paprastai suklaidinama pateikiant suklastotus dokumentus, liudijančius teisę į turtą, arba tikri kaltininko ketinimai maskuojami suklaidinant dėl esminių sutarties aplinkybių ar asmens identifikacinių duomenų, siekiant apsunkinti sutarties vykdymą ar asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą. Sukčiavimas padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia. Taigi nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą, padaromą tiesiogine tyčia, turi būti neabejotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas suvokė, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas, pateikdamas suklastotus dokumentus, pranešdamas neteisingus duomenis, nutylėdamas bei iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus, numatė, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir norėjo apgaule įgyti svetimą turtą ar teisę į jį.

Lietuvos Respublikos BK 207 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kredito, paskolos, subsidijos, laidavimo ar banko garantijos raštų arba kitų kreditinių įsipareigojimų gavimą apgaule. Apgaulė suprastina kaip veikos padarymo būdas, kurią kaltininkas naudoja norėdamas išgauti teigiamą kredito, paskolos, subsidijos ar kitų įsipareigojimų davėjo (šiuo atveju banko) sprendimą. Apgaulės požymis apima tiek suklastotų dokumentų pateikimą ir kitokius melagingų duomenų pateikimo būdus.

Kaltinamoji N. L. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino iš dalies dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio l dalyje, padarymo (dėl nedarbingumo pažymėjimų suklastojimo), tačiau teisminio nagrinėjo metu, kaltinamoji neigė savo kaltę dėl visų jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo teigdama, kad 1997-04-02 darbo sutartį Nr. 12, ranka užpildė ji pati. Joje buvo numatyta, kad jai darbo užmokestis bus mokamas du kartus per mėnesį 5 ir 20 dienomis. Darbo užmokestis buvo išmokamas grynaisiais pinigais, juos išmokėdavo A. T. pagal kasos išlaidų orderius ir ji apie gautą darbo užmokestį pasirašydavo darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraštyje. Kadangi A. T. tarp buhalterinės apskaitos dokumentų neatrado jos 1997-04-02 darbo sutarties Nr. 12, todėl 2008 m. balandžio mėnesį A. T., o gal ir ji pati, tiksliai neprisimena, atspausdino kompiuteriu 1997-04-02 darbo sutartį Nr. 12. Ji nepastebėjo, kad atspausdintoje darbo sutartyje buvo įrašytas ne jos asmens kodas ir ne jos darbo pažymėjimo numeris. Pagal pakeistą darbo sutartį jos pareigos tapo vyr. buhalterės ir jai nustatytas 4000 Lt dydžio darbo užmokestis, jį mokant du kartus per mėnesį 5 ir 20 dienomis. Kaltinamoji teigė, kad 2008-04-01 darbo užmokestis jai buvo visada išmokamas du kartus per mėnesį. Iš darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščių, pateiktų A. T. IĮ, matyti, kad jai išmokamas darbo užmokestis yra 1000 Lt, tačiau kaltinamosios teigimu, tai būdavo tik avansas, likusius 3000 Lt jai priklausančio darbo užmokesčio išmokėdavo A. T. kiekvieno mėnesio 20 dieną arba keliomis dienomis vėliau. Darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiai būdavo pildomi du kartus per mėnesį. 2007 metais pasiėmė paskolą iš AB „SEB“ banko nusipirkti žemės sklypui Jakuose, vėliau 2008-06-27 pasiėmė papildomą paskolą 116326,45 Lt namo statybai ir pateikė bankui pažymas apie savo padidintą darbo užmokestį. Bankui skirtas pažymas surašė ir atspausdino A. T. bei patvirtino jas savo parašais ir antspaudais. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji nurodė, kad nedarbingumo pažymėjimuose Nr. 5473768, 5286213, 5080047, 4777267, 5715599, 5715755, (Nr. 4777489 tik A. T. parašą) A. T. ir I. Ž. vardu parašus ir jų vardus bei pavardes parašė ji. Pripažino suklastojusi oficialius dokumentus, nes kai turėdavo nunešti į Sodrą nedarbingumo pažymėjimus, tuo metu A. T. ir I. Ž. nebūdavo, todėl pasirašydavo už juos. A. T. IĮ antspaudą ant nedarbingumo pažymėjimų uždėdavo K. T., o UAB „Intrama“ antspaudą uždėdavo I. Ž. vyras, kai susitikdavo su juo mieste, pačios I. Ž. nebūdavo ir todėl pasirašydavo už ją. Teismas tokius kaltinamosios parodymus vertina kritiškai kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes šiuos kaltinamosios parodymus paneigia byloje esantys įrodymai, t.y. liudytojų R. B., R. T., T. S., S. R., L. Š., K. T., S. B. parodymai, specialistės I. A. paaiškinimai. Teismas neturi pagrindo netikėti jų parodymais, kadangi jie, priešingai nei kaltinamosios N. L. parodymai, siejasi su kitais rašytiniais bylos įrodymais, iš kurių susidaro išsamus kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų vaizdas. Kaltinamosios N. L. padarytas nusikalstamas veikas patvirtina Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-07-22 pranešimas dėl A. T. individualios įmonės Nr. (6.1)-D2-8888, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-06-07 