Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-05-16 · Civilinė byla Nr. e2A-1027-392/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-02-01Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-05-16Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-16
Bylos Nr.
e2A-1027-392/2023
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00728-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Visvaldas Kazakiūnas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Organicagro“
Atsakovas
T. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1027-392/2023Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00728-2022-0Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Visvaldo Kazakiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Organicagro“ ir atsakovo T. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Organicagro“ ieškinį atsakovui ūkininkui T. P. dėl netesybų, negrąžinto avanso priteisimo ir pagal atsakovo T. P. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Organicagro“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Organicagro“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo ūkininko T. P. 18 000 Eur netesybų, 10 000 Eur avanso, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad UAB „Organicagro“ 2021 m. lapkričio 29 d. sudarė Ekologinės žemės ūkio produkcijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. OA/SUT/LP (toliau – Sutartis), kuria ūkininkas T. P. įsipareigojo ieškovei UAB „Organicagro“ pateikti 50 tonų ekologiškų grikių. Sutarties 1.1 punkte perkamai produkcijai buvo nustatyti kokybiniai reikalavimai. Sutartimi buvo nustatyta, kad atsakovas turi pateikti 50 tonų ekologiškų grikių, kurių drėgmė neturi viršyti 14 proc., šiukšlinių priemaišų kiekis ne daugiau nei 2 proc., nesubrendusių grikių kiekis ne daugiau kaip 2 proc. Sutarties 1.2 punktas numatė, kad pardavėjas privalo patiekti sutarties sąlygas atitinkančią produkciją. Visas grikių kiekis turėjo būti pristatytas iki 2022 m. kovo 31 d. Ieškovės darbuotojas fiziškai nuvyko į atsakovo ūkį ir suformavo kontrolinį mėginį, kuris buvo pateiktas ištyrimui Valstybinės Augalininkystės tarnybos prie ŽŪM kokybės tyrimų laboratorijai. Tyrimo metu nustatyti rodikliai, viršijantys tarp šalių pasirašytos sutarties reikalavimus: drėgmė 16,9 proc., šiukšlinių priemaišų kiekis 5 proc., nesubrendusių grikių kiekis 2,4 proc. Apie neatitinkančią sutarties reikalavimų grikių kokybę atsakovas buvo informuotas telefonu. Pokalbio metu atsakovas pažadėjo, kad kokybė bus pagerinta ir apie tai bus pranešta atskiru pranešimu. Iki 2022 m. kovo 31 d. atsakovas pranešimo apie išvalytus grikius nei žodžiu, nei raštu nepateikė ir sutarties reikalavimo pateikti produkciją iki 2022 m. kovo 31 d. neįvykdė. Tuo tarpu ieškovė, patvirtindama savo ketinimą įsigyti grikius, 2021 m. gruodžio 23 d. pervedė atsakovui 10 000 Eur avansą už ekologiškus grikius, ne kartą teiravosi dėl išvalytų grikių krovos. Atsakovas, pasirašydamas sutartį patvirtino, kad supranta ir žino, kad sutartinių įsipareigojimų vykdymas UAB „Organicagro“ „<...> laiku ir tinkamai turi esminės reikšmės Pirkėjo verslui, nes Pirkėjas perka Produkciją, planuodamas dėl jos sudaryti komercinius sandorius su trečiaisiais asmenimis“ (sutarties 6.3 p.). Sutarties 1.4 punktas numatė, kad, Pardavėjui pažeidus šio punkto nuostatas, dėl kurių Pirkėjas negali įsigyti viso sutartyje numatyto kiekio, Pardavėjas įsipareigoja kompensuoti visus Pirkėjo patirtus nuostolius dėl nepateiktos tolimesniam pirkėjui (Pirkėjo užsakovui) Produkcijos, taip pat kompensuoti nuostolius bei išlaidas dėl neparduotos Produkcijos įsigijimo aukštesnėmis kainomis pas kitus augintojus. Sutarties 5.2 punktas numato, kad „Pardavėjas, nepatiekęs Sutartyje nurodyto kiekio ir/ar kokybės Produkcijos ir pažeidęs šiame punkte numatytus terminus, privalo per 10 kalendorinių dienų sumokėti Pirkėjui 30 proc. dydžio baudą, skaičiuojamą nuo laiku neparduotos Produkcijos vertės bei atlyginti Pirkėjui dėl to susidariusius nuostolius. Pardavėjas pripažįsta, kad ši bauda yra protinga, atitinka minimalius Pirkėjo nuostolius ir negali būti mažinama<...> “. 2022 m. balandžio 26 d. ieškovė, atsakydama į atsakovo 2022 m. balandžio 12 d. pretenziją, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas laiku nepateikė sutarties 1.1, 1.2 punktus atitinkančios produkcijos, vadovaudamasi sutarties 3.1 punkto a) dalimi, nutraukė tarp šalių pasirašytą Sutartį ir, vadovaudamasi sutarties 5.2 punktu, pareikalavo per 10 kalendorinių dienų sumokėti 30 proc. dydžio baudą, skaičiuojamą nuo laiku neparduotos produkcijos vertės, t. y. nuo 60 000 Eur (50 tonų x 1200 Eur = 60 000 Eur), kas sudaro 18 000 Eur (60 000 Eur x 30 proc. = 18 000 Eur); bei iki 2022 m. gegužės 6 d. grąžinti sumokėtą 10 000 Eur avansą. Atsakovas ieškinio padavimo datai nėra įvykdęs nei vieno iš aukščiau minėtų ieškovės reikalavimų.

2. Atsakovas T. P. priešieškiniu prašo nutraukti 2021 m. lapkričio 29 d. sutartį dėl Ekologinės žemės ūkio produkcijos pirkimo­-pardavimo Nr. OA/SUT/LP/ nuo 2022 m. gegužės 4 d. dėl ieškovės prievolės neįvykdymo tyčia; priteisti iš ieškovės 3 489,20 Eur nuostolių, 8 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagal 2021­ m. lapkričio 29 d. sutartį atsakovas įsipareigojo iki 2022 m. kovo 31 d. parduoti ieškovei 50 tonų grikių, 1 200 Eur už toną, bendra vertė sudaro 60 000 Eur, tačiau ieškovė iki šios dienos neatsiėmė iš atsakovo sutartos produkcijos ir nevykdo prisiimtų įsipareigojimų priimti parengtą produkciją bei atsiskaityti už ją sutinkamai su pasirašytos sutarties sąlygomis. 2022 m. balandžio 12 d. atsakovas pateikė ieškovei teisinę pretenziją dėl sutarties 2021 m. lapkričio 29 d. sąlygų vykdymo, kurioje ragino ieškovę atsiimti paruoštą produkciją ir sumokėti Sutartyje sulygtą sumą. 2022 m. balandžio 26 d. ieškovė pateikė atsakymą į atsakovo pretenziją, kuriame nurodė, kad produkcijos neatsiėmė neva dėl netinkamos produkcijos kokybės, atsakovas nepateikė ieškovei produkcijos iki 2022 m. kovo 31 d. Atsakovo nuomone, nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės bei sutartyje nurodytų sąlygų. Sutartyje nurodyta kokybiška produkcija saugoma pas atsakovą ir laukiama kada bus atsiimta ieškovės, kuri nepateisinamai užvilkina produkcijos atsiėmimą ir atsiskaitymą sutartyje nurodytomis sąlygomis. 2022 m. balandžio 28 d. atsakovas pateikė ieškovei pakartotinę teisinę pretenziją dėl sutarties sąlygų vykdymo, kurioje pakartotinai ragino ieškovę iki 2022 m. gegužės 4 d. atsiimti paruoštą produkciją ir sumokėti Sutartyje sulygtą sumą. 2022 m. gegužės 12 d. ieškovė pateikė atsakymą į atsakovo pakartotinę pretenziją, kuriame iš esmės atsisakė vykdyti pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus dėl nepagrįstų, išgalvotų priežasčių. 2022 m. gegužės 16 d. siekiant išvengti nuostolių, susijusių su grikių laikymu atsakovas pardavė dalį produkcijos trečiajam asmeniui­ UAB „Danmax“, kuris už 29 960 kg grikių sumokėjo 27 862,80 Eur (29 960 kg x 0,93 ct = 27 862,80 Eur). Tai patvirtina PVM sąskaita-­faktūra TP2022001. Atsakovas patyrė nuostolius, nes dėl nesąžiningų ieškovės veiksmų pasireiškiančių sutarties sąlygų nevykdymu, produkcijos neatsiėmimu atsakovas realizavo pagamintą produkciją tretiesiems asmenims už mažesnę kainą negu nurodyta Sutartyje su ieškove. Skirtumas sudaro 29 960 kg x 1,20 Eur – 29 960 kg x 0,93 Eur = 35 952 Eur – 27 862,80 Eur = 8 089,20 Eur. Kitą dalį nerealizuotos ir ieškovės nepaimtos produkcijos atsakovas buvo priverstas panaudoti savo ūkyje, kad netektų jos naikinti, tai yra pasėjo. Tokiu būdu atsakovas panaudojo 20 000 kg grikių kaip sėklas pasėdamas jas savo laukose. Atsižvelgiant į rinkos kainas sėjimo metu pasėti grikiai kainavo atsakovui 20 000 kg x 0,93 Eur = 18 600 Eur. Pagal su ieškove sudarytoje sutartyje produkcijos kainas pasėliams panaudotos produkcijos vertė sudaro 20 000 kg x 1,20 Eur = 24 000 Eur, atsakovas siekdamas išvengti didesnių nuostolių veikdamas kaip rūpestingas ir atsakingas asmuo nesunaikino ieškovės neatsiimtos produkcijos, o ją panaudojo savo ūkyje ir taip sumažino patirtus nuostolius iki 5 400 Eur (24 000 Eur – 18 600 Eur = 5 400 Eur). Bendrai atsakovo patirtų nuostolių dydis sudaro 8 089,20 Eur + 5 400 Eur = 13 489,20 Eur. Ieškovė buvo pervedusi atsakovui 10 000 Eur avanso dėl sulygtos Sutartyje produkcijos, todėl po avanso atskaičiavimo ieškovė šiai dienai liko skolinga atsakovui 13 489,20 Eur – 10 000 Eur = 3 489,20 Eur atsakovo patirtų nuostolių. Tokiu būdu atsakovas patyrė nuostolių susijusių su neteisėtu bei nepagrįstu ieškovės atsisakymu priimti Sutartyje sulygta produkciją ir sumokėti už ją Sutartyje nurodytą kainą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo T. P. ieškovės UAB „Organicagro“ naudai 10 000 Eur avanso, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 10 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. birželio 29 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 224,97 Eur žyminio mokesčio, 499,82 Eur advokato pagalbos išlaidų. Priešieškinį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad 2021 m. lapkričio 29 d. UAB „Organicagro“ ir T. P. sudarė Ekologinės žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. OA/SUT/LP, pagal kurią UAB „Organicagro“ įsipareigojo iki 2022 m. kovo 31 d. įsigyti, o T. P. – parduoti 50 tonų grikių, kurių drėgmės lygis bus ne didesnis kaip 14 proc., o priemaišų lygis – ne didesnis kaip 2 proc., mokant 1 200 Eur už vieną toną grikių. Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorijos 2021 m. lapkričio 29 d. kokybės tyrimo protokole Nr. ATL3-8779 nurodyta: mėginio pavadinimas – grikiai 2 kg; drėgmės kiekis – 16,9 proc.; šiukšlinių priemaišų kiekis – 5 proc.; neišsivysčiusių ir nesubrendusių grikių kiekis – 2,4 proc.; etiketės numeris – T. P.; plombos numeris – IB2428367. 2021 m. gruodžio 23 d. ieškovė į atsakovo banko sąskaitą pervedė 10 000 Eur avansą.

