Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), iki sulaikymo gyvenęs (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos bylos aplinkybės

Šiais veiksmais R. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu iš R. G. buvo paimtos jo džinsinės kelnės, šlepetės, kojinės (1 t., b. l. 125–126).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 299/2022(01) nurodyta, jog ant peilio, R. G. džinsinių kelnių, nuoplovoje iš įvykio vietos rastas žmogaus kraujas, kurio DNR profilis sutampa su A. P. DNR profiliu su 99,9999999999996% tikimybe. Nuoplovose nuo R. G. rankų panagių rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas mišrus, ne daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, iš kurių vienas DNR profilis sutampa su A. P. DNR profiliu su 99,9999999999996% tikimybe, o kitas DNR profilis sutampa su R. G. DNR profiliu su 99,9999999999995% tikimybe (2 t., b. l. 41–42).

Daiktų apžiūros protokole fiksuota šešiolikos failų su pareigūnų „BODY“ kamerų 2022-05-23, 2022-05-24 fiksuotais vaizdais iš įvykio vietos. Matome daugiabučio laiptinė ir koridorius, kuriame susirinkę gyventojai. Tarp susirinkusiųjų matomas R. G., kuris priėjęs prie pareigūno pradeda pasakoti kaip gaivino savo draugą ir neigti prisidėjęs prie jo mirties. R. G. pareigūnams pasakoja apie kažkokį kitą asmenį kuris konfliktavo su nužudytuoju. Taip pat jis aiškina, kad nužudytasis tai ne A., kad A. pabėgo. Įraše girdisi kitų gyventojų balsai kurie aiškina, kad rastas nužudytasis yra A. P. ir, kad pas jį bute daugiau nieko nebuvo tik jis ir R. G.. R. G. sulaikomas. Jis ir toliau neigia savo kaltę. Kitame įraše matoma ir girdima kaip R. G. neigia prisidėjęs prie A. P. nužudymo, aiškina, kad jis nieko nesakys, atsisako pareigūnams pasakyti savo vardą ir pavardę. Pareigūnai apžiūri įvykio vietą, išveda įtariamąjį R. G., skirsto susirinkusius gyventojus po kambarius. Dar viename BODY kameros įraše matyti, kaip apžiūrima įvykio vieta, peiliai. Girdima kaip R. G. neigia savo kaltę. Policijos pareigūnas kalbasi su gyventojais, kurie nurodo, kad pas nužudytąjį daugiau niekas nebuvo atėjęs ir pas jį buvo tik kaimynas R. G. su kuriuo jis gėrė ir tarpusavį barėsi. Kitame įraše fiksuota greitosios medicininės pagalbos darbuotojų atvykimas, nužudytojo ir įtariamojo asmens dokumentų paieška, duomenų apie juos fiksavimas. Pareigūno pokalbis su J., kuriame J. nurodo, kad matė kruviną R. G. lakstant koridoriuje su peiliu rankose ir iškvietė policiją. J. parodoma rasto peilio nuotrauka, J. patvirtina, kad R. G. būtent su tuo peiliu rankose lakstė po koridorių. Kitame įraše fiksuotas policijos pareigūno pokalbis su kaimynais, kuriame girdima kaip kaimynai vienbalsiai patvirtina, kad girdėjo kaip A. P. su R. G. begerdami susipyko ir barėsi dėl to, kad R. G. buvo iki pusės nuo viršaus apsinuoginęs. A. P. dėl to jam priekaištavo ir vijo iš savo kambario. R. G. spardė jo kambario duris, kažkam skambino ir aiškino, kad kažką reikia sumušti, po to vienas pats sau šoko koridoriuje ir nuėjo į savo kambarį. Kaimynai pasakoja, kad po kurio laiko po konflikto A. P. ir R. G. vėl kartu apsikabinę stovėjo koridoriuje ir toliau išgėrinėjo. Kaimynai dar kartą patvirtino, kad jokių pašalinių jie nematė ir pridūrė, kad jų koridoriaus durys yra rakinamos ir pašaliniai užeiti negali. Dar viename įraše užfiksuotas pareigūno pokalbis su R. G., kuris ir toliau neigia savo kaltę, kalba apie kažkokį L. kuris buvo atėjęs, neigia, kad su nužudytuoju tarpusavyje pykosi, sako, kad nematė jokių peilių pas nužudytąjį namuose, aiškina, kad tik gaivino savo draugą ir jo nežudė ir kad jis nežino kas galėjo sužaloti jo draugą, kad tik alų gėrė. R. G. toliau neigia savo kaltę, vėl mini kažkokį L. iš (duomenys neskelbtini), kuris užsiima telefonais ir kompiuteriais. Kur gyvena L. jis nežino, nežino jo pavardės, negali nurodyti kokiu laiku L. buvo atėjęs pas nužudytąjį. Pasakoja, kad L. smaugė nužudytąjį, aiškina, kad nenori išduot draugų. Aiškina, kad negynė nužudytojo, nes jie buvo trise, o jis buvo savo kambaryje ir girdėjo kaip nužudytasis buvo smaugiamas ir barėsi, rėkavo. Užfiksuotas pokalbis su įtariamuoju, kur jis aiškina, kad nežino kada tas L. išėjo ar išskrido, kažką pasakoja, kad buvo paimti A. (nužudytojo) raktai, po to aiškina, kad A. durų niekada nerakino ir vėl neigia nužudęs draugą. Matomas vaizdas, kaip tikrinamas R. G. girtumas. Alkotesteris parodo 2,84 promilių, įtariamasis pareiškia, kad geria nuo šeštadienio (1 t., b. l. 176–178).