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. Kl-314, 1997-04-02 darbo sutarties Nr. 12 originalas, VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010-08-23 raštu Nr. (8.42)811-25665 pateikti A. T. IĮ SAM pranešimai apie apdraustuosius už ataskaitinius 2008 m. I-IV ketvirčius, 2009 m. I-IV ketvirčius ir jų priedai (formos SAMF4, SAM3SD), Klaipėdos apskrities VMI 2010-08-17 raštu Nr. (18.17)L2-6071, 2010-08-24 Nr. raštu (18.17)-L2-6176 pateikti A. T. IĮ metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos išrašus iš elektroninio deklaravimo sistemos už 2008-2009 metus, 2009-09-21 antstolės L. N. kontoros faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 65/09-18, 2010-03-03 A. T. įmonės pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų sutvarkymo ir apskaitos duomenų patikslinimo aktas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2011-02-18 raštu Nr. (9.254)811-6669 pateikta informacija ir dokumentai, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinių tyrimo biuro objektų kriminalistinių tyrimo poskyrio 2011-01-10 specialisto išvada, Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2011-02-01 specialisto išvada Nr. 11 K-4(11). Civilinio ieškovo atstovo A. T., liudytojos L. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais nustatyta, jog 2008-2009 m. darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiuose N. L. darbo užmokesčio dydis - 1000 Lt, o ne 4000 Lt, kaip nurodyta netikrame dokumente - kompiuteriu spausdintoje darbo sutartyje sudarytoje su N. L.. Tai pagrindžia 2010-08-23 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti A. T. IĮ darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiai už laikotarpį nuo 2008 m. sausio mėnesio iki 2009 m. liepos mėnesio, kuriuose N. L. priskaitytas mėnesinis darbo užmokestis 1000 Lt, prie N. L. pavardės padėti parašai, kad darbo užmokestis jai buvo išmokėtas. Be to, šias aplinkybes patvirtina ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-07-22 pranešimas dėl A. T. individualios įmonės Nr. (6.1)-D2-8888, Klaipėdos AVMI 2010-06-07 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. K1-314, taip pat ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinių tyrimo biuro objektų kriminalistinių tyrimo poskyrio 2011-01-10 specialisto išvada, kurios teisingumą ir pagrįstumą teisminio nagrinėjimo metu patvirtino specialistė I. A.. Liudytoja L. Š. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė žinojusi, kad N. L. darbo užmokestis A. T. įmonėje buvo 1000 Lt, jai buvo žinoma, kad A. T. įmonėje darbo užmokestis buvo mokamas tik vieną kartą per mėnesį darbuotojų prašymu, avansai mokami nebuvo. Liudytoja neabejotinai įsitikinusi, kad N. L. 3000 Lt avansinis mokėjimas negalėjo būti mokamas, nes vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinę apskaitą, avansą turi sudaryti ne daugiau kaip 50 procentų darbo užmokesčio. Taip pat paaiškino, kad jei darbo užmokestis yra mokamas du kartus, turi būti du žiniaraščiai, o žiniaraštyje turi būti grafa, nurodanti, kad mokamas avansas, tačiau šiuo atveju A. T. IĮ N. L. darbo laikotarpiu buvo sudaromas vienas mėnesinis darbo užmokesčio žiniaraštis, kuriame buvo užfiksuota tiek visi darbo užmokesčio priskaitymai per mėnesį, tiek išmokėjimai per mėnesį ir šiuos duomenis apie darbo užmokesčio išmokėjimą parašu patvirtindavo darbuotojas.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad kompiuteriniu būdu atspausdintoje 1997-04-02 darbo sutartyje Nr. 12, sudarytoje tarp A. T. IĮ ir kaltinamosios N. L., kuri poėmio protokolu paimta iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-10668-323/2010 (t. 4, b. l. 141, 142), nurodytas N. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini) darbo pažymėjimo Nr. SD 0274396, tačiau teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad duomenys - asmens kodas (duomenys neskelbtini) pažymėjimo numeris Nr. SD 0274396, yra ne N. L., o kito A. T. IĮ darbuotojo J. N., su kuriuo A. T. IĮ sudarė darbo sutartį 2008-06-19. Tai reiškia, kad J. N., pradėjęs dirbti 2008-06-19, 2008 m. balandžio mėnesį, kuomet, kaltinamosios teigimu, buvo atspausdinta jos darbo sutartis, A. T. IĮ nedirbo, o įmonėje duomenų apie šį asmenį nebuvo. Tai patvirtina ir civilinio ieškovo atstovas A. T., paaiškindamas, jog jis negalėjo nuspėti, jog po dviejų mėnesių nuo tariamo darbo sutarties su N. L. atspausdinimo bus priimtas į A. T. IĮ darbuotojas J. N.. Be to, A. T. atkreipė dėmesį ir į tai, jog N. L., rašydama skundus ir pretenzijas įvairioms valstybinėms institucijoms, taip pat nurodė ne savo, o J. N. asmens duomenis. Kaltinamoji negalėjo paaiškinti, kodėl atspausdintoje jos darbo sutartyje, kurią ji savo iniciatyva pateikė į civilinę bylą, yra nurodyti ne jos duomenys. Nurodė, kad ji nepastebėjo A. T. padarytos klaidos.

