Kauno apygardos teismo nutartis

2019-02-05 · Civilinė byla Nr. e2S-408-221/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-05
Bylos Nr.
e2S-408-221/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20750-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Atsakovas
R. Š.
Ieškovas
R. Š.
Trečiasis asmuo
Kauno technologijos universiteto
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-408-221/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20750-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 3.1.18.2.11; 3.1.18.3; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 5 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui R. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, tretieji asmenys – Kauno technologijos universiteto kredito unija, akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės R. Š. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui R. Š. (toliau – atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, tretieji asmenys – Kauno technologijos universiteto kredito unija, AB „Swedbank“, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2. Su ieškiniu ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir P. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bylos išnagrinėjimo. Ieškovė prašymą grindė tuo, kad atsakovas gera valia neteikia vaikams tinkamo išlaikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams R. Š. ir P. Š. po 150 Eur nuo 2018 m. lapkričio 28 d. (ieškinio padavimo dienos) iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje, paskyrė ieškovę R. Š. ir P. Š. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

4. Teismas sprendė, kad, neužtikrinus reikalavimo, bus pažeisti nepilnamečių vaikų R. Š. ir P. Š. interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs šių nepilnamečių vaikų poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, nes atsakovas, ieškovės teigimu, neteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį, iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisiant laikiną išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. lapkričio 28 d. (ieškinio padavimo dienos) iki teismo sprendimo priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Iki 2018 metų rugpjūčio mėnesio vidurio atsakovas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau, sutrikus atsakovo sveikatai ir pablogėjus regai, darbdavys nurodė atsakovui nutraukti darbo sutartį. Taigi atsakovas, nors ir būdamas darbingo amžiaus, ne savo noru neteko darbo ir vienintelio pajamų šaltinio. Atsakovui buvo nustatyta komplikuota (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) su nepatikslinta komplikacija. 2018 metų rugsėjo ir lapkričio mėnesiais atsakovui buvo atliktos akių operacijos. Pooperaciniais laikotarpiais atsakovas sunkiai matė, jam iki 2018 m. gruodžio 10 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Šiuo metu atsakovas aktyviai ieško darbo, tačiau dėl galimų komplikacijų negalėdamas dirbti fizinio darbo, kol kas negali dirbti tolimųjų reisų vairuotoju ir gauti panašų darbo užmokestį, kokį gaudavo iki regos pablogėjimo ir atliktų akių operacijų. Atsakovas imasi visų įmanomų priemonių, atitinkančių jo dabartinę sveikatos būklę, siekdamas užsidirbti ir gauti pajamų vaikų išlaikymui. Šiuo metu atsakovas gauna apie 414 Eur nedarbingumo išmoką. Iš gaunamos išmokos atsakovas moka mokesčius, paskolą pagal 2014 m. balandžio 12 d. kredito sutartį su AB „Swedbank“ (kas mėnesį apie 100 Eur dydžio įmoką), apsirūpina maisto produktais, perka vaistus. Dėl nurodytų aplinkybių laikytina, kad šiuo metu atsakovo turtinė padėtis dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos) nėra pakankama teikti nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 150 Eur, kadangi atsakovui pragyvenimui liktų apytiksliai tik apie 100 Eur. Nors atsakovo vardu yra registruotas butas/patalpa- kambarys ir transporto priemonė „Audi A6 Avant“, tačiau šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi įgytas santuokos metu. Nurodytas turtas šiuo metu nėra atidalintas, todėl atsakovas negali savavališkai imtis turto realizavimo veiksmų. Iš nurodyto turto atsakovas taip pat negauna jokių pajamų.

Atsiliepimas

1.2. Atsakovas sutinka nepilnamečiams vaikams teikti po 100 Eur laikiną išlaikymą. Nurodyta laikino išlaikymo suma turėtų patenkinti minimalius nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius. Lietuvos teismų praktikoje panašaus dydžio išlaikymas, nors ir neidentiškomis aplinkybėmis, yra priteisiamas (Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1265-436/2015, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-245-513/2015, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-534-212/2017). Prašomas priteisti 100 Eur išlaikymas kiekvienam nepilnamečiam vaikui nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, atitinka formuojamą teismų praktiką.

6. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

6.1. Atsakovas nedirba nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d., iš darbo atleistas pačiam prašant, neieško darbo, neprisideda prie šeimos poreikių tenkinimo: neperka maisto, nemoka mokesčių, paskolos.

6.2. Nuo 2011 metų atsakovas vos ne kasdien vartoja alkoholį. Ieškovė, dirbanti medicinos srityje, žino, kad (duomenys neskelbtini), jo pasekmė – (duomenys neskelbtini) galėjo išsivystyti ir dėl besaikio alkoholio vartojimo.

