- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-07-03
- Bylos Nr.
- 1-74-416/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-00292-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimondas Noreika
- Civilinis ieškovas
- R. B., N. K., G. L., Kauno teritorinės ligonių kasos
- Kaltinamasis
- A. M., E. M.
- Kategorijos
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas L.Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant prokurorui E. K., gynėjui adv. R. U., nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams R. B., N. K. ir G. L., civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui nedalyvaujant, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. M., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1992-02-06, Marijampolėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 286 str., 286 str.
E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1990-10-18, Alytuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2006-01-18 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. – areštu 15 (penkiolikai) parų; 2) 2007-04-24 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 129 str. 1 d. – laisvės atėmimu 7 (septyniems) metams, į bausme, įskaičiuojant kardomąjį kalinimą nuo 2006-10-31 iki 2007-04-23, kaltinamas pagal LR BK 286 str.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
A. M. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui: 2014-03-01 apie 06.30 val., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, esančio J. B. a. 2, Marijampolėje, patalpose - laiptinėje, būdamas neblaivus, atsisakė vykdyti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus mobilaus būrio patrulio N. K. bei vyresniojo patrulio G. L. teisėtus reikalavimus, iškeikė juos necenzūriniais žodžiais ir priešinosi savo aktyviais veiksmais – rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį G. L. į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, ir tokiais veiksmais pasipriešino savo pareigas vykdantiems policijos pareigūnams.
E. M. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui: 2014-03-01 apie 06.30 val., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, esančio J. B. a. 2, Marijampolėje, patalpose – laiptinėje, būdamas neblaivus, atsisakė vykdyti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus mobilaus būrio patrulio N. K. bei vyresniojo patrulio G. L. teisėtus reikalavimus, iškeikė juos necenzūriniais žodžiais ir priešinosi savo aktyviais veiksmais – rankos kumščiu kėsinosi suduoti smūgį G. L. į veido sritį, bet N. K. jį nustūmė nuo G. L. ir taip pastarasis jo smūgio išvengė, tokiais savo veiksmais pasipriešino savo pareigas vykdantiems policijos pareigūnams.
A. M. buvo kaltinamas tuo, kad panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui: 2014-03-01 apie 11.55 val., tarnybiniame automobilyje, VW Caddy, valst Nr. EBS 722, būdamas neblaivus (nustatytas 1,58 ‰ girtumas) ir apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų (tetrahidrokanabinolio rūgšties), atsisakė vykdyti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus mobilaus būrio patrulio V. B. bei vyresniojo patrulio Ž. J. teisėtus reikalavimus, iškeikė juos necenzūriniais žodžiais ir priešinosi savo aktyviais veiksmais – V. B. rankomis laikant jį už rankos ir peties, koja sudavė vieną smūgį Ž. J. į dešinės rankos sritį ir tokiais savo veiksmais pasipriešino savo pareigas vykdantiems policijos pareigūnams.
Apklaustas kaltinamuoju, A. M. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2014-03-01 paryčiais su draugais E. M., A. M., M. K. ir R. J. šventė bendro naudojimo patalpoje, esančioje R. J. 24 bendrabutyje. Apie 6 val. ryto atvyko policijos pareigūnai ir visus juos išgabeno į policijos komisariatą. Prie R. J. 24 namo jie geranoriškai sulipo į tarnybinį automobilį, niekas nesipriešino. Važiuojant buvo linksma, jie juokavo. Ypač patiko, kad pareigūnai juos gabeno su įjungtais švyturėliais. Jų linksmumą pareigūnai tikriausiai ne taip suprato. Buvo truputį išgėręs, Narkotinės medžiagos buvo rūkęs gal prieš 2-3 dienas. Buvo pilnai prognozuojamas. Jis ir draugai, vežami tarnybiniu automobiliu, nesikeikė, pareigūnų necenzūriniais žodžiais nevadino, policijos komisariato laiptinėje, smūgio rankos kumščiu policijos pareigūnui nesudavė ir nė vienam iš sulaikymo metu buvusių policijos pareigūnų nesipriešino. Priešingai, policijos pareigūnai, viršydami savo įgaliojimus, suduodami smūgius rankų kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas, jį patį sužalojo. Viskas įvyko, kai buvo išlaipinti iš automobilio ir atidarytos durys į laiptinę. Į laiptinę jie ėjo sekančia tvarka: A. M., E. M., M. K., jis ir R. J.. Tik įėjus į laiptinę jokių veiksmų iš jų pusės nebuvo. Kažkuris iš pareigūnų trenkė jam į galvą. Iškart kilo sąmyšis ir atbėgo daugiau pareigūnų. Jie prieš juos vartojo smurtą. Gavo smūgius į galvą ir šonus. Tada nuvedė prie sulaikymo kamerų. Jam buvo prakirsta galva. Ten jį vėl pareigūnai mušė. Kadangi sulaikymo patalpoje pasidarė bloga, šaukėsi pagalbos, daužė duris. Pareigūnų veiksmus buvo apskundęs prokuratūrai. Jie pareigūnų kaltais nepripažino. Kodėl tokio sprendimo neskundė, pasakyti negali. Kadangi nieko nepadarė, kaltu neprisipažįsta. Jokių civilinių ieškinių nepripažįsta.
