Vilniaus apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-14199-294/2020 pagal ieškovo Biuro ieškinį atsakovei UAB „Baltusa“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

9. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė išrašą iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės apie atsakovės valdomo vilkiko DAF XF 480 FT, (duomenys neskelbtini), draudimo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu laikotarpius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas įstatymo (CPK 314 str.), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nauju įrodymu grindžiamos teisingam bylos išsprendimui reikšmingos aplinkybes ir būtinybė pateikti naują įrodymą iškilo po skundžiamo sprendimo priėmimo, yra pagrindas priimti apelianto pateiktą įrodymą.

10. Byloje kilo ginčas dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustos transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės teisinės atsakomybės pagrindų ir sąlygų, kai Biuras, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės (Italijos) transporto priemonių draudikų biurui reikalaujamą sumą, pareiškė regresinį reikalavimą dėl išmokėtos sumos grąžinimo iš neapdrausto ir atsakingo už žalą transporto priemonės valdytojo.

11. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, kurio 4 str. 1 d. nurodyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji įregistruota. Atsakingas už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, asmuo privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos padarymą raštu pranešti Biurui, priešingu atveju žalos administravimo ir atlyginimo klausimas bus sprendžiamas jam nedalyvaujant. Asmuo, dėl kurio sukelto eismo įvykio yra mokama išmoka, turi pateikti Biurui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str. 3 d.).

12. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 1 d. 1 p., 5 d. nacionalinis draudikų biuras išmoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta Europos Sąjungos (ES) valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, kaip yra nustatyta nagrinėjamu atveju. Biuras išmoką dėl kitoje ES valstybėje narėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos išmoka žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Bendradarbiavimo nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d. nurodyta, kad biuras turi atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti iš atsakingo už eismo įvykio metu padarytą žalą asmens išmokėtos pinigų sumos.

13. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 28 str. 4–5 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazėje tvarkomus duomenis (apie transporto priemones, valdytojus, draudimo liudijimus ir pan.) privalo nemokamai teikti įmonės, įstaigos ir organizacijos, Lietuvos Respublikos teisės aktų įpareigotos registruoti ir tvarkyti tokius jų valdomų ar tvarkomų registrų ar duomenų bazių duomenis, Biuro nariai, duomenų subjektai. Duomenis teikiančios institucijos duomenis perduoda Biurui elektroniniu būdu. Biuro nariai duomenis apie sudarytas draudimo sutartis, išduotus draudimo liudijimus, su žalos padarymu susijusią informaciją ir šių duomenų pasikeitimus nedelsdami perduoda Biurui elektroniniu būdu. Biuro nariai duomenis apie paskirtus atstovus pretenzijoms nagrinėti privalo pateikti elektroniniu būdu nedelsdami, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atstovo paskyrimo dienos. Jeigu duomenys pasikeičia, Biurui duomenis teikiančios institucijos ir Biuro nariai privalo juos atnaujinti. Pasibaigus draudimo sutartims, duomenų bazėje tvarkomi duomenys apie draudimo sutartis turi būti saugomi 7 metus.

14. Pagal Biurų tarybos vidaus nuostatų, paskelbtų Europos Komisijos 2003 m. liepos 28 d. sprendimu dėl direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo 2003/564 (toliau – Vidaus nuostatai) 1 str. šių nuostatų tikslas yra reglamentuoti nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykius. Pagal Vidaus nuostatų 3 str. 1 d., kai eismo įvykio vietos draudikų biurui pranešama apie eismo įvykį, į kurį pateko kitos valstybės transporto priemonė, jis, nelaukdamas oficialaus reikalavimo atlyginti žalą, ima tirti autoavarijos aplinkybes. Neapdraustos transporto priemonės atveju apie tokį eismo įvykį jis praneša transporto priemonės registracijos vietos draudikų biurui, tačiau negali būti kaltinamas dėl šių veiksmų neatlikimo. Visas žalas eismo įvykio vietos draudikų biuras administruoja visiškai savarankiškai, vadovaudamasis autoavarijos šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiems asmenims, ir (neapdraustos transporto priemonės atveju) transporto priemonės buveinės vietos valstybės draudikų biuro interesais. Eismo įvykio vietos valstybės biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu (Vidaus nuostatų 3 str. 4 d.). Pagal Vidaus nuostatų 6 str. 1 d. kiekvienas biuras garantuoja, kad jo nariai atlygins bet kokias sumas, kurių 5 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikalauti autoavarijos šalies biuras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017)

