Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Organicagro“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo ūkininko T. P. 18 000 Eur netesybų, 10 000 Eur avanso, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad UAB „Organicagro“ 2021 m. lapkričio 29 d. sudarė Ekologinės žemės ūkio produkcijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. OA/SUT/LP (toliau – Sutartis), kuria ūkininkas T. P. įsipareigojo ieškovei UAB „Organicagro“ pateikti 50 tonų ekologiškų grikių. Sutarties 1.1 punkte perkamai produkcijai buvo nustatyti kokybiniai reikalavimai. Sutartimi buvo nustatyta, kad atsakovas turi pateikti 50 tonų ekologiškų grikių, kurių drėgmė neturi viršyti 14 proc., šiukšlinių priemaišų kiekis ne daugiau nei 2 proc., nesubrendusių grikių kiekis ne daugiau kaip 2 proc. Sutarties 1.2 punktas numatė, kad pardavėjas privalo patiekti sutarties sąlygas atitinkančią produkciją. Visas grikių kiekis turėjo būti pristatytas iki 2022 m. kovo 31 d. Ieškovės darbuotojas fiziškai nuvyko į atsakovo ūkį ir suformavo kontrolinį mėginį, kuris buvo pateiktas ištyrimui Valstybinės Augalininkystės tarnybos prie ŽŪM kokybės tyrimų laboratorijai. Tyrimo metu nustatyti rodikliai, viršijantys tarp šalių pasirašytos sutarties reikalavimus: drėgmė 16,9 proc., šiukšlinių priemaišų kiekis 5 proc., nesubrendusių grikių kiekis 2,4 proc. Apie neatitinkančią sutarties reikalavimų grikių kokybę atsakovas buvo informuotas telefonu. Pokalbio metu atsakovas pažadėjo, kad kokybė bus pagerinta ir apie tai bus pranešta atskiru pranešimu. Iki 2022 m. kovo 31 d. atsakovas pranešimo apie išvalytus grikius nei žodžiu, nei raštu nepateikė ir sutarties reikalavimo pateikti produkciją iki 2022 m. kovo 31 d. neįvykdė. Tuo tarpu ieškovė, patvirtindama savo ketinimą įsigyti grikius, 2021 m. gruodžio 23 d. pervedė atsakovui 10 000 Eur avansą už ekologiškus grikius, ne kartą teiravosi dėl išvalytų grikių krovos. Atsakovas, pasirašydamas sutartį patvirtino, kad supranta ir žino, kad sutartinių įsipareigojimų vykdymas UAB „Organicagro“ „<...> laiku ir tinkamai turi esminės reikšmės Pirkėjo verslui, nes Pirkėjas perka Produkciją, planuodamas dėl jos sudaryti komercinius sandorius su trečiaisiais asmenimis“ (sutarties 6.3 p.). Sutarties 1.4 punktas numatė, kad, Pardavėjui pažeidus šio punkto nuostatas, dėl kurių Pirkėjas negali įsigyti viso sutartyje numatyto kiekio, Pardavėjas įsipareigoja kompensuoti visus Pirkėjo patirtus nuostolius dėl nepateiktos tolimesniam pirkėjui (Pirkėjo užsakovui) Produkcijos, taip pat kompensuoti nuostolius bei išlaidas dėl neparduotos Produkcijos įsigijimo aukštesnėmis kainomis pas kitus augintojus. Sutarties 5.2 punktas numato, kad „Pardavėjas, nepatiekęs Sutartyje nurodyto kiekio ir/ar kokybės Produkcijos ir pažeidęs šiame punkte numatytus terminus, privalo per 10 kalendorinių dienų sumokėti Pirkėjui 30 proc. dydžio baudą, skaičiuojamą nuo laiku neparduotos Produkcijos vertės bei atlyginti Pirkėjui dėl to susidariusius nuostolius. Pardavėjas pripažįsta, kad ši bauda yra protinga, atitinka minimalius Pirkėjo nuostolius ir negali būti mažinama<...> “. 2022 m. balandžio 26 d. ieškovė, atsakydama į atsakovo 2022 m. balandžio 12 d. pretenziją, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas laiku nepateikė sutarties 1.1, 1.2 punktus atitinkančios produkcijos, vadovaudamasi sutarties 3.1 punkto a) dalimi, nutraukė tarp šalių pasirašytą Sutartį ir, vadovaudamasi sutarties 5.2 punktu, pareikalavo per 10 kalendorinių dienų sumokėti 30 proc. dydžio baudą, skaičiuojamą nuo laiku neparduotos produkcijos vertės, t. y. nuo 60 000 Eur (50 tonų x 1200 Eur = 60 000 Eur), kas sudaro 18 000 Eur (60 000 Eur x 30 proc. = 18 000 Eur); bei iki 2022 m. gegužės 6 d. grąžinti sumokėtą 10 000 Eur avansą. Atsakovas ieškinio padavimo datai nėra įvykdęs nei vieno iš aukščiau minėtų ieškovės reikalavimų.