Kaltinamoji N. L. taip pat neigė padariusi jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, t.y. apgaule įgijus VSDF mokamas ligos pašalpas, vienareikšmiškai tvirtindama, kad jos darbo užmokestis A. T. įmonėje nuo 2008 m. buvo 4000 Lt, todėl ji pagrįstai gavusi nuo gaunamo darbo užmokesčio apskaičiuotas nedarbingumo pašalpas, tačiau kaltinamosios parodymus paneigia kiti byloje esantys įrodymai – tiek nuoseklūs A. T., tiek liudytojos L. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu, taip pat rašytiniai byloje esantys įrodymai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2011-02-18 raštu Nr. (9.254) SI1-6669 informavo, kad į N. L. banko sąskaitą (kortelės Nr. 4790752000033037) 2008-10-29 pervesta 1220,94 Lt ligos pašalpa, 2008-12-04 pervesta 2338,07 Lt, 2009-02-05 pervesta 1143,70 Lt, 2009-04-17 pervesta 2793,22 Lt, 2009-08-10 pervesta 1843,78 Lt, 2009-09-04 pervesta 1518,40 Lt (3 t., b. l. 2, 3-6); 2011-02-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad liudytoja L. Š. pateikė N. L. ieškinį, prie kurio priedų buvo pridėtas 2010-05-06 raštas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, kuriame nurodyta, kad atlikus A. T. IĮ draudžiamųjų pajamų tikslinimą už 2008 m. II-III-IV ketvirčius nustatyta, kad N. L. už nedarbingumo laikotarpius nuo 2008-09-08 iki 2008-10-06, 2008-10-21 iki 2008-11-17, 2008-12-16 iki 2009-01-03, 2009-02-21 iki 2009-03-27, 2009-06-30 iki 2009-08-17 yra permokėta 5952,96 Lt ligos pašalpos (2 t., b. l. 162).