5. 2022 m. balandžio 12 d. atsakovas pareiškė ieškovei pretenziją dėl sutarties sąlygų nevykdymo, kurioje nurodė, kad ieškovė iki pretenzijos surašymo dienos neatsiėmė produkcijos ir pareikalavo tai padaryti iki 2022 m. balandžio 21 d. Ieškovė, 2022 m. balandžio 26 d. atsakydama į atsakovo pretenziją nurodė, kad sutarties pasirašymo dieną vadybininkas L. L. buvo fiziškai atvykęs į ūkį, buvo suformuotas produkcijos kontrolinis mėginys IB2428367, mėginys pateiktas tyrimui Valstybinės Augalininkystės tarnybos prie ŽŪM kokybės tyrimų laboratorijai. Tyrimo metu nustatyti rodikliai viršijantys sutarties reikalavimus: drėgmė 16,9 proc. (vietoj 14 proc.), šiukšlinių priemaišų kiekis 5 proc. (vietoj 2 proc.), nesubrendusių grikių kiekis 2,4 proc. (vietoj 2 proc.). Tai patvirtina 2021 m. gruodžio 29 d. tyrimų protokolas ATL3-8779. Tokie kokybiniai rodikliai nepriimtini pagal sutartį. Pardavėjas iki sutarties pabaigos (2022 m. kovo 31 d.) nepateikė kokybiškos produkcijos, nepranešė apie jos kokybės pagerinimą ir neatliko jokių veiksmų, kurie rodytų jo valią parduoti tinkamos kokybės grikius. Ieškovė nurodė, kad nutraukia Sutartį vadovaujantis sutarties 3.1.punkto a. dalimi ir reikalauja grąžinti 10 000 Eur avansą bei iki 2022 m. gegužės 6 d. sumokėti 30 proc. dydžio baudą, pagal sutarties 5.2 punktą, kas sudaro 18 000 Eur.

6. Teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl grūdų kokybės ir pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo. Ieškovė byloje laikėsi pozicijos, kad Sutartyje numatytu terminu neatsiėmė grikių iš atsakovo sandėlio dėl to, kad grikių drėgnumo rodiklis viršijo Sutartyje nurodytą drėgmės lygį ir atsakovas iki termino pabaigos grikių neišdžiovino. Atsakovas dėl sutarties netinkamo vykdymo kaltino ieškovę, nurodydamas, kad grikių neatsiėmimo priežastis buvo ne jų kokybė, bet tai, kad ieškovė neturėjo laisvo transporto grūdų atsiėmimui.

7. Šalys teisme patvirtino, kad visas bendravimas tarp jų vyko tik žodžiu. Teismo posėdyje apklausto ieškovės darbuotojo liudytojo L. L. teigimu atsakovas apie grikių drėgnumo tyrimo rezultatus buvo informuotas telefonu. Teismas pažymėjo, kad pateikti duomenys apie skambučius atsakovui bei tai, kad ieškovės atstovas du kartus lankėsi atsakovo ūkyje neatskleidžia šalių pokalbių turinio. Kitų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, ar atsakovui iš tikrųjų buvo pranešta apie ieškovės netenkinančią grikių kokybę byloje nėra. Atsakovas T. P. tvirtino, kad jokios kalbos dėl netinkamos grikių kokybės nebuvo. Pateikė įrodymus, kad dalį to paties grikių derliaus 2021 m. gruodžio 16 d. pardavė UAB „Ekofrisa“ ir grikių drėgnumas neviršijo 14 procentų. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pateikta sąskaitą-faktūra gali įrodyti šalių susitarimą dėl grūdų kokybės rodiklių, tačiau tikrojo grikių drėgmės lygio neįrodo, kadangi tai galima nustatyti tik specialaus tyrimo metu, o duomenų, kad parduodant grikius UAB „Ekofrisa“ toks tyrimas būtų atliktas, atsakovas nepateikė. Kokia situacija buvo sandorio su UAB „Ekofrisa“ metu teismui nėra žinoma. Taigi atsakovas neįrodė, kad parduodamų grikių kokybė atitiko sutarties su ieškove reikalavimus.

8. Teismas įvertinęs grūdų mėginių ėmimo tvarką, kurią reglamentuoja Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. A1-91 patvirtintas Ėminių ėmimo procedūros aprašas, sprendė, jog mėginio ėmimo procedūroje nedalyvaujant pardavėjui ar kitiems nešališkiems asmenims, neįmanoma patikrinti, ar mėginys suformuotas laikantis mėginių ėmimo tvarkos, ar mėginys paimtas būtent atsakovo sandėlyje. Teismo vertinimu, atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie grūdų kokybę. Nesant patikimų įrodymų, kad ieškovė informavo atsakovą apie grikių kokybę ir tai buvo grikių neatsiėmimo priežastis, teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė pati tinkamai vykdė Sutartį. Tuo labiau, kad apie tai, jog grūdų kokybė jos netenkina ieškovė raštu pranešė atsakovui tik po to, kai atsakovas raštu pareikalavo, kad ieškovė pasiimtų grikius.

9. Apibendrinęs tai, teismas sprendė, kad ieškovė UAB „Organicagro“ pažeidė kooperavimosi principą (CK 6.38 str. 3 d.) ir laikoma pažeidusia prievolę (CK 6.64 str. 1 d. 1 p.), todėl neteko teisės reikalauti Sutartyje numatytų netesybų, dėl ko ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 18 000 Eur netesybų atmetamas. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė nereikalauja sutarties įvykdymo, dalis derliaus yra parduota kitam pirkėjui, teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 10 000 Eur avansą. Patenkinus ieškovės reikalavimą dėl avanso sumos priteisimo, teismo vertinimu, yra pagrindas tenkinti jos reikalavimą dėl palūkanų priteisimo.

10. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo teiginiai, jog grikių neatsiėmimo priežastis buvo ne jų kokybė, bet tai, kad ieškovė neturėjo laisvo transporto grūdų atsiėmimui, nėra patvirtinti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Teismo vertinimu, patikimai nėra žinoma, ar ieškovė neatsiėmė grikių dėl transporto trūkumo ar dėl kitų priežasčių. Abi sutarties šalys turi bendradarbiavimo pareigą ir turi padėti viena kitai tinkamai įvykdyti sutartį. Atsakovas aiškino, kad ieškovė žadėjo atsiimti grikius dar iki Naujųjų metų, t. y. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Ieškovei neatsiimant grūdų, žodžiu ragino juos pasiimti, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Visgi pasibaigus sutarties terminui (2022 m. kovo 31 d.), 2022 m. balandžio 12 d. atsakovas pateikė ieškovei rašytinę pretenziją, reikalaudamas iki 2022 m. balandžio 21 d. atsiimti prekę.

11. Teismas, įvertinęs tokį atsakovo elgesį bei turėdamas omenyje tai, kad atsakovas iki nagrinėjamos sutarties sudarymo jau buvo turėjęs neigiamos bendradarbiavimo patirties su ieškove, laiko nesuprantamu tokį atsakovo delsimą. Susiklosčius tokiai situacijai, kad ieškovė neatsiima grūdų iki žadėto termino (2021 m. gruodžio 31 d.), atsakovas turėjo būti aktyvesnis siekdamas apsaugoti save ir savo verslą nuo galimų nesąžiningų ieškovės veiksmų ir nuostolių. Matydamas priešingos sutarties šalies galimai netinkamą bendradarbiavimą, atsakovas turėtų pasirinkti kitokį šalių komunikavimo būdą, bendrauti ne vien telefonu, bet pasitelkti elektroninį paštą, susirašinėjimo programėles, trumpąsias žinutes (SMS) ar kitokį susirašinėjimo būdą, kas palengvintų savo pozicijos gynimą ginčo atveju. Atsakovo delsimas yra nepateisinamas, kadangi jis irgi turėtų būti suinteresuotas realizuoti savo produkciją kuo greičiau, šalių sudarytos sutarties įvykdymas anksčiau joje numatyto termino neprieštarauja tarp šalių sudarytos sutarties prigimčiai. Tačiau realių veiksmų, raginant ieškovę atsiimti prekę ėmėsi tik pasibaigus sutarties įvykdymo terminui. Pažymėjo, kad jeigu atsakovas savalaikiai pradėtų reikalauti ieškovės įvykdyti Sutartį (atsiimti grikius), būtų galima išvengti nuostolių arba atsirastų pagrindas jų reikalauti iš ieškovės, tuo atveju, jeigu ji savo pareigų pagal Sutartį neįvykdytų. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovas taip pat kaip ir ieškovė pažeidė šalių kooperacijos principą, yra kaltas dėl jo paties patirtų nuostolių atsiradimo, todėl nėra pagrindo tenkinti priešieškinį.

12. Teismas sprendė, kad šalių patirtų išlaidų advokato pagalbai sumos yra visiškai pagrįstos, atitinka bylos sudėtingumą ir apimtį, atstovų skirtą laiką atstovaujant klientus teisme. Išnagrinėjus bylą yra patenkinta 35,71 proc. ieškinio reikalavimų dalis, o 64,29 proc. dalis yra atmesta. Priešieškinis yra atmestas visa apimtimi, todėl teismas sprendė, kad iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 224,97 Eur žyminio mokesčio ir 1 142,72 Eur advokato pagalbos išlaidų, o iš ieškovės priteisiama 642,90 Eur advokato pagalbos išlaidų. Įskaičius šalių vienarūšes priešpriešines prievoles dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, teismas sprendė, kad galutinai bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstomos tokia tvarka: iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 224,97 Eur žyminio mokesčio ir 499,82 Eur advokato pagalbos išlaidų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. sprendimą dalyje dėl 18 000 Eur netesybų nepriteisimo ir šioje dalyje priimti sprendimą priteisti ieškovei UAB „Organicagro“ iš atsakovo T. P. 18 000 Eur netesybų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. sprendimą dalyje dėl 499,82 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai priteisimo ieškovei UAB „Organicagro“ ir papildomai priteisti atsakovo T. P. ieškovės UAB „Organicagro“ naudai 1 253,65 Eur advokato pagalbos išlaidų, t. y. bendroje sumoje 1 753, 47 Eur; 3) priteisti iš atsakovo T. P. ieškovės patirtas bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas vertindamas, ar ieškovė tinkamai įvykdė savo sutartines pareigas bei tirdamas byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nusprendė, jog įrodymų visuma neleidžia daryti išvadą, kad ieškovė tinkamai bendradarbiavo ir atsakovui buvo tinkamai pranešta apie ieškovę netenkinančią grikių kokybę. Apeliantė nurodo, kad ieškovės iniciatyva apklausto liudytojo L. L. parodymai, kad atsakovas buvo telefonu informuotas apie grikių kokybės tyrimo rezultatus ir kad jo buvo prašoma išvalyti grikius, patvirtinti byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. AB Telia Lietuva sąskaitos išklotinėmis, GPS ataskaita apie apsilankymus atsakovo ūkyje, kurių pakanka ieškovės pozicijai apie atsakovo informavimą dėl netinkamos grikių kokybės pagrįsti. Atsakovo į bylą pateiktas įrodymas, t. y. atsakovo 2022 m. balandžio 28 d. pateikta pakartotinė teisinė pretenzija dėl 2021 m. lapkričio 29 d. sutarties sąlygų vykdymo, įrodo, kad atsakovui buvo žinoma apie ieškovės reiškiamas pretenzijas dėl grikių produkcijos kokybės. Priešingu atveju, jei atsakovui vis dėlto nebuvo žinoma, kad jo grikių produkcijos kokybė neatitinka sutarties reikalavimų grikių produkcijos kokybei, tai, atitinkamai, ir nebuvo poreikio atlikti grikių produkcijos papildomą apdirbimą ir apie tai nurodyti teisinėje pretenzijoje.

13.2. Apeliantė nurodo, kad teismas ginčijamoje sprendimo dalyje nepagrįstai vertino, kad tik raštiškas pranešimas apie netinkamą grikių kokybę ir reikalavimas, kad atsakovas pakartotinai išdžiovintų ir išvalytų grikius, gali būti vertinamas kaip tinkamas, bendradarbiavimą tarp šalių įrodantis įrodymas. Pažymėjo, kad šalys teisme patvirtino, jog, remiantis jau ne vienerius metus besitęsiančia bendradarbiavimo praktika, visas bendravimas tarp ieškovės ir atsakovo vyko tik žodžiu. Apeliantės nuomone, teismas nevertino atsakovo pateiktoje 2022 m. balandžio 28 d. pakartotinėje teisinėje pretenzijoje pateiktos informacijos, netinkamai vertino tarp bylos šalių susiklosčiusią bendradarbiavimo praktiką bei neatsižvelgė į tai, kad rašytinių pranešimų siuntimo pareiga nenumatyta tarp šalių pasirašytoje sutartyje, todėl nepagrįstai nusprendė, jog, nesant pateiktos ieškovės rašytinės pretenzijos atsakovui dėl grikių netinkamos kokybės, įrodymų visuma neleidžia daryti išvados, kad ieškovė pakankamai bendradarbiavo ir siekė tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovės reikalavimas dėl 18 000 Eur netesybų priteisimo negali būti tenkinamas.

13.3. Apeliantės nuomone, teismas, abejodamas ieškovės darbuotojo L. L. paimto grūdų mėginio paėmimo procedūros tinkamumu klaidingai vertino, kad mėginys turėjo būti paimtas vadovaujantis Ėminių ėmimo procedūros aprašu, patvirtintu Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. A1-91. Nurodė, kad mėginys buvo imamas dar iki sutartinių santykių tarp ginčo šalių atsiradimo. Tokio mėginio paėmimas iš esmės atitiko Grūdų ir (ar) aliejingųjų sėklų ėminių ėmimo iš transporto priemonių ir (ar) sampilų tvarkos aprašo 5.2 p., kuris, pažymėtina, nenumato, kad ant suformuoto mėginio turi būti nurodomi dalyvavusių asmenų duomenys bei parašai. Liudytojas L. L. nurodė, kad 2021 m. lapkričio 25 d. paimant mėginį kaip atsakovo atstovas dalyvavo atsakovo tėvas; buvo naudojama sertifikuota, kasmet kalibruojama grūdų paėmimo lazda; šia lazda mėginiai buvo imami skirtingose grikių sampilo vietose; paimti mėginiai buvo gerai sumaišyti kibire; iš kibiro turinio buvo suformuotas mėginys; mėginys buvo supiltas į specialų užplombuojamą drėgmės nepraleidžiantį maišelį, ant kurio buvo užrašyta iš kur paimtas mėginys, data, maišelis turėjo savo numerį. Be to tokio mėginio paėmimo tvarka nėra reguliuojama sutarties nuostatomis, nes tarp šalių pasirašytos sutarties 2.17 p. numato, kad 3 mėginiai formuojami iš kiekvienos tiekiamos partijos, t. y. jau grūdų pakrovimo į transporto priemones metu.

