Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-219-758/2024 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo, institucija, teikianti išvadą – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo misterijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovė) patikslintu ieškiniu atsakovui (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovas) dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš tėvo (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini) naudai laikiną išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, piniginių lėšų administratore uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir esmės

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovo (duomenys neskelbtini) atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas išlaikymas iš atsakovo (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui (duomenys neskelbtini) po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki bus priimtas sprendimas dėl ginčo esmės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujo įrodymo prijungimo

11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

12. Atsakovas (duomenys neskelbtini) kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – 2024 m. balandžio 2 d. pažymą apie gautą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo mėn. iki 2024 m. vasario mėn.

13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pateikto naujo įrodymo ryšį su byla, jo svarbą teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne)pagrįstumo išsprendimui, taip pat į tai, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismo buvo sprendžiamas nepranešus atsakovui, t. y. jis šių įrodymų negalėjo pateikti anksčiau, teikiamą naują įrodymą priima ir jį preliminariai vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tarp jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Remiantis kasacinio teismo praktika, kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).

15. CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taigi, laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai. Pabrėžtina, kad vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymo teikimas.

16. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai neatsižvelgė ne tik į tai, kad ieškovės prašoma laikina išlaikymo suma neatitinka realių vaiko poreikių, bet ir į tai, kad atsakovas tokio dydžio išlaikymo teikti negali dėl savo turtinės padėties, taip pat neįvertino to, kad ieškovė gauna savivaldybės mokamus vaiko pinigus, kurie šiuo metu yra 96 Eur per mėnesį.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo nurodytus argumentus, pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime ir tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra tėvų pajamos, turtinė padėtis, gaunamos valstybės išmokos vaikui, kokie yra realūs būtinieji vaiko poreikiai. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį ir vaikui teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.

18. Kaip jau minėta, laikino išlaikymo priteisimu pirmiausia yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesų apsaugai. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui turi atitikti bent minimalius jo poreikius jo normaliam vystymuisi.

19. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, vertinant tik preliminariai, užtikrina minimalius šalių nepilnamečio vaiko poreikius iki bus priimtas galutinis sprendimas byloje. Priteistas laikinas išlaikymo dydis atitinka teisingumo, proporcingumo, prioritetinės vaiko interesų apsaugos principus. Atsakovo 2023 m. gruodžio 22 d. atsiliepime į ieškinį paties atsakovo nurodyta, kad jo būsto nuomos išlaidos, įskaitant komunalinius mokesčius, sudaro apie 400 Eur, mėnesinė įmoka už vartojimo paskolą – 134 Eur per mėnesį, todėl atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, jog priteisus laikiną išlaikymą, atsakovui pragyvenimui lieka tik 90 Eur (1 040 Eur – 400 Eur – 134 Eur – 300 Eur ? 206 Eur). Taigi, atskirojo skundo argumentais nepagrindžiama aplinkybė, kad atsakovas būtų nepajėgus teikti priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog gaunamos vaiko išmokos turėtų būti preliminariai vertinamos sprendžiant dėl iš atsakovo priteistino laikino išlaikymo dydžio, tačiau šiuo atveju yra itin reikšmingos ir kitos preliminariai byloje nustatytos aplinkybės, o būtent tai, kad ieškovė susilaukė šalių nepilnamečio vaiko būdama (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, šiuo metu ji gyvena socialinių paslaugų centro Krizių centre, nedirba, mokosi profesinėje mokykloje ir gauna 400 Eur dydžio našlaičio pensiją bei 276 Eur vaiko neįgalumo išmoką. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, be kita ko, vertino šias aplinkybes, spręsdamas, ar priteisiant iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui nebus pažeista nepilnamečio vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, ar bus pilnai patenkinami jo poreikiai, iki bus priimtas sprendimas dėl ginčo esmės.

21. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.

22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad įstatymas nereikalauja informuoti atsakovą apie prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Priešingai – įstatyme nurodoma, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą teismas atsakovui praneša tik tuo atveju, kai tai yra būtina (CPK 147 straipsnio 1 dalis). Tokios būtinybės pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė, jo neturi pagrindo konstatuoti ir apeliacinės instancijos teismas. Galimybe teikti savo argumentus atsakovas, be kita ko, pasinaudojo paduodamas atskirąjį skundą. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, išnagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs apie tai atsakovui.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi priteisdamas laikiną išlaikymą iš atsakovo (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui (duomenys neskelbtini) po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki bus priimtas sprendimas dėl ginčo esmės, preliminariai tinkamai atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes ir taikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias teisės normas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro. Dėl nurodyto skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.