2. Atsakovas T. P. priešieškiniu prašo nutraukti 2021 m. lapkričio 29 d. sutartį dėl Ekologinės žemės ūkio produkcijos pirkimo­-pardavimo Nr. OA/SUT/LP/ nuo 2022 m. gegužės 4 d. dėl ieškovės prievolės neįvykdymo tyčia; priteisti iš ieškovės 3 489,20 Eur nuostolių, 8 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagal 2021­ m. lapkričio 29 d. sutartį atsakovas įsipareigojo iki 2022 m. kovo 31 d. parduoti ieškovei 50 tonų grikių, 1 200 Eur už toną, bendra vertė sudaro 60 000 Eur, tačiau ieškovė iki šios dienos neatsiėmė iš atsakovo sutartos produkcijos ir nevykdo prisiimtų įsipareigojimų priimti parengtą produkciją bei atsiskaityti už ją sutinkamai su pasirašytos sutarties sąlygomis. 2022 m. balandžio 12 d. atsakovas pateikė ieškovei teisinę pretenziją dėl sutarties 2021 m. lapkričio 29 d. sąlygų vykdymo, kurioje ragino ieškovę atsiimti paruoštą produkciją ir sumokėti Sutartyje sulygtą sumą. 2022 m. balandžio 26 d. ieškovė pateikė atsakymą į atsakovo pretenziją, kuriame nurodė, kad produkcijos neatsiėmė neva dėl netinkamos produkcijos kokybės, atsakovas nepateikė ieškovei produkcijos iki 2022 m. kovo 31 d. Atsakovo nuomone, nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės bei sutartyje nurodytų sąlygų. Sutartyje nurodyta kokybiška produkcija saugoma pas atsakovą ir laukiama kada bus atsiimta ieškovės, kuri nepateisinamai užvilkina produkcijos atsiėmimą ir atsiskaitymą sutartyje nurodytomis sąlygomis. 2022 m. balandžio 28 d. atsakovas pateikė ieškovei pakartotinę teisinę pretenziją dėl sutarties sąlygų vykdymo, kurioje pakartotinai ragino ieškovę iki 2022 m. gegužės 4 d. atsiimti paruoštą produkciją ir sumokėti Sutartyje sulygtą sumą. 2022 m. gegužės 12 d. ieškovė pateikė atsakymą į atsakovo pakartotinę pretenziją, kuriame iš esmės atsisakė vykdyti pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus dėl nepagrįstų, išgalvotų priežasčių. 2022 m. gegužės 16 d. siekiant išvengti nuostolių, susijusių su grikių laikymu atsakovas pardavė dalį produkcijos trečiajam asmeniui­ UAB „Danmax“, kuris už 29 960 kg grikių sumokėjo 27 862,80 Eur (29 960 kg x 0,93 ct = 27 862,80 Eur). Tai patvirtina PVM sąskaita-­faktūra TP2022001. Atsakovas patyrė nuostolius, nes dėl nesąžiningų ieškovės veiksmų pasireiškiančių sutarties sąlygų nevykdymu, produkcijos neatsiėmimu atsakovas realizavo pagamintą produkciją tretiesiems asmenims už mažesnę kainą negu nurodyta Sutartyje su ieškove. Skirtumas sudaro 29 960 kg x 1,20 Eur – 29 960 kg x 0,93 Eur = 35 952 Eur – 27 862,80 Eur = 8 089,20 Eur. Kitą dalį nerealizuotos ir ieškovės nepaimtos produkcijos atsakovas buvo priverstas panaudoti savo ūkyje, kad netektų jos naikinti, tai yra pasėjo. Tokiu būdu atsakovas panaudojo 20 000 kg grikių kaip sėklas pasėdamas jas savo laukose. Atsižvelgiant į rinkos kainas sėjimo metu pasėti grikiai kainavo atsakovui 20 000 kg x 0,93 Eur = 18 600 Eur. Pagal su ieškove sudarytoje sutartyje produkcijos kainas pasėliams panaudotos produkcijos vertė sudaro 20 000 kg x 1,20 Eur = 24 000 Eur, atsakovas siekdamas išvengti didesnių nuostolių veikdamas kaip rūpestingas ir atsakingas asmuo nesunaikino ieškovės neatsiimtos produkcijos, o ją panaudojo savo ūkyje ir taip sumažino patirtus nuostolius iki 5 400 Eur (24 000 Eur – 18 600 Eur = 5 400 Eur). Bendrai atsakovo patirtų nuostolių dydis sudaro 8 089,20 Eur + 5 400 Eur = 13 489,20 Eur. Ieškovė buvo pervedusi atsakovui 10 000 Eur avanso dėl sulygtos Sutartyje produkcijos, todėl po avanso atskaičiavimo ieškovė šiai dienai liko skolinga atsakovui 13 489,20 Eur – 10 000 Eur = 3 489,20 Eur atsakovo patirtų nuostolių. Tokiu būdu atsakovas patyrė nuostolių susijusių su neteisėtu bei nepagrįstu ieškovės atsisakymu priimti Sutartyje sulygta produkciją ir sumokėti už ją Sutartyje nurodytą kainą.

13. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. sprendimą dalyje dėl 18 000 Eur netesybų nepriteisimo ir šioje dalyje priimti sprendimą priteisti ieškovei UAB „Organicagro“ iš atsakovo T. P. 18 000 Eur netesybų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. sprendimą dalyje dėl 499,82 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai priteisimo ieškovei UAB „Organicagro“ ir papildomai priteisti atsakovo T. P. ieškovės UAB „Organicagro“ naudai 1 253,65 Eur advokato pagalbos išlaidų, t. y. bendroje sumoje 1 753, 47 Eur; 3) priteisti iš atsakovo T. P. ieškovės patirtas bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas vertindamas, ar ieškovė tinkamai įvykdė savo sutartines pareigas bei tirdamas byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nusprendė, jog įrodymų visuma neleidžia daryti išvadą, kad ieškovė tinkamai bendradarbiavo ir atsakovui buvo tinkamai pranešta apie ieškovę netenkinančią grikių kokybę. Apeliantė nurodo, kad ieškovės iniciatyva apklausto liudytojo L. L. parodymai, kad atsakovas buvo telefonu informuotas apie grikių kokybės tyrimo rezultatus ir kad jo buvo prašoma išvalyti grikius, patvirtinti byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. AB Telia Lietuva sąskaitos išklotinėmis, GPS ataskaita apie apsilankymus atsakovo ūkyje, kurių pakanka ieškovės pozicijai apie atsakovo informavimą dėl netinkamos grikių kokybės pagrįsti. Atsakovo į bylą pateiktas įrodymas, t. y. atsakovo 2022 m. balandžio 28 d. pateikta pakartotinė teisinė pretenzija dėl 2021 m. lapkričio 29 d. sutarties sąlygų vykdymo, įrodo, kad atsakovui buvo žinoma apie ieškovės reiškiamas pretenzijas dėl grikių produkcijos kokybės. Priešingu atveju, jei atsakovui vis dėlto nebuvo žinoma, kad jo grikių produkcijos kokybė neatitinka sutarties reikalavimų grikių produkcijos kokybei, tai, atitinkamai, ir nebuvo poreikio atlikti grikių produkcijos papildomą apdirbimą ir apie tai nurodyti teisinėje pretenzijoje.

13.2. Apeliantė nurodo, kad teismas ginčijamoje sprendimo dalyje nepagrįstai vertino, kad tik raštiškas pranešimas apie netinkamą grikių kokybę ir reikalavimas, kad atsakovas pakartotinai išdžiovintų ir išvalytų grikius, gali būti vertinamas kaip tinkamas, bendradarbiavimą tarp šalių įrodantis įrodymas. Pažymėjo, kad šalys teisme patvirtino, jog, remiantis jau ne vienerius metus besitęsiančia bendradarbiavimo praktika, visas bendravimas tarp ieškovės ir atsakovo vyko tik žodžiu. Apeliantės nuomone, teismas nevertino atsakovo pateiktoje 2022 m. balandžio 28 d. pakartotinėje teisinėje pretenzijoje pateiktos informacijos, netinkamai vertino tarp bylos šalių susiklosčiusią bendradarbiavimo praktiką bei neatsižvelgė į tai, kad rašytinių pranešimų siuntimo pareiga nenumatyta tarp šalių pasirašytoje sutartyje, todėl nepagrįstai nusprendė, jog, nesant pateiktos ieškovės rašytinės pretenzijos atsakovui dėl grikių netinkamos kokybės, įrodymų visuma neleidžia daryti išvados, kad ieškovė pakankamai bendradarbiavo ir siekė tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovės reikalavimas dėl 18 000 Eur netesybų priteisimo negali būti tenkinamas.