6.3. Gaudamas 414 Eur pajamas, atsakovas pinigus leidžia tik savo poreikiams tenkinti.

6.4. Aplinkybė, kad atsakovas nesikreipė į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, sudarė sutartį su mokamu advokatu, leidžia daryti išvadą, jog atsakovas atskiruoju skundu tik siekia neišlaikyti savo vaikų, netenkinti jų poreikių. Atsakovo gaunamos pajamos yra pakankamos užtikrinti tinkamą vaikų poreikių patenkinimą.

6.5. Pirmosios instancijos teismo priteisto laikino išlaikymo dydis yra tinkamai parinktas. Iš atsakovo priteista laikino išlaikymo suma yra protingo ir racionalaus dydžio, pakankama tam, kad bylos nagrinėjimo metu būtų patenkinti dviejų nepilnamečių vaikų poreikiai.

7. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006). Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – VšĮ Kauno miesto poliklinikos medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą. Atsakovas neprašo priimti prie atskirojo skundo pridėtų įrodymų, neargumentuoja jų priėmimo būtinybės, be to, VšĮ Kauno miesto poliklinikos medicinos dokumentų išrašą/siuntimą atsakovas pridėjo prie atsiliepimo į ieškinį ir pirmosios instancijos teismas jį priėmė. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovo su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus. Ieškovė prie atsiliepimo į atskirąjį skundą taip pat pridėjo naujus įrodymus – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą, fotonuotraukas. Ieškovei, kaip ir atsakovui, neprašant priimti pridėtų įrodymų, neargumentuojant jų priėmimo būtinybės, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovo 2019 m. vasario 5 d. pateiktus naujus įrodymus, kadangi atsakovas nenurodė, kokias nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes gali patvirtinti ar paneigti prašomi prijungti nauji įrodymai, be to, jie pateikti bylos nagrinėjimo dieną, nesudarant galimybės ieškovei su jais susipažinti ir pareikšti dėl jų savo nuomonę.

Dėl atsakovo atskirojo skundo

9. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pagrįstai buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – 150 Eur dydžio laikino išlaikymo kiekvienam iš šalių nepilnamečių vaikų priteisimas iš atsakovo.

10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

11. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą, priteisė iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikai gautų jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą.

12. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyto laikino išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams dydžiu, atskirąjį skundą argumentuodamas tuo, kad atsakovo turtinė padėtis dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos) nėra pakankama teikti nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 150 Eur.

13. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.

14. Nesant duomenų, kad atsakovas tinkamai vykdo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, pirmosios instancijos teismas kiekvienam iš jų priteisė iš atsakovo 150 Eur dydžio laikiną išlaikymą, įvertinęs, kad nepilnamečiams vaikams priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikai gautų jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Atsakovas atskirajame skunde neneigia, kad šiuo metu neteikia išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, tačiau nesutinka su nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su atsakovo galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Atsakovo argumentai dėl jo turtinės padėties, sveikatos būklės, galimybės gauti didesnes pajamas bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo tam tikro dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesivadovauja atsakovo atskirajame skunde nurodyta teismų praktika, kadangi atsakovo nurodytose bylose išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis nustatytas išnagrinėjus bylas iš esmės.

15. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į tai, jog pagal šalių vaikų amžių ((duomenys neskelbtini) metų ir (duomenys neskelbtini) metai) jų poreikiai yra pakankamai dideli, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per didelis laikinai užtikrinti jų būtinuosius poreikius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas atskirajame skunde neteigia ir neįrodinėja, jog šalių nepilnamečiams vaikams nereikia ieškovės nurodyto dydžio išlaikymo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti pakanka atsakovo nurodomos 200 Eur (po 100 Eur iš kiekvienos šalies) per mėnesį sumos. Atsakovo atskirojo skundo argumentas, kad prašomas priteisti 100 Eur išlaikymas kiekvienam nepilnamečiam vaikui nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, vertintinas kaip deklaratyvus ir nepagrįstas įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo šalių nepilnamečiams vaikams priteistas laikino išlaikymo dydis nėra neproporcingas, pernelyg suvaržantis atsakovo teises ir teisėtus interesus. Bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovas negali dirbti jokio darbo, gauti pajamas iš darbo santykių, atsakovas ieškojo darbo, tačiau dėl konkrečių aplinkybių jo negavo. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, kad atsakovo darbingumo lygis yra sumažėjęs. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, atsakovas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Lozoraitytė