- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-18
- Bylos Nr.
- II-16-951/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-03654-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Kategorijos
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto D. C. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto G. G. 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 40N-78291874-16 panaikinimo bei
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas G. G. 2016 m. lapkričio 22 d. priėmė nutarimą Nr. 40N-78291874-16, pagal kurį D. C. nubaustas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, padarymo 289 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių laikotarpiui. D. C. nubaustas dėl to, kad 2016 m. lapkričio 9 d. 22.05 val. Šiauliuose, Pročiūnų g., vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tyčia, neturėdamas konkrečių ir aiškių tikslų ir motyvų, iš chuliganiškų paskatų, t. y. aiškiai negerbiant visuomenės, niekinant elementarias moralės bei elgesio normas, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, gatvėje sukeldamas automobilio variklio sūkius, priversdamas prasisukti automobilio varantiesiems ratams ir naudojant rankinį stabdį, taip prarandant gerą sukibimą su važiuojamąja dalimi, jam tampant nestabiliam bei slystant šonu ir taip keičiant jo važiavimo kryptį kelis kartus per visas važiuojamąsias eismo juostas, kėlė grėsmę eismo bei žmonių saugumui, nes tuo metu šalikelėje buvo paliktos stovėti kitos transporto priemonės.
2016-12-14 Šiaulių apylinkės teisme gautas D. C. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 40N-78291874-16 panaikinimo. Skunde pareiškėjas nurodė, kad nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teigė, kad savo paaiškinime nurodė, jog savo automobiliui „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pakeitė vasarines padangas į žiemines, ir 2016-11-09 apie 22 val. nuvažiavo į Šiauliuose esančią Pročiūnų gatvę. Įsitikinęs, kad nesukels jokios realios grėsmės eismo bei žmonių saugumui (Pročiūnų gatvėje tuo metu nebuvo nei žmonių nei automobilių), jis, vairuodamas transporto priemonę, ne tyčia, ne iš chuliganiškų paskatų, neniekinant elementarių moralės bei elgesio normų, nesiekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, nesiekdamas pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, o norėdamas patikrinti automobilio stabilumą bei stabdymo galimybes su uždėtomis žieminėmis padangomis, kad įsitikinti, ar yra saugu jas eksploatuoti, kelis kartus važiuodamas staigiau paspaudė koja stabdžius. Taip pat išbandė, ar veikia rankinis stabdis. Taip bandydamas automobilį, ar jis paruoštas važinėti žiemai, ar tinkamas eksploatuoti ir ar ateityje nesukels kitiems eismo dalyviams pavojaus, nuvažiavo Pročiūnų gatve pirmyn ir atgal. Skunde nurodoma ir tai, kad video medžiagoje nėra nufilmuotų įvykio aplinkybių, kurias nutarime mini vyresnysis specialistas G. G.. Be to, buvo tamsus paros metas bei snyguriavo, matomumas nebuvo tobulas. Taip pat pažymėjo, kad nuo 2013 m. kovo mėn. yra dirbantis pastovų darbą UAB „Ažuona“, jo darbas yra susijęs su vairavimu, todėl jam yra reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Be to, jis negali dirbti jokio sunkaus fizinio darbo, kadangi 2011 m. jam buvo nustatyta stuburo disko išvarža ir diskogeninė juosmeninė radikulopatija, bei 2012 m. atlikta juosmeninės stuburo dalies operacija. Teigiama ir tai, kad jis 30-čiai metų yra pasirašęs sutartį su banku dėl paskolos gavimo, dėl ko kiekvieną mėnesį iš jo banko sąskaitos yra nuskaičiuojami pinigai. Sutiktų sumokėti piniginę baudą, tačiau nesutinka su teisės vairuoti atėmimu vieneriems metams.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba atsiliepime į D. C. skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, nes mano, kad skundo reikalavimas panaikinti nutarimą yra nepagrįstas. Specialistas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatė visas objektyviąsias ir subjektyviąsias bylos aplinkybes, kurios reikšmingos teisingam bylos išsprendimui.
