Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Skundas Nr. 1S-292-312/2020 (S) Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00990-2014-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.3; 2 14.4

2020 m. lapkričio 12 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro (toliau – ir prokuroras) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-164-1011/2020 perduota prokurorui nutartyje nurodytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, nustatant dviejų mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 14 d. nutartimi baudžiamąją bylą Nr. 1-164-1011/2020 (teisminio proceso Nr. 1-14-1-00990-2014-2), kurioje E. Š. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 25 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 260 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), A. Z. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, T. K. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 5 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, S. S. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), S. S. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), ir D. B. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) padarymu, perduota prokurorui, konstatavus, kad baudžiamojoje byloje buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir buvo pažeista kaltinamųjų teisė į tinkamą gynybą, nustatant 2 mėnesių terminą trūkumams pašalinti.

2. Apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad kaltinimai atskirų veikų padarymu pateikti net 6 asmenims, baudžiamoje byloje esančios medžiagos apimtis didelė, kartu su medžiaga pateikti net 38 kompaktiniai diskai su ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotais kaltinamųjų telefoninių pokalbių įrašais bei tekstinėmis elektroninėmis žinutėmis (toliau - ir SMS). Atskiruose kompaktiniuose diskuose yra pateikta išskirtinai daug fiksuotų garso įrašų ir SMS žinučių. Iš kaltinamojo akto matyti, kad nusikalstamų veikų, įvykdytų 2014-07-22, 2014-07-24, 2014-08-22, 2014-09-03, 2014-09-13, atvejais, kaltinimai, be kita ko, yra grindžiama kaltinamųjų atitinkamais laikotarpiais fiksuotais pokalbiais bei jų siųstomis SMS žinutėmis, pateikiant nuorodas į atitinkamų bylos tomų lapus, taip pat nurodant konkrečius pokalbių numerius, trumpai aprašant pokalbių esmę, tačiau visais atvejais, bylos medžiagoje, į kurią pateiktos nuorodos, yra arba elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kaupimo protokolai arba atskirų pokalbių stenogramos, kuriose nėra nurodoma kokiame kompaktiniame diske ir kokio pavadinimo faile yra atskiras pokalbio įrašas (jo failo pavadinimas), tačiau nurodytas pokalbio numeris, jo fiksavimo data. Be to, aptartuose procesiniuose dokumentuose pokalbiai numeruoti, tačiau jų numeriai niekaip nėra susiję su kompaktinėse laikmenose esančių failų su įrašais ir SMS pavadinimais. Skundžiamoje nutartyje taip pat nurodoma, kad įvertinus atskiruose kompaktiniuose diskuose esančių failų su garso įrašais ir SMS žinutėmis kiekį, tai, jog garso įrašų failuose jokie papildomi tikslūs duomenys iš kurių galima būtų spręsti, kada daryti atskiri įrašai nėra pateikti, o įrašų esančių failuose numeracija nesutampa su tyrėjų procesiniuose dokumentuose pateiktų pokalbių numeracija, nėra galimybės susieti visiems kaltinamiesiems kaltinimus pagrindžiančių pokalbių ir SMS žinučių su ikiteisminio tyrimo metu fiksuotais ir kompaktiniuose diskuose galimai esančiais garso ir SMS žinučių tekstiniais įrašais. Minėti kaltinamojo akto trūkumai - netiksliai nurodyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimai - yra esminiai, teismas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu jų ištaisyti negali, o kaltinimus pagrindžiančių duomenų nekonkretumas varžo teisę į efektyvią gynybą.

3. Skunde Vilniaus apygardos teismui prokuroras prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartį ir perduoti baudžiamąją bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės.

4. Skunde nurodoma, kad vadovaujantis BPK 219 straipsnio 4 punktu, kaltinamajame akte turi būti nurodyti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Be to, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1-136 patvirtintų Rekomendacijų dėl kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo teismui 13 punkte nurodyta, kad pateikiant BPK 219 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytus duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, būtina nurodyti bylos tomus ir lapus, kuriuose tie duomenys užfiksuoti, turi būti nurodoma tik proceso veiksmų protokoluose ar kituose dokumentuose užfiksuotų duomenų esmė.