Kaltinamoji N. L. taip pat neigė pateikusi banko darbuotojui netikrus ar suklastotus dokumentus apie tariamai didesnį jos atlyginimą ir taip siekė gauti papildomus kreditus namo statybos užbaigimui. Tačiau kaltinamosios N. L. kaltę padarius nusikalstamas veikas patvirtina tiek civilinio ieškovo atstovo A. T., liudytojų L. Š., T. S., S. R. parodymai, specialistės I. A. paaiškinimai, tiek kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai - 2011-07-11 poėmio protokolas, kuriuo iš AB „SEB“ banko Klaipėdos filialo paimtos 2008-06-25 A. T. IĮ pažymos, 2008-06-26, 2008-07-22 kredito paraiškų originalai, 2011-03-21 ir 2011-05-05 raštais AB „SEB“ banko pateikti dokumentai, susiję su N. L. ir S. R. vardu imtais kreditais iš banko - 2008-06-26, 2008-07-22 kredito paraiškos, kredito sutartys, dokumentai prie paraiškų. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinių tyrimo biuro objektų kriminalistinių tyrimo poskyrio 2011-01-10 specialisto išvada, kuria nustatyta, jog 2008- 2009 m. N. L. priskaičiuotas 1000 Lt dydžio darbo užmokestis, tokiu būdu N. L. tariamai padidintas darbo užmokestis pažymose, ataskaitose, deklaracijose buvo fiksuojamas tik 2008 m. balandžio mėn. iki 2009 m. sausio mėn., kuomet buvo sudaroma 2008-04-11 kredito sutartis bei šios sutarties pakeitimai. Teisminio nagrinėjimo metu ištirti ir aukščiau aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad N. L. AB bankui „SEB“ nurodydama melagingus duomenis, suklaidino banką ir tokiu būdu apgaule gavo 33690,47 EUR (116326,45 Lt) ir 34129,94 EUR (117843,86 Lt) papildomus kreditus.

Be to, teismas pripažįsta įrodyta ir tai, kad kaltinamoji N. L. laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-02-25 suklastojo tikrą dokumentą - A. T. IĮ deklaraciją (forma FR0573A) dėl nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos A klasės išmokos, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio už 2008 metus bei šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo 2009-02-25 per elektroninio deklaravimo sistemą, pateikdama Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Tokiu būdu, jos veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį.

Be to, teismas pripažįsta įrodyta ir tai, kad kaltinamoji N. L. laikotarpiu nuo 2008-10-06 iki 2008-10-17 suklastojo tikrą dokumentą – 2008-09-08 nedarbingumo pažymėjimą Nr. 4777267 ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui. Ši kaltinamosios N. L. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį.

Be to, teismas pripažįsta įrodyta ir tai, kad kaltinamoji N. L. laikotarpiu nuo 2008-11-17 iki 2008-11-19 suklastojo tikrą dokumentą – 2008-10-21 nedarbingumo pažymėjimą Nr. 4777489. Kaltinamosios N. L. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį.

Be to, teismas pripažįsta įrodyta ir tai, kad kaltinamoji N. L. apgaule savo naudai įgijo svetimą - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai priklausantį turtą – 1594,15 Lt. Apgaulė įgyjant šį turtą pasireiškė suklastoto tikro dokumento, t.y. nedarbingumo pažymėjimo Nr. 4777489 pateikimu. Šie kaltinamosios naudotos apgaulės elementai, iškraipė valstybės institucijos, įstatymo įgaliotos apskaičiuoti ir išmokėti ligos pašalpas, tikrovės suvokimą ir iš esmės suklaidino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių dėl turto perleidimo. Kaltinamosios nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį.

Be to, teismas pripažįsta įrodyta ir tai, kad kaltinamoji N. L. laikotarpiu nuo 2009-01-03 iki 2009-01-09 suklastojo tikrą dokumentą – 2008-12-16 nedarbingumo pažymėjimą Nr. 5080047. Ši kaltinamosios N. L. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį.

Be to, teismas pripažįsta įrodyta ir tai, kad kaltinamoji N. L. apgaule savo naudai įgijo svetimą - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai priklausantį turtą – 779,8 Lt. Apgaulė įgyjant šį turtą pasireiškė suklastoto tikro dokumento, t.y. nedarbingumo pažymėjimo Nr. 5080047 pateikimu. Šie kaltinamosios naudotos apgaulės elementai iškraipė valstybės institucijos, įstatymo įgaliotos apskaičiuoti ir išmokėti ligos pašalpas, tikrovės suvokimą ir iš esmės suklaidino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių dėl turto perleidimo. Kaltinamosios nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį.

Be to, teismas pripažįsta įrodyta ir tai, kad kaltinamoji N. L. laikotarpiu nuo 2009-03-20 iki 2009-03-25 suklastojo tikrą dokumentą – 2009-02-23 nedarbingumo pažymėjimą Nr. 5286213. Ši kaltinamosios N. L. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį.