13.3. Apeliantės nuomone, teismas, abejodamas ieškovės darbuotojo L. L. paimto grūdų mėginio paėmimo procedūros tinkamumu klaidingai vertino, kad mėginys turėjo būti paimtas vadovaujantis Ėminių ėmimo procedūros aprašu, patvirtintu Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. A1-91. Nurodė, kad mėginys buvo imamas dar iki sutartinių santykių tarp ginčo šalių atsiradimo. Tokio mėginio paėmimas iš esmės atitiko Grūdų ir (ar) aliejingųjų sėklų ėminių ėmimo iš transporto priemonių ir (ar) sampilų tvarkos aprašo 5.2 p., kuris, pažymėtina, nenumato, kad ant suformuoto mėginio turi būti nurodomi dalyvavusių asmenų duomenys bei parašai. Liudytojas L. L. nurodė, kad 2021 m. lapkričio 25 d. paimant mėginį kaip atsakovo atstovas dalyvavo atsakovo tėvas; buvo naudojama sertifikuota, kasmet kalibruojama grūdų paėmimo lazda; šia lazda mėginiai buvo imami skirtingose grikių sampilo vietose; paimti mėginiai buvo gerai sumaišyti kibire; iš kibiro turinio buvo suformuotas mėginys; mėginys buvo supiltas į specialų užplombuojamą drėgmės nepraleidžiantį maišelį, ant kurio buvo užrašyta iš kur paimtas mėginys, data, maišelis turėjo savo numerį. Be to tokio mėginio paėmimo tvarka nėra reguliuojama sutarties nuostatomis, nes tarp šalių pasirašytos sutarties 2.17 p. numato, kad 3 mėginiai formuojami iš kiekvienos tiekiamos partijos, t. y. jau grūdų pakrovimo į transporto priemones metu.

Šalies argumentai

13.5. Apeliantė nesutinka su teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Nurodo, kad šioje byloje buvo nagrinėjamas ne tik ieškovės ieškinys, tačiau ir atsakovo priešieškinys. Ginčo šalys patyrė išlaidas, susijusias su advokatų pagalba: ieškovė - surašant procesinius dokumentus, t. y. ieškinį ir atsiliepimą į priešieškinį, bei atstovavimą teismo posėdžiuose; atsakovas - surašant procesinius dokumentus, t. y. atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, bei atstovavimą teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į tai, kad išnagrinėjus bylą buvo patenkinta 35,71 proc. ieškinio reikalavimų dalis (64,29 proc. dalis yra atmesta), o priešieškinis yra atmestas visa apimtimi, apeliantės nuomone, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos sekančiai: ieškovei priteistina 2 074,92 Eur: - 35,71 proc. advokato paslaugų, susijusių su ieškinio surašymu (1500 Eur x 35,71 proc. = 535,65 Eur) ir su 35,71 proc. ½ paslaugų, susijusių su pasirengimu atstovauti teisme, argumentų ir atsikirtimų susisteminimu, atstovavimu 2022 m. spalio 6 d., 2022 m. lapkričio 30 d., 2022 m. gruodžio 22 d. teismo posėdžiuose (250 Eur x 35,71 proc. = 89,27 Eur), t. y. viso 535,65 Eur + 89,27 Eur = 624,92 Eur; - 1200 Eur advokato paslaugų, susijusių su atsiliepimu į priešieškinį surašymą ir ½ paslaugų, t. y. 250 Eur, susijusių su pasirengimu atstovauti teisme, argumentų ir atsikirtimų susisteminimu, atstovavimu 2022 m. spalio 6 d., 2022 m. lapkričio 30 d., 2022 m. gruodžio 22 d. teismo posėdžiuose, t. y. viso 1200 Eur + 250 Eur = 1 450 Eur. Atsakovui priteistina 321,45 Eur: - 64,29 proc. T. P. nuo ½ patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato paslaugomis, t. y. 500 Eur x 64,29 proc. = 321,45 Eur. Įskaičius šalių vienarūšes priešpriešines prievoles dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, galutinai bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti tarp šalių turėtų būti paskirstomos tokia tvarka: iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 1 753, 47 Eur advokato pagalbos išlaidų.

14. Atsakovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; arba panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįvykdė sutarties sąlygų dėl to, kad pastarasis neturėjo laisvos transporto priemonės atsiimti produkciją, yra nepagrįstos ir nepatvirtintos byloje esančiais leistinais įrodymais. Teismas sprendime daro išdavą dėl neva ieškovės neturėjimo laisvos transporto priemonės atsiimti produkciją remiantis paties apelianto paaiškinimais, kurie šiuo konkrečiu atveju yra tik spėjamojo pobūdžio samprotavimai. Tuo tarpu, pirmos instancijos teismas tokio pobūdžio klausimo pačiai ieškovei neuždavė bei aplinkybių susijusių su ieškovės galimybėmis atsiimti produkciją iš atsakovo, netyrė. Apeliantas atsakydamas į teismo klausimą dėl ieškovės veiksmų, kurie susiję su produkcijos neatsiėmimo priežastimi, faktiškai pateikė teismui savo versiją, manydamas, kad ieškovės sutarties nevykdymo pagrindinė priežastis yra tai, kad nuo sutarties sudarymo dienos, tai yra nuo 2021 m. lapkričio 29 d. iki sutarties pabaigos, tai yra 2022 m. kovo 31 d., produkcijos kaina sumažėjo bei ieškovei buvo nenaudinga atsiimti iš apelianto pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytą produkciją pagal Sutartyje sulygtą kainą.

14.2. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas neįrodė, kad jo parengta produkcija, kurią ieškovė turėjo atsiimti, atitiko standartams, o būtent teismas kritiškai vertino apelianto pateiktą sąskaitą faktūrą Nr. GRG6064, kurioje nurodyta, jog grikių drėgnumas neviršijo nustatytų 14 proc. Nesutinka su teismo nuomone, kad minėtos sąskaitos faktūros duomenis nepatvirtina kita medžiaga, nes teismas nevertino kitų civilinėje byloje apelianto pateiktų dokumentų dėl jo gaminamos produkcijos atitikimo standartams. Teismas netyrė ir nevertino apelianto pateiktą Viešosios įstaigos „Ekoagros“ išduotą dokumentą SERK2102785 iš kurio aiškiai matyti, kad ūkininko T. P. produkcija grikiai, bulvės, d. žolės, žieminiai rugiai apibrėžiami kaip ekologiški produktai. Taip pat teismas nevertino pateiktą 2022 m. gegužės 16 d. sąskaitą faktūrą TP2022001, kurioje nurodyta, kad apelianto parduota produkcija 29 960 kg ekologinių grikių atitinka LST standartams, drėgnumas – 13,6 proc. Pirmosios instancijos teismas nenustatęs, kad apelianto produkcija buvo nekokybiška ir, kad būtų neatitikusi Sutartyje nustatytiems standartams, nepagristai atsisakė tenkinti apelianto pateiktame priešieškinyje pareikštus reikalavimus.

14.3. Analizuojant šalių sudarytą sutartį matyti, kad visa atsakomybė dėl sutarties sąlygų neįvykdymo atitenka išimtinai produkcijos pardavėjui, tai yra apeliantui, kuris yra žemės ūkio produkcijos gamintojas. Tuo tarpu sutartyje iš vis nenurodyta ieškovės atsakomybė pastarajai vėluojant atsiimti produkciją iš pirkėjo (apelianto), nėra nurodyta nei baudos sankcijos, nei delspinigių dydis, nei numatytos kitos sankcijos. Įstatymo leidėjas atsižvelgdamas į žemės ūkio gamintojo veiklos svarbą Lietuvos ūkiui, įstatymu reglamentavo žemės ūkio produkcijos (grūdų) Lietuvos Respublikos realizavimo bei atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją tvarką bei nustatant Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo – pardavimo sutarties tipinės sąlygas, kuriose nurodė turtinės atsakomybės kriterijus taikomus tiek pardavėjo, tiek ir pirkėjo atžvilgiu. Taigi Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo – pardavimo sutarties tipinių sąlygų nuostatomis nustatyta, kad atsakomybė dėl laiku nepristatytos/nepriimtos produkcijos pagal sutartyje nustatytus terminus ir sąlygas atitenka kaip pardavėjui, taip ir pirkėjui.

14.4. Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas priimtame sprendime net nesvarstė apelianto priešieškinyje nurodytų reikalavimų, o apsiribojo lakoniška išvada, kad apeliantas yra neva pažeidęs šalių kooperacijos principą. Teismas nemotyvavo kokiu būdu apeliantas pažeidė šalių kooperacijos principą bei kokią įtaką šis pažeidimas turėjo ieškovei sutartinių prievolių vykdymui, nes nei ieškovė, nei apeliantas neįrodinėjo, kad sutarties galiojimo metu tarp šalių nebuvo bendravimo. Be to civilinėje byloje nėra duomenų, kad apeliantas vengtų atlikti tam tikrus veiksmus dėl sutarties sąlygų tinkamo įvykdymo, slapstytųsi nuo ieškovės, neatsilieptų į telefono skambučius ir pan. Teismo išvados dėl šalių kooperacijos principo pažeidimo yra nepagrįstos bylos medžiagoje esančiais rašytiniais įrodymams bei teismo posėdžių metu apklaustų ginčo šalių bei liudytojų parodymais, kadangi iš pastarųjų seka, kad sutarties galiojimo laikotarpiu ginčo šalys tarpusavyje bendravo.