D. C. teisme palaikė bei patikslino savo skundą nurodydamas, kad nusižengimą padarė, turėtų būti nubaustas, tik ne tokia griežta bausme. Neteisingai surašė skundą. Pripažįsta pažeidimą, tik bausmė per griežta, nes aplinkybės ne tokios, kokios nurodytos nutarime. Pripažino, kad neturėjo taip daryti. Nutarime nurodyta per daug aplinkybių, su kuriomis nesutinka. Šalikelėje nebuvo stovinčių automobilių, aplink nebuvo žmonių. Jam labai reikia vairuotojo pažymėjimo dėl darbo. Nesutinka, kad aplink buvo automobilių, žmonių, kad savo veiksmais negerbė aplinkinių. Paspaudė stabdžius, pasukinėjo vairą, norėjo įsitikinti, kad padangos geros, pažiūrėti automobilio galimybes slidžiame kelyje. Pasirinko Pročiūnų gatvę, tačiau tai netinkama vieta bandymui. Aplink nebuvo automobilių. Šitaip važiavo gal pusę kilometro. Nežino, kiek kartų naudojo rankinį stabdį, bet ne vieną kartą. Nežino, kiek kartų stipriau paspaudė stabdžio pedalą, bet irgi ne vieną kartą. Automobilis slydo. Toks elgesys kelia grėsmę aplinkiniams, bet jų nebuvo. Greitis buvo nedidelis, apie 20 km/h. Slystanti transporto priemonė būna kažkiek valdoma. Reikia pasirinkti saugų greitį. Jei būtų pasirodęs pėsčiasis arba kitas automobilis, būtų spėjęs sustabdyti transporto priemonę. Policijai viską prisipažino ir papasakojo, kaip vyko.
Liudytojas O. Š. teisme parodė, kad tą dieną snyguriavo, važiavo Pročiūnų g. nuo seno pakilimo tako. Priešais juos važiavo automobilis, kuris priverstinai, naudojant rankinį stabdį, slidinėjo per keturias eismo juostas. Kelkraštyje stovėjo kiti automobiliai. Asmenį prisivijo, įjungė garsinius ir šviesos signalus, kai juos pastebėjo, metėsi į aikštelę. Per garsiakalbį liepė jam sustoti. Asmuo sustojo, kai prie jo priėjo, šis paaiškino, kad taip gavosi netyčia, po to sakė, kad bandė naujas padangas. Važiavo gal 100 metrų atstumu nuo automobilio. Atvyko nuo seno pakilimo tako pusės, ties UAB „Girteka“ pamatė, kad automobilis pradėjo mėtytis po kelią. Mėtėsi ne vieną kartą, taip važiavo 300-400 metrų atstumą. Vietomis kelkraštyje stovėjo automobiliai, sunkvežimiai. Šis automobilis nebuvo valdomas, nes buvo prastos oro sąlygos, asmuo važiavo nesaugiai. Kai automobilis slysta šonu, vairavimas tampa nebeįmanomas. Gali slysti ir į kitą automobilį, ir į žmogų. Nepamena, ar aplink buvo žmonių. Tai chuliganiškas vairavimas. Tikrinti padangų taip negalima, yra įrengtos specialios aikštelės, kur galima manevruoti, ten uždara aikštelė, nėra kitų automobilių ar žmonių. Pamatęs juos asmuo bandė nusukti į aikštelę, bet jie važiavo paskui. Toje gatvėje yra įmonės, kur dirba daug žmonių, jie eina į autobusų stoteles, buvo tamsu. Nesakė, kad buvo aplink žmonių, bet jie galimai galėjo eiti. Ten priešais tikrai pamena stovintį automobilį.
Liudytojas S. P. teisme parodė, kad pamena Pročiūnų gatvėje automobilį, kurio vairuotojas vairavo chuliganiškai. Jie važiavo iš galo, o automobilis mėtėsi po visą gatvę. Nežino, kiek tiksliai kartų automobilis mėtėsi, bet tikrai ne vieną kartą. Pirmą kartą automobilį pastebėjo būdami už 200 metrų, jį prisivijo. Nežino, kokį atstumą taip vairuotojas važiavo. Vairuotojas sakė, kad bandė padangas, bet tokiame kelyje taip elgtis negalima. Buvo slidu, prisnigę. Negali pasakyti, ar aplink buvo automobilių, žmonių. Toks vairavimas yra chuliganiškas, nes kelia grėsmę žmonių, automobilių saugumui, vairuotojas nebūtų taip sustabdęs automobilio, nes automobilis būna nevaldomas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, susipažinęs su skundu ir pateikta medžiaga, bei neišeidamas iš skundo ribų, sprendžia klausimą dėl priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).
ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (administracinė byla Nr. N444 – 1242/2010). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad toks automobilio vairavimas nesuderinamas su Kelių eismo taisyklių 4 ir 9 punktuose įtvirtintomis pareigomis eismo dalyvių elgesį grįsti savitarpio pagarba ir atsargumu bei laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (administracinė byla Nr. N444-1222/2011). Taigi asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį už chuliganišką vairavimą tik tuo atveju, kai: 1) yra nustatytos chuliganiškos paskatos, 2) padarytas bent vienas KET pažeidimas ir 3) toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Žemesnės instancijos teismas
D. C. buvo inkrimuotas Kelių eismo taisyklių 4, 9 punktų reiklalavimų nesilaikymas. KET 4 punkte numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. KET 9 p. nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
D. C. teismo posėdžio metu pripažino padaręs pažeidimą, sutiko kad elgėsi netinkamai, jog apie pusę kilometro važiavo spausdamas stabdžius, sukinėdamas vairą, bandydamas rankinį stabdį, tačiau teigė, jog taip tikrino, ar geros padangos. D. C. teisme nesutiko ir su tuo, kad jo elgesys kėlė pavojų aplinkiniams, nes aplinkui nebuvo nei žmonių, nei automobilių, todėl teigė, kad jo elgesys nebuvo chuliganiškas, be to, tai nebuvo bandymas priešpastatyti save prieš kitus. Tačiau teismas tokią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens poziciją vertina kaip gynybinę, kaip siekį atriboti savo nuo padaryto pažeidimo, nes tokius D. C. paaiškinimus paneigia kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Liudytojas O. Š. teismui patvirtino, kad matė, kaip po kelią mėtėsi automobilis, taip važiavo 300-400 metrų atstumą, šis automobilis buvo nevaldomas, nes buvo prastos oro sąlygos, asmuo važiavo nesaugiai, kai automobilis slysta šonu, vairavimas tampa nebeįmanomas, gali nuslysti ir į kitą automobilį, ir į žmogų. Be to, liudytojas teigė, kad vietomis kelkraštyje stovėjo automobiliai, sunkvežimiai, nepamena, ar aplink buvo žmonių, bet tai chuliganiškas vairavimas, nes toje gatvėje yra įmonės, kur dirba daug žmonių, žmonės eina į autobusų stoteles. Liudytojas S. P. taip pat teisme parodė, kad vairuotojas vairavo chuliganiškai, automobilis mėtėsi po visą gatvę, buvo slidu, prisnigę, toks vairavimas yra chuliganiškas, nes kelia grėsmę žmonių, automobilių saugumui, vairuotojas nebūtų sustabdęs automobilio, nes automobilis buvo nevaldomas. Teismas remiasi tokiais liudytojų parodymais, nes liudytojai nėra suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai viso tyrimo metu nuoseklūs, analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir tarnybiniame pranešime, be to, liudytojai parodymus davė prisiekę teismui sakyti tiesą. Nagrinėtinu atveju matyti, kad D. C. iš paskos važiavo policijos pareigūnai, kurių gyvybei ir saugumui grėsmę galėjo sukelti D. C. vairavimas. Be to, teisminio nagrinėjimo metu buvo peržiūrėta filmuota medžiaga. Filmuotoje medžiagoje akivaizdžiai matomi dešinėje kelio pusėje sustoję ir iš automobilių išlipę vairuotojai, taip pat matomos stovinčios sunkiasvorės mašinos. Dar daugiau, policijos pareigūnams įsukus į gatvę, kurioje D. C. vairavo, kairėje pusėje matomi net keli išvažiuoti iš teritorijos laukiantys automobiliai. Iš bylos aplinkybių matyti, kad įvykio metu kelias buvo apsnigtas, vaizdo įraše akivaizdžiai matosi D. C. automobilio paliktos vėžios, jos rodo, kaip D. C. vinguriavo po visas eismo juostas, taip pat ant kelio dangos matomos atliktų „saulučių“ žymės. Posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčijo, kad tas vežias paliko būtent jis.
Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad gatvėje, kurioje manevravo D. C., vyko eismas. Tai, kad pažeidimo padarymo momentu greta vairuoto automobilio nebuvo kitų eismo dalyvių nesumažina D. C. padarytos veikos pavojingumo. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių (Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-477-309/2014).