Daiktų apžiūros protokole fiksuota DVD-R laikmenos su BODY kameros B0F1EC609772 2022-05-24, 01:53:12 darytu įrašu, apžiūra. Įraše matomas pareigūnų ir R. G. pokalbis Alytaus AVPK patalpose. R. G. nurodo, jog ,,Aš prisipažįstu kaip buvo taip buvo nu“. Į klausimą, koks peilis buvo, atsako: ,,Sidabrinis turi būti peilis, pleškė tokia va, iššokamas peilis turi būti. Jai tas, jai tą radot“, į klausimą, ar peilis jo, ir ar jį atsinešė, R. G. atsako, jog taip ir nurodo, jog pašalinių asmenų įvykio metu nebuvo (1 t., b. l. 185–187).

Daiktų apžiūros protokole konstatuota, jog peržiūrėjus R. G. naudoto mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę, matyti, kad 2022-05-23 19:54 R. G. skambino iš Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso O. G.), pokalbio trukmė 128 sek., R. G. 2022-05-23 20:07:59 surinko Nr. (duomenys neskelbtini), 20:08:28 skambino į Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė 208 sek., 2022-05-23 20:22:24 ir 20:24:31 R. G. skambino iš Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso policijos departamentui), pokalbio trukmė 48 sek. ir 43 sek. Peržiūrėjus A. P. naudoto mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę, matyti, kad 2022-05-23 17.25:57 skambino iš Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso A. P.), 20:47:07, 21:50:10, 21:53:46 skambino iš Nr. (duomenys neskelbtini) (A. S.), 20:49:18 A. P. skambino į Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė 91 sek. (2 t., b. l. 15–16).

Iš VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1664/2022(01) matyti, kad R. G. padarytas odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva kairiame žaste. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu, paros laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nustatyti R. G. galėjo būti padaryti tiek griūnant ir kairiuoju žastu kontaktuojant su kietu buku daiktu, tiek ir suduodant smūgį į šią vietą ir padaryti galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis (2 t., b. l. 26–27).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Aptartais duomenimis neginčijamai nustatyta, jog 2022 m. gegužės 23 d. (duomenys neskelbtini) buvo rastas A. P. kūnas. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuoti daugybiniai sužalojimai, nurodant, jog mirtis įvyko nuo ūmaus išorinio nukraujavimo, daugybinių kaklo durtinių-pjautinių žaizdų su kaklo kraujagyslių sužalojimu pasėkoje, kurie padaryti duriančio–pjaunančio daikto poveikyje, galimai peiliu, devyniolikos trauminių poveikių pasėkoje. Minėtoje išvadoje nurodyta, jog A. P. mirtis galėjo įvykti paros laikotarpyje iki jo lavono autopsijos. Kadangi nukentėjusiojo kūno tyrimas pradėtas 2022 m. gegužės 24 d. 10 val., išvada neprieštarauja kaltinime nurodytam A. P. nužudymo laikui, t. y. (duomenys neskelbtini). Tai, jog iki šio laiko nukentėjusysis buvo gyvas patvirtina teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai – nužudytojo ir kaltinamojo kaimynai D. V., R. P., A. J.. Apie tai, jog bendrabučio koridoriuje vaikšto kruvinas asmuo (R. G.) policijai buvo pranešta apie 23 val. 54 min., o neužilgo atvykę pareigūnai rado A. P. kūną, kas taip pat patvirtina kaltinime nurodytą nusikalstamos veikos padarymo laiką.

