Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorei Vidai Bracevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, iš dalies nuotoliniu būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M. (V.M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini); Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs; atliekantis bausmę Pravieniškių II kalėjime; anksčiau teistas Lietuvoje ir užsienyje. Didžiojoje Britanijoje teistas 3 kartus, Lietuvoje teistas 23 kartus:

1) 2008 m. birželio 19 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant 15 MGL (1 950 Lt) dydžio baudą. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi paskirta 15 MGL (1 950 Lt) dydžio bauda pakeista į 7 paras arešto;

2) 2011 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (2 veikos), paskiriant 30 parų arešto bausmę;

3) 2012 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį , paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

13) 2021 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskiriant 24 parų arešto bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2021 m. sausio 8 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė;

21) 2022 m. birželio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

23) 2024 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 d. 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu (patikslintu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartimi, pakeistu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartimi) paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie neatliktos bausmės dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirta galutinė subendrinta 4 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė (bausmė atlikta);

24) 2025 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskiriant 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nuosprendis neįsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis V. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos pilnai prisipažino ir paaiškino, kad neginčija kaltinime išdėstytų faktinių aplinkybių, patvirtino, jog pavogė iš parduotuvės kaltinime nurodomas prekes. Visas prekes jis vogė, kad galėtų perparduoti prekes, nes tuo metu buvo bedarbis ir neturėjo iš ko valgyti. Gal 20 metų vartoja narkotines medžiagas, visko ėmėsi, kad nevartoti: reabilitacija, metadono programa, tačiau niekas nepadėjo. Jis tiksliai nepamena įvykio aplinkybių, nes tai buvo seniai. Jis pamena, kad jis pabėgo nuo apsaugos darbuotojo palikęs prekes, jis pametė kortelių dėklą su jame esančiu dokumentu. Gailisi dėl padaryto nusikaltino, kritiškai vertina savo poilgį.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kaip ir prokurorė, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismui pripažinus, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės abejonių nekelia, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, proceso dalyviams sutinkant, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

Iš byloje esančio 2024 m. rugsėjo 10 d. UAB “Maxima Lietuva” atstovo V. V. pareiškimo dėl atviros vagystės matyti, kad 2024 m. gegužės 31 d. apie 08.20 val. „MAXIMA” Z 710 parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) iš matymo nepažįstamas vyras užėjo į parduotuvę. Jis buvo apsirengęs juodos spalvos džemperiu su kapišonu, tamsia striuke, juoda kepure, džinsiniais šortais, juodais sportbačiais, ant peties turėjo medžiaginį LIDL krepšį. Atėjęs į saldžios bakalėjos skyrių jis iš lentynos pasiėmė „Milka” šokoladų dėžę, ją įsidėjo į turimą krepšį. Apsižiūrėjęs iš lentynos pasiėmė į krepšį. Su prekėmis jis nuėjo prie savitarnos kasų ir atsistojo į eilę. Pastovėjęs eilėje praėjo pro nedirbančias kasas jis nesusimokėjęs už pasiimtas prekes spruko iš parduotuvės. Stovėjęs prie savitarnos kasų apsaugos darbuotojas pamatė, kad pilietis praeina pro nedirbančias kasas ir šaukdamas jam „STOK” bėgo paskui jį. Išbėgo į lauką bėgo Taikos g. link. Tuo metu į parduotuvę ėję pirkėjai vyras ir moteris pamatė, kad iš parduotuvės išbėga vyras ir šaukdamas apsaugos darbuotojas sustojo. Moteris bandė čiupti iš piliečio krepšį, bet jai nepavyko. Vyras nubėgo jiems iš paskos padėti apsaugos darbuotojui. Pilietis buvo pagautas automobilio aikštelėje prie Taikos g. Lydimas apsaugos darbuotojo ir pirkėjo vyras buvo atvestas į parduotuvę. Atėjus prie antrų PC durų apsaugos darbuotojas paprašė kasininkės atnešti atsarginius apsaugos posto raktus, kadangi jo raktai iškrito automobilių stovėjimo aikštelėje besivejant pilietį. Belaukiant raktų pilietis bandė atimti iš apsaugos darbuotojo krepšį su prekėmis. Nepavykus atimti iš apsaugos darbuotojo krepšio su norimomis pagrobti antrą kartą prekėmis pilietis pasišalino iš parduotuvės. Bėgant jam iškrito piniginė, kurioje buvo rasta ATK priklausanti V. M., gim. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas prašė šį įvykį ištirti ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kuriame numatyta BK atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą. Atvirosios vagystės esminis požymis atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Viso bendrai pagrobtų prekių suma sudaro 150,33 Eur. UAB Maxima atstovas prašė šį įvykį ištirti, taip pat pripažinti Maxima LT, UAB civiliniu ieškovu (b. l. 4-6).