Be to, kaip savo skunde nurodė pats D. C., buvo tamsus paros metas, snyguriavo, matomumas nebuvo labai geras. Kad važiavimo sąlygos buvo sudėtingos, patvirtino ir liudytojais teisme apklausti policijos pareigūnai. Todėl D. C. privalėjo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes. Kelių eismo taisyklių reikalavimų laikymasis ir važiavimo būdo pasirinkimas yra vairuotojo pareiga. D. C., matydamas tokias aplinkybes, privalėjo atsižvelgti į kelio dangos būklę, į važiavimo sąlygas, bei ypatingai laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui ir aplinkai, taip pat siekti išvengti nuostolingų padarinių. Tačiau D. C. elgėsi priešingai, kėlė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, kelis kartus užtraukdamas automobilio rankinį stabdį, privertė transporto priemonę slysti šonu, taip keldamas pavojų manevravo. Teismo vertinimu, toks vairavimas yra nesuderinamas su KET numatytu reikalavimu nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, todėl pripažintinas chuliganišku. Todėl nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad patikrinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, padarius minėtą pažeidimą. Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su padaryta išvada, kad D. C. pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, buvo remtasi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais.
Sprendžiant klausimą dėl D. C. paskirtos nuobaudos pagrįstumo, teismas pasisako ir dėl paskirtos nuobaudos dydžio. Pareiškėjas teisme teigė, jog paskirta nuobauda yra per griežta padaryto pažeidimo mastui, prašė palikti baudą ir netaikyti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teigė, kad teisė vairuoti jam reikalinga darbui.
Teismas pažymi, kad nagrinėjamu aspektu iš skundžiamo nutarimo matoma, kad nuobauda buvo skiriama remiantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio ir 30² straipsnio nustatyta tvarka. Šio kodekso 30 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsnis įtvirtina, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes; jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.
Skiriant nuobaudą D. C. buvo atsižvelgta į tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. ATPK 124² str. 2 d. nurodyta, kad pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų. Iš institucijos nutarimo matyti, kad D. C. buvo paskirta 289 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Teismas taip pat pažymi, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pagal ATPK 124² str. 2 d. vairuotojams yra ne alternatyvioji, o privaloma nuobauda. Nagrinėtinu atveju buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda (289 Eur dydžio) bei atimta teisė vairuoti transporto priemones minimaliam laikotarpiui (1 metai), todėl nėra pagrindo teigti, kad asmuo yra nubaustas per griežtai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Todėl esant išanalizuotoms aplinkybėms, teismas spendžia, kad nuobauda D. C. paskirta pagrįstai, įvertinus faktines įvykio aplinkybes.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ir ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).
D. C. nurodė, kad dirba vairuotoju – surinkėju, todėl jo darbinėje veikloje yra būtina turėti vairuotojo pažymėjimą. Taip pat nurodė, kad jam 2012 m. atlikta juosmeninės stuburo dalies operacija, dėl ko negali dirbti kitokio darbo, bei nurodė, kad yra paėmęs paskolą iš banko.
Teismas pažymi, kad Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs tai, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą padariusiam asmeniui, tuo siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje (byla Nr. N575-3826/2009). Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, kai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, ši aplinkybė savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą (pvz. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1–1378/2007, Nr. N63-940/2010). Asmuo, dar prieš sėsdamas už automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Analogišką praktiką formuoja ir Šiaulių apygardos teismas (2014 m. vasario 11 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-95-116/2014). Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo D. C. nurodytos aplinkybės egzistavo ir prieš jam padarant administracinį teisės pažeidimą, tačiau tai nesutrukdė elgtis neatsargiai ir neatsakingai. Susiejus visus duomenis į nuoseklią loginę grandinę, išnagrinėjus D. C. nurodytas aplinkybes bei atsižvelgus į jo asmenybę, neseka išvada, kad D. C. būtų pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, todėl paskirta nuobauda negali būti švelninama.
Šiame kontekste taip pat pastebėtina, jog ATPK 30¹ straipsnis numato tik galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti, bet ne privalomą pareigą teismui priimti būtent tokį prašomą sprendimą (Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-477-309/2014).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus byloje surinktus duomenis, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimas Nr. 40N-78291874-16 paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str., teismas
nutaria:
D. C. skundo netenkinti.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto G. G. 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. 40N-78291874-16 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.