Posėdžio metu apklausti liudytojai nurodė ir tai, jog kaltinamasis su nukentėjusiuoju kartu vartojo alkoholį, D. V. nurodė girdėjusi, kaip R. G. konfliktavo su A. P., o vakare savo kambario virtuvėlėje išgirdo kaip A. piktu tonu surėkė R., kad „tu pas mane pusplikis nevaikščiosi“, abu keikėsi, matė kaip R. G. išėjo iš A. buto iki pusės nuogas, užsimetęs per petį savo marškinėlius, o A. P. užsidarius kambaryje, R. įspyrė į jo kambario duris. Nužudytojo draugė A. S. nurodė, jog girdėjo, kaip A. P. reiškė nepasitenkinimą dėl R. G. elgesio, kuris į jo kambarį atėjo be marškinėlių, ji teigė, jog tuo metu, kai telefonu kalbėjo su nukentėjusiuoju (apie 22 val.), suprato, jog pastarojo bute yra kaltinamasis ir abu jie girti. Taigi, minėti liudytojai patvirtina, jog prieš įvykį kaltinamasis ir nukentėjusysis ne tik kartu vartojo alkoholį, tačiau ir pykosi. Pripažindamas savo kaltę R. G. taip pat nurodė, jog minėtą dieną su nukentėjusiuoju susipyko, jog nukentėjusysis ant jo pyko būtent dėl to, jog R. G. atėjo be viršutinių marškinėlių (kadangi buvo šilta). Pagrindo netikėti tokiais kaltinamojo parodymais nėra, juo labiau, kad šiuos jo parodymus patvirtina jau minėtų liudytojų parodymai. Taip pat nėra pagrindo netikėti kaltinamojo nurodytomis aplinkybės, jog žodinis konfliktas peraugo į fizinį, kadangi tą aplinkybę, jog jie susistumdė, jog R. G. buvo pastumtas ir atsitrenkė į duris patvirtina jo kūne nustatytas sužalojimas, kurio padarymo laikas visiškai atitinka konflikto laiką (padarytas paros bėgyje iki jo apžiūros, kuri atlikta 2022 m. gegužės 24 d. 3 val.). Nei vienas iš liudytojų nenurodė, jog tą vakarą pas A. P. ar R. G. būtų lankęsi kokie nors kiti, pašaliniai asmenys, visi tvirtino, jog abu jie alkoholį vartojo tik dviese. Šie duomenys suteikia pagrindą daryti kategorišką išvadą, jog sužalojimų A. P. padarymo metu, jo kambaryje be R. G., kitų asmenų nebuvo. Pats kaltinamasis jau pirmosios apklausos metu, t. y. 2022 m. gegužės 24 d., nurodė, jog būnant A. kambaryje jiedu susibarė ir apsistumdė, po ko matė savo kruvinas rankas. Iš esmės savo pozicijos kaltinamasis nekeitė per visą procesą, tik papildė, jog prisiminė, kad konfliktas įvyko dėl atėjimo pas A. P. be viršutinę kūno dalį dengiančių drabužių, o jo paties (kaltinamojo) pyktį sukėlė, jo manymu, visiškai nepagrįstas nukentėjusiojo pasipiktinimas tuo. Be kaltinamojo parodymų ir anksčiau aptartų duomenų, pastarojo kaltę patvirtina ir specialisto išvados, kuriose konstatuota, jog ant R. G. džinsinių kelnių rastas žmogaus kraujas priklauso A. P., taip pat A. P. kraujo rasta ir nuoplovose nuo R. G. rankų panagių. Neginčijamai nustatyta ir ta aplinkybė, jog nusikalstamą veiką R. G. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, kad jis pats šios aplinkybės neneigė, ji patvirtinta praktiškai visų byloje apklaustų liudytojų parodymais (jog gegužės 23 d. tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis vartojo alkoholį) bei R. G. iš karto po įvykio nustatytu neblaivumu – 2,84 promilės.