Žemesnės instancijos teismas

13.4. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad faktas, kad ieškovė sutarties galiojimo laikotarpiu nepateikė rašytinės pretenzijos atsakovui dėl jo turimų grikių kokybės neatitikimo sutartyje numatytiems kokybės reikalavimams įrodo maksimalų ieškovės (kreditorės) kaltės laipsnį, todėl sudaro pagrindą maksimaliai sumažinti atsakovo (skolininko) atsakomybę ir netaikyti 18 000 Eur baudos už netinkamą sutarties vykdymą. Teismas, priimdamas tokį sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad: ieškovė siekdama įvykdyti sutartį atliko aktyvius veiksmus - ištyrė planuojamų įsigyti grūdų kokybę, informavo atsakovą apie netinkamą grūdų kokybę ir prašymą juos išvalyti, savo sutartinių įsipareigojimų vykdymui pervedė 10 000 Eur, nors to nenumatė tarp šalių pasirašyta sutartis; ieškovės aktyvūs veiksmai įrodyti byloje esančiais įrodymais; neatsižvelgė nei į susiklosčiusią bendravimo praktiką tarp šalių, nei į tarp šalių pasirašytos sutarties nuostatas nenumatančias privalomo bendravimo raštu, todėl nepagrįstai maksimaliai sumažino atsakovo sutartinę atsakomybę ir nepriteisė ieškovės reikalaujamos baudos.

Šalies argumentai

13.5. Apeliantė nesutinka su teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Nurodo, kad šioje byloje buvo nagrinėjamas ne tik ieškovės ieškinys, tačiau ir atsakovo priešieškinys. Ginčo šalys patyrė išlaidas, susijusias su advokatų pagalba: ieškovė - surašant procesinius dokumentus, t. y. ieškinį ir atsiliepimą į priešieškinį, bei atstovavimą teismo posėdžiuose; atsakovas - surašant procesinius dokumentus, t. y. atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, bei atstovavimą teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į tai, kad išnagrinėjus bylą buvo patenkinta 35,71 proc. ieškinio reikalavimų dalis (64,29 proc. dalis yra atmesta), o priešieškinis yra atmestas visa apimtimi, apeliantės nuomone, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos sekančiai: ieškovei priteistina 2 074,92 Eur: - 35,71 proc. advokato paslaugų, susijusių su ieškinio surašymu (1500 Eur x 35,71 proc. = 535,65 Eur) ir su 35,71 proc. ½ paslaugų, susijusių su pasirengimu atstovauti teisme, argumentų ir atsikirtimų susisteminimu, atstovavimu 2022 m. spalio 6 d., 2022 m. lapkričio 30 d., 2022 m. gruodžio 22 d. teismo posėdžiuose (250 Eur x 35,71 proc. = 89,27 Eur), t. y. viso 535,65 Eur + 89,27 Eur = 624,92 Eur; - 1200 Eur advokato paslaugų, susijusių su atsiliepimu į priešieškinį surašymą ir ½ paslaugų, t. y. 250 Eur, susijusių su pasirengimu atstovauti teisme, argumentų ir atsikirtimų susisteminimu, atstovavimu 2022 m. spalio 6 d., 2022 m. lapkričio 30 d., 2022 m. gruodžio 22 d. teismo posėdžiuose, t. y. viso 1200 Eur + 250 Eur = 1 450 Eur. Atsakovui priteistina 321,45 Eur: - 64,29 proc. T. P. nuo ½ patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato paslaugomis, t. y. 500 Eur x 64,29 proc. = 321,45 Eur. Įskaičius šalių vienarūšes priešpriešines prievoles dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, galutinai bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti tarp šalių turėtų būti paskirstomos tokia tvarka: iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 1 753, 47 Eur advokato pagalbos išlaidų.

14. Atsakovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; arba panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįvykdė sutarties sąlygų dėl to, kad pastarasis neturėjo laisvos transporto priemonės atsiimti produkciją, yra nepagrįstos ir nepatvirtintos byloje esančiais leistinais įrodymais. Teismas sprendime daro išdavą dėl neva ieškovės neturėjimo laisvos transporto priemonės atsiimti produkciją remiantis paties apelianto paaiškinimais, kurie šiuo konkrečiu atveju yra tik spėjamojo pobūdžio samprotavimai. Tuo tarpu, pirmos instancijos teismas tokio pobūdžio klausimo pačiai ieškovei neuždavė bei aplinkybių susijusių su ieškovės galimybėmis atsiimti produkciją iš atsakovo, netyrė. Apeliantas atsakydamas į teismo klausimą dėl ieškovės veiksmų, kurie susiję su produkcijos neatsiėmimo priežastimi, faktiškai pateikė teismui savo versiją, manydamas, kad ieškovės sutarties nevykdymo pagrindinė priežastis yra tai, kad nuo sutarties sudarymo dienos, tai yra nuo 2021 m. lapkričio 29 d. iki sutarties pabaigos, tai yra 2022 m. kovo 31 d., produkcijos kaina sumažėjo bei ieškovei buvo nenaudinga atsiimti iš apelianto pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytą produkciją pagal Sutartyje sulygtą kainą.

14.2. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas neįrodė, kad jo parengta produkcija, kurią ieškovė turėjo atsiimti, atitiko standartams, o būtent teismas kritiškai vertino apelianto pateiktą sąskaitą faktūrą Nr. GRG6064, kurioje nurodyta, jog grikių drėgnumas neviršijo nustatytų 14 proc. Nesutinka su teismo nuomone, kad minėtos sąskaitos faktūros duomenis nepatvirtina kita medžiaga, nes teismas nevertino kitų civilinėje byloje apelianto pateiktų dokumentų dėl jo gaminamos produkcijos atitikimo standartams. Teismas netyrė ir nevertino apelianto pateiktą Viešosios įstaigos „Ekoagros“ išduotą dokumentą SERK2102785 iš kurio aiškiai matyti, kad ūkininko T. P. produkcija grikiai, bulvės, d. žolės, žieminiai rugiai apibrėžiami kaip ekologiški produktai. Taip pat teismas nevertino pateiktą 2022 m. gegužės 16 d. sąskaitą faktūrą TP2022001, kurioje nurodyta, kad apelianto parduota produkcija 29 960 kg ekologinių grikių atitinka LST standartams, drėgnumas – 13,6 proc. Pirmosios instancijos teismas nenustatęs, kad apelianto produkcija buvo nekokybiška ir, kad būtų neatitikusi Sutartyje nustatytiems standartams, nepagristai atsisakė tenkinti apelianto pateiktame priešieškinyje pareikštus reikalavimus.

14.3. Analizuojant šalių sudarytą sutartį matyti, kad visa atsakomybė dėl sutarties sąlygų neįvykdymo atitenka išimtinai produkcijos pardavėjui, tai yra apeliantui, kuris yra žemės ūkio produkcijos gamintojas. Tuo tarpu sutartyje iš vis nenurodyta ieškovės atsakomybė pastarajai vėluojant atsiimti produkciją iš pirkėjo (apelianto), nėra nurodyta nei baudos sankcijos, nei delspinigių dydis, nei numatytos kitos sankcijos. Įstatymo leidėjas atsižvelgdamas į žemės ūkio gamintojo veiklos svarbą Lietuvos ūkiui, įstatymu reglamentavo žemės ūkio produkcijos (grūdų) Lietuvos Respublikos realizavimo bei atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją tvarką bei nustatant Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo – pardavimo sutarties tipinės sąlygas, kuriose nurodė turtinės atsakomybės kriterijus taikomus tiek pardavėjo, tiek ir pirkėjo atžvilgiu. Taigi Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo – pardavimo sutarties tipinių sąlygų nuostatomis nustatyta, kad atsakomybė dėl laiku nepristatytos/nepriimtos produkcijos pagal sutartyje nustatytus terminus ir sąlygas atitenka kaip pardavėjui, taip ir pirkėjui.