Apklaustas kaltinamuoju E. M. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2014-03-01 paryčiais su draugais A. M., A. M., M. K. ir R. J. šventė bendro naudojimo patalpoje, esančioje R. J. 24 bendrabutyje. Apie 6 val. ryto atvyko policijos pareigūnai ir visus juos išgabeno į policijos komisariatą. Automobilyje niekam niekas nesipriešino ir nesikeikė. Atvežė į policijos kiemą, kur liepė išlipti ir eiti į komisariato laiptinę. Pareigūnai buvo tik dviese, o jie buvo atgabenti penkiese. Tik įėjus į laiptinę, vienas pareigūnas pradėjo mušti A. M.. Tai pamatęs, jis artinosi link A. M., norėjo jį nuo smūgių uždengti savo kūnu. Jokiam pareigūnui trenkti nesikėsino, nebandė ir nenorėjo. Tik norėjo padėti A. M., kad jo nemuštų. Tačiau jam nepavyko, nes jį pareigūnas N. K. nustūmė į šalį. Jis matė, kad link A. M., taip kaip ir jis, bandė artintis ir A. M.. Kilus šiam sąmyšiui, atbėgo daugiau pareigūnų. Vienas iš atbėgusių jam koja pataikė į nosį. Bėgo kraujas. Pareigūnų niekas nemušė ir jiems nesipriešino. Jis stovėjo šalia ir nieko nedarė. Negali paaiškinti, iš kur pareigūnams galėjo atsirasti sužalojimai. Kaltu savęs nelaiko. Jokių civilinių ieškinių nepripažįsta.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas N. K. paaiškino, kad 2014-03-01 apie 06.15 val. dirbo su vyr. patruliu G. L.. Iš Marijampolės AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad R. J. gatvėje daugiabučio namo Nr. 24 penktame aukšte, bendro naudojimo patalpose, girtuokliaujama ir triukšmaujama. Nuvykus į vietą buvo rasti neblaivūs E. M., A. M., A. M., M. K. ir R. J.. Dar buvo dvi merginos. Vaikinai vartojo alkoholinius gėrimus ir į pastabas nutraukti šiuos veiksmus, nereagavo. Todėl nusprendė juos pristatyti į komisariatą, nes pažeidimas nebuvo nutrauktas. Jie susinervino, pradėjo replikuoti. Teko vargti, kol juos penkis susodino į tarnybinį automobilį. Jau vežant į komisariatą, pradėjo kaisti atmosfera, prasidėjo įžeidinėjimai, grasinimai susidorojimu. Kad greičiau pasiekti komisariatą, net teko įjungti švyturėlius, nes situacija grėsė tapti nekontroliuojama. Atvykus į komisariato kiemą ir išlaipinus pristatytuosius iš automobilio, A. M. keikėsi ir grasino susidoroti. Juos įvedus į laiptinę, A. M. rankos kumščiu sudavė vieną smūgį G. L. į veido sritį. Tuomet G. L., panaudodamas kovinių imtynių veiksmus, A. M. nuo savęs atsistūmė. Tuo metu prie G. L. prišoko A. M. ir E. M.. A. M. bandė ranka suduoti G. L. smūgį į veidą, tačiau nepataikė. E. M. taip pat bandė suduoti G. L. smūgį į veidą, tačiau jis E. M. nuo G. L. nustūmė, bandydamas neutralizuoti prispaudžiant prie sienos. Jis susigrūmė su A. M. ir E. M., o G. L. su A. M.. Tuo metu R. J. ir M. K. stovėjo lauko durų tarpduryje ir į grumtynės nesikišo. Jie buvo pasyvūs. Kilus sąmyšiui ir triukšmui, į laiptinę iš komisariato patalpų atbėgo pareigūnas R. B., kad padėti sutramdyti aktyviai besipriešinančius tris iš penkių pristatytųjų. Jie ir toliau nereagavo į jokius įspėjimus, buvo agresyvūs ir priešinosi. Todėl jų atžvilgiu buvo panaudotos specialiosios policijos priemonės - dujos, teleskopinė lazda ir tomfa. Šiose grumtynėse buvo sužalotas jiems į pagalbą atskubėjęs postinis R. B.. Nors pats sužalotas nebuvo, tačiau reiškia civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. L. paaiškino, kad 2014-03-01 apie 06.15 val. dirbo su patruliu N. K.. Iš Marijampolės AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad R. J. gatvėje daugiabučio namo Nr. 24 penktame aukšte, bendro naudojimo patalpose, girtuokliaujama ir triukšmaujama. Nuvykus į vietą, buvo rasti neblaivūs E. M., A. M., A. M., M. K. ir R. J.. Dar buvo dvi merginos. Pamatę pareigūnus, merginos iškart pasišalino. Vaikinai ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus