- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-04-04
- Bylos Nr.
- 1A-113-1058/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28259-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrė Telksnienė, Ugnė Gailiūnienė, Mindaugas Povilanskas
- Nuteistasis
- R. Ž.
- Advokatai
- Sergejus Chiminas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė bei pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Viktorijos Baradinskaitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. Ž. paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, R. Ž. paskirta laisvės atėmimo bausmė atidėta 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) pradėti dirbti, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 450 EUR patirtai turtinei žalai atlyginti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. spalio 27 d. pažymoje nurodytos 113,15 EUR dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš R. Ž. nepriteistos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. Ž. nuteistas už tai, kad jis, 2023 m. liepos 28 d., apie 14.28 val., būdamas prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukšte, atidaręs neužrakintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ duris, esant uždarytai parduotuvei pietų pertraukos metu, tokiu būdu neteisėtai patekęs į parduotuvės vidų, užėjo už prekystalio ir iš kasos aparato stalčiaus paėmęs 450 EUR grynųjų pinigų iš parduotuvės išėjo, tokiu būdu pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 450 EUR vertės turtą, įsibrovęs į patalpą. Tokiais savo veiksmais R. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė Viktorija Baradinskaitė (toliau ir – prokurorė) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendį pakeisti dalyje: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsniu, R. Ž. paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; pradėti dirbti, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuteistajam R. Ž. skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
2.1. Nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendis dalyje dėl R. Ž. paskirtos bausmės keistinas, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir neteisingai paskirta bausmė. Skundžiamu nuosprendžiu R. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas už tyčinio nusikaltimo, priskirto apysunkių nusikaltimų kategorijai padarymą galutine 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, taigi, atitinka BK 75 straipsnio taikymo formalias sąlygas. Kita vertus, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe. Pažymima, kad skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nustatyta viena nuteistojo R. Ž. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau pirmosios instancijos teismas bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui skyrė per mažai dėmesio, nes neįvertinto kitų ne mažiau svarbių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo pavojingumą ir polinkį nusikalsti.
2.2. Atkreipiamas dėmesys, kad R. Ž. naują nusikalstamą veiką, dėl kurios priimtas skundžiamas nuosprendis, padarė būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikęs anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl nepritarimo tokiems atvejams, kai taikomas bausmės vykdymo atidėjimas neatsižvelgus į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą, nurodoma, jog R. Ž. nebuvo atlikęs visos jam paskirtos bausmės, o tai aiškiai suprasdamas ir suvokdamas padarė kitą apysunkį nusikaltimą. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė didelę reikšmę nuteistojo jaunam amžiui – nors nuteistasis tik (duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės ir nėra pripažintas recidyvistu, tačiau R. Ž. praeityje ne kartą teistas už panašaus pobūdžio veikas, baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, o jam paskirtos baudos nesumokėtos. Dėl nurodytųjų aplinkybių pažymima, jog 2023 m. liepos 28 d. įvykdyta vagystė buvo ne atsitiktinis nusikaltimas, kuris buvo padarytas dėl nuteistojo gyvenimiškos patirties stokos ar nerūpestingo elgesio, o priešingai – šią veiką nuteistasis padarė būdamas lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, suvokdamas, kokia baudžiamoji atsakomybė gresia už tokio nusikaltimo padarymą.
2.3. Prokurorės teigimu, iš R. Ž. ankstesnių teistumų matyti, kad jam buvo skirtos tiek švelnesnės, tiek griežtesnės bausmės, tarp kurių buvo ir laisvės atėmimo bausmė, tačiau nuteistasis išvadų dėl savo neteisėto, nusikalstamo elgesio nepadarė, nepakeitė savo požiūrio į visuomenėje priimtinas elgesio taisykles bei baudžiamajame įstatyme numatytus reikalavimus ir toliau darė naujas veikas. Nurodoma, kad šiuo metu nuteistasis nedirba ir nėra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, todėl akivaizdu, kad nusikalstamų veikų darymas yra jo pragyvenimo šaltinis. Be kita ko, nuteistasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jam buvo reikalingi pinigai pragyventi. Daroma išvada, jog R. Ž. nesusimąstė apie teisėtą pajamų šaltinio turėjimą, todėl pasinaudojo pirma galimybe įvykdyti nusikalstamą veiką ir taip gauti pinigų pragyvenimui. Iš bylos duomenų matoma, kad nuteistajam anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nepraėjus nei metams, jis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir buvo siunčiamas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Nors nuteistasis teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis supranta padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, yra pasiruošęs keistis, tačiau vien šios aplinkybės nesuponuoja išvados, kad nuteistasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų, o bausmės tikslai bus pasiekti pakartotinai taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą.
