Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7489-127/2014 pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl civilinės būklės akto registravimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas A. J. prašė teismo įpareigoti Neringos savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių įtraukti 2005-08-12 santuoką, sudarytą tarp A. J. ir Rasuolės K. N. evangelikų liuteronų parapijos Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje į civilinės metrikacijos įstaigos apskaitą nuo jos sudarymo datos. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) jam ir R. K. gimė dukra G. J.. 2005-08-12 Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje A. J. sutuoktas su R. K.. Kunigas J. L. paruošė nustatytos formos pranešimą apie bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka įregistruotą, tačiau dėl nežinomų priežasčių dokumentas nebuvo pateiktas Neringos savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui. (duomenys neskelbtini) R. K. mirė ir tik tada paaiškėjo, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka neapskaityta civilinės metrikacijos skyriuje. Neringos savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius 2014-01-10 raštu Nr. (4.16) V15-86 atsisakė įtraukti 2005-08-12 bažnyčioje sudarytą santuoką į apskaitą.

Suinteresuotas asmuo S. K. prašė A. J. pareiškimo dėl civilinės būklės akto registravimo netenkinti. Nurodė, kad bažnytinės (konfesijų) santuokos sudarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2001-06-29 įsakymu Nr. 129 patvirtintos „Civilinės metrikacijos taisyklės“, kurių 55 punktas nustatė „kai vienas iš sutuoktinių, sudariusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoką, yra miręs, tokia santuoka civilinės metrikacijos įstaigoje į apskaitą neįtraukiama. Santuokos įregistravimo faktą patvirtina civilinės metrikacijos įstaigos išduodamas santuokos liudijimas, tačiau nei pareiškėjas A. J., nei mirusioji R. K. dėl šio dokumento išdavimo į civilinės metrikacijos įstaigą nesikreipė, t.y. nesiėmė jokių veiksmų, kad jų bažnytinė santuoka būtų įtraukta į oficialią apskaitą.

Suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybės administracija nurodė, kad bylos nagrinėjime nedalyvaus, prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškimo netenkino. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatyta, kad santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sukelia tokias pat pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje, jeigu santuoka sudaryta nepažeidus CK nustatytų santuokos sudarymo sąlygų, laikantis valstybėje įregistruotų ir valstybės pripažintų religinių organizacijų kanonų nustatytų procedūrų, ir jeigu santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo įtrauktas į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje (CK 3.24 str. 2 d.). 2005-08-12 pareiškėjui A. J. ir R. K. sudarant bažnytinę santuoką galiojo CK 3.304 straipsnio normos ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2001-06-29 įsakymu Nr. 129 patvirtintos „Civilinės metrikacijos taisyklės“. Pažymėjo, jog tiek CK 3.304 straipsnio 1 dalyje, tiek Taisyklių 54 punkte yra nurodoma, kad Teisingumo ministerijos nustatytos formos pranešimas turi būti pateiktas per 10 dienų po santuokos sudarymo bažnyčios nustatyta tvarka, ir tik tokiu atveju santuoka laikoma sudaryta nuo jos sudarymo bažnyčioje dienos. Tuo atveju, jeigu pranešimas apie santuokos įregistravimą bažnyčioje per 10 dienų nepateikiamas, - santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje (CK 3.304 str. 3 d.). Galiojusių Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2001-06-29 įsakymu Nr. 129 patvirtintų „Civilinės metrikacijos taisyklių“ 55 punkte buvo numatyta, jeigu vienas iš bažnytinę santuoką sudariusių sutuoktinių yra miręs, kreiptis dėl bažnytinės santuokos įtraukimo į apskaitą nėra galimybės.

Pareiškėjas A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimą ir jo pareiškimą tenkinti. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir dėl to nepagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimus. Nurodo, kad tiek pagal CK 3.304 str. 1 d., tiek pagal Civilinės metrikacijos taisykles, pranešimą apie santuokos įregistravimą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka civilinės metrikacijos įstaigai privalo pateikti ne sutuoktiniai, o atitinkamos religinės organizacijos atstovas. Nagrinėjamu atveju nustatytas 10 dienų terminas yra praleistas ne dėl pareiškėjo ar jo sutuoktinės kaltės, todėl santuoka turėtų būti įtraukta į apskaitą nurodant jos sudarymo dieną – santuokos įregistravimo bažnyčios nustatyta tvarka dieną, t.y. 2005-08-12.