Be to, teismas pripažįsta įrodyta ir tai, kad kaltinamoji N. L. apgaule savo naudai įgijo svetimą - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai priklausantį turtą – 1774,19 Lt. Apgaulė įgyjant šį turtą pasireiškė suklastoto tikro dokumento, t.y. nedarbingumo pažymėjimo Nr. 5286213 pateikimu. Šie kaltinamosios naudotos apgaulės elementai iškraipė valstybės institucijos, įstatymo įgaliotos apskaičiuoti ir išmokėti ligos pašalpas, tikrovės suvokimą ir iš esmės suklaidino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių dėl turto perleidimo. Kaltinamosios nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį.

Be to, teismas pripažįsta įrodyta ir tai, kad kaltinamoji N. L. laikotarpiu nuo 2009-07-28 iki 2009-07-29 suklastojo tikrą dokumentą – 2009-06-30 nedarbingumo pažymėjimą Nr. 5715599. Kaltinamosios N. L. ši nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį.

Be to, teismas pripažįsta įrodyta ir tai, kad kaltinamoji N. L. laikotarpiu nuo 2009-08-17 iki 2009-08-18 suklastojo tikrą dokumentą – 2009-07-28 nedarbingumo pažymėjimą Nr. 5715755. Kaltinamosios N. L. ši nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį.

Be to, teismas pripažįsta įrodyta ir tai, kad kaltinamoji N. L. apgaule savo naudai įgijo svetimą - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai priklausantį turtą – 1713,82 Lt. Apgaulė įgyjant šį turtą pasireiškė suklastoto tikro dokumento, t.y. nedarbingumo pažymėjimo Nr. 5715599, Nr. 5715755, kurių pagrindu įgijo teisę gauti ligos pašalpą, pateikimu. Šie kaltinamosios naudotos apgaulės elementai iškraipė valstybės institucijos, įstatymo įgaliotos apskaičiuoti ir išmokėti ligos pašalpas, tikrovės suvokimą ir iš esmės suklaidino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių dėl turto perleidimo. Kaltinamosios nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamajame akte aprašant kaltinamosios N. L. nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį pareikštus kaltinimus nurodyta, jog N. L. suklastojo tikrą dokumentą – 2008-10-21 nedarbingumo pažymėjimą Nr. 4777489 ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo pateikiant jį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui; taip pat nurodyta, kad N. L. suklastojo tikrą dokumentą – 2008-12-16 nedarbingumo pažymėjimą Nr. 5080047 ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui; N. L. suklastojo tikrą dokumentą – 2009-02-23 nedarbingumo pažymėjimą Nr. 5286213 ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui; 2009-07-28 nedarbingumo pažymėjimą Nr. 5715755 ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui; N. L. suklastojo tikrą dokumentą – 2009-06-30 nedarbingumo pažymėjimą Nr. 5715599 ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui; N. L. pagamino netikrą dokumentą - 1997-04-02 N. L. darbo sutartį bei pagamino netikrą dokumentą- 2008-06-25 A. T. IĮ pažymą Nr. 08/06/25/1, šiuos dokumentus panaudojo pateikdama AB „SEB“ banko Klaipėdos filialo privačių klientų vadybininkui T. S..

Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių iš kaltinamojo akto, aprašant N. L. dokumentų klastojimo veikas, šalintini žinomai suklastotų oficialių dokumentų –2008-10-21 nedarbingumo pažymėjimo Nr. 4777489, 2008-12-16 nedarbingumo pažymėjimo Nr. 5080047, 2009-02-23 nedarbingumo pažymėjimo Nr. 5286213, 2009-07-28 nedarbingumo pažymėjimo Nr. 5715755, 2009-06-30 nedarbingumo pažymėjimo Nr. 5715599, panaudojimo, pateikiant juos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, taip pat pagamintų netikrų dokumentų - 1997-04-02 N. L. darbo sutarties, 2008-06-25 A. T. IĮ pažymos Nr. 08/06/25/1, panaudojimo pateikiant juos AB „SEB“ banko Klaipėdos filialo privačių klientų vadybininkui T. S., požymius, kurie sudaro atskirą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnyje numatytą alternatyvią veiką.