Iš byloje esančio reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad UAB Maxima pateikė vaizdo įrašą.

Apklaustas liudytoju J. Ž. (Ž.) parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 31 d. apie 08.20 val. jis dirbo „MAXIMA” X710 parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Jis dirbo ir monitoriuje pamatė kaip vyriškis į kuprinę dedasi daug šokolado. Jis išėjo pasižiūrėti kas bus. Kaip tas vyriškis atrodė ir jo požymių jau nepamena, nes praėjo daug laiko. Ar galėtų atpažinti jis nežino. Jis atėjęs į saldžios bakalėjos skyrių iš lentynos paėmė šokolado „Milka” dėžę. Šokoladą jis įsidėjo į turimą krepšį. Apsižiūrėjęs iš lentynos pasiėmė „Merci” šokoladų rinkinius ir įsidėjo į krepšį. Salės darbuotoja jam liepė nevogti, bet jam buvo vienodai. Su prekėmis jis nuėjo prie savitarnos kasų ir atsistojo į eilę. Kadangi jis buvo įtartinas, todėl jis nuėjo taip pat prie savitarnos kasų prie kasininko. Pilietis pastovėjęs eilėje prie vaistinės priešais kasas praėjo pro nedirbančias kasas nesusimokėjęs už pasiimtas prekes. Jis peršoko per atitvarus ir spruko iš parduotuvės. Jis išbėgo paskui jį šaukdamas jam „STOK” ir bėgo paskui jį. Pilietis išbėgo į lauką ir bėgo Taikos g. link. Vyriškis prabėgo pusę aikštelės ir pametė savo piniginę, o jis piniginę pakėlė ir bėgliui pasakė, kad gali bėgti, bet bėglys grįžo ir norėjo iš jo atimti piniginę, tačiau pro šalį ėjęs vyriškis tai pamatė ir padėjo jam bėglį sulaikyti. Jis iš bėglio atėmė kuprinę su prekėmis. To vyro jis nepažįsta, jį matė pirmą kartą. Jis su kito vyriškio pagalba atėjo iki posto ir bandydamas atidaryti posto duris bėglį ranka trumpam atleido. Vagis išsilaisvino ir pabėgo, o jis neturėdamas sveikatos jo jau nebegalėjo pavyti. Prekės liko parduotuvėje. Bėglio piniginę su asmens tapatybės kortele jis paliko poste stalčiuje ir apie tai telefonu informavo vadovę Eleną. Postas ne jo, jis tik tą dieną pavadavo kitą darbuotoją. Nepavykus iš apsaugos darbuotojo atimti krepšio su norimomis pagrobti antrą kartą prekėmis pilietis pasišalino iš parduotuvės. Vagies dokumentai buvo V.M., (gim. (duomenys neskelbtini)) vardu. Jis jam jokių sužalojimų nepadarė. Šis asmuo akivaizdžiai viešai vogė matant parduotuvės darbuotojams ir kitiems asmenims. Buvo pagrobtas šokoladinių saldainių rinkinys „MERCI ASSORTED CHOC”, 400 g 12 vnt. 6,19 Eur 74,28 Eur, Šokoladinių saldainių asorti „MERCI STORCK CRISPY ALMOND”, 400g 1 vnt. 6,19 Eur 6,19 Eur, pieninis šokoladas „MILKA” su neskaldytais lazdynų riešutais, 300 g 14 vnt. 4,99 Eur 69,86 Eur. Bendra suma 150,3 eurų.