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Biuras, pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d. reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iš atsakovo, pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, t. y. dvi sąlygas: 1) transporto priemonės savininko civilinės teisinės atsakomybės sąlygas, 2) aplinkybę, kad išmoka buvo išmokėta, atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Šių sąlygų egzistavimas sudaro faktinį Biuro regresinio ieškinio pagrindą. Tai, kad išmoka buvo išmokėta, atsižvelgiant į eismo įvykio vietos privalomąjį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančius teisės aktus, esant neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei pagal eismo įvykio vietos teisę, yra Biuro reikalavimo pagrindas, kurį nulemia specialusis transporto priemonių valdytojų privalomąjį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas. Tais atvejais, kai Biuras pareiškia regresinį reikalavimą dėl kitos žaliosios kortelės sistemos valstybės draudikų biurui atlygintos žalos išsiieškojimo iš galimai už eismo įvykį atsakingo asmens, o toks asmuo neigia savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio ir jis nedalyvavo (nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, kt.) eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, teismas atsakovo prieštaravimus vertina regresinio ieškinio byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020).

16. Pagal CK 6.263 str. kiekvienas asmuo turi laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmens turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.246 str. 1 d. civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalą – atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakomybę mažinančių sąlygų įrodinėjimas tenka atsakovui, kuris teigia esant tokias sąlygas ir yra suinteresuotas sumažinti savo atlygintinos žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo. Biuras reikalavimą atsakingam už žalą asmeniui reiškia tuo pagrindu, kad asmuo yra atsakingas už įvykusį eismo įvykį ir žalą, padarytą tokiu eismo įvykiu, o Biuras įstatymo pagrindu atlygino šio asmens padarytą žalą, todėl įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Biuras reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, reiškia už specialiame įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę, kurios įprastinė vieta yra Lietuvoje, pažeidimą. Šiam asmeniui Biuras turi teisę reikšti reikalavimą nepriklausomai nuo to, kad jis nėra atsakingas (jam nekyla civilinė atsakomybė) už eismo įvykį, kuriuo buvo padaryta žala nukentėjusiam asmeniui. Tai lemia ir atitinkamą civilinės atsakomybės sąlygų taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).

17. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Neteisėti transporto priemonės savininko veiksmai pasireiškia specialiame Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neįvykdymu, t. y. neteisėtu pasyviu transporto priemonės savininko elgesiu (neveikimu). Pareiga apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu yra besąlyginė pareiga, todėl neteisėtiems veiksmams nustatyti pakanka įrodyti aplinkybę, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju draudimu. Žala (nuostoliai), kaip civilinės atsakomybės sąlyga, reguliuojama CK 6.249 str. ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. prasme laikytina Biuro patirtais nuostoliais, atlyginant kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui pagrįstai išmokėtą sumą. Pagal aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas Biuro pareiga išmokėti atitinkamą sumą eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui kyla dėl to, nes transporto priemonės savininkas (valdytojas) neįvykdė pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonės savininkas, besielgdamas kaip protingas ir apdairus asmuo, turi galimybę numatyti, kad tuo atveju, jei jis neįvykdys jam įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę ir įvyks eismo įvykis, šiuo įvykiu nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą turės atlyginti Biuras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).

18. CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, kad bylose, kuriose Lietuvos Biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d., o atsakovas ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovas, siekdamas paneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai. Atsakovui paprastai nepakanka reikšti abejonę dėl ieškovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieškovas, pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018).

19. Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė eismo įvykio faktą ir eismo įvykio metu padarytos žalos dydį pagrindžiančius dokumentus, Italijos teisės, reglamentuojančios eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio nustatymą ir jos atlyginimą, turinį (Italijos Civilinio kodekso 2043 str., 2054 str., 2697 str.; Kelių kodekso 154 str.; Civilinio proceso kodekso 244 str.). Ieškovo pateikti dokumentai patvirtina, kad 2019 m. balandžio 24 d. H. P., vairavęs UAB „Baltusa“ transporto priemonę DAF XF 480 FT, Italijoje padarė eismo įvykį, kurio metu lengvajam automobiliui Renault Megane, (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala (buvo pažeistos kairės pusės durelės, sparnas, statramstis). Eismo įvykio tipas: šoninis susidūrimas išorinėje aikštelėje, išvažiuojant iš greitkelio rinkliavos punkto. Italijos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos departamento Valstybės policijos greitkelių policijos poskyrio sudarytame Kelių eismo įvykio, kurio metu padaryta tik materialinė žala, užfiksavimo vadove, nurodyta, kad aikštelėje abu vairuotojai, laikydamiesi saugaus eismo taisyklių, artėdami prie įprastinio važiavimo juostų, turėjo laikytis labiau šone, kad išvengtų pavojaus ir eismo kamščio. Vairuotojų parodymai prieštaringi, todėl, nesant pakankamai užtikrintų ir neginčytinų elementų, kuriais remiantis būtų galima užtikrintai atkurti įvykį, atsižvelgiant į tai, kad sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojas gali nepastebėti galimai esančių transporto priemonių priekyje dešinėje, nes jų nematyti galinio vaizdo veidrodėlyje, Valstybinės policijos rinktinis pareigūnas nesiėmė bausti eismo įvykio dalyvių. 2019 m. liepos 9 d. Italijos automobilių draudikų biuras kreipėsi į Biurą dėl žalos atlyginimo. Paaiškėjus, kad UAB „Baltusa“ neįvykdė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str. 3 d. nustatytos pareigos per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą pranešti Biurui, ieškovas 2019 m. liepos 18 d. raštu pareikalavo UAB „Baltusa“ nurodyti įstatyme nustatytos pareigos neįvykdymo priežastis, užpildyti pranešimo apie eismo įvykį formą. Tuo pačiu raštu atsakovė buvo informuota, kad eismo įvykio metu padarytą žalą administruoja Italijos nacionalinis draudikų biuras, į kurį atsakovė turi teisę nedelsiant kreiptis, jei nelaiko savęs atsakinga už žalą, dalyvauti žalos administravimo procese. 2019 m. liepos 18 d. ieškovo raštas siųstas Juridinių asmenų registre nurodytu galiojančiu UAB „Baltusa“ elektroninio pašto adresu (CPK 179 str. 3 d.).