14.4. Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas priimtame sprendime net nesvarstė apelianto priešieškinyje nurodytų reikalavimų, o apsiribojo lakoniška išvada, kad apeliantas yra neva pažeidęs šalių kooperacijos principą. Teismas nemotyvavo kokiu būdu apeliantas pažeidė šalių kooperacijos principą bei kokią įtaką šis pažeidimas turėjo ieškovei sutartinių prievolių vykdymui, nes nei ieškovė, nei apeliantas neįrodinėjo, kad sutarties galiojimo metu tarp šalių nebuvo bendravimo. Be to civilinėje byloje nėra duomenų, kad apeliantas vengtų atlikti tam tikrus veiksmus dėl sutarties sąlygų tinkamo įvykdymo, slapstytųsi nuo ieškovės, neatsilieptų į telefono skambučius ir pan. Teismo išvados dėl šalių kooperacijos principo pažeidimo yra nepagrįstos bylos medžiagoje esančiais rašytiniais įrodymams bei teismo posėdžių metu apklaustų ginčo šalių bei liudytojų parodymais, kadangi iš pastarųjų seka, kad sutarties galiojimo laikotarpiu ginčo šalys tarpusavyje bendravo.

14.5. Apeliantas 2022 m. balandžio 12 d. pateikė ieškovei teisinę pretenziją dėl sutarties sąlygų vykdymo, kurioje ragino ieškovę atsiimti paruoštą produkciją bei už ją atsiskaityti. Tik 2022 m. balandžio 26 d. ieškovė pateikė atsakymą į pretenziją, kurioje nurodė visiškai prasimanytus teiginius dėl neva apelianto nekokybiškos produkcijos. 2022 m. balandžio 28 d. apeliantas pakartotinai pateikė ieškovei teisinę pretenziją dėl sutarties sąlygų vykdymo, kurioje pakartotinai ragino ieškovę iki 2022 m. gegužės 4 d. atsiimti paruoštą produkciją ir sumokėti Sutartyje sulygtą sumą. 2022 m. gegužės 12 d. ieškovė pateikė atsakymą į apelianto pakartotinę pretenziją, kuriame iš esmės atsisakė vykdyti įsipareigojimu prisiimtus pagal Sutartį, t. y. atsiimti 50 t grikių bei atsiskaityti už ją, bei tokį atsakymą bandė gristi nepagrįstomis ir išgalvotomis priežastimis, t. y. neva nekokybiška apelianto produkcija. Ieškovė apeliantui per visą sutarties galiojimą laikotarpį, tai yra 2021 m. lapkričio 29 d. iki 2022 m. kovo 31 d. nepranešė dėl apelianto paruoštos produkcijos neatitikimo taikomiems standartams. Apeliantas net nebuvo informuotas, kad ieškovė buvo paėmusi iš apelianto produkcijos mėginį ir pastarąjį pateikė tyrimui Valstybės Augalininkystės tarnybos prie ŽŪM laboratorijai, kur buvo gautas neigiamas atsakymas.

14.6. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad yra pagrindas nagrinėjamojoje byloje pritaikyti CK 6.315 straipsnio 3 dalies nuostatą, kurioje nustatyta, kad išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperdavęs pirkėjui daiktų, turi teisę reikalauti, kad pardavėjas jam perduotų daiktus arba grąžintų sumokėtą sumą ir tokiu būdu iš apelianto priteisė 10 000 Eur ieškovės sumokėto apeliantui avanso. Pats teismas nustatė, kad būtent dėl nepagrįsto ieškovės atsisakymo atsiimti iš apelianto produkciją apeliantas negalėjo įvykdyti Sutartyje numatytų įsipareigojimų ir perduoti produkciją ieškovei, todėl teismo sprendimas dėl avanso grąžinimo ieškovei, nepagrįstai ir neteisėtai dar labiau pablogino apelianto turtinę padėtį.

14.7. Pirmosios instancijos teismas net nevertino bei nemotyvavo apelianto priešieškinio reikalavimą dėl apelianto patirtų nuostolių nustatymo bei priteisimo. Teismas, net nenustatinėjo apelianto nuostolių dydį, nevertino byloje esančius įrodymus – Grūdų pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp apelianto ir kito grūdų pirkėjo 2022 m. gegužės 16 d., t. y. iš karto po to, kai tik apeliantui tapo žinoma, kad ieškovė savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdys. Apeliantas vykdė kompensuojamojo pobūdžio (vietoj ieškovės neatsiimtų grūdų) pardavimą. Pirmosios instancijos teismas tirdamas ir vertindamas įrodymus, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso taisykles ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiais klausimais. Byloje esant įrodytam apelianto nuostolių faktui, pagrindo konstatuoti priešieškinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo nepagrįstumą nenustatyta, nors pirmos instancijos teismas to net nenagrinėjo.

14.8. Apeliantas nurodo, kad teismas turėjo įvertinti kiekvieną priešieškinio reikalavimą, savo išvadas argumentuotai pagrįsti bylos duomenimis ir nurodyti kokiais įrodymais remiantis išvados daromos, o kokie bylos duomenys yra atmetami arba yra nereikšmingi sprendžiant konkretų priešieškinio klausimą. Apelianto nuomone, yra pagrindas konstatuoti šioje byloje esant absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte.

Atsiliepimas

15. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime išdėstyti argumentai:

Šalies argumentai

15.1. Ieškovė teigia, kad vertinant atsakovo nurodytus įrodymus pažymėtina, kad 2022 m. lapkričio 30 d. pateiktas VŠĮ „Ekoagros“ Ekologinės gamybos tikrinimo protokolas, sudarytas 2021 m. spalio 1 d., nesuteikia jokios informacijos apie 2021 m. lapkričio 29 d. – 2022 m. kovo 31 d. laikotarpiu atsakovo turėtą grikių produkcijos kokybę, tuo labiau, kad, vadovaujantis šiame protokole esančia informacija, grikių laukai nors ir buvo apžiūrėti, bet derlius dar nebuvo nuimtas. 2021 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaita faktūra GRG Nr. 6064 taip pat nesuteikia tinkamos informacijos apie grikių kokybę, jos tik liudija, kad atsakovas tokią sąskaitą išrašė ir 10 t. grikių buvo pristatyti, bet galimai pirkėjas UAB „Ekofrisa“ turėjo pretenzijų grikių produkcijai ir ši sąskaita ar jos dalis nebuvo apmokėta. Priešieškinyje minima 2022 m. gegužės 16 d. sąskaita faktūra Nr. TP2022001 į bylą apskritai nėra pateikta, tad nėra galimybės pasisakyti dėl šios sąskaitos teikiamos informacijos. Ieškovės nuomone, atsakovui nepateikus nei vieno įrodymo, įrodančio jo turėtos grikių produkcijos kokybę, teismas pagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktu Valstybinės Augalininkystės tarnybos prie ŽŪM kokybės tyrimų laboratorijos 2021 m. lapkričio 29 d. Kokybės tyrimų protokolu Nr.ATL3-8779 ir liudytojo L. L. parodymais, įrodančiais, kad apelianto parengta produkcija neatitinka sutartyje numatytų standartų.

15.2. Ieškovė pasisakydama dėl atsakovo argumento, jog tarp šalių sudarytoje sutartyje visa atsakomybė dėl sutarties sąlygų neįvykdymo tenka išimtinai produkcijos pardavėjui, nurodo, kad apeliaciniame skunde minėtos tipinės sąlygos nėra privalomos, o yra pavyzdinio pobūdžio ir atlieka pagalbinę funkciją. Sutartį sudarantys asmenys į jas atsižvelgti gali, tačiau neprivalo. Taigi, sutarties šalys turi teisę nusistatyti kitokias tarpusavio teises bei pareigas nei tai numatyta tipinėse sutarties sąlygose. Šiuo aspektu pagrįstai galima teigti, kad T. P. kaip žemdirbys yra lygiavertėje pozicijoje su kasdien žemės ūkio produkcija prekiaujančia ieškove ir jo kaip žemdirbio atžvilgiu nėra taikomos išimtys. Be to, ginčo šalys bendradarbiauja jau ne vienerius metus būtent Ekologinės žemės ūkio produkcijos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. OA/SUT/LP pagrindu, t. y. šios sutarties nuostatos apeliantui yra seniai žinomos, jis niekada nesiekė jų keisti, taigi, šios sutarties sudarymo metu apeliantas su sutarties sąlygomis sutiko ir jas suprato. Kitaip tariant T. P., būdamas protingas ir apdairus verslininkas, laisva valia prisiėmė riziką, todėl taip pat turi prisiimti visas su sutarties vykdymu susijusias pareigas bei atsakomybę.