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai, tame tarpe svetimo turto pagrobimas atvirai, daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-428/2011). Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (kasacinės nutartys Nr. 2K-415/2008, 2K-136/2011). Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-91/2013). Slaptajai vagystei perėjus į atvirąją, ji laikoma baigta nuo tada, kai kaltininkas įgyja galimybę nors trumpam laikui pavogtą daiktą paslėpti arba išmesti, o paslėpus vėliau galimai tuo turtu naudotis, disponuoti ir valdyti, todėl aplinkybė, kad pagrobtu turtu nebuvo spėta pasinaudoti veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, nes svarbu ne tai, ar turtu buvo pasinaudota, o tai, kad kaltinamasis turėjo galimybę juo pasinaudoti savo nuožiūra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234/2006).

Bylos medžiagoje esančiais ir aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad V. M. parduotuvėje iš lentynos į kuprinę dėjosi daug šokolado, salės darbuotojai jam liepus nevogti, jis su prekėmis nuėjo prie savitarnos kasų ir atsistojo į eilę, pastovėjęs eilėje praėjo pro nedirbančias kasas nesusimokėjęs už pasiimtas prekes, peršoko per atitvarus ir pasišalino iš parduotuvės. Tokiu būdu V. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą atvirą vagystę.

Teismo vertinimu, nėra pagrindo V. M. padarytos nusikalstamos veikos vertinti kaip mažareikšmės, kadangi teismas negali daryti išvados, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, kuri formaliai turi baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymių, yra dėl mažareikšmiškumo nėra pavojinga, juolab, kad ši nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Už BK 178 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytos tokios bausmių rūšys: bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis padarytos nusikalstamos veikos atžvilgiu pripažintina tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 13 punktu V. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė padarytos nusikalstamos veikos atžvilgiu pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, bausmės tikslus. Kaltinamasis V. M. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nusikalstama veika baigta. Iš byloje pateikto Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo bei Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, jog V. M. teisiamas 24 kartus, baustas administracine tvarka ir už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, paskirtų baudų nemoka.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad V. M. už jo anksčiau įvykdytas nusikalstamas veikas ne kartą jau buvo paskirtos arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės, tačiau net ir griežčiausių bausmių skyrimas nemotyvavo kaltinamojo nutraukti nusikaltimų darymo, darytina išvada, kad nusikaltimų darymas buvo jo pragyvenimo šaltinis, todėl įvertinus nustatytas aplinkybes spręstina, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Be to, pagal BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir BK 27 straipsnio nuostatas, kaltinamasis šiuo nuosprendžiu, įvertinus visų aukščiau aptartų aplinkybių visumą, pripažintinas recidyvistu.

Kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

VI. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtų išlaidų ir kitų klausimų

V. M. šiuo metu atlieka bausmę ir yra laikomas Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-jame kalėjime, todėl jam teismo buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) parinktas gynėjas – advokatė Aušra Saulėnienė (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Tarnyba teismui pateikė 2025 m. balandžio 3 d. pažymą Nr. APD-2025-04017 antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta 179.16 Eur suma.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, priteisimo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015 ir kt.). Atsižvelgus į tai, kad V. M. iškelta baudžiamoji byla buvo išnagrinėta kaltinamajam atliekant bausmę pagal kitą nuosprendį ir tokiu atveju gynėjo dalyvavimas teisminiame bylos nagrinėjime yra privalomas, nepriklausomai nuo kaltinamojo pozicijos, Tarnybos patirtos išlaidos, susijusios su gynėjo dalyvavimu baudžiamosios bylos nagrinėjime, iš kaltinamojo neišieškotinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su UAB Maxima vaizdo įrašu, nuosprendžiai įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 276 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. M. (V. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti laisvės atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. M. (V. M.) galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nepriteisti iš V. M. (V. M.) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų advokatui apmokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.