21. Eismo įvykio faktą konstatavusių teisėsaugos institucijų medžiagos pagrindu Italijos transporto priemonių draudikų biuras dėl prieštaringų įvykio dalyvių pateiktų parodymų (abu vairuotojai nepripažino kaltės) pripažino abipusę eismo įvykio dalyvių atsakomybę (50:50), todėl nukentėjusiai įmonei SEAC SPA Italijos automobilių draudikų biuras apmokėjo 50 % patirtų nuostolių žalai atlyginti, t. y. 1 351,49 Eur, bei pareiškė reikalavimą ieškovui, kuris, kaip vieno iš kaltininko transporto priemonės registracijos valstybės nacionalinis draudikų biuras, atlygino žalą Italijos automobilių draudikų biurui. 2019 m. rugsėjo 5 d. ir pakartotinai 2019 m. rugsėjo 12 d. bei 2019 m. spalio 24 d. ieškovas pateikė pretenziją UAB „Baltusa“ dėl sumokėtų sumų grąžinimo regreso teise ir įspėjo, kad, skolos nesumokėjus per 30 dienų, ieškovas kreipsis į teismą dėl skolos priteisimo arba bankroto bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismui ieškovas pateikė duomenis iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės, patvirtinančius, kad ginčo eismo įvykio metu atsakovės UAB „Baltusa“ vairuotojo valdoma transporto priemonė DAF XF 480 FT, nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė yra atsakinga už jos valdomos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustos transporto priemonės padarytą žalą (50 %) Italijos juridiniam asmeniui priklausančiai transporto priemonei. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas byloje pateikė Italijos taikytinos teisės nuostatas ir atsakovės civilinę atsakomybę pagrindžiančius įrodymus, Italijos automobilių draudikų biuro informaciją, taip pat įrodymus, kad atsakovė buvo informuota apie pareigą nedelsiant kreiptis į Italijos automobilių draudikų biurą, jei nelaiko savęs atsakinga už žalą, dalyvauti žalos administravimo procese. Ieškovas taip pat pateikė įrodymus, kad dar 2019 m. liepos 18 d., paaiškėjus, jog UAB „Baltusa“ neįvykdė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str. 3 d. nustatytos pareigos per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą pranešti Biurui, ieškovas reikalavo iš atsakovės nurodyti įstatyme nustatytos pareigos neįvykdymo priežastis, užpildyti pranešimo apie eismo įvykį formą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė, būdama atidi ir rūpestinga, privalėjo ir turėjo suvokti savo atsakomybę dėl žalos padarymo, todėl, jeigu eismo įvykis iš tiesų įvyko ne dėl atsakovės vairuotojo kaltės, atsakovė privalėjo aktyviai bendradarbiauti su Italijos automobilių draudikų biuru ir ieškovu, o vėliau ir teismu, pateikiant atsakovės vairuotojo kaltę dėl eismo įvykio paneigiančius įrodymus, nes šios kategorijos bylose būtent atsakovei tenka pareiga paneigti ieškovės nurodomus duomenis, taip įrodant, kad nukentėjęs asmuo nepatyrė tokios žalos ar kad yra kitų aplinkybių, leidžiančių sumažinti ieškovo reikalaujamos žalos atlyginimo dydį. Nagrinėjamu atveju atsakovė apsiribojo tik pirmosios instancijos teismui pateiktu argumentu, kad apie eismo įvykį nieko nežinojo, nors ieškovo 2019 m. liepos 18 d. raštas, 2019 m. rugsėjo 5 d., 2019 m. rugsėjo 12 d. bei 2019 m. spalio 24 d. pretenzijos, taip pat Italijos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos departamento Valstybės policijos greitkelių policijos poskyrio sudarytas Kelių eismo įvykio, kurio metu padaryta tik materialinė žala, užfiksavimo vadovas, kuriame užfiksuotos ginčo eismo įvykio aplinkybės, atsakovės vairuotojo duomenys ir paaiškinimas patvirtina, jog atsakovė negalėjo nežinoti apie ginčo eismo įvykį.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės pasirinkta pasyvi pozicija, niekuo nepagrįstos abejonės dėl ginčo eismo įvykio kėlimas ir įrodymų nepateikimas, kurie pagrįstų jos poziciją dėl prašomos priteisti žalos dydžio nepagrįstumo, nesudaro teisinio pagrindo abejoti ieškovo ieškinio pagrįstumu, nes ieškinys buvo grindžiamas išimtinę kompetenciją turinčio subjekto Italijos automobilių draudikų biuro įrodymais, Italijos teisės aktų nuostatomis. Nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme atsakovė neginčijo ieškovo pateiktų įrodymų, žalos dydžio skaičiavimų. Ginčo eismo įvykis įvyko užsienyje, todėl įvykio fiksacijai, žalos administravimo, remonto taisyklėms buvo taikoma Italijos teisė ir susiklosčiusi praktika. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina eismo įvykio ir žalos apskaičiavimo aplinkybes, kurių atsakovė neginčijo, todėl vien atsakovės pareikštos abejonės dėl ginčo eismo įvykio fakto nepaneigia ieškovės pareikšto regresinio reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, todėl kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Byloje nustatyta, kad ieškovas įrodė, jog atsakovei negalėjo būti nežinoma apie ginčo įvykį, todėl atsakovė, siekdama išvengti atsakomybės už padarytą žalą ar jos dalį, turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius jos civilinės atsakomybės sąlygas, ginčyti žalos dydį, kaltę, priežastinį ryšį, įrodinėti kito eismo įvykio dalyvio (didesnę nei nustatyta) kaltę ir pan. Atsakovei neįrodžius, kad ji nėra atsakinga už žalos padarymą, neginčijus žalos dydžio, apskaičiavimo ir bylai reikšmingų aplinkybių, yra teisinis pagrindas ieškinį tenkinti visiškai, nes byloje nustatyta, jog atsakovė buvo informuota apie eismo įvykį ir žalos administravimo procesą. Atsakovės pareikštos abejonės dėl eismo įvykio fakto nebuvimo nėra pagrįstos įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas negrąžina bylos nagrinėti iš naujo, nes byloje nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir byloje pakanka įrodymų jos išnagrinėjimui iš esmės apeliacinės instancijos teisme, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą (CPK 7 str., 8 str., 320 str.).

25. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, todėl yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinant visiškai, priteisiant iš atsakovės UAB „Baltusa“ ieškovui Biurui 1 351,49 Eur nuostolių atlyginimą. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako (CK 6.246–6.249 str., 6.253 str.; Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str., 12 str., 17 str., 23 str., 28 str.; CPK 2 str., 7 str., 178 str., 185 str.).

26. Ieškovo pagal CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 2 d. reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas, priteisiant iš atsakovės ieškovo naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas pažymi, kad pagrindas priteisti šias palūkanas yra atsakovės atsakomybė už tai, kad ji neatlygino nuostolių geruoju, dėl to ieškovas turėjo kreiptis į teismą. Per bylinėjimosi laiką atsakovė naudojosi ieškovui priklausančiomis lėšomis, gavo iš to naudos, tuo pažeisdama ieškovo interesus ir pagal CK 6.37 str. 2 d. turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos, kaip minimalūs ieškovo nuostoliai (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

27. Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

28. CPK 79 str. 1 d. nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Bylinėjimosi išlaidų sąrašas nurodytas CPK 88 str. 1 d. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; 2) atsakovo paieškos išlaidos; 3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; 5) atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; 6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; 7) išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; 8) būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu; 9) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.

29. Ieškovas už ieškinio ir apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo po 30 Eur žyminio mokesčio, už Italijos automobilių draudikų biuro pateiktų dokumentų vertimą iš italų į lietuvių kalbą –189,05 Eur. Kadangi ieškovo ieškinys ir apeliacinis skundas yra tenkinami, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina po 30 Eur pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme patirtų žyminio mokesčio išlaidų atlyginimo bei 189,05 Eur išlaidų už dokumentų vertimą atlyginimo. Pirmosios instancijos teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 8,38 Eur. Kadangi ieškovo reikalavimai tenkinami visiškai, iš atsakovės priteistina 8,38 Eur suma valstybės naudai (CPK 93 str., 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Baltusa“ 1 351,49 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 351,49 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. balandžio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 219,05 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Baltusa“ 8,38 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Baltusa“ 30 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai.

Šis apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.