Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. kaltinamas tuo, kad būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini, piktnaudžiavo tarnyba – viršijo jam suteiktus įgaliojimus, dėl ko didelę žalą patyrė valstybė, taip pat fizinis ir juridinis asmenys, o būtent: 2019 m. rugpjūčio 1 d., apie 14.43 val., (duomenys neskelbtini) antro aukšto koridoriuje, dėl nesutarimų tarnybos klausimais su komisariate ne tarnybos metu buvusiu tiesioginiu pavaldiniu – L. V., nesant teisėto pagrindo, viršydamas įgaliojimus, suvaržė L. V. judėjimo laisvę ir panaudojo fizinę prievartą pastarojo atžvilgiu, tai yra tyčia kūnu trukdė L. V. judėti, neleisdamas jam išeiti iš komisariato patalpų, panaudojo fizinę prievartą – abejomis rankomis sugriebęs laikė L. V. dešiniąją ranką, po ko, pastarajam bandant išeiti, neturėdamas teisėto pagrindo, nurodė (duomenys neskelbtini) tyrėjams V. L. ir O. Z. neišleisti L. V. Tuomet kartu su (duomenys neskelbtini) tyrėjais V. L. ir O. Z., vykdančiais jo neteisėtą nurodymą, kūnais trukdė L. V. judėti, taip neleisdamas jam išeiti iš komisariato patalpų, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas neleisti L. V. išeiti, kairiąja kūno dalimi tyčia stūmė pastarąjį į dešinę kūno pusę link koridoriaus sienos ir prie jos stovėjusių kėdžių, dėl ko L. V. atsitrenkė į koridoriaus sieną, kėdes ir nugriuvo, tuo nukentėjusiajam padarė poodinę kraujosruvą dešiniajame dilbyje, t. y. nežymiai sutrikdė jo sveikatą ir neteisėtai suvaržė L. V. judėjimo laisvę. Šiais savo veiksmais viršijo jam suteiktus įgaliojimus, numatytus: Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, kuriuose įtvirtinta, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę sulaikyti asmenis padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti, pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes, fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, fizinę prievartą pareigūnas turi teisę panaudoti saugodamasis ar siekdamas apsaugoti kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai, kai asmenys vengia vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi) užkirsdamas kelią administraciniams nusižengimams ar nusikalstamoms veikoms, taip pat šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4 str. įtvirtintus policijos veiklos principus, įgyvendinant policijos uždavinius, vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, policijos veiklą grįsti profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo principais, ir taip tyčia sulaužė 2005-08-17 duotą pareigūno priesaiką bei pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje įtvirtintą L. V. teisę į laisvės neliečiamumą, 21 straipsnyje numatytą L. V. teisę nebūti žalojamam. Dėl tokių neteisėtų G. K. veiksmų, viršijant jam suteiktus tarnybos įgaliojimus, buvo padaryta didelė neturtinė žala nukentėjusiojo L. V. teisėms, kadangi dėl jam padaryto kūno sužalojimo ir jo judėjimo laisvės varžymo buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 ir 21 straipsniuose įtvirtintos garantijos, bei didelę neturtinę žalą patyrė Lietuvos valstybė ir jos institucija – Lietuvos policija, kadangi buvo sulaužyta pareigūno priesaika, šiurkščiai pažeisti įstatymai, iškreipta tarnybinės veiklos esmė, sumenkintas policijos, kaip valstybės institucijos, įvaizdis bei autoritetas, diskredituotas šios institucijos ir valstybės tarnautojo vardas.

3. Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)pastatas_ch6_20190801144024_20190801144053“ vaizdas fiksuotas nuo 14:40:23, trukmė 30 sek. Vaizdo įrašo pradžioje matoma kaip minėtas šviesiai žalsvos spalvos automobilis „Volvo“ pravažiuoja gatve iš dešinės į kairę pusę (1 t., b. l. 178-186).