ir į pastabas nutraukti šiuos veiksmus nereagavo. Todėl nusprendė juos pristatyti į komisariatą, nes pažeidimas nebuvo nutrauktas. Jie nenorėjo paklusti jų reikalavimams vykti. Replikavo, keikėsi. E. M. teko net įkelti į automobilį, nes jis nelipo. Vežant į komisariatą prasidėjo įžeidinėjimai, grasinimai, kad susidoros, „padės į vietą“. Atvykus į Marijampolės AVPK kiemą, buvo liepta eini į į tarnybines patalpas. Vėl buvo keikiamasi iš jų pusės. Įėjus į laiptinę, pristatytiesiems šūkaliojant ir tebesikeikiant, A. M., nieko nesakęs, smogė jam kairės rankos kumščiu smūgį į veido sritį. Todėl jis iškart jo atžvilgiu panaudojo kovinių imtynių veiksmus ir prispaudė prie laiptinės sienos, kad jis negalėtų toliau aktyviais veiksmais priešintis ar daryti žalą. Tuo momentu prie jo prišoko A. M. ir E. M.. A. M. bandė ranka jam suduoti smūgį į veidą, tačiau jis, tebelaikydamas prispaustą A. M., smūgio išvengė. Po to, suduoti jam smūgį į veidą bandė E. M., tačiau jį nustūmė ir atitraukė N. K.. Tuo metu N. K. pradėjo grumtis su A. M. ir E. M., o jis toliau laikė A. M., kad šis negalėtų vėl jį ir kitus pulti. Išgirdęs triukšmą, jiems į pagalbą atbėgo Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas R. B., kurį sužalojo vienas iš sulaikytųjų. Kiek atsimena R. B. nukentėjo nuo A. M.. Reiškia civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. B. paaiškino, kad 2014-03-01 dirbo Marijampolės AVPK. Į budėtojų dalį buvo pranešta, kad R. J. gatvėje daugiabučio namo Nr. 24 penktame aukšte, bendro naudojimo patalpose, girtuokliaujama ir triukšmaujama. Į ten buvo pasiųsti pareigūnai N. K. ir G. L.. Po kiek laiko jie informavo, jog iš įvykio vietos į komisariatą pargabenami penki asmenys. Į komisariato kiemą atvyko automobilis. Dar už keleto minučių išgirdo triukšmą laiptinėje. Iš budinčios dalies nubėgo į laiptinę ir pamatė, kad trys iš penkių pristatytų asmenų užpuolė du juos pristačiusius pareigūnus. R. K. ir ir R. J. nieko nedarė, pasyviai stovėjo. G. L. laikė prie sienos prispaustą A. M., kuris aktyviai priešinosi bandydamas ištrūkti. Tuo pat metu A. M. iš nugaros pusės puolė A. M. laikantį G. L., bandė jam paimti už kaklo. Tai matydamas, prišoko prie A. M. ir bandė jį atplėšti nuo G. L.. Ką tuo metu darė N. K. nematė, nes visą dėmesį skyrė A. M.. Atitrauktas nuo G. L., A. M. atsisuko ir jam spyrė. Pataikė į rankos plaštaką. Jautė skausmą. Tada panaudojo kovinių imtynių veiksmus ir jį sutramdė. Po to nuvedė į sulaikymo kamerą. N. K. ir G. M. aktyvių veiksmų bei specialių priemonių pagalba sutramdė A. M. bei E. M.. Kiek jis pastebėjo, po visko, kraujavo tik E. M.. Sužalotą ranką jam skaudėjo, ji sutino. Todėl kreipėsi į medikus, kur buvo nustatytas nesunkus kūno sužalojimas. Reiškia civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
L. R. J. paaiškino, kad šiuo metu Pataisos namuose atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę. 2014-03-01 R. J. gatvės 24 bendrabutyje su draugais šventė. Atvyko du pareigūnai ir pareiškė, kad reikės vykti į komisariatą. Visus penkis išsivežė. Sakė, kad dėl to, kad jie triukšmavo. Policijos kieme išlaipino ir vedė į laiptinę. Laiptinėje pareigūnams niekas nesipriešino, nesikeikė ir negrasino. Vienas pareigūnas laiptinėje be jokio reikalo sudavė A. M.. Sudavė ranka. Tada atbėgo daugiau pareigūnų. Viso jų buvo keturi ir pradėjo spardyti A. M., E. M. ir A. M.. jam nedarė nieko. Pareigūnai nuo jų nenukentėjo, nebuvo jokio pasipriešinimo. Nematė, kad koks nors pareigūnas būtų nukentėjęs.