Nors R. G. teigė, jog nenorėjo nužudyti A. P., tačiau teismas sprendžia, jog suduodamas peiliu daugybinius smūgius peiliu į nukentėjusiojo kūną, R. G. bendrai numatė galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui ar net jo mirčiai), tų padarinių savo sąmonėje nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iš jų atsiradimo. Būtent tokį jo tyčios turinį rodo ir nusikaltimo įrankis – peilis bei šiuo įrankiu padarytų sužalojimų vieta – žmogaus kūno viršutinė dalis – galva, kaklas ir pan. Atkreipiamas dėmesys, jog į gyvybiškai nesvarbias kūno vietas (žastą ir dilbį) buvo suduoti tik du smūgiai Taigi, teismas sprendžia, jog R. G., suduodamas daugybinius smūgius peiliu į nukentėjusiojo kūną veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis, taip pat esminėmis teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose nuostatomis.

Nusikaltimą kaltinamasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kadangi neabejotinai nustatyta, jog apsvaigimas turėjo įtakos veikos padarymui (pagal paties kaltinamojo parodymus, būdamas blaivus jis taip nebūtų pasielgęs). Tai, jog kaltinamasis kaltę pripažino, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus, neklaidino teismo, dėl savo veiksmų gailisi, teismas laiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors byloje yra duomenys, kad iš karto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams jis nurodė kitokias aplinkybes, o būtent vertė kaltę kitiems neįvardintiems asmenims, tačiau teismas šių duomenų nevertina, kadangi jie gauti pažeidžiant kaltinamojo teisę neduoti parodymų prieš save.

R. G. nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, 2020 m. vasario 7 d. – 2021 m. liepos 1 d. laikotarpiu baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 484 straipsnio 2 dalį (tris kartus) ir 45 straipsnio 4 dalį (2 t., b. l. 65–69), dėl priklausomybės ir psichikos ligų nesigydė. Nors iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad jis linkęs vartoti alkoholinius gėrimus, tačiau SoDros duomenys patvirtina ir tai, jog kaltinamasis nuo 2009 m. nors ir su pertraukomis, tačiau nuolat dirbo (2 t., b. l. 71), registravosi darbo biržoje, o prieš pat nusikaltimo mėgino įsidarbinti. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas sprendžia, jog R. G. nėra visiškai visuomenės elgesio normas ir taisykles ignoruojantis asmuo.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, jog padarytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurį numatyta labai griežta laisvės atėmimo bausmė. Nenustačius sąlygų, kurios leistų už veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje taikyti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, sprendžiama, jog R. G. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgtina į veikos apimtį, jos trukmę, kaltinamojo asmenybę. Pažymėtina, kad nukentėjusiajam buvo suduota ne mažiau kaip 19 smūgių, dėl tarpusavio konflikto kilusio dėl itin menkavertės priežasties – nukentėjusiojo piktinimosi dėl netinkamos kaltinamojo aprangos. Taigi, įvertinus R. G. asmenybę, vieną jo atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybes, kaltės formą ir rūšį (tiesioginė neapibrėžta tyčia), veikos pavojingumo laipsnį, jam skirtina mažesnė nei BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė.

R. G. laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka 2022 m. gegužės 24 d., 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi jam paskirt kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kuri pratęsta 2022 m. rugpjūčio 19 d. Kauno apygardos teismo nutartimi pratęsta trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 2 ir baigiasi 2022 m. lapkričio 23 d. terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d. Kadangi suėmimo paskyrimo pagrindai neišnykę, kaltinamajam skiriama ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, todėl iki bausmės vykdymo pradžios kardomoji priemonė – suėmimas, nekeistina (pratęstina) (BPK 119 straipsnis, 139 straipsnis, 307 straipsnio 1 dalis 6 punktas, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 66 straipsnio 1 dalis).

