Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viktoro Preikšo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį (2014 m. kovo 1 d. 06.30 val. veika) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams;

pagal BK 286 straipsnį (2014 m. kovo 1 d. 11.55 val. veika) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. kovo 3 d. ir nuo 2017 m. balandžio 12 d. iki 2017 m. liepos 12 d.

Iš A. M., E. M. ir A. M. solidariai Kauno teritorinei ligonių kasai priteista 26,26 eurų R. B. gydymo išlaidų, kurios buvo priteistos Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš A. M., E. M. ir A. M. solidariai nukentėjusiajam G. L. priteista 200,00 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, kuri buvo priteista Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš A. M., E. M. ir A. M. solidariai nukentėjusiajam N. K. priteista 50,00 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, kuri buvo priteista Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš A. M. R. B. priteista 350,00 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. M. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteista 1809,52 eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. M. pagal BK 286 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ir nesunkiai sutrikdė sveikatą: 2014 m. kovo 1 d., apie 06.30 val., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose – laiptinėje, būdamas neblaivus (nustatytas 2,51 promilės girtumas), atsisakė vykdyti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus mobilaus būrio patrulio N. K. ir vyresniojo patrulio G. L. teisėtus reikalavimus, iškeikė juos necenzūriniais žodžiais ir priešinosi savo aktyviais veiksmais – rankos kumščiu kėsinosi suduoti smūgį G. L. į veido sritį, bet G. L. dėl greitos reakcijos smūgio išvengė, po to (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus vyresniajam postiniui R. B. koja sudavė vieną smūgį į dešinės rankos plaštaką ir tokiais savo veiksmais R. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir pasipriešino policijos pareigūnams, vykdantiems savo pareigas.Be to, A. M. pagal BK 286 straipsnį nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui tokiomis aplinkybėmis: 2014 m. kovo 1 d., apie 11.55 val., tarnybiniame automobilyje „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2.51 promilės girtumas), atsisakė vykdyti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus mobilaus būrio patrulio V. B. bei vyresniojo patrulio Ž. J. teisėtus reikalavimus, iškeikė juos necenzūriniais žodžiais ir priešinosi savo aktyviais veiksmais – staigiu galvos judesiu bandė suduoti smūgį V. B. į galvą, tačiau pataikė jam į ranką ir tokiais savo veiksmais pasipriešino savo pareigas vykdantiems policijos pareigūnams.Apeliaciniame skunde nuteistojo A. M. gynėjas advokatas L. S. Bagdonas prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendį panaikinti ir A. M. išteisinti. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma atlikti įrodymų tyrimą, kurio metu apklausti nukentėjusįjį R. B..Ginčydamas A. M. veiksmų kvalifikavimą pagal BK 286 straipsnį, gynėjas nurodo, kad atsakomybę už tam tikrų kategorijų valstybės tarnautojų įžeidimą ar pasipriešinimą jiems numato ne tik baudžiamieji, bet ir administraciniai įstatymai. Iš esmės Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio ir BK 286, 290 straipsnių paskirtis yra ta pati, tai yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant BK 286 straipsnyje ir ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų atribojimo klausimą veika gali būti pripažįstama nusikalstama, jei dėl jos intensyvumo, trukmės ar kitų požymių laikytina pavojingesne nei administracinės teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-505/2010). Nagrinėjant baudžiamąją bylą Marijampolės rajono apylinkės teisme A. M. prisipažino dėl savo veiksmų, nurodė, kad buvo išgėręs, kad galimai netinkamai elgėsi, galbūt pasakė kelis neleistinus žodžius policininkams, tačiau tvirtino, kad niekam nenorėjo nei suduoti, nei sudavė. Priešingai, pristatytas į policijos komisariatą ir matydamas, kad policijos pareigūnai be jokio teisinio pagrindo pradėjo mušti jo draugą A. M., bandė tam prieštarauti, jį ginti, dėl ko pats buvo sužalotas. Nuteistojo patirtus sužalojimus patvirtina specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), o jo nurodytas aplinkybes – liudytojas R. J.. Nagrinėjamu atveju jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad A. M. veiksmai turėtų būti vertinami pagal BK 286 straipsnį, išskyrus policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, nėra. Šiuo atveju negalima vienareikšmiškai teigti, kad A. M. sąmoningai siekė suduoti smūgius pareigūnams, taip pat kad jo veiksmai buvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, kad užtrauktų jam baudžiamąją atsakomybę. Vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, apeliacines instancijos teismas turėtų pripažinti, kad A. M. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jo veiksmai galėtų būti vertinami kaip turintys administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, požymius.Dėl nukentėjusiojo R. B. sužalojimo apeliaciniame skunde nurodoma, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad A. M. apskritai siekė sužaloti policijos pareigūną R. B., be to, byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad jį sužalojo būtent A. M.. Priešingai, liudytojas N. K., nurodęs, kad grumtynėse buvo sužalotas jiems į pagalbą atskubėjęs postinis R. B., nematė, kaip įvyko sužalojimas. Be to, apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad toje vietoje, kur vyko grumtynės buvo sudėti stalai, kėdės, baldai ir galimai R. B. galėjo užsigauti su vienu iš daiktų. Teisme apklaustas teismo medicinos specialistas V. V. tokios galimybės nepaneigė. Gynėjas pažymi, kad pats nukentėjusysis galimai sąmoningai neatvyko į teismo posėdį, dėl ko A. M. negalėjo jam užduoti klausimų, todėl teismas negali vadovautis jo parodymais. Dėl šios priežasties būtina atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti nukentėjusįjį R. B.. Gynėjo nuomone, iš objektyvių bylos duomenų matyti, kad A. M. nesiekė sužaloti policijos pareigūnų, jis pats buvo sužalotas, todėl jo veiksmai buvo netinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą.Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad skundžiamu nuosprendžiu A. M. buvo paskirta aiškiai per griežta bausmė. Pagrindinis kriterijus, dėl ko nuteistajam skirta pati griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė, buvo tai, kad jis ankščiau teistas. Apeliantas taip pat pažymi, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) už analogiškas nusikalstamas veikas kitiems nuteistiesiems buvo paskirtos švelnesnės bausmės. Gynėjo nuomone, tai rodo teismo šališkumą.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė šį skundą atmesti.Nuteistojo A. M. gynėjo advokato L. S. Bagdono apeliacinis skundas atmetamas.Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas.Nuteistojo A. M. gynėjas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ginčija teisės taikymo ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių BPK 20 straipsnio nuostatų tariamo pažeidimo aspektais, taip pat kelia paskirtos bausmės individualizavimo klausimą.

Dėl BK 286 straipsnio ir ATPK 187 straipsnio1dalies atribojimo ir įrodymų vertinimo

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. M. veiksmai, kuriais jis pasipriešino valstybės tarnautojams, nelaikytini tiek pavojingais, kad užtrauktų jam baudžiamąją atsakomybę pagal BK 286 straipsnį, ir turėtų būti vertinami tik kaip turintys administracinių teisės pažeidimų, numatytų nusikaltimų padarymo metu galiojusio ATPK 187 straipsnio 1 dalyje, požymius. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.Teismų praktikoje BK 286 straipsnio prasme pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Šio straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą – tai fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti, tuo tarpu ATPK 187 straipsnio 1 dalis pasipriešinimo būdo nenurodo. Būtent veikos padarymo būdas, tai yra fizinio smurto panaudojimas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti, lemia didesnį veikos pavojingumą ir yra tas kriterijus, kuris leidžia atriboti baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012).Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas A. M. pagal BK 286 straipsnį (du nusikaltimai) nuteisė už tai, kad jis pasipriešino valstybės tarnautojams, atsisakydamas vykdyti teisėtus jų reikalavimus, iškeikdamas juos necenzūriniais žodžiais ir priešindamasis aktyviais veiksmais – panaudodamas fizinį smurtą prieš policijos pareigūnus, o būtent: rankos kumščiu kėsinosi suduoti smūgį policijos pareigūnui G. L. į veido sritį, bet pastarasis dėl greitos reakcijos smūgio išvengė, po to jis R. B. koja sudavė vieną smūgį į dešinės rankos plaštaką ir tokiais savo veiksmais jam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat kitame epizode atsisakęs vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus, iškeikęs juos necenzūriniais žodžiais, staigiu galvos judesiu bandė suduoti smūgį policijos pareigūnui V. B. į galvą, tačiau pataikė jam į ranką.Nepaisant to, kad A. M. neigia tyčia sudavęs minėtiems policijos pareigūnams ir pateikia savo interpretaciją dėl atliktų veiksmų vertinimo, nurodydamas, kad jis pats buvo sumuštas policijos pareigūnų, nors jiems tikrai nesipriešino, jo smurtiniai veiksmai skundžiamame teismo nuosprendyje patikimai nustatyti, byloje surinktus įrodymus ištyrus ir įvertinus nepažeidžiant įrodymų tyrimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines aplinkybes, pagrįstai vadovavosi nukentėjusiųjų N. K., V. B., G. L. ir R. B., taip pat liudytojo Ž. J., teismo medicinos specialisto V. V. parodymais, byloje esančia rašytine medžiaga (policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, specialistų išvados ir kt.), ir įvertinęs įrodymų visumą motyvuotai atmetė nuteistojo A. M. ir baudžiamojoje byloje, iš kurios buvo išskirta nagrinėjama byla, kaltinamųjų E. M., A. M. bei liudytojo R. J. parodymus. Teismas pripažino, kad paminėti asmenys, dalyvavę nagrinėjamų nusikalstamų veikų padaryme, yra susitarę laikytis versijos, kad jie jokių pasipriešinimo veiksmų prieš policijos pareigūnus neatliko, patys policijos pareigūnai su jais elgėsi agresyviai ir prieš juos smurtavo, tačiau tokia jų versija nėra įtikinama dėl jų parodymų prieštaringumo ir neatitikimo policijos pareigūnų parodymais ir rašytinais įrodymais objektyviai nustatytoms aplinkybėms. Teisėjų kolegija nenustatė jokio pagrindo nesutikti su atliktu tokiu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytomis pagrįstomis išvadomis dėl A. M. kaltės sudavus smūgius policijos pareigūnams. Atmetant A. M. ir jo gynėjo skunde nurodomus teiginius, kad nei A. M., nei su juo kartu sulaikomi keturi asmenys nesipriešino, o smurtavo patys policijos pareigūnai, pabrėžtina, kad policijos pareigūnų parodymų objektyvumą patvirtina ne tik tai, kad jie visi nuosekliai parodė visas įvykio aplinkybes, kurios atitinka rašytiniuose įrodymuose užfiksuotus duomenis, bet ir tas faktas, kad į policijos komisariatą buvo pristatyti iš viso penki asmenys, tačiau dviem iš jų jokios pretenzijos nereiškiamos, taigi neteisėtais veiksmais nebuvo apkaltinti visi sulaikyti asmenys. Apeliaciniame skunde itin akcentuojamos aplinkybės, kad A. M. po nagrinėjamo įvykio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti sužalojimai (galvos ir viršutinės lūpos muštos žaizdos, kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, smakro, pasmakrės, abiejų klubakaulių sparnų, blauzdų, dešinės pėdos ir kairės čiurnos srityje, nudegimo žymės ir kraujosruvos apie jas dešinės šlaunies srityse), atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat nepatvirtinta minėtos nuteistojo versijos, kad jis pats buvo sužalotas policijos pareigūnų. Šiuo atveju teismas, atsižvelgęs į byloje esančius objektyvius duomenis apie A. M. neblaivumą nusikaltimų padarymo metu, sprendžia, kad sužalojimai jam galėjo atsirasti dėl jo paties veiksmų priešinantis policijos pareigūnams. Kaip matyti iš byloje esančio 2014 m. kovo 1 d., 12.05 val., nuteistajam surašyto Asmens, vengiančio pasitikrinti neblaivumą (girtumą) alkoholio kiekio matuokliu ar sveikatos priežiūros įstaigoje, apžiūros akto, A. M. buvo neblaivus, jam iš burnos sklido alkoholio kaklas, blizgėjo akys, buvo įraudę skruostai, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, neadekvati elgsena, jis eidamas svyravo (2 t., b. l. 1). Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. M. šlapime praėjus kelioms valandoms nuo sulaikymo (mėginys paimtas 2014 m. kovo 1 d., 13.10 val.) nustatytos 2,51 promilės etilo alkoholio (t. 2, b. l. 3). Šie duomenys apie nuteistojo neblaivumą vienareikšmiškai patvirtina policijos pareigūnų nurodytas aplinkybes dėl neadekvataus, priešingo teisei A. M. elgesio. Todėl, kaip minėta, nuteistajam nustatyti sužalojimai yra jo paties neleistino elgesio – pasipriešinimo policijos pareigūnams, pasekmė. Tai iš dalies patvirtina ir minėta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad dalis A. M. konstatuotų sužalojimų – nudegimo žymės ir kraujosruvos apie jas – galimai padaryti panaudojus elektrošoką (t. 2, b. l. 21-22).Teisėjų kolegija atskirai pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad policijos pareigūnų N. K., G. L. ir R. B. veiksmai, sulaikant A. M., buvo neteisėti. Nustatyta, kad pagal nuteistojo A. M. pareiškimą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje (piktnaudžiavimas tarnyba), tačiau įsiteisėjusiu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro 2014 m. birželio 30 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmuose šios nusikalstamos veikos požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad šio procesinio sprendimo nuteistasis A. M. įstatymuose numatyta tvarka neskundė ir jame nustatytų faktinių aplinkybių neginčijo. Policijos pareigūno R. B. veiksmai nagrinėjamo įvykio metu įvertinti ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiame policijos komisariate atlikto tarnybinio patikrinimo metu, kuomet buvo nustatyta, kad R. B., sulaikydamas į komisariatą pristatytą ir teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdžiusį A. M., šiam pasipriešinus panaudojant fizinį smurtą, patyrė dešinės rankos plaštakos srities sumušimą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat nurodyta, kad sužalojimą pareigūnas patyrė įgyvendindamas Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir Pareigybės aprašyme nustatytus uždavinius, tai yra veikdamas teisėtai, o jo tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai (t. 2, b. l. 192-195).Šioje baudžiamojoje byloje išdėstytų aplinkybių analizė leidžia spręsti, kad apylinkės teismas vertino visus įrodymus bendrame (visumos) kontekste ir pagrįstai laikė, kad jų pakanka išvadai, jog A. M. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuteistojo veiksmai, vertinant jų padarymo būdą, tinkamai kvalifikuoti, kaip viršijantys administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktas situacijos teisinis vertinimas neprieštarauja kasacinio teismo praktikai tokio pobūdžio bylose, kuriose pasipriešinimas policijos pareigūnui panaudojant fizinį smurtą vertinamas, kaip atitinkantis BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Apylinkės teismui pagrįstai nustačius R. B. sužalojimo faktą ir padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, nuteistojo veika (2014 m. kovo 1 d., apie 06.30 val.) teisingai kvalifikuota ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

Dėl įrodymų (nukentėjusiojo R. B. parodymų) leistinumo

Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai A. M. kaltei pagrįsti vadovavosi nukentėjusiojo R. B. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje pirmąja instancija nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (A. M. ir E. M. atžvilgiu), iš kurios buvo išskirta nagrinėjama baudžiamoji byla, A. M. pasislėpus nuo teismo. Gynėjo nuomone, tokiu būdu buvo suvaržytos nuteistojo A. M. teisės, kadangi jis minėtame teisiamajame posėdyje, kuriame buvo apklaustas R. B., nedalyvavo ir negalėjo užduoti nukentėjusiajam klausimų. Pagal susiformavusią teismų praktiką asmens duoti parodymai turi nepriekaištingą įrodomąją reikšmę, jeigu juos duodant įtariamajam (kaltinamajam) buvo suteikta tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančio asmens parodymus bei pateikti jam klausimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431/2006, Nr. 2K-15/2009), todėl teisėjų kolegija sutinka su gynėjo argumentais, jog nukentėjusiojo R. B. parodymai, duoti teisme nedalyvaujant nuteistajam A. M., negali būti pripažinti lemiamais įrodymais, kadangi nuteistasis A. M. nei vienoje proceso stadijoje neturėjo galimybės nukentėjusiajam pateikti klausimų. Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nemato kliūčių remtis R. B. parodymais ta apimtimi, kuria jie patvirtina kitus byloje surinktus įrodymus. Šioje baudžiamojoje byloje detalius R. B. parodymus dėl visos įvykių eigos ir A. M. veiksmų policijos komisariate, kuomet jis bandė smūgiuoti policijos pareigūnui G. L., laikančiam prie sienos prispaustą A. M., taip pat kad jam (R. B.) bandant atplėšti A. M. nuo G. L., nuteistasis spyrė į rankos plaštaką, patvirtina pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis N. K.. Nors nukentėjusysis nurodė, kad nematė momento, kaip A. M. įspyrė R. B., tačiau jis patvirtino, kad tarp nuteistojo, G. L. ir R. B. įvyko susistumdymas, kurio metu nuteistasis ir galėjo smūgiuoti koja R. B. į rankos plaštaką. Nurodytas aplinkybes ir tai, kad į pagalbą atbėgusį policijos pareigūną R. B. sužalojo A. M., patvirtino ir nukentėjusysis G. L.. Be to, kaip jau minėta, policijos pareigūnų nuosekliai nurodytas reikšmingas įvykio aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada, kurioje R. B. konstatuotas dešinės rankos plaštakos sužalojimas, ir kiti duomenys). Tokiu būdu nukentėjusiojo R. B. parodymai šioje byloje nėra vieninteliai ir lemiami nuteistojo A. M. kaltę patvirtinantys įrodymai. Skundžiamas teismo nuosprendis pagrįstas ne konkrečiai nukentėjusiojo R. B. parodymais, o visų byloje surinktų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo požiūriu nukentėjusiojo parodymų vertinimas nelaikytinas BPK 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse, Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniuose įtvirtintos teisės į gynybą pažeidimu, nuteistojo teisės nebuvo suvaržytos.Atskirai pažymėtina, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas ėmėsi visų galimų priemonių apklausti nukentėjusįjį R. B. teisme, tačiau tai nepavyko dėl objektyvių priežasčių (nukentėjusysis nebegyvena Lietuvoje). Kita vertus, tokią situaciją nulėmė paties A. M. elgesys – byla nuteistojo atžvilgiu buvo išskirta jam pasislėpus (3 t., b. l. 55).

Dėl nuteistajam A. M. paskirtos bausmės

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad nuteistajam buvo paskirta neteisinga, per griežta bausmė. Gynėjo skunde nurodomi argumentai, kad kitiems dviem asmenims, dalyvavusiems tame pačiame įvykyje, kitoje baudžiamojoje byloje, iš kurios buvo išskirta ši baudžiamoji byla, už pasipriešinimą policijos pareigūnams buvo paskirtos švelnesnės bausmės nei A. M., neturi įtakos pastarojo baudžiamajai atsakomybei, kadangi bausmė kiekvienam asmeniui yra individualizuojama pagal padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Taip pat griežtesnės bausmės (ne tokios, kokios tikėjosi nuteistasis) paskyrimas, priešingai nei skunde teigia gynėjas, nerodo teismo šališkumo.Nagrinėjamu atveju A. M. teismas skyrė griežtesnes bausmes nei kitiems asmenims, nuteistiems šioje baudžiamojoje byloje, kadangi jo padarytos veikos yra pavojingesnės nei kitų asmenų (padarytas nesunkus ir apysunkis nusikaltimas). Nustatyta, kad nuteistasis aktyviau ir intensyviau priešinosi policijos pareigūnams, jo veiksmai buvo pavojingesni, nes jais buvo nesunkiai sutrikdyta vieno iš policijos pareigūnų sveikata. Apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, ir už du nusikaltimus nustatydamas jos dydį, mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, taip pat teisingai taikė BK 59 ir 60 straipsnio nuostatas, ir nenustatė A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei pripažino, kad jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Skirdamas nurodyto dydžio bausmes apylinkės teismas taip pat tinkamai įvertino A. M. asmenybę – anksčiau teistas, taip pat ir už kvalifikuotą nesunkų sveikatos sutrikdymą bei viešosios tvarkos pažeidimą, jam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, taip pat ankstesniu nuosprendžiu jam buvo skirta arešto bausmė, tačiau, matyti, kad švelnesnių bausmių taikymas pozityvaus poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo. Apygardos teismas šiame kontekste taip pat papildomai pažymi, kad pagal (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus pateiktus duomenis, A. M. yra neigiamai charakterizuojamas, nusikaltimų padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, iki sulaikymo ilgą laiką niekur nedirbo.Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistajam už dviejų – nesunkaus ir apysunkio – nusikaltimų padarymą paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis, tikrai nėra per griežtos ar aiškiai neteisingos, šios bausmės tarpusavyje subendrintos nepažeidžiant BK 63 straipsnio reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. M. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių bausmė yra proporcinga jo neigiamai charakterizuojamai asmenybei ir pavojingumui. Manytina, kad tik su laisvės atėmimu susijusi bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti A. M., bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. M. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono apeliacinį skundą atmesti.