5. Prokuroras pažymi, kad iš baudžiamojoje byloje esančio 2018 m. birželio 22 d. kaltinamojo akto turinio matyti, kad jame yra nurodyti visi aukščiau paminėti duomenys, tik kaltinamojo akto dalyje, aprašančioje duomenis dėl 2014-09-03 ir 2014-09-13 nusikalstamų veikų epizodų, kuriais grindžiamas kaltinimas, dėl techninės klaidos nebuvo tiksliai nurodyti BPK 154 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės - elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu surinkti duomenys, t. y. buvo nurodyti konkretūs procesiniai dokumentai, kuriuose užfiksuoti kaltinimą grindžiantys duomenys, bylos tomai ir lapai, tačiau nenurodyta el. ryšių tinklais perduodamos informacijos kaupimo protokoluose ar pokalbių stenogramose (suvestinėse) užfiksuotų konkrečių telefoninių pokalbių ir SMS žinučių numeracija ir turinio esmė. Vykdydamas teismo įpareigojimą, valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras 2020 m. spalio 7 d. teismo posėdyje pateikė konkrečius duomenis, o būtent el. ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose ir stenogramose (suvestinėse) užfiksuotų konkrečių pokalbių bei SMS žinučių numerius ir turinio esmę, t. y. sukonkretino kaltinamajame akte nurodytą informaciją.

6. Skunde prokuroras nesutinka su nutartyje nurodytu argumentu, kad bylos medžiagoje esančiuose el. ryšių tinklais perduodamos informacijos kaupimo protokoluose ar pokalbių stenogramose (suvestinėse) nėra nurodoma, kokiame kompaktiniame diske ir kokio pavadinimo faile yra atskiras pokalbio įrašas (jo failo pavadinimas), o minėtuose procesiniuose dokumentuose pokalbių numeracija niekaip nesusijusi su kompaktinėse laikmenose esančių failų su įrašais ir SMS pavadinimais. Pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu atliekant ikiteisminio tyrimo teisėjo sankcionuotą el. ryšių tinklais perduodamos informacijos kaupimą, kontroliuojami telekomunikacijos įvykiai (telefoniniai pokalbiai, SMS žinutės) yra kaupiami specialiame minėtą procesinę prievartos priemonę vykdančios įstaigos kompiuteryje. Būtent remiantis šiais fiksuojamais reikšmingais duomenimis ikiteisminio tyrimo eigoje yra rašomi tarnybiniai pranešimai, procesinio veiksmo protokolai ir pokalbių stenogramos (suvestinės), ir tik vėliau, t. y. pasibaigus minėtos procesinės prievartos taikymo laikotarpiui, jos taikymą nutraukus arba baigiant ikiteisminį tyrimą, užfiksuoti pokalbiai iš kompiuterio perkeliami į skaitmeninę laikmeną (kompaktinį diską, ant kurio užrašomas kontroliuotas telefono numeris, taip pat diskui suteikiamas individualus numeris) ir kaip priedas prie baudžiamosios bylos perduodami teismui. Atsižvelgiant į tai, argumentas, jog el. ryšių tinklais perduodamos informacijos kaupimo protokoluose ar pokalbių stenogramose (suvestinėse) nėra nurodytas konkretus kompaktinio disko numeris, yra nelogiškas.