14.5. Apeliantas 2022 m. balandžio 12 d. pateikė ieškovei teisinę pretenziją dėl sutarties sąlygų vykdymo, kurioje ragino ieškovę atsiimti paruoštą produkciją bei už ją atsiskaityti. Tik 2022 m. balandžio 26 d. ieškovė pateikė atsakymą į pretenziją, kurioje nurodė visiškai prasimanytus teiginius dėl neva apelianto nekokybiškos produkcijos. 2022 m. balandžio 28 d. apeliantas pakartotinai pateikė ieškovei teisinę pretenziją dėl sutarties sąlygų vykdymo, kurioje pakartotinai ragino ieškovę iki 2022 m. gegužės 4 d. atsiimti paruoštą produkciją ir sumokėti Sutartyje sulygtą sumą. 2022 m. gegužės 12 d. ieškovė pateikė atsakymą į apelianto pakartotinę pretenziją, kuriame iš esmės atsisakė vykdyti įsipareigojimu prisiimtus pagal Sutartį, t. y. atsiimti 50 t grikių bei atsiskaityti už ją, bei tokį atsakymą bandė gristi nepagrįstomis ir išgalvotomis priežastimis, t. y. neva nekokybiška apelianto produkcija. Ieškovė apeliantui per visą sutarties galiojimą laikotarpį, tai yra 2021 m. lapkričio 29 d. iki 2022 m. kovo 31 d. nepranešė dėl apelianto paruoštos produkcijos neatitikimo taikomiems standartams. Apeliantas net nebuvo informuotas, kad ieškovė buvo paėmusi iš apelianto produkcijos mėginį ir pastarąjį pateikė tyrimui Valstybės Augalininkystės tarnybos prie ŽŪM laboratorijai, kur buvo gautas neigiamas atsakymas.

14.6. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad yra pagrindas nagrinėjamojoje byloje pritaikyti CK 6.315 straipsnio 3 dalies nuostatą, kurioje nustatyta, kad išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperdavęs pirkėjui daiktų, turi teisę reikalauti, kad pardavėjas jam perduotų daiktus arba grąžintų sumokėtą sumą ir tokiu būdu iš apelianto priteisė 10 000 Eur ieškovės sumokėto apeliantui avanso. Pats teismas nustatė, kad būtent dėl nepagrįsto ieškovės atsisakymo atsiimti iš apelianto produkciją apeliantas negalėjo įvykdyti Sutartyje numatytų įsipareigojimų ir perduoti produkciją ieškovei, todėl teismo sprendimas dėl avanso grąžinimo ieškovei, nepagrįstai ir neteisėtai dar labiau pablogino apelianto turtinę padėtį.

14.7. Pirmosios instancijos teismas net nevertino bei nemotyvavo apelianto priešieškinio reikalavimą dėl apelianto patirtų nuostolių nustatymo bei priteisimo. Teismas, net nenustatinėjo apelianto nuostolių dydį, nevertino byloje esančius įrodymus – Grūdų pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp apelianto ir kito grūdų pirkėjo 2022 m. gegužės 16 d., t. y. iš karto po to, kai tik apeliantui tapo žinoma, kad ieškovė savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdys. Apeliantas vykdė kompensuojamojo pobūdžio (vietoj ieškovės neatsiimtų grūdų) pardavimą. Pirmosios instancijos teismas tirdamas ir vertindamas įrodymus, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso taisykles ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiais klausimais. Byloje esant įrodytam apelianto nuostolių faktui, pagrindo konstatuoti priešieškinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo nepagrįstumą nenustatyta, nors pirmos instancijos teismas to net nenagrinėjo.

14.8. Apeliantas nurodo, kad teismas turėjo įvertinti kiekvieną priešieškinio reikalavimą, savo išvadas argumentuotai pagrįsti bylos duomenimis ir nurodyti kokiais įrodymais remiantis išvados daromos, o kokie bylos duomenys yra atmetami arba yra nereikšmingi sprendžiant konkretų priešieškinio klausimą. Apelianto nuomone, yra pagrindas konstatuoti šioje byloje esant absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte.