Iš 2019-12-18 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad perklausyti 2019-08-21 Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus raštu Nr. 41D(V)-1559 atsiųstos skaitmeninės dviejų garso įrašų kopijos „download_10.102.186.21_2019-08-01_15-27-06_25.04 (duomenys neskelbtini), „download_10.102.186.21_2019-08-01_20-56-41_25.02, (duomenys neskelbtini)“. Garso įrašo, įvardinto „download_10.102.186.21_2019-08-01_20-56-41_25.02, (duomenys neskelbtini)“ trukmė 2 min. 19 sek., jame užfiksuotas G. K. pranešimas Bendrajam pagalbos centrui, darytas 2019-08-01, 20 val. 56 min. 41 sek, iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Toliau G. K. įvardinamas GK, Bendrojo pagalbos centro pareigūnė įvardinama BPC: BPC – „112 klausome?“, GK – „Laba diena“, BPC – „Laba diena“, GK – „Esu policijos pareigūnas, noriu pranešti apie įvykį su su manim apie darbą darbo metu“, BPC – „Jums greitosios reikia?“, GK – „Ne nereikia. Čia buvo dieną, tiesiog neregistruota dar buvo per tuos visus bėgimus. Noriu pasakyti, kad (duomenys neskelbtini)“, BPC – „Mh“, GK – „Šiandien apie 14 45“, BPC – „Mh“, GK – „Įvyko konfliktas su su pareigūnu L. V.“, BPC – „Mh“, GK – „Kuris atrodė įtartinai neblaivus“, BPC – „Mh“, GK – „Ir ir bandė savavališkai pasišalinti iš komisariato“, BPC – „Mh“, GK – „Dėl tuo tuo metu, pastūmė mane, tai yra Reagavimo skyriaus viršininką G. K., į kairę, į kairį šoną, dėl to buvo patempti peties sąnario raiščiai.“ BPC – „Mh“, GK – „Ir ir ir dėl to kreiptasi į į priėmimo skyrių.“, BPC – „Jūs pats kreipėtės, taip?“, GK – „Jo, aš vat ir dabar kaip tik esu, nes situacija pablogėjo, skausmas“, BPC – „Jūs priėmimo skyriuje esat?“, GK – „Jo, pablogėjo, skausmas padidėjo, nu, kažkas tai negerai su tuo pečiu“ BPC – „Supratau, turėsit pretenzijų, aš taip suprantu, asmeniui?“, GK – „Be abejo, nu tai čia gi“, BPC – „Tai dabar žiūrėkit, Jūs lauksite priėmimo skyriuje policijos, ar kaip, ar su jumis susisieks?“, GK - „Ne, Imunitetas jau buvo atvykę, jie ten viską jau jau, kaip sakyt, tuos pirminius veiksmus atlikinėjo, tiesiog dar nebuvo registruota, iš mano pusės dėl to peties, nes dabar pradėjo čia ne negerai kažkaip.“, BPC – „O sakykit čia (duomenys neskelbtini) komisariato adresą jus galit man pasakyt“, GK – „Taip, (duomenys neskelbtini). Antras aukštas tai buvo“, BPC – „Gerai, dar priminkite man savo vardą pavardę“, GK – „G. K., Reagavimo skyriaus viršininkas.“, BPC – „Gerai tvarkoj, tada policijai aš išsiųsiu informaciją“, GK – „Tvarkoj, tvarkoj“, BPC – „Ačiū jums, viso gero“, GK – „Ačiū, viso gero“. Garso įrašo, įvardinto „download_10.102.186.21_2019-08-01_15-27-06_25.04, 37067861643“ trukmė 1 min. 33 sek., jame užfiksuotas L. V. pranešimas Bendrajam pagalbos centrui, darytas 2019-08-01, 15 val. 27 min. 06 sek., iš tel. Nr. +(duomenys neskelbtini). Toliau L. V. įvardinamas LV, Bendrojo pagalbos centro pareigūnė įvardinama BPC: BPC – „112“, LV – „Laba diena“, BPC – „Laba diena, klausau jūsų“, LV – “Aaaa norėtumėm iškviesti policiją į policiją“, BPC – “Kokiu adresu, čia bus (duomenys neskelbtini)rajonas?“, LV – “ (duomenys neskelbtini)“, BPC – „Kas atsitiko?“, LV – „Aa viršininkas, Reagavimo skyriaus K. sužalojo stumdamas mane“, BPC – “Jūsų, o jūs kas būsit?“, LV – “Aaa jo pavaldinys ir vyresnysis patrulis L. V..“, BPC – “Dar kartą, L.?“, LV – „L. V.“, BPC – „Tai įvyko konfliktas?“, LV – “Taip“, BPC – „Ne jūs ne esate sužeistas, greitosios nereikia?“, LV – „Aaaa mm, taip lengvai, galvoji guzas, ranka sužalota, patempta, skauda ranką“, BPC – „ Tai greitosios reikia ar ne?“, LV – „Fff, gali atvažiuoti, apžiūrėti“, BPC – “Taip(duomenys neskelbtini), bus, taip?“, LV – „Taip, taip.“, BPC – „Čia komisariatas kažkoks tai?“, LV – „Taip, (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatas“, BPC – „(duomenys neskelbtini) rajono?“, LV – „Taip.“, BPC – „Taip, K. viršininkas jūsų, taip?“, LV – „ Taip“, BPC – „Pastūmė jus?“, LV – „Taip, stumdė daug ir pastūmė aš nukritau ant kėdžių ir sužalojau galvą ir ranką“, BPC – „ Supratau, informuojam pareigūnus. Laukite“ (1 t., b. l. 190-193).