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: 2014-03-01 N. K. ir G. L. tarnybiniais pranešimais, iš kurių matyti, kad 2014-03-01 apie 06.15 val. tarnybos metu jiems Marijampolės AVPK budėtojas davė nurodymą apie tai, kad Marijampolės m., R. J. g., daugiabučio namo Nr. 24 penktame aukšte, bendro naudojimo patalpose, girtuokliaujama. Nuvykus ir iš ten girtavusius asmenis dėl viešosios tvarkos pažeidimo pristačius į Marijampolės AVPK, Marijampolės AVPK laiptinėje A. M., E. M. ir A. M. aktyviais veiksmais pradėjo jiems priešintis(t.1,b.l.9, 10); 2014-03-03 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra Marijampolės AVPK vidinio kiemo laiptinėje(t.1, b.l. 3-7); 2014-03-07 Marijampolės AVPK OVS raštu pateiktas diskas su vaizdo įrašu(t.1, b.l.336-37); Daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota pateikto disko su vaizdo medžiaga apžiūra bei vaizdo medžiagos turinio aprašymas, iš kurio matyti sulaikytųjų elgesys po jų atlikto pasipriešinimo pareigūnams(t.1,b.l.38-39); Specialisto išvada Nr. G185/14(09), iš kurios matyti, kad A. M. konstatuoti galvos ir veido sumušimas, kairio antakio srities ir kaktos dešinės pusės muštinės žaizdos, krūtinės sumušimas, o taip pat kraujosruvos dešinės akies vokuose-dešinio smilkinio-kaktos-dešinio skruosto srityje, kairės akies vokuose-antakyje, kaklo kairėje pusėje, dešinės šlaunies ir blauzdos srityse, nudegimo žymės bei kraujosruva dešinėje šlaunyje. A. M. konstatuotos muštinės žaizdos ir kraujosruvos buvo padaryti kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, nudegimo žymės bei kraujosruvos apie jas - galimai panaudojus elektrošoką; sužalojimai, tiek kiekvieną jų paėmus atskirai, tiek visus kartu, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui ir galėjo būti padaryti vienuolika trauminių poveikių(t.1, b.l. 96-97); 2014-03-04 specialisto išvada Nr. T-N 669/14 (01), iš kurios matyti, kad A. M. šlapime rasta tetrahidrokanabinilio karboksi rūgšties ir 1,58 promilių etilo alkoholio(t.1, b.l. 75); Specialisto išvada Nr. G188/14(09), iš kurios matyti, kad E. M. konstatuoti nosies ir krūtinės sumušimas, o taip pat kraujosruvos nosies ir nugaros srityse buvo padaryti kietais bukais ir, tiek kiekvieną jų paėmus atskirai, tiek visus kartu, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui ir galėjo būti padaryti dviem poveikiais(t.1, b.l. 151); 2014-03-04 specialisto išvada Nr. T-N 667/14 (01), kurioje konstatuota, kad E. M. šlapime rasta 0,26 promilių etilo alkoholio(t.1, b.l. 132); Specialisto išvada Nr. G184/14(09), kurioje A. M. konstatuoti galvos ir viršutinės lūpos muštos žaizdos, o taip pat kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, smakro, pasmakrės, abiejų klubakaulių sparnų, abiejų blauzdų, dešinės pėdos ir kairės čiurnos srityje, nudegimo žymės ir kraujosruvos apie jas dešinės šlaunies srityse buvo padaryti kietais bukais, nudegimo žymės bei kraujosruvos apie jas - galimai panaudojus elektrošoką; sužalojimai, tiek kiekvieną jų paėmus atskirai, tiek visus kartu, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui ir galėjo būti padaryti penkiolika trauminių poveikių (t.2, b.l. 21-22); 2014-03-04 specialisto išvada Nr. T-N 667/14 (01), kurioje konstatuota, kad A. M. šlapime rasta 2,51 promilių etilo alkoholio(t.2, b.l. 3); Specialisto išvada Nr. G183/14(09), kurioje R. B. konstatuotas dešinės plaštakos sumušimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą(t.1, b.l. 47); Specialisto išvada Nr. G180/14(09), kurioje G. L. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas, įvykio metu G. L. galėjo jausti fizinį skausmą(t.1, b.l. 52); 2014-06-30 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, iš kurio matyti, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas byloje Nr.20-9-00232-14 dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, nenustačius Marijampolės AVPK pareigūnų veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 str.1d., požymių. Nutarimas įsiteisėjęs(t.3,b.l.49-54).
