- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-29
- Bylos Nr.
- e2S-564-896/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00182-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- A. D., D. S.
- Ieškovas
- M. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovams D. S., A. D. dėl pirkėjo teisių perkėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. B. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo perkelti ieškovui M. B. pirkėjo atsakovo A. D. teises ir pareigas pagal 2021 m. rugsėjo 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą Kauno m. 23-ojo notaro biuro notarės J. M., notarinio registro Nr. 6576, dalyje, kuria atsakovė D. S. perleido nuosavybės teisę į 0,0567 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojant ieškovą sumokėti atsakovei D. S. 7 030 Eur per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
2. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atlikti įrašą viešame registre dėl 0,0567 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 11 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, taikė laikinąją apsaugos priemonę - įrašą valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registre dėl atsakovui A. D. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
Šalies argumentai
4. Teismas nurodė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, t. y. nurodė faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, pagrindžiančius nurodytas aplinkybes, pateikė nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus. Ieškovas ieškiniu prašo perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas pagal 2021 m. rugsėjo 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pardavėja atsakovė D. S. pirkėjui atsakovui A. D. perleido ginčo žemės sklypą. Šiuo atveju atsakovas A. D. turi galimybę jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu disponuoti savo nuožiūra, t. y. turtą perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims ar kitaip šį turtą apsunkinti, tokia situacija apsunkintų priimto galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą ir sudarytų prielaidas kilti naujiems teisminiams ginčams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas A. D., atstovaujamas advokatės G. R., prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Teismas šią pareigą atliko formaliai, tik konstatuojant, kad ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, pateikti dokumentai. Todėl nėra vienos iš privalomų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių tenkinimui, t. y. kad ieškinys tikėtinai pagrįstas. Byloje nėra ieškovo prašymą pagrindžiančių įrodymų, t. y. nėra įrodymų, kad atsakovo sklypas yra miškų ūkio paskirties. Gretimų miškų ūkio paskirties sklypų savininkams nėra suteikta pirmumo teisė parduodant kitos paskirties žemės sklypą. Todėl pareikštas ieškinys prima facie yra nepagrįstas.
5.2. Ieškovas neįrodė ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. nepateikė įrodymų, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. neatlikus įrašo viešame registre dėl atsakovo sklypo nuosavybės teisės perleidimo draudimo, gali pasunkėti galimai palankaus jam teismo sprendimo įvykdymas. Ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, jog egzistuoja reali grėsmė, kad ginčo žemės sklypas bus perleistas kitiems asmenims.
5.3. Teismas turėjo įvertinti, kad ginčo žemės sklypo pardavimui apskritai nėra taikytinas teisinis pagrindas, kuriuo remiasi ieškovas. Miškų įstatymo 4¹ straipsnis taikomas tuo atveju, kai yra parduodama privati miškų ūkio paskirties žemė, o ginčo atveju atsakovui sutartimi parduotas žemės sklypas buvo kitos paskirties. Ieškovas apskritai pirmumo teisės įsigyti atsakovo sklypą kaip kitos paskirties žemės sklypą neturi.
5.4. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principų.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas M. B., atstovaujamas advokato A. R., prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentais:
6.1. Tiek ieškovo, tiek atsakovei D. S. priklausiusio žemės sklypo paskirtis yra miškų ūkio. Atsižvelgiant į ieškovui ir atsakovei D. S. priklausiusių žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį, žemės sklypo savininkas, ketindamas parduoti privačią miškų ūkio paskirties žemę, pagal Miškų įstatymą turėjo pasiūlyti įsigyti žemės sklypą gretimo žemės sklypo savininkui už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis, kadangi pagal įstatymą jam suteikta pirmumo teisė. 0,0567 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis iš miškų ūkio į kitą buvo pakeista neteisėtai ir ši administracinė procedūra yra ginčijama administraciniame teisme, o ieškovui, kaip gretimo miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkui, nebuvo tinkamai pasiūlyta pirmumo teise įsigyti šį sklypą, ieškovas pareiškė ieškinį dėl pirkėjo teisių pagal 2021 m. rugsėjo 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą Kauno m. 23-ojo notaro biuro notarės J. M., notarinio registro Nr. 6576, perkėlimo.
6.2. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo.