Iš 2020-02-13 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2020-02-06 08:59 elektroniniu paštu L. V. pateiktas elektroninis pranešimas, kuriame užfiksuotas (duomenys neskelbtini) policijos komisariato viršininko A. M. ir Reagavimo skyriaus pareigūnų susirašinėjimas elektroniniu paštu. Elektroniniame pranešime užfiksuota, jog 2019-07-31 04:25 po pietų A. M., iš jo naudojamo elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini), išsiuntė elektroninį pranešimą (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnams, tame tarme G. K., L. V. ir S. P.. Pranešime A. M. nurodė, jog iš pareigūnų sulaukė nusiskundimų dėl galbūt netinkamo darbo organizavimo Reagavimo skyriuje ir nesutarimų su padalinio vadovu, tai yra G. K.. A. M. siūlo 2019-08-01 ateiti pas jį, išdėstyti turimas problemas, nurodo, kad kiekvienu atveju bus kviečiamas Reagavimo skyriaus viršininkas, tai yra G. K., bus bandoma rasti naudingus sprendimus, jei reikės, bus pasitelkiami (duomenys neskelbtini) komisariato pareigūnai, svarstoma galimybė atlikti padalinio psichologinio mikroklimato tyrimą. 2019-07-31 18:21 val. minėti adresatai gavo pranešimą iš (duomenys neskelbtini) pareigūnės S. P., kuriame pastaroji pritaria A. M. dėl prasto darbo organizavimo, nurodo, kad pereina dirbti į kitą darbovietę bei kreipiasi į viršininką, suprantama, kad į A. M., nurodydama, jog jei (duomenys neskelbtini) darbo organizavimas nepagerės, tai bus pareigūnų trūkumas. A. M. pranešimo tekstas: „Laba diena. Ne paslaptis, kad paskutiniu metu iš kai kurių pareigūnų sulaukiau nusiskundimų dėl galbūt netinkamo darbo organizavimo RS padalinyje, tarpusavio nesutarimų su padalinio vadovu ir panašiai. Tokiais atvejais, turi būti išklausomos visos pusės, vienašališkų sprendimų aš nepriiminėjau ir nepriiminėsiu. Kas turi laiko, noro ir galimybių, siūlau rytoj (laikotarpyje nuo ryto iki darbo pabaigos) ateiti pas mane į kabinetą ir atvirai išdėstyti visas turimas problemas. Kiekvienu atveju, kviesiuosi RS viršininką ir visi bendrai bandysime ieškoti visoms pusėms naudingų sprendimų. Neturi būti ir aš niekada netoleruosiu asmeninių ambicijų, simpatijų ir antipatijų ar šališkumų vieni kitų atžvilgiu. Šitie dalykai neturi būti ir priežastis netinkamam ar atsainiam savo tiesioginių pareigų vykdymui. Nepavykus rasti bendro konsensuso, pasitelksiu į pagalbą AVPK pareigūnus, svarstysime galimybę atlikti padalinio psichologinio mikroklimato tyrimą ir t.t. Rytojaus dieną pasirenku todėl, kad penktadienį išvykstu į Vilnių ir grįšiu gal tik į darbo pabaigą, o nuo pirmadienio išeinu atostogų. Po atostogų, kalbėsiu su kiekvienu iš Jūsų asmeniškai, galėsime šiais klausimais padiskutuoti dviese ir tuomet tikiuosi, kad pamatysiu bendrą šitos problemos (jei iš tiesų ji egzistuoja) vaizdą. Geros visiems dienos!“ S. P. pranešimo tekstas: „Laba diena. Galiu pritarti, kad darbo organizavimas pas mus nekoks....tuo pačiu noriu pranešti, mieli kolegos, palieku jus, šiandien laimėjau konkursą ir pereinu dirbti į Vilniaus AVPK. Viršininke, kreipiuosi į Jus, jeigu darbo organizavimas (duomenys neskelbtini) nepagerės – trukumas pareigūnų bus garantuotas. Ačiū iš dėmesį ?“ (1 t., b. l. 194-196).