Nors kaltinamieji savo kaltę neigia, teismas aukščiau analizuotų įrodymų pagrindu laiko ją pilnai įrodyta. Teismas nesiremia kaltinamųjų parodymais ir vertina juos kaip kaltinamųjų siekimą išvengti atsakomybės, jų pasirinktą gynybinę taktiką. Jie nenuoseklūs, nelogiški, nesutampa tarpusavyje. Taip pats teismas nesiremia ir liudytojo R. J. duotais parodymais. Jie yra nenuoseklūs, prieštaringi bei nesutampantys su kaltinamųjų parodymais. Jis nurodo, kad į PK laiptinę juos penkis atlydėjo du pareigūnai. Tada vienas sudavė smūgį A. M.. Nei A. M., nei kiti nesipriešino, jokių veiksmų neatliko, tačiau atbėgo dar du pareigūnai ir iš jų penkių tris – A. M., A. M. bei E. M. pradėjo mušti rankomis ir kojomis, nors šie nebuvo atlikę jokių veiksmų. Tokia kaltinamųjų ir liudytojo versija prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Bylos medžiaga ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamuosius ir dar du asmenis į komisariatą atgabeno du pareigūnai – nukentėjusieji G. L. ir N. K.. Laiptinėje A. M. rankos kumščiu sudavė vieną smūgį G. L. į veido sritį. Tuomet G. L., panaudodamas kovinių imtynių veiksmus, A. M. nuo savęs atsistūmė. Tuo metu prie G. L. prišoko A. M. ir E. M.. A. M. bandė ranka suduoti G. L. smūgį į veidą, tačiau nepataikė. E. M. taip pat bandė suduoti G. L. smūgį į veidą, tačiau jis E. M. nuo G. L. nustūmė, bandydamas neutralizuoti prispaudžiant prie sienos. Jis susigrūmė su A. M. ir E. M., o G. L. su A. M.. Tada triukšmą išgirdo ir atbėgo į pagalbą R. B., kuris bandydamas padėti ir pats nukentėjo, kas neginčytinai nustatyta bylos įrodymais. Taigi, priešingai nei teigia liudytojas R. J., tramdant pasipriešinimą dalyvavo ne keturi ir ne dar daugiau, kaip teigia patys kaltinamieji, o tik trys pareigūnai, iš kurių du nukentėjo. Šias aplinkybes kaltinamieji ir jiems siekiantis padėti liudytojas neigia. Ir tik po šio kaltinamųjų aktyvaus pasipriešinimo ir pareigūnų sužalojimo, šis jų pasipriešinimas aktyviais koviniais veiksmais bei naudojantį specialiąsias priemones, buvo neutralizuotas. Šio proceso metu sužalojimus patyrė ir patys kaltinamieji. Pastarąją aplinkybę jie bando išnaudoti kaip sau palankią, naudoja tai gynybinėje taktikoje kaltindami pareigūnus. Tačiau kaip matyti iš aukščiau analizuotų įrodymų, prokuratūros atlikto ir nutraukto ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų veiksmuose piktnaudžiavimo tarnyba nenustatyta, jų naudota fizinė jėga ir specialiosios priemonės pripažinti proporcingais ir teisėtais.