15.3. Ieškovė pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, nustatyto apelianto kooperacijos principo pažeidimo, sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad realių veiksmų, raginant ieškovę atsiimti prekę, apeliantas ėmėsi tik pasibaigus sutarties įvykdymo terminui, bei kad nėra byloje jokių įrodymų, patvirtinančių, kad T. P. ragino ieškovę atsiimti grikius. Apelianto teiginiai apie jo aktyvius veiksmus nėra patvirtinti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Nors apeliantas teigė, kad jis nebuvo informuotas apie jo produkcijos mėginio paėmimo aplinkybes bei pretenzijas grikių kokybei, tačiau byloje esantys įrodymai, t. y. L. L. liudijimas bei paties T. P. 2022 m. balandžio 28 d. pateikta pakartotinė teisinė pretenzija dėl 2021 m. lapkričio 29 d. sutarties sąlygų vykdymo, įrodo, kad jam buvo žinomos ieškovės pretenzijos dėl grikių kokybės bei prašymas išvalyti ir išdžiovinti grikius. Atsakovas, akivaizdžiai žinodamas, kad ieškovė turi pretenzijų jo grikių kokybei, ne tik kad ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų išvalyti ir išdžiovintu grikius, bet ir, tariamai atlikęs grikių produkcijos apdirbimą (valymą), apie šį faktą nepranešė ieškovei iki sutartyje numatyto grikių produkcijos pristatymo termino 2022 m. kovo 31 d. Ieškovės nuomone, pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad apeliantas pažeidė šalių kooperacijos principą.

15.4. Ieškovė nurodo, kad į bylą nebuvo pateikta nei apeliaciniame skunde minima Grūdų pirkimo - pardavimo sutartis 2022 m. gegužės 16 d. sudaryta tarp apelianto ir kito grūdų pirkėjo, nei apeliaciniame skunde minėta 2022 m. gegužės 16 d. sąskaita faktūra Nr. TP2022001, t. y. pats apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad toks sandoris įvyko. Pažymėjo, kad nei sutartis, nei sąskaita faktūra, realiai neįrodo pačio sandorio realumo. Į bylą nėra pateiktas įrodymas, kad apeliantui buvo apmokėta pagal pasirašytą sutartį bei pateiktą sąskaitą, todėl galimai trečiasis asmuo taip pat turėjo pretenzijų grikių kokybei ir apmokėjo, jei iš vis apmokėjo, ne visą sąskaitoje nurodytą sumą. Apeliantui nepateikus aukščiau nurodytų dokumentų, teismas net neturėjo galimybės jų tinkamai įvertinti bei tuo klausimu pasisakyti.

15.5. Ieškovės nuomone, esant įrodytai aplinkybei, kad apeliantui buvo žinoma apie ieškovės pretenzijas dėl grikių kokybės ir nesiimant jokių veiksmų tam klausimui išspręsti, būtent T. P. be jokių pateisinamų priežasčių pažeidė tarp šalių pasirašytos sutarties nuostatas, įpareigojančias iki 2022 m. kovo 31 d. pateikti ieškovei 50 t. grikių, atitinkančių sutartimi nustatytus reikalavimus. Todėl, vadovaujantis CK 6.64 straipsnio 3 dalimi ir CK 6.256 straipsnio 2 dalimi būtent atsakovui T. P. kyla civilinė sutartinė atsakomybė.

15.6. Ieškovė pasisakant dėl pirmojo priešieškinio reikalavimo, dėl kurio teismas nepasisakė, pažymėjo, kad pats atsakovas bei jo atstovas iš esmės šio klausimo nebekėlė, t. y. faktiškai šio reikalavimo nebepalaikė. Todėl teismas pagrįstai nepasisakė dėl šio apelianto priešieškinio reikalavimo, nes pats apeliantas šio reikalavimo nebekėlė. Ieškovė 2022 m. balandžio 26 d. raštu dėl 2021 m. lapkričio 29 d. sutarties sąlygų vykdymo, vadovaudamasi sutarties 3.1 punkto a dalimi, nutraukė tarp šalių pasirašytą sutartį su visomis 5.2 punkte nurodytomis sankcijomis. Taigi, šiuo atveju atsakovo reikalavimas nutraukti sutartį nuo 2022 m. gegužės 4 d. yra neaktualus, tuo labiau, kad priešieškiniu nebuvo reikalaujama pripažinti 2022 m. balandžio 26 d. sutarties nutraukimą vadovaujantis sutarties 3.1. punkto a) dalimi neteisėtu.

15.7. Ieškovės nuomone, negalima teigti, kad teismas nepasisakė dėl antrojo ir trečiojo apelianto reikalavimo. Ginčijamame sprendime teismui priėjus prie išvados, kad: „atsakovas taip pat kaip ir ieškovė pažeidė šalių kooperacijos principą, yra kaltas dėl jo paties patirtų nuostolių atsiradimo, todėl nėra pagrindo tenkinti priešieškinį“. Taigi, teismui nustatė, kad ir pats apeliantas pažeidė šalių kooperavimosi principą, tokiu būdu yra kaltas dėl sutarties neįvykdymo, atitinkamai jis turi prisiimti savo paties atsakomybę už savo patirtus nuostolius. Atsižvelgiant į tai, t. y. nustačius paties apelianto kaltus veiksmus, pasireiškiančius pasyvumu ir nebendradarbiavimu (grikių neišvalymu ir neišdžiovinimu), kurių pasekmė - apelianto patirti nuostoliai, teismui nebuvo poreikio pasisakyti dėl apelianto patirtų nuostolių dydžio. Akivaizdu, kad nors pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pasisakė ne dėl visų apelianto nurodytų priešieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, tačiau tai nesudaro pagrindo jį vertinti kaip pasisakymą dėl ne visų apelianto pareikštų reikalavimų, atitinkamai nėra pagrindo tai vertinti kaip absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą.

15.8. Ieškovė pasisakydama dėl apelianto reikalavimo perduoti nagrinėti bylą pirmos instancijos teismui, pažymėjo, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas pirmosios instancijos teisme gali būti vertinamas kaip procesinis pažeidimas, sudarantis pagrindą teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, bet jis nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės nuomone, nėra teisinio pagrindo perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

17. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl grikių kokybės ir jų pirkimo – pardavimo sutarties vykdymo.

18. Byloje nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 29 d. UAB „Organicagro“ ir T. P. sudarė Ekologinės žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. OA/SUT/LP, pagal kurią UAB „Organicagro“ įsipareigojo iki 2022 m. kovo 31 d. įsigyti, o T. P. – parduoti 50 tonų grikių, kurių drėgmės lygis bus ne didesnis kaip 14 proc., o priemaišų lygis – ne didesnis kaip 2 proc., mokant 1 200 Eur už vieną toną. 2021 m. gruodžio 23 d. ieškovė į atsakovo banko sąskaitą pervedė 10 000 Eur avansą.

19. 2022 m. balandžio 12 d. atsakovas pareiškė ieškovei pretenziją dėl sutarties sąlygų nevykdymo, kurioje nurodė, kad ieškovė iki pretenzijos surašymo dienos neatsiėmė produkcijos ir pareikalavo tai padaryti iki 2022 m. balandžio 21 d. Ieškovė 2022 m. balandžio 26 d. atsakydama į atsakovo pretenziją nurodė, kad sutarties pasirašymo dieną vadybininkas L. L. buvo fiziškai atvykęs į ūkį, buvo suformuotas produkcijos kontrolinis mėginys IB2428367, mėginys pateiktas tyrimui Valstybinės Augalininkystės tarnybos prie ŽŪM kokybės tyrimų laboratorijai. Tyrimo metu nustatyti rodikliai viršijantys sutarties reikalavimus: drėgmė 16,9 proc. (vietoj 14 proc.), šiukšlinių priemaišų kiekis 5 proc. (vietoj 2 proc.), nesubrendusių grikių kiekis 2,4 proc. (vietoj 2 proc.). Tai patvirtina 2021 m. gruodžio 29 d. tyrimų protokolas ATL3-8779. Tokie kokybiniai rodikliai nepriimtini pagal sutartį. Pardavėjas iki sutarties pabaigos (2022 m. kovo 31 d.) nepateikė kokybiškos produkcijos, nepranešė apie jos kokybės pagerinimą ir neatliko jokių veiksmų, kurie rodytų jo valią parduoti tinkamos kokybės grikius. Ieškovė nurodė, kad nutraukia Sutartį vadovaujantis sutarties 3.1.punkto a. dalimi ir reikalauja grąžinti 10 000 Eur avansą bei iki 2022 m. gegužės 6 d. sumokėti 30 proc. dydžio baudą, pagal sutarties 5.2 punktą, kas sudaro 18 000 Eur.