Suinteresuotas asmuo S. K. atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliantas iki sutuoktinės mirties nesidomėjo jam priklausančio dokumento – santuokos liudijimo egzistavimu bei tokio fakto pažymėjimu asmens dokumente ir nerodė intereso siekiant, kad santuoka būtų įregistruota.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Kai apeliacinis skundas paduotas ypatingosios teisenos bylose, apeliacine tvarka bylą nagrinėja vienas teisėjas (CPK 304str. 1d.) Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškimas dėl civilinės būklės akto registravimo atmestas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas A. J. ir R. K. 2005-08-12 sudarė bažnytinę santuoką. (duomenys neskelbtini) R. K. mirė. Neringos savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2014 m. sausio 10 d. raštu atsisakė pareiškėjo ir R. K. sudarytą bažnytinę santuoką įtraukti į apskaitą motyvuodamas tuo, kad vienas iš sutuoktinių miręs.

Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl santykių tarp Katalikų bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų (ratifikuota 2000 m. liepos 20 d. įstatymu Nr. VIII-1883) 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kanoninė santuoka nuo pat religinio jos sudarymo momento sukels civilines pasekmes pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, jei yra išlaikyti Lietuvos Respublikos įstatymų numatyti reikalavimai. Santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka reglamentuojamas CK 3.24 str. Tam, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka sukeltų teisines pasekmes, būtina įvykdyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, t.y. santuoka turi būti sudaryta nepažeidžiant valstybės nustatytų materialiųjų santuokos sudarymo sąlygų, įtvirtintų CK 3.12 – 3.17 straipsniuose; santuoka turi būti sudaryta pagal Lietuvos Respublikoje įregistruotų ir valstybės pripažintų religinių organizacijų kanonų nustatytą procedūrą; santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo įtrauktas į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje CK nustatyta tvarka.

Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka įtraukiama į oficialią apskaitą Civilinio kodekso 3.304 straipsnio nustatyta tvarka. Santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, įtraukimą į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje detalizuoja Civilinės metrikacijos taisyklės (A. J. ir R. K. santuokos metu galiojo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2001-06-29 įsakymu Nr. 129 patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės).

Pažymėtina, jog tiek CK 3.304 str. 1 d., tiek tuo metu galiojusių Civilinės metrikacijos taisyklių 53 p. (aktuali redakcija - 73 p.) yra nurodoma, jog pranešimas apie santuokos įregistravimą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateiktas per 10 dienų po santuokos sudarymo ir tokiu atveju santuoka laikoma sudaryta nuo jos įregistravimo bažnyčios nustatyta tvarka dienos (CK 3.304 str. 2 d.). Tuo atveju, jeigu pranešimas apie santuokos įregistravimą bažnyčios nustatyta tvarka civilinės metrikacijos įstaigai per 10 dienų nepateikiamas, – santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje (CK 3.304 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju teisinių normų nustatytas dešimties dienų terminas, per kurį turėjo būti pateiktas pranešimas, yra praleistas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad bažnytinė santuoka buvo sudaryta 2005-08-12 (b.l. 7,8), tačiau nei apeliantas, nei Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas J. L., parengęs pranešimą apie bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką, prašymo įtraukti santuoką, sudarytą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, į apskaitą nepateikė.

Nors apeliantas teisus, teigdamas jog nustatytas 10 dienų terminas yra praleistas ne dėl pareiškėjo ar jo sutuoktinės kaltės, nes CK 3.304 str. nustato, kad atitinkamos religinės organizacijos įgaliotas asmuo privalo per 10 dienų minėtą pranešimą pateikti civilinės metrikacijos įstaigai, tačiau šio konkrečiu atveju tai neturi teisinės reikšmės. Esant nustatytam faktui, kad (duomenys neskelbtini) R. K. mirė, po jos mirties išnyko galimybė bažnytinę santuoką įtraukti į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, nes Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2008-07-22 įsakymu Nr. 1R-294 patvirtintų „Civilinės metrikacijos taisyklių“ 75 punkte numatyta, kad jei vienas iš sutuoktinių, sudariusių po 2001 m. liepos 1 d. bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoką, yra miręs, santuoka civilinės metrikacijos įstaigoje į apskaitą neįtraukiama.

Dėl išdėstyto, įpareigoti Neringos savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių dabartiniu metu įtraukti 2005-08-12 santuoką, sudarytą tarp A. J. ir Rasuolės K. N. evangelikų liuteronų parapijos Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje į civilinės metrikacijos įstaigos apskaitą nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad pareiškėjas turėjo galimybę ir pats tuometis bažnytinės santuokos įregistravimo klausimu.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.