Šalies argumentai

15.1. Ieškovė teigia, kad vertinant atsakovo nurodytus įrodymus pažymėtina, kad 2022 m. lapkričio 30 d. pateiktas VŠĮ „Ekoagros“ Ekologinės gamybos tikrinimo protokolas, sudarytas 2021 m. spalio 1 d., nesuteikia jokios informacijos apie 2021 m. lapkričio 29 d. – 2022 m. kovo 31 d. laikotarpiu atsakovo turėtą grikių produkcijos kokybę, tuo labiau, kad, vadovaujantis šiame protokole esančia informacija, grikių laukai nors ir buvo apžiūrėti, bet derlius dar nebuvo nuimtas. 2021 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaita faktūra GRG Nr. 6064 taip pat nesuteikia tinkamos informacijos apie grikių kokybę, jos tik liudija, kad atsakovas tokią sąskaitą išrašė ir 10 t. grikių buvo pristatyti, bet galimai pirkėjas UAB „Ekofrisa“ turėjo pretenzijų grikių produkcijai ir ši sąskaita ar jos dalis nebuvo apmokėta. Priešieškinyje minima 2022 m. gegužės 16 d. sąskaita faktūra Nr. TP2022001 į bylą apskritai nėra pateikta, tad nėra galimybės pasisakyti dėl šios sąskaitos teikiamos informacijos. Ieškovės nuomone, atsakovui nepateikus nei vieno įrodymo, įrodančio jo turėtos grikių produkcijos kokybę, teismas pagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktu Valstybinės Augalininkystės tarnybos prie ŽŪM kokybės tyrimų laboratorijos 2021 m. lapkričio 29 d. Kokybės tyrimų protokolu Nr.ATL3-8779 ir liudytojo L. L. parodymais, įrodančiais, kad apelianto parengta produkcija neatitinka sutartyje numatytų standartų.

15.2. Ieškovė pasisakydama dėl atsakovo argumento, jog tarp šalių sudarytoje sutartyje visa atsakomybė dėl sutarties sąlygų neįvykdymo tenka išimtinai produkcijos pardavėjui, nurodo, kad apeliaciniame skunde minėtos tipinės sąlygos nėra privalomos, o yra pavyzdinio pobūdžio ir atlieka pagalbinę funkciją. Sutartį sudarantys asmenys į jas atsižvelgti gali, tačiau neprivalo. Taigi, sutarties šalys turi teisę nusistatyti kitokias tarpusavio teises bei pareigas nei tai numatyta tipinėse sutarties sąlygose. Šiuo aspektu pagrįstai galima teigti, kad T. P. kaip žemdirbys yra lygiavertėje pozicijoje su kasdien žemės ūkio produkcija prekiaujančia ieškove ir jo kaip žemdirbio atžvilgiu nėra taikomos išimtys. Be to, ginčo šalys bendradarbiauja jau ne vienerius metus būtent Ekologinės žemės ūkio produkcijos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. OA/SUT/LP pagrindu, t. y. šios sutarties nuostatos apeliantui yra seniai žinomos, jis niekada nesiekė jų keisti, taigi, šios sutarties sudarymo metu apeliantas su sutarties sąlygomis sutiko ir jas suprato. Kitaip tariant T. P., būdamas protingas ir apdairus verslininkas, laisva valia prisiėmė riziką, todėl taip pat turi prisiimti visas su sutarties vykdymu susijusias pareigas bei atsakomybę.

15.3. Ieškovė pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, nustatyto apelianto kooperacijos principo pažeidimo, sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad realių veiksmų, raginant ieškovę atsiimti prekę, apeliantas ėmėsi tik pasibaigus sutarties įvykdymo terminui, bei kad nėra byloje jokių įrodymų, patvirtinančių, kad T. P. ragino ieškovę atsiimti grikius. Apelianto teiginiai apie jo aktyvius veiksmus nėra patvirtinti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Nors apeliantas teigė, kad jis nebuvo informuotas apie jo produkcijos mėginio paėmimo aplinkybes bei pretenzijas grikių kokybei, tačiau byloje esantys įrodymai, t. y. L. L. liudijimas bei paties T. P. 2022 m. balandžio 28 d. pateikta pakartotinė teisinė pretenzija dėl 2021 m. lapkričio 29 d. sutarties sąlygų vykdymo, įrodo, kad jam buvo žinomos ieškovės pretenzijos dėl grikių kokybės bei prašymas išvalyti ir išdžiovinti grikius. Atsakovas, akivaizdžiai žinodamas, kad ieškovė turi pretenzijų jo grikių kokybei, ne tik kad ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų išvalyti ir išdžiovintu grikius, bet ir, tariamai atlikęs grikių produkcijos apdirbimą (valymą), apie šį faktą nepranešė ieškovei iki sutartyje numatyto grikių produkcijos pristatymo termino 2022 m. kovo 31 d. Ieškovės nuomone, pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad apeliantas pažeidė šalių kooperacijos principą.