6.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino nagrinėjamos bylos ginčo dalyką, t. y. ieškovo teisėtą siekį įgyti konkretų žemės sklypą nuosavybėn. Laikinosios apsaugos priemonės bylose, kuriose ginčo objektas yra konkretus daiktas, ieškinio reikalavimui užtikrinti taikomos turto, kurį reikalaujama priteisti, grąžinti, įgyti, atžvilgiu (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-739-180/2016, 2017 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-19-236/2017).
6.4. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės niekaip nepažeidžia proporcingumo ir šalių lygiateisiškumo principo, niekaip neapriboja atsakovo teisės naudotis įgytu sklypu, todėl skundžiama nutartis, kaip pagrįsta ir teisėta, turi būti palikta galioti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo
9. Atskirajame skunde nurodoma, kad nėra sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, ieškovo ieškinys nėra prima facie pagrįstas bei nėra grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui.
10. Pirmoji iš sąlygų, kurią turi įvertinti teismas, spręsdamas dėl byloje pareikšto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – tikėtinas ieškinio pagrįstumas. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Tokio vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).
11. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar yra antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
12. Šioje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas pagal pirkimo–pardavimo sutartį, kuria perleista nuosavybės teisė į 0,0567 ha žemės sklypą. Ieškinio reikalavimams pagrįsti ieškovas kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jo manymu, pagrindžiančius ieškinyje dėstomas aplinkybes. Juos įvertinęs, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog ieškovo reikalavimai yra akivaizdžiai atmestini. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Sprendžiant klausimą dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo, nėra pagrindo teigti, kad ieškovas pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar neįmanomą civilinių teisių gynybos būdą arba negrindė ieškinio atitinkamomis aplinkybėmis.
13. Pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas šalių ginčo iš esmės nesprendžia. Detali ieškinio ir kitų procesinių dokumentų teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analizė turi būti atliekama bylą nagrinėjant iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo kontekste nėra tikslinga kelti klausimo dėl ieškovo pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo, kadangi teismas turėjo pareigą atlikti tik preliminarų ieškinio pagrįstumo vertinimą, kurio metu dėl ginčo esmės ir įrodymų, kuriais šalys grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus į juos, nepasisakoma.
14. Apelianto teigimu, ieškovas apskritai pirmumo teisės įsigyti atsakovo sklypą kaip kitos paskirties žemės sklypą neturi. Ieškovas, atsikirsdamas į šį argumentą, nurodo, jog 0,0567 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis iš miškų ūkio į kitą buvo pakeista neteisėtai ir ši administracinė procedūra yra ginčijama administraciniame teisme. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog Regionų apygardos administraciniame teisme užvesta administracinė byla Nr. eI3-393-505/2022 pagal pareiškėjo M. B. skundą dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 13 d. įsakymo Nr. ĮS-2788 ,,Dėl (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“ panaikinimo. Taigi, teisme ginčijamas administracinis teisės aktas, kuriuo buvo pakeista ginčo žemės sklypo paskirtis, byla nėra išnagrinėta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įvertinus šias aplinkybes, jog teisme ginčijamas administracinis teisės aktas, kuriuo buvo pakeista ginčo žemės sklypo paskirtis, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovo ieškinys yra akivaizdžiai neperspektyvus.
15. Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškovas neįrodė ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. nepateikė įrodymų, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. neatlikus įrašo viešame registre dėl atsakovo sklypo nuosavybės teisės perleidimo draudimo, gali pasunkėti galimai palankaus jam teismo sprendimo įvykdymas. Ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, jog egzistuoja reali grėsmė, kad ginčo žemės sklypas bus perleistas kitiems asmenims.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik aplinkybė, kad ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti grąžintas natūra, yra pas atsakovą, turintį teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-859/2014).
17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl konkretaus turto nuosavybės teisių ir jų perleidimo sandorio. Palankaus ieškovui teismo sprendimo priėmimo atveju ginčo turtas būtų perduotas natūra ieškovui, o šiuo metu jis yra atsakovo (apelianto) nuosavybėje, kuris turi teisę disponuoti šiuo ginčo objektu. Tokia aplinkybė patvirtina grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė (įrašas viešame registre) teismų praktikoje pripažįstama kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017).
18. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.