Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Vido Stankevičiaus ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo ir atsakovo A. S. priešieškinį ieškovei E. S. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei bei kitų, su santuokos nutraukimu, susijusių klausimų išsprendimo, byloje išvadą teikianti institucija Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė E. S. prašė: nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; nustatyti sūnaus A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui periodinėmis išmokomis po 190 Eur nuo 2017-08-01 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; pripažinti bendrąja sutuoktinių nuosavybe butą, esantį (duomenys neskelbtini); pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teisę į 22,64 / 100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), ir šią Buto dalį priteisti natūra; ieškovei ir nepilnamečiui sūnui iki jo pilnametystės nustatyti uzufruktą Butui; priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise automobilį Opel Astra; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokines pavardes. Nurodė, kad su atsakovu pradėjo gyventi nuo 2011 m. rudens. Šeimoje atsirado nesutarimai. Atsakovas daugiau kaip pusę metų užsienyje dirba ir gyvena. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), gauna apie 350 Eur. Sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 380 Eur. Ieškovė neturi kito gyvenamo būsto, kitokiu būdu negali užtikrinti gyvenamojo būsto nepilnamečiam sūnui, todėl prašo ieškovei ir nepilnamečiui sūnui iki jo pilnametystės nustatyti uzufruktą Butui.Atsakovas A. S. prašė: nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui periodinėmis išmokomis, kas mėnesį po 150 Eur; atmesti ieškovės reikalavimą pripažinti jai asmenines nuosavybės teisę į 22,64 / 100 dalis Buto; priteisti iš atsakovo 3 475 Eur piniginę kompensaciją ieškovei; automobilį „Opel Astra“ priteisti ieškovei; atsakovui palikti jo pavardę, o ieškovei pagal jos pageidavimą. Nurodė, kad dirbo užsienyje ir išlaikė šeimą. Santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Sutinka teikti išlaikymą po 150 Eur, 300 Eur pakankama sūnaus poreikiams patenkinti. Uzufrukto nustatymas susijęs su nuosavybės teisės ribojimu. Ieškovė nenurodė, kad turi asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį būstą (duomenys neskelbtini) ir žymiai daugiau kito nekilnojamojo turto, negu atsakovas. Ieškovės argumentas tai, kad butas yra netoli ugdymo ir mokymo įstaigų, nėra pagrindas riboti atsakovo nuosavybės teises į butą. Ieškovė atsiliepime į atsakovo priešieškinį neprieštaravo, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės. Atsakovas sveikas, dirbantis ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), turi galimybę sūnui teikti išlaikymą po 190 Eur. Pasisakydamas prieš uzufrukto nustatymą atsakovas gina tik savo interesus, nesidomi sūnaus gyvenimo sąlygomis. Butas netoli ugdymo ir mokymo įstaigų, poliklinikos, tai palengvina vaiko auginimo sąlygas bei sutrumpina mažamečio keliones. Bylos nagrinėjimo metu šalys pateikė teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu, kuriuo prašė nutraukti šalių santuoką bendru susitarimu; patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalys prašė reikalavimą dėl uzufrukto teisės nagrinėti iš esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. sausio 9 d. sprendimu: nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes; patvirtino taikos sutartį; nustatė uzufruktą nepilnamečiui vaikui A. S. ir ieškovei į Butą iki nepilnametis sulauks pilnametystės; priteisė iš atsakovo 100 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą bei 100 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei; sprendimą dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo nukreipė vykdyti skubiai. Apylinkės teismas:nustatė, kad šalys santuoką įregistravo 2013-06-08, 2013-11-05 gimė sūnus. Atsakovas iki santuokos sudarymo 2012-09-06 asmenine nuosavybės teise įgijo Butą. Butas pirktas už 15 349,86 Eur. Iki santuokos sudarymo sumokėta 8 398,98 Eur, santuokos metu sumokėta 6 950,88 Eur. Šalys pradėjo vesti bendrą ūkį nuo 2011 m. rudens. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ¼ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) su priklausiniais. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,1411 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 0,1403 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 0,1506 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 0,0964 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 0.1287 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 0,2276 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 2,300 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini);Butas yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Atsakovas nuo 2012 m. gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), lankosi Lietuvoje. Sūnus šeimos būste gyvena nuolat, turi atskirą kambarį, lanko šalia namų esantį vaikų darželį. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, kuri dirba (duomenys neskelbtini), šalia gyvenamosios vietos. Nors ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ¼ buto, tačiau šis būstas yra (duomenys neskelbtini), 21 km nuo Ukmergės miesto, jame gyvena ieškovės motina su pilnamečiu broliu. Atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto (duomenys neskelbtini), kuriame gyvenanti atsakovo motina su sesers vaikais ketina išvykti į užsienį. Uzufrukto nustatymas nepažeis atsakovo interesų labiau nei tai yra reikalinga vaiko teisėms užtikrinti. Konkretūs duomenys apie atsakovo grįžimą nuolat gyventi Lietuvoje nepateikti. Laikomi medžiokliniai ginklai neturi teisinės reikšmės. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, uzufruktas nustatytinas nepilnamečiam vaikui ir jo motinai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimą dalyje dėl uzufrukto nustatymo nepilnamečiui sūnui ir priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo atmesti. Nurodė, kad ieškovės aiškinimas, kad ji neturi kur gyventi su vaiku, nepagrįstas. Teismas nepasisakė dėl uzufrukto nustatymo į dalį Buto. Atsakovas netenka galimybės naudotis net dalimi Buto. Ieškovė neskatinama įgyti kitą būstą. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi 1 573 / 20 480 dalis žemės sklypo ir 1/4 dalį buto su 1/4 dalimi priklausinių (duomenys neskelbtini). Bute tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos. Jame ieškovė gyveno iki santuokos sudarymo. Šiame bute gyveno ir atsakovas su ieškove ir nepilnamečiu sūnumi. Bute gyvena ieškovės mama, kuri kiekvieną dieną važiuoja dirbti į Ukmergės miestą. Tai, kad butas yra netoli ugdymo ir mokymo įstaigų, nėra pagrindas riboti nuosavybės teises į butą. Ieškovės prašymas nustatyti uzufruktą grindžiamas nenoru keisti gyvenamąją vietą. Po santuokos nutraukimo ieškovei teko automobilis. Teismas nevertino, kad atsakovas planuoja grįžti į Lietuvą. Teismas neįvertino geresnės ieškovės turtinės padėties. Atsakovas jai išmokės 5 000 Eur kompensaciją, ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi 5 žemės sklypus. Ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto vertė 19 620 Eur. Atsakovas neturi galimybės seifo su ginklais perkelti į kitą gyvenamąjį būstą. Ieškovės bute nepilnamečiam vaikui yra pakankamas gyvenamasis plotas, jis turi atskirą kambarį. Sūnui gyvenamosios vietos pakeitimas įtakos neturės, nes jis nuolat lankosi ir gyvena bute Antakalnio k. Tai nebūtų įprastos aplinkos pakeitimas.Ieškovė prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pasisakydamas prieš uzufrukto nustatymą atsakovas gina tik savo interesus. Atsakovas nesidomi būsimomis sūnaus gyvenimo sąlygomis. Atsakovui nesvarbu, kad butas, kuriame gimė ir auga atsakovo sūnus, yra netoli ugdymo ir mokymo įstaigų, poliklinikos, kas ieškovei palengvina vaiko auginimo sąlygas. Aprūpinti vaiką gyvenamuoju būstu turi pareigą ne vien ieškovė. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu išreiškė savo sutikimą, kad leidžia Bute toliau gyventi buvusiai sutuoktinei su sūnumi. Apeliantas nenusistatęs prieš ieškovės ir jų sūnaus faktinį gyvenimą jam priklausančiame Bute.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo patenkintas ieškovės reikalavimas nustatyti ieškovės ir sūnaus naudai uzufruktą į atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą iki vaiko pilnametystės.