Iš 2019-07-23 (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2019 m rugpjūčio mėnesio darbo grafiko Nr. 89-IL-3330 išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas G. K. 2019-08-01 dirbo nuo 8.00 iki 17.00 val., vyr. patrulis L. V. 2019-08-01 atostogavo (1 t., b. l. 132-137).

Iš Alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARJK0081 parodymų rezultatų žurnalo ir iš šio matuoklio atminties duomenų išrašo matyti, kad 2019-08-01 15.04 val. L. V. nustatytas 0,00 promilės alkoholio blaivumas. 2019-08-01 16.40 val. G. K. nustatytas 0,00 promilės alkoholio blaivumas (1 t., b. l. 144-146).

Policijoje registruojamų įvykių registro įvykio ROIK 0119000403758 išraše užfiksuota, jog 2019-08-01, 15 val. 31 min., privatus fizinis asmuo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė, kad (duomenys neskelbtini) komisariate, viršininkas K. stumdė patrulį L. V., kuris nukrito ant kėdžių, susižalojo ranką ir galvą. Skiltyje apie papildomą informaciją apie tikrinimą užfiksuota, jog 2019-08-01 apie 15 val., (duomenys neskelbtini) komisariato patalpose, adresu(duomenys neskelbtini), atostogų metu į komisariatą atvyko blaivus, neuniformuotas vyriausiasis patrulis L. V.. Tarp L. V. ir (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko, blaivaus, tarnybos metu, uniformuoto G. K., kilo žodinis konfliktas, ko pasėkoje G. K. viršydamas įgaliojimus, panaudojo fizinę jėgą prieš jam tiesiogiai pavaldų vyr. patrulį L. V.. Grumtynių metu nukentėjo L. V.. Pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32731-19 pagal BK 228 straipsnį (susijęs ROIK 0119000404093) (1 t., b. l. 120-122).

Policijoje registruojamų įvykių registro įvykio ROIK 0119000404093 išraše užfiksuota, jog 2019-08-01 18:14 val. L. V. telefonu Nr. pranešė, kad 2019-08-01, apie 14:43 val., (duomenys neskelbtini) policijos komisariato tarnybinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), antro aukšto koridoriuje, (duomenys neskelbtini) Reagavimo skyriaus viršininkas G. K. blaivus (0,00 prom.), panaudodamas fizinę jėgą prieš to paties skyriaus vyr. patrulį L. V. (0,00 prom., ne tarnybos metu), įtardamas, kad pastarasis neblaivus, sugriebdamas abejomis rankomis bandantį pasišalinti L. V. už dešinės rankos ties dilbiu ir taip lauždamas, sukėlė fizinį skausmą, po ko priekine kūno dalimi užtverdamas L. V. kelią, pastūmė, dėl ko pastarasis krisdamas susitrenkė galvą. G. K. savo veiksmais viršydamas įgaliojimus sukėlė L. V. fizinį skausmą (1 t., b. l. 123-126).