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. gegužės 24 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo, vieną laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai parai laisvės atėmimo.

A. P. pareiškė civilinį ieškinį 250 000 € neturtinei žalai ir 6075 € turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 47–59).

Nurodė, jog laidojimo reikmenys ir laidojimo paslaugos kainavo 2213 eurų, gėlės, panaudotos laidojimo metu (vainikas, papuošimai apie karstą) buvo įgyti turguje ir kainavo 200 eurų. Maistas mirusiojo šarvojimo ir atsisveikinimo metu kainavo 200 eurų, auka bažnyčiai ir kunigo paslaugos – 150 eurų, gedulingi pietūs – 361,02 eurų. Taip pat turėjo išlaidų apeigoms už mirusįjį, praėjus keturioms savaitėms: auka bažnyčiai – 100 eurų, kapo sutvarkymo išlaidos – 120 eurų, gedulingi pietūs – 331,19 eurų, giesmininkų paslauga – 100 eurų. Taip pat numatomos išlaidos dėl kapo sutvarkymo ir paminklo pastatymo – 1500 Eur, mišios ir gedulingi pietūs po metų – 600 eurų. Todėl prašo priteisti 6075 eurų turtinei žalai atlyginti.

Pagrįsdama patirtą neturtinę žalą nukentėjusioji nurodė, jog nužudytasis buvo vienintelis jos sūnus (dukra mirusi anksčiau), neturi daugiau artimų žmonių, pagalbininkų buityje ir ūkyje. Sūnus visuomet jai padėdavo, o dabar visa buitis guls ant jos vienos pečių. Sūnus sirgo (duomenys neskelbtini), buvo mažai darbingas, ji juo rūpinosi, padėjo materialiai. Būdamas jos namuose, sūnus alkoholio nevartodavo, nežino kaip jis elgdavosi, kai būdavo (duomenys neskelbtini) bendrabutyje. Taip pat nukentėjusioji teigia, jog neturtinio pobūdžio išgyvenimus patyrė dėl to, jog sūnus buvo nužudytas jai priklausančiame bendrabučio kambaryje, kuriame ji negali lankytis, t. y. prarado savo turtą. Dėl patirtų išgyvenimų pablogėjo sveikata.

Dėl turtinės žalos

Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad nuostoliai atlyginami visiškai, tačiau negali būti atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų patirta nuostolių (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012). Teismų praktikoje išaiškinta, kad nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens patirtos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Teismas, spręsdamas, ar nukentėjusiojo prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka šiuos reikalavimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2002). Pagal CK 6.291 straipsnį atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos, o pagal teismų praktiką atlyginamos tik tos laidojimo išlaidos, kurios yra būtinos ir kurias patvirtina ieškovų pateikti įrodymai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006).

Iš nukentėjusiosios pateiktų dokumentų matyti, jog Uždarajai akcinei bendrovei ,,A.“ nukentėjusioji sumokėjo 2213 eurų už laidojimo paslaugas (1 t., b. l. 55). Taip pat parduotuvėje ,,M.“ įgijo maisto produktų, servetėlių, vienkartinių indų už 84,54 euro, ką patvirtina parduotuvės kvitas, todėl teismas sprendžia, jog šios išlaidos patirtos maistui šermenų metu. Nors nukentėjusioji nurodo, kad maistas kainavo 200 eurų, tačiau tai pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Nežiūrint to, teismas laikosi nuomonės, jog be 84,54 euro išlaidų, nukentėjusioji galėjo turėti papildomų išlaidų, susijusių su produktų atvežimu, papildomų produktų pirkimu, todėl spendžia, jog pagrįsta suma maistui šermenų metu yra 120 eurų. Bylos duomenys patvirtina, jog uždarajai akcinei bendrovei ,,L.“ buvo sumokėta 361 euras už gedulingus pietus (1 t., b. l. 55–56), todėl ir šios išlaidos laikomos pagrįstomis, kaip ir auka bažnyčiai bei kunigo paslaugoms sumokėti 150 eurų. Nors pastarųjų jokie dokumentai nepatvirtina, tačiau tiek išlaidos, tiek nurodytos sumos visiškai atitinka laidojimo papročius Lietuvoje. Taip pat pagrįstomis išlaidomis pripažintinos išlaidos vainikui. Nors nukentėjusioji nurodo bendrą vainiko ir gėlių karstui papuošti kainą, įvardindama, jog viskas kainavo 200 eurų, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog gėlės karsto papuošimui yra įtrauktos į UAB ,,A.“ sąskaitą, kurioje nurodyta, jog puokštelės kainavo 350 eurų. Taigi, spręsti, jog nukentėjusiajai buvo būtina dar papildomai pirkti gėles karsto papuošimui – pagrindo nėra, todėl pagrįstomis laikomos tik išlaidos vainikui, kurio kaina, atsižvelgus į turgavietėse bei gėlių salonuose pardavinėjamų vainikų kainas, nustatytina 50 eurų.