7. Prokuroras sutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytu teiginiu, kad aptariamuose procesiniuose dokumentuose užfiksuotų telekomunikacijos įvykių (telefoninių pokalbių, SMS žinučių) ir kompaktiniuose diskuose esančių failų tiksli numeracija skiriasi, tačiau teismo išvada, kad procesiniuose dokumentuose pokalbių numeracija niekaip nesusijusi su kompaktinėse laikmenose esančių failų pavadinimais, yra neteisinga ir nepagrįsta. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių el. ryšių tinklais perduodamos informacijos kaupimo protokolų ar pokalbių stenogramų (suvestinių), juose nurodomas tiek konkretus kontroliuoto telefono numeris, tiek ir kiekvieno pokalbio ar SMS žinutės numeris (pvz., protokoluose žymima „Pokalbis Nr. 1“, suvestinėse - „IID 1“), taip pat konkretaus pokalbio (SMS žinutės) data ir laikas, tuo tarpu perkeliant reikšmingą informaciją į kompaktinius diskus (kiekvienam kontroliuotam telefono numeriui priskirtas atskiras kompaktinis diskas ar keli diskai) naudota septynženklė pokalbių numeracija (pvz., 00001_0), tačiau esminę reikšmę turintis skaitmuo (minimo pavyzdžio atveju - skaičius „1“), leidžiantis identifikuoti konkretų kiekvieno kontroliuoto telefono numerio pokalbį ar SMS žinutę, taigi tuo pačiu ir jų datą bei laiką, lieka nepakitęs. Taip pat pažymėtina, kad kompaktiniuose diskuose esantys pokalbiai yra išsaugoti garsinio (.wav) failo formatu, jame ir negali būti užfiksuoti skundžiamoje teismo nutartyje nurodomi papildomi tikslūs duomenys, rodantys, kada daryti atskiri įrašai. Pabrėžtina, kad šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kad visa reikšminga informacija (telefoninio pokalbio (ar SMS žinutės) data, laikas, skambinančiojo ar skambinusiojo telefono numeris, užfiksuoto pokalbio turinys ir kt.) yra objektyviai ir aiškiai, laikantis BPK reikalavimų, užfiksuota procesinės prievartos priemonės taikymą fiksuojančiuose procesiniuose dokumentuose, o būtent el. ryšių tinklais perduodamos informacijos kaupimo protokoluose ir stenogramose (suvestinėse). Iš šių, baudžiamojoje byloje esančių dokumentų aiškiai matyti, kokio konkretaus asmens ar telefono numerio ir kokiu laikotarpiu buvo klausomasi, kontroliuoto telefono numeris aiškiai nurodytas tiek protokoluose ir stenogramose (suvestinėse), tiek ir ant kompaktinių diskų, todėl nekyla abejonių, kad tiek teismo, tiek gynėjų galimybė susipažinti su šiais baudžiamojoje byloje esančiais reikšmingais duomenimis, kuriais asmeniui grindžiamas kaltinimas konkrečios nusikalstamos veikos padarymu, nėra iš esmės apsunkintos.

8. Prokuroro teigimu, teismas ir proceso dalyviai yra susipažinę su visa baudžiamosios bylos medžiaga, byla 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, bylos nagrinėjimas trunka ilgiau kaip metus, baudžiamosios bylos apimtis nėra išskirtinai didelė, o kaltinamajame akte yra visi BPK 219 straipsnyje nurodyti duomenys, todėl teisiamajame posėdyje išsakyti gynėjų teiginiai, jog kaltinimus pagrindžiančių duomenų nekonkretumas varžo teisę į efektyvią gynybą, yra aiškiai nepagrįsti.

9. Skunde pažymima, kad iš skundžiamos nutarties turinio taip pat nėra aišku, kodėl įvardintų duomenų nekonkretumo teismas negali ištaisyti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ir šie trūkumai truko teismui nagrinėti bylą. Surinkti duomenys, taikant BPK 154 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę, yra užfiksuoti el. ryšių tinklais perduodamos informacijos kaupimo protokoluose ir pokalbių stenogramose (suvestinėse) ir minėti procesiniai dokumentai yra pirminis šių kaltinimą grindžiančių duomenų šaltinis, kurį, esant reikalui, galima objektyviai patikrinti teisiamajame posėdyje betarpiškai tiriant elektroninėse laikmenose (kompaktiniuose diskuose) esančią informaciją. Vien byloje esančių kompaktinių diskų kiekis ar dėl specifinių techninių priežasčių sąlyginai nesutampanti užfiksuoto pokalbio (ar SMS žinutės) ir diske esančio failo (pokalbio ar SMS žinutės) numeracija nėra pagrindas šią aplinkybę vertinti kaip kaltinamojo akto trūkumą.

10. Atsiliepimų į skundą negauta.

Prokuroro skundas tenkintinas.

11. BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Akcentuotina, kad ne bet koks ikiteisminio tyrimo proceso trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Byla prokurorui perduodama esant būtinų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys iš esmės turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir trečia, kaltinamojo akto trūkumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-699/2019).

12. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog iš kaltinamojo akto matyti, kad nusikalstamų veikų, įvykdytų 2014-07-22, 2014-07-24, 2014-08-22, 2014-09-03, 2014-09-13, atvejais, kaltinimai, be kita ko, yra grindžiami kaltinamųjų atitinkamais laikotarpiais fiksuotais pokalbiais bei jų siųstomis SMS žinutėmis, pateikiant nuorodas į atitinkamų bylos tomų lapus, taip pat nurodant konkrečius pokalbių numerius, trumpai aprašant pokalbių esmę, tačiau visais atvejais, bylos medžiagoje, į kurią pateiktos nuorodos, yra arba elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kaupimo protokolai arba atskirų pokalbių stenogramos, kuriose nėra nurodoma kokiame kompaktiniame diske ir kokio pavadinimo faile yra atskiras pokalbio įrašas (jo failo pavadinimas), tačiau nurodytas pokalbio numeris, jo fiksavimo data, dėl ko baudžiamąją bylą perdavė prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, nurodant, kokiais konkrečiais telefoninių pokalbių įrašais ir susirašinėjimo SMS žinutėmis yra grindžiami visiems kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai, elektroninės laikmenos ir joje esančio failo, kuriame yra kiekvienas kaltinimus pagrindžiantis pokalbio įrašas ar SMS žinutė, pavadinimus ir tikslų laiką.

13. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius duomenis, šioje byloje surašyto kaltinamojo akto turinį, žemesnės instancijos teismo nutarties ir prokuroro skundo argumentus, konstatuoja, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog šiuo konkrečiu atveju yra padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo bylą nagrinėti teisme ir kurių ištaisyti teisme nėra galimybės.

14. Vadovaujantis BPK 219 straipsnio 4 punktu, kaltinamajame akte turi būti nurodyti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, jog grindžiant kaltinimą, be kitų duomenų, jame yra nurodyti reikšmingi telefoninių pokalbių įrašų ir susirašinėjimų SMS žinutėmis duomenys. Šie duomenys yra fiksuoti bylos medžiagoje esančiuose el. ryšių tinklais perduodamos informacijos kaupimo protokoluose ar pokalbių stenogramose (suvestinėse), prokurorui kaltinamajame akte nurodant konkrečius telefoninių pokalbių ir SMS žinučių numerius, nurodytus šiuose procesinės prievartos priemonės taikymą fiksuojančiuose dokumentuose, ir turinio esmę bei pateikiant nuorodas į juos - bylos tomus ir lapus (teisiamojo posėdžio metu, ištaisant techninę klaidą dėl 2014-09-03 ir 2014-09-13 nusikalstamų veikų epizodų, prokuroras sukonkretino BPK 154 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės - elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu surinkti duomenis, nurodydamas el. ryšių tinklais perduodamos informacijos kaupimo protokoluose ar pokalbių stenogramose (suvestinėse) užfiksuotų konkrečių telefoninių pokalbių ir SMS žinučių numerius ir turinio esmę). Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1-136 patvirtintose Rekomendacijose dėl kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo teismui nustatyta, kad pateikiant BPK 219 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytus duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, būtina nurodyti bylos tomus ir lapus, kuriuose tie duomenys užfiksuoti. Tokie duomenys galėtų būti: įtariamojo prisipažinimas, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, specialistų išvados ir ekspertizių aktų išvados, kiti duomenys, užfiksuoti proceso veiksmų protokoluose, dokumentai ir daiktai. Turi būti nurodoma tik proceso veiksmų protokoluose ar kituose dokumentuose užfiksuotų duomenų esmė (13 punktas).

15. Pažymėtina, jog iš kaltinamajame akte prokuroro nurodytų procesinės prievartos priemonės taikymą fiksuojančių dokumentų matyti pokalbio ar susirašinėjimo žinutės data, laikas, skambinančiojo/rašančiojo žinutę ar priimančiojo skambutį/žinutę telefono numeris bei pokalbio ar žinutės turinys. Sutiktina su prokuroru, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1-383 patvirtintų Rekomendacijų dėl kriminalinės žvalgybos įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese, ikiteisminio tyrimo metu atliekant ikiteisminio tyrimo teisėjo sankcionuotą el. ryšių tinklais perduodamos informacijos kaupimą, kontroliuojami telekomunikacijos įvykiai (telefoniniai pokalbiai, SMS žinutės) yra kaupiami specialiame minėtą procesinę prievartos priemonę vykdančios įstaigos kompiuteryje. Remiantis šiais fiksuojamais reikšmingais duomenimis ikiteisminio tyrimo eigoje yra rašomi tarnybiniai pranešimai, procesinio veiksmo protokolai ir pokalbių stenogramos (suvestinės), ir tik vėliau, t. y. pasibaigus minėtos procesinės prievartos taikymo laikotarpiui, jos taikymą nutraukus arba baigiant ikiteisminį tyrimą, užfiksuoti pokalbiai iš kompiuterio perkeliami į skaitmeninę laikmeną (kompaktinį diską, ant kurio užrašomas kontroliuotas telefono numeris, taip pat diskui suteikiamas individualus numeris) ir kaip priedas prie baudžiamosios bylos perduodami teismui, dėl ko teismo teiginys, jog el. ryšių tinklais perduodamos informacijos kaupimo protokoluose ar pokalbių stenogramose (suvestinėse) nėra nurodytas konkretus kompaktinio disko numeris, yra nelogiškas.