15.4. Ieškovė nurodo, kad į bylą nebuvo pateikta nei apeliaciniame skunde minima Grūdų pirkimo - pardavimo sutartis 2022 m. gegužės 16 d. sudaryta tarp apelianto ir kito grūdų pirkėjo, nei apeliaciniame skunde minėta 2022 m. gegužės 16 d. sąskaita faktūra Nr. TP2022001, t. y. pats apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad toks sandoris įvyko. Pažymėjo, kad nei sutartis, nei sąskaita faktūra, realiai neįrodo pačio sandorio realumo. Į bylą nėra pateiktas įrodymas, kad apeliantui buvo apmokėta pagal pasirašytą sutartį bei pateiktą sąskaitą, todėl galimai trečiasis asmuo taip pat turėjo pretenzijų grikių kokybei ir apmokėjo, jei iš vis apmokėjo, ne visą sąskaitoje nurodytą sumą. Apeliantui nepateikus aukščiau nurodytų dokumentų, teismas net neturėjo galimybės jų tinkamai įvertinti bei tuo klausimu pasisakyti.

15.5. Ieškovės nuomone, esant įrodytai aplinkybei, kad apeliantui buvo žinoma apie ieškovės pretenzijas dėl grikių kokybės ir nesiimant jokių veiksmų tam klausimui išspręsti, būtent T. P. be jokių pateisinamų priežasčių pažeidė tarp šalių pasirašytos sutarties nuostatas, įpareigojančias iki 2022 m. kovo 31 d. pateikti ieškovei 50 t. grikių, atitinkančių sutartimi nustatytus reikalavimus. Todėl, vadovaujantis CK 6.64 straipsnio 3 dalimi ir CK 6.256 straipsnio 2 dalimi būtent atsakovui T. P. kyla civilinė sutartinė atsakomybė.

15.6. Ieškovė pasisakant dėl pirmojo priešieškinio reikalavimo, dėl kurio teismas nepasisakė, pažymėjo, kad pats atsakovas bei jo atstovas iš esmės šio klausimo nebekėlė, t. y. faktiškai šio reikalavimo nebepalaikė. Todėl teismas pagrįstai nepasisakė dėl šio apelianto priešieškinio reikalavimo, nes pats apeliantas šio reikalavimo nebekėlė. Ieškovė 2022 m. balandžio 26 d. raštu dėl 2021 m. lapkričio 29 d. sutarties sąlygų vykdymo, vadovaudamasi sutarties 3.1 punkto a dalimi, nutraukė tarp šalių pasirašytą sutartį su visomis 5.2 punkte nurodytomis sankcijomis. Taigi, šiuo atveju atsakovo reikalavimas nutraukti sutartį nuo 2022 m. gegužės 4 d. yra neaktualus, tuo labiau, kad priešieškiniu nebuvo reikalaujama pripažinti 2022 m. balandžio 26 d. sutarties nutraukimą vadovaujantis sutarties 3.1. punkto a) dalimi neteisėtu.

15.7. Ieškovės nuomone, negalima teigti, kad teismas nepasisakė dėl antrojo ir trečiojo apelianto reikalavimo. Ginčijamame sprendime teismui priėjus prie išvados, kad: „atsakovas taip pat kaip ir ieškovė pažeidė šalių kooperacijos principą, yra kaltas dėl jo paties patirtų nuostolių atsiradimo, todėl nėra pagrindo tenkinti priešieškinį“. Taigi, teismui nustatė, kad ir pats apeliantas pažeidė šalių kooperavimosi principą, tokiu būdu yra kaltas dėl sutarties neįvykdymo, atitinkamai jis turi prisiimti savo paties atsakomybę už savo patirtus nuostolius. Atsižvelgiant į tai, t. y. nustačius paties apelianto kaltus veiksmus, pasireiškiančius pasyvumu ir nebendradarbiavimu (grikių neišvalymu ir neišdžiovinimu), kurių pasekmė - apelianto patirti nuostoliai, teismui nebuvo poreikio pasisakyti dėl apelianto patirtų nuostolių dydžio. Akivaizdu, kad nors pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pasisakė ne dėl visų apelianto nurodytų priešieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, tačiau tai nesudaro pagrindo jį vertinti kaip pasisakymą dėl ne visų apelianto pareikštų reikalavimų, atitinkamai nėra pagrindo tai vertinti kaip absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą.

15.8. Ieškovė pasisakydama dėl apelianto reikalavimo perduoti nagrinėti bylą pirmos instancijos teismui, pažymėjo, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas pirmosios instancijos teisme gali būti vertinamas kaip procesinis pažeidimas, sudarantis pagrindą teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, bet jis nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės nuomone, nėra teisinio pagrindo perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teisme.