Lietuvos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji nurodė, jog ateityje turės išlaidų dėl kapo tvarkymo. Ir nors teisiamojo posėdžio metu ji teigė nežinanti, ar reikės statyti paminklą, ar pakaks vietos jau esančiame šeimos kape pastatytame paminkle išgraviruoti raides, tačiau akivaizdu, jog išlaidos kapavietės tvarkymui po dar vieno asmens joje palaidojimo yra būtinos ir neišvengiamos. Nukentėjusioji vertina būsimas išlaidas 1500 eurų, tačiau atsižvelgiant į tai, jog ji darbų apimties negalėjo nurodyti, teismas sprendžia, kad pagrįstos, protingos ir būtinos išlaidos, vertinant tokio pobūdžio paslaugų kainas Lietuvoje yra 800 eurų, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo. Jeigu nukentėjusioji patirs daugiau išlaidų, dėl jų atlyginimo galės reikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.

Taigi teismas sprendžia, jog nukentėjusioji patyrė ir patirs bendrą 3694 eurų žalą turtinę, kuri turi būti atlyginta.

Vadovaujantis Paramos mirties atveju įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, 6 straipsniu, asmeniui, besirūpinančiu laidotuvėmis priklauso 8 bazinių socialinių išmokų dydžio (nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d. socialinės išmokos dydis buvo 42 eurai ) laidojimo pašalpa, tai yra 336 Eur (4x8). Nors byloje nėra šios pašalpos išmokėjimą patvirtinančių duomenų, tačiau ieškovė nurodė, jog pašalpą gavo, be to, ir nepasinaudojus įstatymine garantija, tai negali turėti įtakos atsakovo atsakomybės riboms, todėl priteistina suma mažintina 336 eurais ir nukentėjusiajai turtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo priteistina 3358 eurai turtinei žalai atlyginti.

Civiliniame ieškinyje reiškiamas reikalavimas priteisti išlaidas susijusias su apeigomis ir vaišėmis po keturių savaičių bei būsimomis išlaidomis mirties metinėms paminėti, negali būti pripažintinos būtinomis ir susijusiomis su laidojimo ar kapavietės sutvarkymo išlaidomis, nes tokios išlaidos pagal teismų suformuotą praktiką laikytinos savanoriškomis ir asmeninėmis. Todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Dėl neturtinės žalos

Nukentėjusioji prašė priteisti iš kaltinamojo 250 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės ar savo dydžiu niekaip nepagrįstos kompensacijos. Nors teismų praktika yra nevienoda, o ir negali būti visiškai vienoda, kadangi kiekvienu atveju žalos dydį lemiantys kriterijai nėra tapatūs, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją.

Nukentėjusioji A. P. neteko artimo žmogaus – sūnaus. Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, nors sūnus gyveno atskirai, jos ryšys su sūnumi nebuvo nutrūkęs, jie artimai bendravo, jų gyvenimai siejosi – sūnus padėdavo motinai ūkio darbuose, motina sūnų remdavo materialiai. Jau vien dėl artimo giminystės ryšio, nukentėjusioji patyrė ir patiria dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, be to, didelius išgyvenimus sukėlė ne tik pati netektis, bet ir tai, jog sūnaus mirtis buvo staigi ir netikėta. Akivaizdu, jog praradusi paskutinįjį artimą žmogų, nukentėjusioji patyrė bendravimo galimybių sumažėjimą bei netikrumą dėl savo ateities senatvėje. Nors nukentėjusioji nurodo, jog prarado ir savo turtą – kambarį, kuriame gyveno ir buvo nužudytas sūnus, tačiau akivaizdu, jog tas nekilnojamasis turtas nors ir priklauso A. P., tačiau ji jame niekada negyveno, todėl spręsti, jog kokiu nors būdu jį prarado – pagrindo nėra.