16. Tikrinant tyrėjų procesiniuose dokumentuose nurodytų pokalbių ir SMS žinučių bei kompaktiniuose diskuose (ant kurių nurodytas kontroliuoto telefono numeris) esančių failų su pokalbių garso įrašais ir SMS žinučių tekstais numeraciją, pastebėtina, kad 2014 m. spalio 18 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodytus pokalbius, kuriems suteikti numeriai „12“, „132“ ir „1661“, suvestinėje jiems priskirti numeriai atitinkamai – „IID-12“, „IID-132“ ir „IID-1661“, o kompaktinėje laikmenoje failai numeriai atitinkamai – „00012_0“, „00132_0“ ir „01661_0“. Nors pokalbių ar SMS žinučių numeriai procesiniuose dokumentuose ir kompaktinėse laikmenose nėra identiški, tačiau pagal kombinaciją galima identifikuoti pokalbį ar SMS žinutę ir susieti su esančiais kompaktinėse laikmenose ir toks skirtumas negali būti vertinamas kaip kaltinamojo akto trūkumas, pažeidžiantis kaltinamųjų teisę į tinkamą gynybą ir iš esmės trukdantis teismui nagrinėti bylą. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiame kaltinamajame akte nurodyti visi BPK 219 straipsnyje nurodyti duomenys, tarp jų ir pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas (4 punktas)

17. Pažymėtina ir tai, jog žemesnysis teismas skundžiamojoje nutartyje nemotyvavo, kodėl jo nurodytų kaltinamojo akto trūkumų, t. y. duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, netikslumas, teismas negali ištaisyti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, kaip kad pavedant prokurorui tikslinti duomenis, ir šie trūkumai truko teismui nagrinėti bylą. Teismas pritaria prokurorui, jog, taikant BPK 154 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę, surinkti duomenys yra užfiksuoti el. ryšių tinklais perduodamos informacijos kaupimo protokoluose ir pokalbių stenogramose (suvestinėse), kurie yra pirminis šių kaltinimą grindžiančių duomenų šaltinis, ir kurį, esant reikalui, galima objektyviai patikrinti teisiamajame posėdyje betarpiškai tiriant prie bylos pridėtuose kompaktiniuose diskuose esančią informaciją. Be to, teismas, vadovaudamasis BPK 287 straipsniu, gali tam tikrus veiksmus, pavesti atlikti prokurorui, pavyzdžiui, teisiamajame posėdyje, kuriame bus nutarta tirti įrodymus, susijusius su tam tikru nusikalstamos veikos epizodu, nurodyti kompaktinio disko ar diskų, kuriuose fiksuoti su tuo epizodu siejami pokalbiai ir SMS žinutės, numerius ar atlikti kitą proceso veiksmą, siekiant išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes. Vien tik kompaktinių diskų kiekis, o taip pat tai, kad tyrėjų procesiniuose dokumentuose - el. ryšių tinklais perduodamos informacijos kaupimo protokoluose ar pokalbių stenogramose (suvestinėse) nurodytų pokalbių ir SMS žinučių bei kompaktiniuose diskuose esančių failų numeriai nėra visiškai identiški, nėra pagrindas pripažinti, jog yra apsunkintos kaltinamųjų galimybės pasirengti tinkamai gynybai ir vertinti kaip kaltinamojo akto trūkumą bei grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui trūkumams pašalinti.

18. Įvertinus visa, kas buvo aptarta aukščiau, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo perduoti baudžiamąją bylą prokurorui, todėl skundžiama nutartis naikintina ir baudžiamoji byla grąžintina tam pačiam teismui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartį , kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, ir perduoti bylą nagrinėti tam pačiam teismui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.