Akivaizdu, kad kaltinamieji, siekdami išvengti atsakomybės, pasirinko gynybinę taktiką, teikdami, kad neatliko nė vieno smurtinio veiksmo prieš pareigūnus, jų nesužalojo, bet nuo pareigūnų smurto nukentėjo patys. Tokiu būdu, jie siekia priežastis su pasekmėmis sukeisti vietomis ir tai panaudoti savo gynybai. Jei kaltinamieji, kaip teigia, būtų nesipriešinę, nebūtų poreikio iš budinčios dalies į įvykio vietą, išgirdus triukšmą atbėgti R. B.. Taip pat objektyviai nustatyta ir įrodyta, kad R. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jei kaltinamieji, kaip patys teigia, neatliko jokių smurtinių veiksmų pareigūnų atžvilgiu, o patys buvo jų aukos, R. B. nebūtų sužalotas. Šis sužalojimas, kaip kaltinamųjų veiksmų pasekmė, paneigia kaltinamųjų gynybinę versiją ir pilnai patvirtina nukentėjusiųjų pareigūnų parodymus apie įvykių seką ir aplinkybes.
Todėl nesiremti nukentėjusiųjų pareigūnų parodymais ir jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.
Pasipriešinimas – tai aktyvūs veiksmai, kuriais priešinamasi teisėtiems valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens reikalavimams. BK 286 str. nustato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris panaudodamas ar grasindamas panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda vartoti fizinį smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. Fizinis smurtas – tai smūgiai, imtynių veiksmai, fizinio skausmo sukėlimas, apimantys nežymų sveikatos sutrikdymą ir pan.
Nustatyta, kad nukentėję Marijampolės AVPK pareigūnai – statutiniai valstybės tarnautojai, kurie vykdė savo tiesiogines pareigas saugodami viešąją tvarką. Jie teisėtai kaltinamuosius ir dar du asmenis pristatė į policijos komisariatą dėl įvykdyto pažeidimo, o trys iš pristatytųjų, matydami savo kiekybinę persvarą prieš du pareigūnus, jiems pasipriešino, o vėliau ir į pagalbą atskubėjusiam trečiajam pareigūnui panaudodami fizinį smurtą. Įvertinus įrodymų visumą nustatyta, jog Tiek A. M., tiek ir E. M., suvokdami savo neteisėtų veiksmų pobūdį ir pavojingumą, tyčia pasipriešino valstybės tarnautojams, vykdantiems savo funkcijas, panaudodami fizinį smurtą.
Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad E. M. ir A. M. kaltė įrodyta pilnai ir neginčytinai. Jų veika pagal LR BK 286 str. kvalifikuotos tinkamai, nes pilnai atitinka šios nusikalstamos veikos požymius.
Dėl 2014-03-01 11.55val. A. M. veikos
Apklaustas kaltinamuoju teisme, A. M. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad 2014-03-01 apie 11-12 val., po nakties praleistos sulaikymo kambaryje buvo vežamas į ligoninę. Buvo su antrankiais. Jautėsi blogai bei trūko oro. Prašė atleisti antrankius bei atidaryti automobilio langą, nes trūko oro. Pareigūnai jo reikalavimus tenkinti atsisakė. Todėl jis, norėdamas pats atsilaisvinti antrankius, automobilyje ant galinės sėdynės pradėjo muistytis. Manė, kad taip atsileis antrankiai. Šalia sėdėjęs pareigūnas jį laikė už peties ir rankos, tačiau dėl patiriamo skausmo nuo veržiančių antrankių, jis pradėjo dar labiau muistytis. Šių judesių metu galėjo ištiesti kojas ir jas judindamas netyčia įspirti priekyje sėdėjusiam pareigūnui vairuotojui. Tyčia to nedarė ir tikrai nesiekė. Sąmoningo ketinimo įspirti pareigūnui tikrai neturėjo, todėl savęs kaltu nelaiko.
L. Ž. J. paaiškino, kad dirba Marijampolės AVPK.2014-03-01 gavo nurodymą į ligoninę konvojuoti sulaikytus asmenis. Jų buvo trys. Pirmą vežė A. M.. Jis dar buvo girtas ir nepatenkintas. Nenorėjo važiuoti. Lipti į automobilį. Svaisčiojo, kad visiems parodys, jie bus atleisti iš darbo, vartojo necenzūrinius žodžius. Jis sėdėjo prie vairo. Ant galinės sėdynės buvo kaltinamasis. Jis buvo neramus, muistėsi. Buvo nepatenkintas, kad su antrankiais gabenamas. Vienu metu, besimuistydamas jis savo koja perbraukė jam per ranką. Tiksliau, muistydamasis koja į ją pataikė. Negali pasakyti, kodėl jis taip padarė. Skausmo nejuto, nemato, kad tai buvo padaryta tyčia. Vėliau, netoli ligoninės, A. M. pasidarė visai neramus, todėl kolega V. B. jo atžvilgiu panaudojo elektrošoko prietaisą Tazer. Tada jis nusiramino.