Nustatant neturtinės žalos dydį svarbu yra ir tai, kad paprastai nužudymo bylose, teismų iš kaltų asmenų dėl sūnaus ar dukters nužudymo motinoms priteisiami dydžiai svyruoja nuo 5 iki 23 000 eurų (nutartys priimtos kasacinėse bylose Nr. 2K-167-719/2018; 2K-88-628/2018; 2K-57-697/2018; 2K-267-942/2017; 2K-205-976/2017; 2K-171-511/2016; 2K-437-696/2016 ir kt.). Taigi vidutiniškai tėvams dėl vaikų netekties priteisiama apie 16000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Šiuo atveju priteisiant neturtinės žalos dydį atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertinus taip pat įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį (pastovių pajamų neturėjo, neturi turto, tačiau yra jaunas, sveikas ir darbingas), vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais teismas sprendžia, jog 20000 eurų neturtinės žalos dydis yra ta suma, kuri protingiausiai ir teisingiausiai kompensuos nukentėjusiosios išgyvenimus, dėl sūnaus netekties. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą, iš kurios matyti, jog išlaidos, susiję su teisinės pagalbos A. P. teikimu remiantis 2022 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. ATS-2022-05174 sudaro 595,22 euro.

Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir, vadovaujantis BPK 105 straipsniu, 106 straipsnio 2 dalimi priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Įvykio vietos apžiūros metu (1 t., b. l. 17–26) paimti du peiliai, kraujo ėminys (saugomi Alytaus aspkr. VPK Aptarnavimo skyriaus saugykloje (2 t., b. l. 59–61); A. P. drabužiai: marškinėliai, šortai, trumpikės, kojinės (saugomi Alytaus aspkr. VPK Aptarnavimo skyriaus saugykloje (2 t., b. l. 59–61) – pripažintini menkaverčiu turtu ir, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu – sunaikintini.

R. G. darbužiai, kuriais jis dėvėjo nusikaltimo metu: džinsinės kelnės, šlepetės, kojinės (saugomi Alytaus aspkr. VPK Aptarnavimo skyriaus saugykloje (2 t., b. l. 59–61) - gražintini daiktų savininkui R. G. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

Kompaktinis diskas su įvykio vietos apžiūros nuotraukomis; Kompaktinis diskas su BPC garso įrašu; Kompaktinis diskas su įtariamojo R. G. apklausos vaizdo įrašu; Kompaktinis diskas su ,,BODYCAM“ vaizdo įrašais, Kompaktinis diskas su ,,BODYCAM“ vaizdo įrašais, priedas prie 2022-05-31 daiktų apžiūros protokolo; Kompaktinis diskas su BPC garso įrašu bei kompaktinis diskas su telefoninių pokalbių išklotinėmis, kurie perduoti teismui kartu su baudžiamąja byla – paliktini prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą (pratęsti) ir, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. gegužės 24 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai parai laisvės atėmimo.

Nukentėjusiosios A. P. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti jai iš R. G. 3358 (tris tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt aštuonis) eurus turtinei žalai atlyginti ir 20 000 (dvidešimt tūkstančių) eurų neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesi.

Priteisti iš R. G. antrinės teisinės pagalbos, teiktos A. P. išlaidas – 595,22 euro (penkis šimtus devyniasdešimt penkis eurus, 22 centus) valstybės naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Du peilius, kraujo ėminį; A. P. drabužius: marškinėlius, šortus, trumpikes, kojines – pripažinti menkaverčiu turtu ir, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu – sunaikinti.

R. G. darbužius: džinsines kelnes, šlepetes, kojines – gražinti daiktų savininkui R. G. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

Kompaktinius diskus su įvykio vietos apžiūros nuotraukomis; BPC garso įrašais; R. G. apklausos vaizdo įrašu; ,,BODYCAM“ vaizdo įrašais bei su telefoninių pokalbių išklotinėmis – palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą. Nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.