Policijoje registruojamų įvykių registro įvykio ROIK 0119000404384 išraše užfiksuota, jog G. K. 2019-08-01 21 val. 05 min. pranešė, kad 2019-08-01 14 val. 45 min., (duomenys neskelbtini) policijos komisariate su L. V. (galimai būdamas neblaivus) įvyko konfliktas, bandė savavališkai pasišalinti iš policijos komisariato, pastūmė Reagavimo skyriaus viršininką G. K.. Patempė sąnario raiščius, šiuo metu jis yra Priėmimo skyriuje. Skiltyje apie pildomą informaciją apie tikrinimą užfiksuota, jog įvykis susijęs su Policijoje registruojamų įvykių registre registruotu įvykiu ROIK 0119000404093, ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-32731-19, 01-1-32798-19. (1 t., b. l. 127-131).

Iš 2005-08-17 vidaus tarnybos sistemos (policijos) pareigūno priesaikos matyti, kad G. K. 2005-08-17 prisiekė būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus (3t., b. l. 147).

Iš 2019-04-09 (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 89-V-99 patvirtinto (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 5.3 punkto matyti, kad minėto skyriaus viršininkas privalo išmanyti LR įstatymus, vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus reglamentuojančius valstybės tarnybą, vidaus tarnybą ir policijos veiklą (3 t., b. l. 137-139).

Įrodymų vertinimas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi teismų praktikoje suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-22-628/2019 ir kt.). Šio nusikaltimo esmė yra ta, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo veikia priešingai tarnybos interesams, pažeisdamas pagrindinius tarnybos principus, iškraipydamas tarnybinės veiklos esmę ir turinį, sumenkindamas konkrečios valstybinės (ar kitokios) institucijos ir pačios valstybės autoritetą kitų žmonių akyse. Piktnaudžiavimas, pasireiškiantis įgaliojimų viršijimu, suprantamas kaip įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas, padaromas neteisėtu veikimu. Tai, be kita ko, gali būti veiksmai, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti galima tik įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais atvejais, ar veiksmai, kurie visiškai uždrausti.

BK 228 straipsnyje nurodyta veika padaroma esant tyčinei kaltei. Pagal teismų praktiką, kaltininkas tyčia piktnaudžiauja tarnybine padėtimi tuo atveju, kai supranta, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, fiziniam asmeniui ar kitam šiame straipsnyje nurodytam subjektui, ir šios žalos nori (tiesioginė tyčia) arba nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti (netiesioginė tyčia). Šio nusikaltimo tyčinės kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100/2014, 2K-28-489/019). Kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-127-689/2020).

BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti būtini padariniai – didelės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui padarymas. Didelė žala gali būti turtinė ir neturtinė. Neturtine žala gali būti pripažįstama fizinė, moralinė, organizacinė ir kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms vertybėms. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Būtent pagal jį sprendžiama, ar veika peržengia tarnybinio nusižengimo ribas ir laikytina nusikalstama.

Didelės žalos požymis kaip baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra vertinamasis požymis. Įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu atveju jis nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, pažeistų interesų ir kaltininko einamų pareigų svarbą, nukentėjusiųjų skaičių, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos jo įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui, padarytos veikos neigiamą poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui ir pan. Teismų praktikoje neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ar laisvių pažeidimo, ja sumenkinamas valstybės institucijos autoritetas, sutrikdomas šios ar kitos organizacijos darbas ir pan.