L. V. B. davė analogiškus parodymus kaip ir Ž. J.. Papildomai paaiškino, kad matė, kaip A. M. koja kliudė vairuojančio automobilį Ž. J. ranką. Jam atrodė, kad kaltinamasis jam įspyrė.
Kaip jau buvo minėta, pasipriešinimas – tai aktyvūs veiksmai, kuriais priešinamasi teisėtiems valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens reikalavimams. BK 286 str. nustato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris panaudodamas ar grasindamas panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda vartoti fizinį smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis pripažįsta, kad dėl patiriamo diskomforto dėl antrankių, jis elgėsi pakankamai agresyviai protestuodamas prieš jam nepalankią situaciją, muistėsi. Šių veiksmų metu koja netyčia galėjo kliudyti priekyje sėdinčio ir automobilį vairuojančio pareigūno ranką. Tačiau jam suduoti smūgio tyčios neturėjo ir to nesiekė. Šią kaltinamojo versiją patvirtino ir pats Ž. J.. Jos nepaneigė ir V. B.. Tokiu būdu nenustačius tyčios kaltinamojo veiksmuose, A. M. iš kaltinimo pagal LR BK 286 str. išteisintinas, nes jo nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, požymių(LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Byloje pareikšti civiliniai ieškiniai.
G. L. byloje pareiškė 2000,00 lt.(579,24 EUR) civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Prašo ją solidariai priteisti iš E. M., A. M. ir A. M., kurio atžvilgiu byla išskirta.
N. K. byloje pareiškė 4500,00 lt.( 1303,29 EUR) civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Prašo ją solidariai priteisti iš E. M., A. M..
R. B. byloje pareiškė 3000,00 lt.(868,86 EUR) civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Prašo ją priteisti iš A. M., kurio atžvilgiu byla išskirta.
Kauno teritorinė ligonių byloje pareiškė 90,68 lt.(26,26 EUR) civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai turtinei žalai – R. B. gydymo išlaidoms - atlyginti. Prašo ją solidariai priteisti iš E. M., A. M. ir A. M., kurio atžvilgiu byla išskirta.
Civiliniai ieškiniai nagrinėjami tik kaltinamųjų A. M. ir E. M. atžvilgiu. Ieškiniai dalyje dėl asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta, nenagrinėjami. Jie bus sprendžiami išskirtosios bylos nagrinėjimo metu.
Kauno teritorinė ligonių kasos civilinis ieškinys įrodytas, dydis nustatytas rašytiniais įrodymais(t.1, b.l. 18), pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamųjų kaltės įrodymus. Nustatyta, kad kaltinamųjų nusikalstami veiksmai buvo tiesioginė priežastis, dėl ko į kaltinamųjų sutramdymą buvo priverstas įsikišti ir R. B., kuris buvo sužalotas. Todėl atsirado žala – civilinio ieškovo patirtos išlaidos jo gydymui. Todėl remiantis CK 6.263 str., BPK 109 str. ieškinys tenkintinas. Iš E. M. ir A. M. solidariai priteistina 26,26 EUR civilinio ieškovo naudai.
Nukentėjusieji N. K. ir G. L. prašomą priteisti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą motyvuoja tuo, kad dėl suduoto smūgio į veidą patyrė fizinį skausmą(G. L.) bei abu tuo, kad dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė pažeminimą kitų kaip pareigūnai, jautėsi nepatogiai, buvo įžeista jų kaip žmonių ir kaip policijos pareigūnų, vilkinčių uniformą ir vykdančių tarnybines pareigas garbė, profesinis ir tarnybinis orumas.
Civiliniai ieškiniai tenkintini dalinai.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikta neturtinės žalos samprata. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjimas; jis pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą nustatomas teismo. Taigi pagrindas neturtinei žalai atlyginti ir priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 straipsnis). Materialios kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias sąlygas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar materialus turtas – negali atstoti (K. T. 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).
Teismas konstatuoja, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.