Dėl papildomų dokumentų prijungimo apeliacinės instancijos teisme

Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naują įrodymą – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Pabaisko seniūnijos 2018-01-15 pažymą apie gyvenamojoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis (b. l. 126), tačiau nesuformulavo prašymo šį įrodymą prijungti, kaip tai nurodyta CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog dėl naujų įrodymų prijungimo būtina pasisakyti (CPK 3 straipsnio 7 dalis, CPK 314 straipsnis).CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovas pateikta pažyma įrodinėja, jog jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose gyvenamąją vietą deklaravę 5 asmenys. Atsakovo pateiktas dokumentas nedidelės apimties, pateiktas savalaikiai, šalys dėl jų galėjo pasisakyti procesiniuose dokumentuose, pateikiamuose apeliacinės instancijos teismui. Kolegijos teisėjai sprendžia, jog naujai pateiktas įrodymas reikšmingas teisingam klausimų, kylančių apeliacinio proceso metu, išsprendimui, ir proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus.

Dėl uzufrukto nustatymo pagrįstumo

Apeliantas nesutinka su ieškovei ir nepilnamečiui vaikui nustatytu uzufruktu į atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą. Apelianto teigimu, ieškovės finansinė padėtis geresnė, nei atsakovo: ji turi nekilnojamojo turto, jai priteista 5 000 Eur kompensacija. Ieškovė nuosavybės teise valdo ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini., kuriame gyvenimo ir buities sąlygos tinkamos nepilnamečiui. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.141 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog uzufruktas, tai asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas. CK 4.147 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog uzufruktas gali būti nustatomas įstatymais, teismų sprendimais, kai tai numato įstatymai, bei sandoriais. Nagrinėjamu atveju įstatymas – CK 3.71 straipsnio 1 dalis, numato galimybę santuokos nutraukimo atveju teismo sprendimu nustatyti uzufruktą į svetimą daiktą, t. y. jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai (analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 3.86 straipsnio 2 dalyje). Kasacinis teismas išaiškinęs, jog spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimą, teismas privalo išsiaiškinti, ar uzufrukto nustatymas atitinka nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus, ar vaiko (vaikų) interesai nebūtų geriau apsaugoti kitais būdais (pvz., priteisiant išlaikymą), ar sutuoktinis, su kuriuo gyventi lieka vaikas, neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti. Jeigu konkrečiu atveju kyla grėsmė, kad, nutraukus santuoką, sutuoktinis, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, tačiau su kuriuo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, ir vaikai gali netekti gyvenamosios vietos, teismas turi teisę nustatyti uzufruktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-916/2016, nutarties 23–24 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014, ir joje nurodyta kasacinė praktika). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas uzufrukto nustatyto pagrįstumą, turi analizuoti šalių turtinę padėtį. Analizuojant bylos duomenis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso: ¼ dalis bendro 100,73 m² ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), su ¼ dalimi priklausinių (pastato-viralinės; pastato-tvarto; pastato-sandėlio; pastato-malkinės) bei 1 573 / 20 480 dalimis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 0,1411 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos); 0,1403 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo paskirtis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos); 0,1506 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos); 0,0964 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos); 0.1287 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos); 0,2276 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos); 2,300 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) (b. l. 56–83). Ieškovė dirba, gauna apie 350 Eur atlyginimą per mėnesį (b. l. 9). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise, be Buto, priklauso ½ dalis žemės sklypo ir ½ dalis pastato-gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 50–54). Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis 125 Norvegijos kronos (apie 13 Eur) už valandą darbo (b. l. 91). Vertintina ir tai, jog ieškovei po santuokos nutraukimo iš atsakovo priteista 5 000 Eur kompensacija (turi būti sumokėta per du metus ir šešis mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos) bei transporto priemonė „Opel Astra“. Taikos sutartyje nurodyta, kad šalys kreditorių (skolinių įsipareigojimų) neturi (b. l. 101, taikos sutarties 8 punktas). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šalių turtinė padėtis panaši: tiek ieškovė, tiek atsakovas turi nekilnojamojo turto, abu dirba, skolinių įsipareigojimų neturi. Ieškovė turi daugiau vienetų nekilnojamojo turto, tačiau atsakovas uždirba didesnį atlyginimą.Vertinant aplinkybę, ar ieškovė, su kuriuo lieka gyventi vaikas, turi kitą gyvenamąją patalpą ar finansinių išteklių kitai patalpai įsigyti matyti, jog ieškovei priklauso ¼ dalis bendro 100,73 m² bendro ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė paaiškino, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), turi būtinus patogumus, jame gyvena ieškovės brolis ir mama (b. l. 104–106; 2017-12-13 teismo posėdžio garso įrašo takelio 00:13:15 – 00:30:00 min.). Ieškovė taip pat nurodė, jog gali gyventi su mama, tačiau nepageidautų. Pageidavo gyventi Bute bent iki tol, kol atsakovas išmokės kompensaciją. Atsakovas nurodė, kad sąlygos gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tinkamos, t. y. butas turi šildymą, vandentiekį ir kitus patogumus; šiame bute gyveno ir pats atsakovas (b. l. 104–106; 2017-12-13 teismo posėdžio garso įrašo takelio 00:45:30 – 00:53:00 min.). Tai, kad sąlygos gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tinkamos, ieškovė neginčijo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė turi kur gyventi, todėl nepilnamečio vaiko poreikiai nenustačius uzufrukto į Butą nebus pažeisti. Ieškovė teismo posėdyje teigė, jog persikėlus gyventi į ieškovei priklausančią ¼ buto dalį, esančią (duomenys neskelbtini), bus pažeisti vaiko interesai, kadangi rajone teikiama mažiau viešųjų paslaugų, nei mieste, pavyzdžiui, darželiuose nėra tam tikrų užsiėmimų (kalbų mokymo). Pastebėtina, jog ieškovė tokių teiginių neįrodinėjo jokia rašytine medžiaga, taip pat neįrodinėjo aplinkybių, jog viešųjų paslaugų neįmanoma gauti arba jos neteikiamos Ukmergės rajone. Ieškovė dirba, jai priteista 5 000 Eur kompensacija ir transporto priemonė „Opel Astra“, todėl teigti, jog ieškovė neturi pakankamai finansinių išteklių, negalima. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog žemės sklypų nuosavybės teisė VĮ Registrų centre jos vardu įregistruota tik formaliai, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų neteikė. Ieškovė proceso metu neįrodinėjo, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būtų netinkamos sąlygos vaikui augti ir vystytis. Ieškovė teigė, jog atstumas nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra 23–24 km, tačiau ieškovei priteista transporto priemonė. Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nepilnametis vaikas dažnai būna su ieškovės motina. Tokia aplinkybė reiškia, jog aptariamas butas nepilnamečiam vaikui pažįstamas, tai nėra nauja aplinka prie kurios nepilnametis turėtų pratintis pakeitus gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, skundžiamas sprendimas keistinas dalyje, kurioje ieškovei ir nepilnamečiui vaikui buvo nustatytas uzufruktas į atsakovo Butą ir ieškovės reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus apeliacinio skundo reikalavimus, atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 88 straipsnis, 98 straipsnis). Atsakovas bylinėjimosi išlaidų neprašė nei priteisti, nei perskirstyti (CPK 93 straipsnio 5 dalis, 98 straipsnio 3 dalis), todėl bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos ir neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

atsakovo A. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimą.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimo dalį, kuria nustatytas uzufruktas nepilnamečiui vaikui A. S. ir ieškovei E. S. į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ieškovės E. S. reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo atmesti.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.