2.4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumenkino R. Ž. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nurodydamas, jog nors nuteistojo nusikalstama veika yra priskiriama prie apysunkių nusikaltimų dėl kvalifikuojančio nusikalstamos veikos sudėties požymio – įsibrovimo į patalpą, tačiau pagrobto turto vertė neviršija BK 190 straipsnyje nustatytos nedidelės turto vertės, todėl įprastos vagystės atveju, nesant minėto kvalifikuojančio nusikalstamos veikos sudėties požymio, jis būtų laikomas padariusiu baudžiamąjį nusižengimą. Nesutinkant su tokia išvada, pažymima, kad būtent nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą, parodo nuteistojo R. Ž. veikos pavojingumą. Baudžiamojoje byloje esančiuose vaizdo įrašuose yra užfiksuotas nusikalstamas R. Ž. elgesys, t. y. bandymas išsiaiškinti, kaip galima patekti į parduotuvę. Be kita ko, nuteistojo nesustabdė ir negąsdino nei tai, kad nusikalstamą veiką daro dienos metu, t. y. 14.28 val., nei nusikaltimo padarymo vieta – didelis prekybos centras, jog bet kada gali grįžti parduotuvės darbuotojai ar vagystės momentą pastebėti pašaliniai asmenys. Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo cinišką požiūrį į nusikalstamą veiką ir ja sukeltų padarinių reikšmę, nes R. Ž. 2023 m. spalio 30 d. teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai nurodė esą parduotuvės darbuotojai yra kalti dėl vagystės, nes neužrakino parduotuvės, o tik uždėjo pertrauką skelbiančią lentelę. Dėl nurodytųjų aplinkybių daroma išvada, kad nuteistajam R. Ž. ankstesni teistumai, paskirtos bausmės, teismo parodytas pasitikėjimas poveikio nepadarė, nes jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistasis R. Ž. ir jo gynėjas – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Viktorijos Baradinskaitės apeliacinis skundas yra tenkinamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Prokurorė apeliaciniu skundu nesutinka tik su ta skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalimi, kuria, jos vertinimu, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą bei neteisingai paskyrus bausmę, buvo nepagrįstai nuspręsta taikyti R. Ž. paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą 2 (dvejiems) paskiriant įpareigojimus.
6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir skundžiamu nuosprendžiu, įvertinusi įrodymus, apeliacinio skundo motyvus bei apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių nurodytus argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai R. Ž. pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, paskyrė 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažino vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su bausmės vykdymo atidėjimo taikymu, nenustačius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vadovaujantis nurodytomis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamas nuosprendis patikrinamas tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo
7. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Taigi be BK 75 straipsnio 3 dalyje nustatytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), svarbus ir materialusis bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus.
Žemesnės instancijos teismas
8. Materialusis bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus yra susijęs su bausmės tikslais. Bausmės tikslai yra nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje – tai siekis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės vykdymo atidėjimu irgi siekiama tų pačių tikslų. Tiek BK 75 straipsnio 4 dalies kriterijus – numanymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, tiek bausmės tikslas – siekis paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, yra susiję su ateities prognoze, tikėtinumu, numatymu, kad asmuo daugiau nenusikals (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-257-495/2023).
9. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (arba asmeniui atlikus tik jos dalį) ir kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021, 2K-244-976/2021, 2K-197-719/2022).
Žemesnės instancijos teismas
10. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, vertindamas galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą R. Ž., pirmosios instancijos teismas akcentavo tai, kad jo atžvilgiu jau vieną kartą buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės atidėjimas, tačiau jo sąlygų neišlaikė ir bausmės atidėjimas buvo panaikintas. Taip pat, buvo taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau vėliau panaikintas, o minėtu lygtinio paleidimo laikotarpiu padarė nusikalstamą veiką. Nepaisant nurodyto, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad R. Ž. yra itin jauno amžiaus, kaip pats buvo nurodęs, yra nusiteikęs keistis, atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Atsižvelgiant į tai, buvo padaryta išvada, kad yra tikslinga R. Ž. suteikti dar vieną šansą padaryti tinkamas išvadas bei pakeisti savo gyvenimo būdą paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 (dvejų) metų laikotarpiui ir paskiriant jam BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus.
11. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, nepritardama šioms skundžiamo nuosprendžio išvadoms, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai R. Ž. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir norui keisti pasirinktą gyvenimo būdą, todėl ateityje jis gali toliau daryti nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Taigi siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, šiuo atveju tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.