Vadovaujantis šiomis kertinėmis teismų praktikos nuostatomis dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas laiko, kad šiuo konkrečiu atveju neturtinės žalos dydis yra mažintinas, kad nebūtų pažeisti aukščiau nurodyti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvai. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į rizikingą pačių nukentėjusiųjų elgesį. Teismas atsižvelgia į įvykio aplinkybes, kad penki asmenys, tarp kurių ir kaltinamieji, į tarnybines patalpas buvo pristatomi tik dviejų pareigūnų. Jau juos sulaikant bei talpinant į automobilį bei jame gabenant į PK, buvo kilusi įtampa, akivaizdi rizika, kad pristatomieji asmenys gali bet kuriuo momentu pasipriešinti(skubėjimas į komisariatą su įjungtais švyturėliais). Nebuvo imtasis išankstinių prevencinių priemonių, kad komisariate pristatomi agresyvūs asmenys būtų pasitikti gausesnių ir tam pasirengusių policijos pareigūnų pajėgų. Pristatydami neblaivius asmenis dėl viešosios tvarkos pažeidimo į PK, nukentėjusieji kaip pareigūnai privalėjo imtis visų jiems įstatymo suteiktų galių ir priemonių(tame tarpe ir specialių panaudojimo), kad pristatomi asmenys negalėtų padaryti žalos sau ir aplinkiniams. Tai yra, privalėjo numatyti ir pasipriešinimo ir nepaklusimo galimybę, juolab, kad sulaikytieji jau buvo atsisakę paklusti reikalavimui įlipti į automobilį. Tačiau nesiėmė jokių preventyvių veiksmų, išskyrus skubų važiavimą į komisariatą, kas parodo nukentėjusiųjų neprofesionalų ir rizikingą elgesį vykdant savo tarnybines pareigas. Tai sudarė sąlygas kaltinamiesiems realizuoti savo nusikalstamus ketinimus. Todėl teismas sprendžia, kad priteistinos neturtinės žalos dydis ženkliai mažintinas. Tokiu būdu, iš kaltinamųjų E. M. ir A. M. solidariai nukentėjusiojo G. L. naudai priteistina 200,00 EUR, o N. K. naudai – 50,00 EUR nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Skiriant bausmes, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, teisiamųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamųjų įvykdytos veikos įstatymo priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų(BK 11 str.3d.). Abiem kaltinamiesiems atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
A. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų ir turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Jis teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka baustas, pareigūnų charakterizuojamas teigimai.
E. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis anksčiau teistas, bausmę atlikęs. Administracine tvarka baustas, charakterizuojamas tik patenkinamai.
LR BK 286 str. sankcijoje numatytos trys bausmių rūšys – viešieji darbai, bauda arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Laisvės atėmimo bausmė kaip akivaizdžiai per griežta, kaltinamiesiems neskirtina. Taip pat neskirtina ir baudos bausmė, kadangi jiems nedirbant ir neturint savarankiškų pajamų, bausmės tikslai būtų sunkiai pasiekiami. Teismas laiko, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir įgyvendinti kaltinamiesiems skiriant viešųjų darbų bausmes, kurių dydis atitiktų sankcijos vidurkiui.
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDĖ:
A. M. pripažinti kaltu pagal LR BK 286 str.(2014-03-01 06.30 val.veika) ir nuteisti jį viešaisiais darbais 6(šešiems)mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai kas mėnesį dirbti po 30(trisdešimt) val. visuomenės labui.
LR BK 66 str.1d., 65 str. pagrindais, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-03-01 iki 2014-03-03.
Pagal LR BK 286 str.(2014-03-01 11.55 val. veika) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, požymių(LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
A. M. kardomąsias priemones – periodinę registraciją policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti – palikti galioti.
E. M. pripažinti kaltu pagal LR BK 286 str. ir nuteisti jį viešaisiais darbais 6(šešiems)mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai kas mėnesį dirbti po 25(dvidešimt penkias) val. visuomenės labui.
LR BK 66 str.1d., 65 str. pagrindais, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-03-01 iki 2014-03-03.
E. M. kardomąsias priemones – periodinę registraciją policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti – palikti galioti.
Iš E. M. ir A. M. solidariai Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 26,26 EUR R. B. gydymo išlaidų.
Iš E. M. ir A. M. solidariai nukentėjusiojo G. L. naudai priteisti 200,00 EUR nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Iš E. M. ir A. M. solidariai nukentėjusiojo N. K. naudai priteisti 50,00 EUR nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
E. M. ir A. M. išaiškinti, kad jis per tris darbo dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyrių, esantį Laisvės g.2, Marijampolė. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.