20. Ieškovė UAB „Organicagro“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo ūkininko T. P. 18 000 Eur netesybų, 10 000 Eur avanso, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovas T. P. priešieškiniu prašo nutraukti 2021 m. lapkričio 29 d. sutartį dėl Ekologinės žemės ūkio produkcijos pirkimo­-pardavimo Nr. OA/SUT/LP/ nuo 2022 m. gegužės 4 d. dėl ieškovės prievolės neįvykdymo tyčia; priteisti iš ieškovės 3 489,20 Eur nuostolių, 8 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

21. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 10 000 Eur avanso, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 10 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. birželio 29 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 224,97 Eur žyminio mokesčio, 499,82 Eur advokato pagalbos išlaidų; priešieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, jog atsakovas neįrodė, kad jo parduodamų grikių kokybė atitiko sutarties su ieškove reikalavimus. Be to, nesant patikimų įrodymų, kad ieškovė informavo atsakovą apie grikių kokybę ir tai buvo grikių neatsiėmimo priežastis, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog ir ieškovė tinkamai vykdė sutartį. Teismas sprendė, kad ieškovė pažeidė kooperavimosi principą ir laikoma pažeidusia prievolę, todėl ji neteko teisės reikalauti sutartyje numatytų netesybų. Taip pat, atsižvelgęs į tai, kad sutartis įvykdyta nebuvo, ieškovė nereikalauja sutarties įvykdymo, laikė, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovės naudai avansą. Teismas, įvertinęs atsakovo elgesį, vertino kad jis buvo pasyvus, netinkamai vykdė sutartį, taip pažeidė šalių kooperavimosi principą, todėl neteko teisės į nuostolių atlyginimą.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

22. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas vertindamas, ar ieškovė tinkamai įvykdė savo sutartines pareigas bei tirdamas byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nusprendė, jog įrodymų visuma neleidžia daryti išvadą, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie ieškovę netenkinančią grikių kokybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylos medžiagą, šalių pateiktus įrodymus, juos vertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Savo išvadas padarė įvertinęs įrodymų visumą.

23. Liudytojas ieškovės darbuotojas L. L. teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas apie grikių drėgnumo rezultatus buvo informuotas telefonu. Atsakovas teigė, jog jokios kalbos dėl netinkamos grikių kokybės nebuvo. Ieškovė savo pozicijai, kad atsakovas buvo informuotas apie netinkamą grikių kokybę, pagrįsti pateikė AB Telia Lietuva sąskaitos išklotines, GPS ataskaitą apie apsilankymus atsakovo ūkyje. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė kelis kartus skambino atsakovui, du kartus lankėsi atsakovo ūkyje, tačiau šie duomenis neatskleidžia šalių pokalbio turinio. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovui buvo pranešta apie netinkamą grikių kokybę byloje nėra. Tokių įrodymų nepateikė ir apeliantė. Be to šalys be ginčo susitarimo turėjo ir kitų sutarčių, todėl teigti, kad šalys bendravo būtent ginčo sutarties vykdymo klausimu, negalima.

24. Apeliantė nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog tik raštiškas pranešimas apie netinkamą grikių kokybę ir reikalavimas pakartotinai išdžiovinti ir išvalyti grikius, gali būti vertinamas kaip tinkamas, bendradarbiavimą tarp šalių patvirtinantis įrodymas. Pažymėjo, kad šalys teisme patvirtino, jog, remiantis jau ne vienerius metus besitęsiančia bendradarbiavimo praktika, visas bendravimas tarp ieškovės ir atsakovo vyko tik žodžiu. Pasak apeliantės, tarp šalių pasirašytos sutarties nuostatos nenustatė privalomo pranešimų siuntimo raštu.

25. Sutiktina su ieškove, kad šalių bendradarbiavimas ir klausimų sprendimas gali būti vykdomas žodžiu. Tačiau, atsakovui nesutinkant su ieškovės paaiškinimais, jog apie netinkamą grikių kokybę jam buvo pranešta, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šią ieškovės poziciją. Be to, jei ieškovės darbuotojas išties žodžiu informavo atsakovą apie netinkamą grikių kokybę, o atsakovas daugiau nei mėnesį nesiėmė jokių veiksmų grikių kokybei pagerinti, tai, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, būtų logiška raštu pateikti atsakovui Augalininkystės tarnybos grūdų tyrimo rezultatus ir nurodyti, kad atsakovas turi grikius papildomai džiovinti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog tokiu atveju ieškovė turėtų įrodymų, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie grikių kokybės rodiklius.

26. Apeliantės nuomone, teismas, abejodamas ieškovės darbuotojo L. L. paimto grūdų mėginio paėmimo procedūros tinkamumu klaidingai vertino, kad mėginys turėjo būti paimtas vadovaujantis Ėminių ėmimo procedūros aprašu, patvirtintu Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. A1-91. Apeliantė nurodo, kad mėginys buvo imamas dar iki sutartinių santykių tarp ginčo šalių atsiradimo ir tokio mėginio paėmimas iš esmės atitiko Grūdų ir (ar) aliejingųjų sėklų ėminių ėmimo iš transporto priemonių ir (ar) sampilų tvarkos aprašo 5.2 p., kuris, pažymėtina, nenumato, kad ant suformuoto mėginio turi būti nurodomi dalyvavusių asmenų duomenys bei parašai. Teisėjų kolegija su šiais argumentais sutinka iš dalies.

27. Grūdų mėginių ėmimo tvarką reglamentuoja Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. A1-91 patvirtintas Ėminių ėmimo procedūros aprašas. Minėto aprašo paskirtis – nustatyti grūdų ir jų produktų ėminių ėmimo ir tipinių (reprezentacinių) ėminių sudarymo tvarką, kai ėminiai yra imami vykdant su intervencinėmis priemonėmis susijusias grūdų kokybės kontrolės funkcijas, kontroliuojant licencijuotuose sandėliuose ar laikomų valstybės rezervo grūdų kokybę ir / ar kitais atvejais ūkio subjektų prašymu grūdų pirkimo-pardavimo sandorių metu. Tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovui keliant klausimą dėl ieškovės mėginio autentiškumo, t. y. kad tyrimui galimai buvo pateiktas ne atsakovo grikių mėginys, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog mėginio ėmimo procedūroje nedalyvaujant pardavėjui neįmanoma patikrinti, ar mėginys paimtas būtent atsakovo sandėlyje. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad tokio mėginio rezultatus būtų galima laikyti patikimais tik tuomet, kai mėginys būtų imamas laikantis ėminių ėmimo procedūros, t. y. dalyvaujant abiem šalims, pardavėjui parašu patvirtinus, kad mėginys paimtas tinkamai ir iš jo produkcijos.

28. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad: ieškovė siekdama įvykdyti sutartį atliko aktyvius veiksmus – ištyrė planuojamų įsigyti grūdų kokybę, informavo atsakovą apie netinkamą grūdų kokybę ir prašymą juos išvalyti, savo sutartinių įsipareigojimų vykdymui pervedė 10 000 Eur, nors to nenumatė tarp šalių pasirašyta sutartis. Teismas taip pat neatsižvelgė nei į susiklosčiusią bendravimo praktiką tarp šalių, nei į tarp šalių pasirašytos sutarties nuostatas nenumatančias privalomo bendravimo raštu, todėl nepagrįstai maksimaliai sumažino atsakovo sutartinę atsakomybę ir nepriteisė ieškovės reikalaujamos baudos. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

29. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra patikimų įrodymų, jog ieškovė pareikalavo pagerinti grikių kokybę, o to nepadarius tai buvo pakankama grikių neatsiėmimo priežastis, padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad ieškovė pati tinkamai vykdė sutartį. Apeliantės nurodytos aplinkybės, jog ji savo sutartinių įsipareigojimų vykdymui pervedė 10 000 Eur, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovė tinkamai vykdė sutarties sąlygas. Teisėjų kolegija įvertinus nustatytas aplinkybes daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė pažeidė kooperavimosi principą ir laikoma pažeidusia prievolę, todėl ji neteko teisės reikalauti sutartyje numatytų netesybų. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neleidžia daryti priešingos išvados.

30. Apeliantė nesutinka su teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Pasak apeliantės, kadangi išnagrinėjus bylą buvo patenkinta 35,71 proc. ieškinio reikalavimų dalis (64,29 proc. dalis yra atmesta), o priešieškinis yra atmestas visa apimtimi, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos sekančiai: ieškovei priteistina 2 074,92 Eur, t. y. 35,71 proc. advokato paslaugų, susijusių su ieškinio surašymu, pasirengimu atstovauti teisme, atsikirtimų susisteminimu, atstovavimu teismo posėdžiuose; 1200 Eur advokato paslaugų, susijusių su atsiliepimu į priešieškinį surašymą, 250 Eur, susijusių su pasirengimu atstovauti teisme, argumentų ir atsikirtimų susisteminimu, atstovavimu teismo posėdžiuose. Atsakovui priteistina 321,45 Eur, t. y. 64,29 proc. atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato paslaugomis. Įskaičius šalių vienarūšes priešpriešines prievoles dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, apeliantės nuomone, galutinai bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti tarp šalių turėtų būti paskirstomos tokia tvarka: iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 1 753, 47 Eur advokato pagalbos išlaidų.

31. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus vertina kritiškai. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022).

32. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas T. P. advokato pagalbai sumokėjo 1 000 Eur, tuo tarpu ieškovė UAB „Organicagro“ už advokato pagalbą sumokėjo daugiau nei tris kat daugiau - 3 200 Eur. Pagal kasacinio teismo praktiką, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis yra pakankama.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

33. Apeliantas nurodo, kad teismas turėjo įvertinti kiekvieną priešieškinio reikalavimą, savo išvadas argumentuotai pagrįsti bylos duomenimis ir nurodyti kokiais įrodymais remiantis daromos išvados, kokie bylos duomenys yra atmetami arba yra nereikšmingi sprendžiant konkretų priešieškinio klausimą. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti šioje byloje esant absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

34. CPK 329 straipsnio 2 dalyje išvardyti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, kurie sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Jais pripažįstami esminių proceso teisės nuostatų (nustatančių teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t. t.) pažeidimai. CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio Kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

35. Iš priešieškinio turinio matyti, kad vienas iš priešieškinio reikalavimų buvo prašymas nutraukti 2021 m. lapkričio 29 d. sutartį dėl Ekologinės žemės ūkio produkcijos pirkimo­-pardavimo Nr. OA/SUT/LP/ nuo 2022 m. gegužės 4 d. dėl ieškovės prievolės neįvykdymo tyčia. Pažymėtina, kad ieškovė 2022 m. balandžio 26 d. raštu dėl sutarties sąlygų vykdymo, vadovaudamasi sutarties 3.1 punkto a dalimi nutraukė tarp šalių pasirašytą sutartį su visomis 5.2 punkte nurodytomis sankcijomis. Taigi nagrinėjamu atveju, sutarčiai esant nutrauktai, atsakovo reikalavimas nutraukti sutartį nuo 2022 m. gegužės 4 d. yra neaktualus.

36. Apelianto skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bei nemotyvavo apelianto priešieškinio reikalavimą dėl jo patirtų nuostolių nustatymo bei priteisimo, atmestinas. Pirmosios instancijos teismui nustačius paties apelianto kaltus veiksmus, pasireiškiančius pasyvumu ir nebendradarbiavimu, kurių pasekmės yra apelianto patirti nuostoliai, teismui nebuvo poreikio pasisakyti dėl apelianto patirtų nuostolių dydžio. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentas dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo šiuo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas) yra nepagrįstas.

37. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis neįrodė, kad jo parengta produkcija, kurią ieškovė turėjo atsiimti, atitiko standartams, o būtent teismas kritiškai vertino apelianto pateiktą sąskaitą faktūrą Nr. GRG6064, kurioje nurodyta, jog grikių drėgnumas neviršijo nustatytų 14 proc. Teismas netyrė ir nevertino apelianto pateiktą Viešosios įstaigos „Ekoagros“ išduotą dokumentą SERK2102785, 2022 m. gegužės 16 d. sąskaitą faktūrą TP2022001.

38. Nustatyta, kad atsakovas dalį grikių derliaus 2021 m. gruodžio 16 d. pardavė UAB „Ekofrisa“. UAB „Ekofrisa“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje GRG Nr. 6064 nurodyta, kad grikių drėgnumas yra 14 proc. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši sąskaita faktūra gali įrodyti šalių susitarimą dėl grūdų kokybės rodiklių, tačiau koks grikių drėgnumas buvo ieškovės ir atsakovo susitarimo metu neįrodo. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad šios atsakovo nurodytos aplinkybės nepatvirtina, jog parduodamų grikių kokybė atitiko sutarties su ieškove reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu Viešosios įstaigos „Ekoagros“ išduotas dokumentas SERK2102785 iš kurio matyti, kad ūkininko T. P. produkcija grikiai, bulvės, d. žolės, žieminiai rugiai apibrėžiami kaip ekologiški produktai, nesuteikia jokios informacijos apie 2021 m. lapkričio 29 d. iki 2022 m. kovo 31 d. laikotarpiu atsakovo turėtų grikių kokybę.

39. Apeliantas nurodo, kad tarp šalių sudarytoje sutartyje visa atsakomybė dėl sutarties sąlygų neįvykdymo atitenka išimtinai produkcijos pardavėjui, tai yra apeliantui, kuris yra žemės ūkio produkcijos gamintojas. Tuo tarpu sutartyje iš vis nenurodyta ieškovės atsakomybė pastarajai vėluojant atsiimti produkciją iš pirkėjo (apelianto), nėra nurodytos baudos sankcijos, delspinigių dydis, numatytos kitos sankcijos.

40. Šalys nurodė, kad bendradarbiauja ne vienerius metus. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas sutartį būtų sudaręs ne laisva valia. Sutarties laisvės principas suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015). Taigi, atsakovas turėjo teisę tartis su ieškove dėl kitokių sutarties sąlygų. Tačiau kaip matyti ginčo sutarties sudarymo metu apeliantas su sutarties sąlygomis sutiko. Be to, bylos nagrinėjimo metu, apeliantas nekėlė reikalavimo pripažinti sutarties sąlygas negaliojančiomis.

41. Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas priimtame sprendime net nesvarstė apelianto priešieškinyje nurodytų reikalavimų, o apsiribojo lakoniška išvada, kad apeliantas yra neva pažeidęs šalių kooperacijos principą. Teismas nemotyvavo kokiu būdu apeliantas pažeidė šalių kooperacijos principą bei kokią įtaką šis pažeidimas turėjo ieškovei sutartinių prievolių vykdymui, nes nei ieškovė, nei apeliantas neįrodinėjo, kad sutarties galiojimo metu tarp šalių nebuvo bendravimo. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta.

42. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas priešieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, vertino atsakovo elgesį po sutarties pasirašymo. Nustatyta, kad pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovė įsipareigojo iki 2022 m. kovo 31 d. įsigyti iš atsakovo 50 tonų grikių. Tačiau iki nurodytos dienos ieškovė grikių neatsiėmė. Tuo tarpu atsakovas tik 2022 m. balandžio 12 d., t. y. pasibaigus sutarties įvykdymo terminui, pareiškė ieškovei pretenziją dėl sutarties sąlygų nevykdymo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad iki 2022 m. balandžio 12 d. atsakovas pateikė ieškovei įrodymus (laboratorinius tyrimus) kad jo užauginti grikiai atitinka sutarties sąlygas ir kreipėsi į ieškovę su raginimu atsiimti produkciją. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas buvo pasyvus, netinkamai vykdė sutartį, kadangi pažeidė šalių kooperacijos principą. Apelianto argumentas, kad ieškovė apeliantui per visą sutarties galiojimą laikotarpį, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 29 d. iki 2022 m. kovo 31 d. nepranešė dėl apelianto paruoštos produkcijos neatitikimo taikomiems standartams yra neįrodytas ir nepaneigia pirmosios instancijos išvados.

43. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad yra pagrindas nagrinėjamojoje byloje pritaikyti CK 6.315 straipsnio 3 dalies nuostatą ir tokiu būdu iš apelianto priteisti 10 000 Eur ieškovės sumokėtą apeliantui avansą. Pasak apelianto, teismas nustatė, kad būtent dėl nepagrįsto ieškovės atsisakymo atsiimti iš apelianto produkciją apeliantas negalėjo įvykdyti sutartyje numatytų įsipareigojimų ir perduoti produkciją ieškovei, todėl teismo sprendimas dėl avanso grąžinimo ieškovei, nepagrįstai ir neteisėtai dar labiau pablogino apelianto turtinę padėtį. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta.

44. Pagal CK 6.315 straipsnio 3 dalį, kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda pirkėjui daiktų, šis turi teisę reikalauti, kad pardavėjas jam perduotų daiktus arba grąžintų sumokėtą sumą. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra ginčo, kad atsakovas gavo avansą, sutartis nebuvo įvykdyta, t. y. prekė pirkėjui neparduota. Kadangi ieškovė nereikalauja sutarties įvykdymo, dalis derliaus, pasak atsakovo yra parduota kitam pirkėjui, tai ieškovė įgyja teisę į sumokėtos sumos (avanso) grąžinimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 10 000 Eur avansą.

45. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas taip pat kaip ir ieškovė pažeidė šalių kooperacijos principą, yra kaltas dėl jo paties patirtų nuostolių atsiradimo, todėl nėra pagrindo tenkinti priešieškinį. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

47. Atmetus ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Loreta BraždienėVirginijus KairevičiusVisvaldas Kazakiūnas