Žemesnės instancijos teismas
12. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu R. Ž. pripažintas kaltu padaręs tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos R. Ž. visiškai prisipažino, nurodė, kad supranta, jog lygtinio paleidimo metu įvykdė vagystę, tuo metu nepagalvojo apie tai, nes buvo susipykęs su tėvais ir negrįžo namo apie mėnesį, tad jam reikėjo pinigų pragyvenimui, o dabar situacija pasikeitė – bendrauja su šeimos nariais, yra laukiamas namuose ir nusiteikęs keistis (1 t., b. l 107-109). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad yra viena nuteistojo R. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
13. Pagal Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 (vienerius) metus duomenis, R. Ž. baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už smulkias vagystes, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 144-147). Vadovaujantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenimis, R. Ž. anksčiau teistas tris kartus už veikas, kurias padarė būdamas nepilnametis, taip pat ir už turtinio pobūdžio nusikaltimus (1 t., b. l. 109-119). Pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nuteistajam R. Ž. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi buvo panaikintas taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir nutarta vykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirtą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o šios bausmės atlikimo metu taikytas lygtinis paleidimas buvo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartimi ir jis pasiųstas atlikti likusią 1 (vieno) mėnesio 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę, nes per gana trumpą probacijos laikotarpį (per mažiau kaip du mėnesius) netinkamai vykdė ne tik jam taikomą intensyvią priežiūrą, bet ir vartodamas psichiką veikiančias medžiagas, pažeidė intensyvios priežiūros sąlygą, kurios metu draudžiama vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2023 m. liepos 28 d., t. y. netrukus po nurodytos nutarties panaikinti lygtinį paleidimą priėmimo, nuteistasis R. Ž. padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo priimtas skundžiamas nuosprendis. Be kita ko, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, apeliacinio skundo nagrinėjimo metu nuteistojo atžvilgiu buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. nuosprendis dėl BK 178 straipsnio 5 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, BK 284 straipsnyje, 178 straipsnio 5 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje numatytų veikų, kurias taip pat padarė būdamas nepilnametis, bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo R. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje (veika padaryta 2023 m. gruodžio 17 d.), ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo nuteistasis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje (veika padaryta 2024 m. sausio 5 d.).
14. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sąlygoja išvadą, kad nuteistasis R. Ž., darydamas naujas nusikalstamas veikas, sulaužė teismo jam suteiktą pasitikėjimą – nors apklausiamas ankstesnių teisminių procesų, vykusių jo atžvilgiu, metu, R. Ž. prisipažindavo padaręs nusikalstamas veikas, tačiau netrukus vėl darydavo naujas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai rodo formalų jo prisipažinimą, nenuoširdumą ir nepatikimumą. Be to, nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis R. Ž. nurodė, kad tik išėjęs į laisvę galės įrodyti, jog keičia savo elgesį, tačiau to neįgyvendino. Akivaizdu, kad net gresiantis realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas nebuvo pakankamas sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veiksmų ateityje, iš esmės naujas nusikalstamas veikas jis vykdė vos atsiradus tokiai galimybei, t. y. vos išleistas į laisvę. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, šios aplinkybės yra labai svarbios teisingam sprendimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo priėmimui, nes parodo, kiek praeityje asmuo nesilaikė įstatymų, kiek ankstesni baudžiamieji procesai ir nubaudimai padarė jam įtakos daugiau nenusikalsti – kiek jie pasiekė bausmės tikslus. Jei asmuo anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, buvo kelis kartus baustas, atliko bausmę, tačiau tai nepadarė įtakos jo elgesiui – bausmės tikslai pasiekti nebuvo, tad yra didelė tikimybė, kad ateityje jis ir vėl darys naujus nusikaltimus. Juo labiau jei anksčiau teismas jau patikėjo nuteistuoju, matė pakankamą pagrindą spręsti, kad jis daugiau nenusikals, o jis vėl nusikalto – tai rodo asmens nepatikimumą ir mažina tikimybę, kad ateityje asmuo nenusikals (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-257-495/2023).
15. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Sodra) duomenimis, nuteistasis R. Ž. dirbo 2021 m. birželio 16-25 d. (1 t., b. l. 148), nors, nuteistojo teigimu, anksčiau yra dirbęs ir neoficialiai. Teisiamojo posėdžio, vykusio 2023 m. spalio 30 d. R. Ž. nurodė, kad yra įsidarbinęs bei dirbs UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir laukia kol bus paleistas į laisvę (1 t., b. l. 107-109). Vis tik, pastebėtina, kad duomenų apie šį nuteistojo įsidarbinimą nei baudžiamojoje byloje, nei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Sodra) išraše nėra. Be to, apeliacinio skundo nagrinėjimo metu buvo pateikta ir 2024 m. sausio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pažyma, kurioje nurodyta, kad R. Ž. šioje įmonėje bus priimtas užimti vadybininko pareigas, tačiau vėlesnių, įsidarbinimą pagrindžiančių dokumentų, nei nuteistasis pateikė, nei apeliacinės instancijos teismas nustatė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės šio nuosprendžio 13, 14 punktų kontekste nuteistojo R. Ž. išsakytą norą keistis, dirbti leidžia vertinti kaip labiau formalų, išsakytą siekiant išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad vertinant ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo yra svarbus ir nusikalstama veika padarytos žalos pašalinimo kriterijus. Tai objektyvus kriterijus, nepriklausantis vien tik nuo atsakomybėn traukiamo asmens, kuriam gresia kriminalinė bausmė, galimų nenuoširdžių ir nepatikrinamų paaiškinimų, pažadų ar savo veiksmų vertinimų, o realus, patikrinamas ir parodantis tikrą nuteisto asmens požiūrį į savo veiksmų pasekmes. Tokie veiksmai, kaip visos ar dalies turtinės žalos atlyginimas ar susitarimas dėl jos atlyginimo, rodo nuteistojo siekį pašalinti savo veiksmų pasekmes, atkurti buvusią nukentėjusio asmens padėtį, o kartu ir nuoširdų apgailestavimą dėl savo veiksmų, klaidų supratimą, atsakomybės nevengimą ir siekį ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-654/2023). Pastebėtina, kad atkuriamojo teisingumo principas turėtų pradėti veikti ne bausmės atlikimo, o jau ikiteisminio tyrimo metu bei tęstis teisminio nagrinėjimo metu. Šį principą įgyvendinti turėtų nuteistasis.
17. Šioje baudžiamojoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 450 EUR turtinės žalos atlyginimo, kurį sudaro 2023 m. liepos 28 d., apie 14.28 val. įvykdytos vagystės metu patirta turtinė žala – 450 EUR (1 t., b. l. 32). Pirmosios instancijos teismas pareikštą civilinį ieškinį tenkino visiškai. Vis tik, nors nuteistasis šio civilinio ieškinio neginčijo, baudžiamosios bylos duomenimis, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio proceso metu R. Ž. savo veiksmais padarytos turtinės žalos neatlygino ir jokio susitarimo su bendrove nesiekė, t. y. nors dalį laikotarpio nuo aptariamos nusikalstamos veikos padarymo buvo laisvėje, nesusirado darbo ar kito legalaus pajamų šaltinio ir nedėjo jokių pastangų atlyginti padarytą žalą, priešingai, įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Visa tai rodo nepakankamai neigiamą savo nusikalstamų veiksmų vertinimą.
18. Sutinkama ir su prokurorės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumenkino R. Ž. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nurodydamas, jog nors nuteistojo nusikalstama veika yra priskiriama prie apysunkių nusikaltimų dėl kvalifikuojančio nusikalstamos veikos sudėties požymio – įsibrovimo į patalpą, tačiau pagrobto turto vertė neviršija BK 190 straipsnyje nustatytos nedidelės turto vertės, todėl įprastos vagystės atveju, nesant minėto kvalifikuojančio nusikalstamos veikos sudėties požymio, jis būtų laikomas padariusiu baudžiamąjį nusižengimą. Pažymėtina, kad būtent kvalifikuojančios aplinkybės – įsibrovimo į patalpą, (kaip ir kitų BK 178 straipsnio 3 dalyje nurodytų) nustatymas lemia pačios veikos didesnį pavojingumą, todėl pagrobto turto vertė nors ir gali turėti reikšmės vertinant nusikaltimo pavojingumą ir skiriant bausmę, tačiau negali būti viena esminių, sprendžiant dėl galimybės atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
19. BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad arešto ar laisvės atėmimo bausmė (jos dalis) realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. Šiame nuosprendyje aptartos aplinkybės patvirtina, kad tokių abejonių yra. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas R. Ž. atžvilgiu, dėl to skundžiamas nuosprendis šioje dalyje yra keistinas.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo
20. Vilniaus apygardos teisme dėl patirtų išlaidų gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. vasario 14 d. pirminė pažyma Nr. APD-2024-01796, kurioje nurodoma, kad iš nuteistojo R. Ž. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 193,75 EUR (2 t., b. l. 72-75).
21. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose.
22. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą tada, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam ar nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021, 2K-56-495/2022). Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas, o šiuo nuosprendžiu nuteistajam R. Ž. yra naikinamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, taigi nuteistojo finansinė padėtis, kaip ir galimybės ateityje gauti pajamas, yra apsunkintos. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra tikslinga iš nuteistojo R. Ž. išieškoti dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotas 193,75 EUR išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Viktorijos Baradinskaitės apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendį:
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, R. Ž. paskirta laisvės atėmimo bausmė atidėta 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) pradėti dirbti, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Nustatyti, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmės pradžia pradedama skaičiuoti nuo jos vykdymo pradžios.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 193,75 EUR iš nuteistojo R. Ž. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.