G. K. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini)) Reagavimo skyriaus viršininku, piktnaudžiavo tarnyba – viršijo jam suteiktus įgaliojimus, dėl ko didelę žalą patyrė valstybė, taip pat fizinis ir juridinis asmenys, o būtent: 2019 m. rugpjūčio 1 d., apie 14.43 val., (duomenys neskelbtini)PK tarnybinėse patalpose, (duomenys neskelbtini), antro aukšto koridoriuje, dėl nesutarimų tarnybos klausimais su komisariate ne tarnybos metu buvusiu tiesioginiu pavaldiniu – L. V., nesant teisėto pagrindo, viršydamas įgaliojimus, suvaržė L. V. judėjimo laisvę ir panaudojo fizinę prievartą pastarojo atžvilgiu, tai yra tyčia kūnu trukdė L. V. judėti, neleisdamas jam išeiti iš komisariato patalpų, panaudojo fizinę prievartą – abejomis rankomis sugriebęs laikė L. V. dešiniąją ranką, po ko, pastarajam bandant išeiti, neturėdamas teisėto pagrindo, nurodė (duomenys neskelbtini) apskr. VPK Veiklos skyriaus tyrėjams V. L. ir O. Z. neišleisti L. V.. Tuomet kartu su (duomenys neskelbtini)apskr. VPK Veiklos skyriaus tyrėjais V. L. ir O. Z., vykdančiais jo neteisėtą nurodymą, kūnais trukdė L. V. judėti, taip neleisdamas jam išeiti iš komisariato patalpų, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas neleisti L. V. išeiti, kairiąja kūno dalimi tyčia stūmė pastarąjį į dešinę kūno pusę link koridoriaus sienos ir prie jos stovėjusių kėdžių, dėl ko L. V. atsitrenkė į koridoriaus sieną, kėdes ir nugriuvo, tuo nukentėjusiajam padarė poodinę kraujosruvą dešiniajame dilbyje, t. y. nežymiai sutrikdė jo sveikatą ir neteisėtai suvaržė L. V. judėjimo laisvę.

Ikiteisminio tyrimo metu įtarimas G. K. buvo grindžiamas nukentėjusiojo L. V., liudytojų O. Z., V. L., Z. U., J. Č., J. P., A. M., A. B., K. Z., J. V. parodymais, 2019-08-01 asmens apžiūros protokolu (2 t., b. l. 32-37), 2019-08-02 ir 2019-09-05 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadomis (2 t., b. l. 55, 59-60), 2019-08-02 įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., b. l. 147-151), nukentėjusiojo L. V. pateiktų vaizdo įrašų apžiūros protokolais (1 t., b. l. 152; 1 t., b. l. 153-158; 1 t., b. l. 159-168, (duomenys neskelbtini) policijos komisariato lauko teritorijoje ir antrojo aukšto koridoriuje įrengtų vaizdo kamerų padarytų vaizdo įrašų apžiūros protokolais 1 t., b. l. 174-176, 1 t., b. l. 178-186), Bendrojo pagalbos centro pateiktų skambučių garso įrašų apžiūros protokolais (1 t., b. l. 190-193). Tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinimas nepasitvirtino ir kaltinamojo kaltė nebuvo įrodyta.

Kaltinamasis G. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino, nuosekliai teigė, kad tarnyba nepiktnaudžiavo, įgaliojimų neviršijo, žalos nepadarė. Kaltinamasis parodė, kad būdamas (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato antrame aukšte, apie 15 val. ėjo atsigerti kavos, po kairės rankos pažastimi laikė maisto indelį. Koridoriuje sutiko L. V., kuris tuo metu atostogavo. L. V. pats priėjo prie jo ir pradėjo kalbėti apie darbo reikalus, kalbėdamas didino kalbos toną, mosikavo rankomis. Jam L. V. elgesys atrodė sutrikęs, o kai priėjo šalia pajuto sklindantį nuo L. V. alkoholio kvapą. L. V. viešoje vietoje elgėsi neadekvačiai, galimai darė teisės pažeidimą. Jis L. V. pasakė, kad jis galimai yra neblaivus ir kad reikia jį patikrinti alkotesteriu. Jis užėjo į šalia esantį tyrėjos Z. U. kabinetą ir paprašė, kad paskambintų viršininkui A. M. ir jį pakviestų. Po kurio laiko L. V. ištraukė telefoną, pakėlė jį į viršų ir laikydamas ranką į viršų, pradėjo rėkti, kad nenaudotume prieš jį fizinės jėgos, nors tuomet jokia fizinė jėga prieš jį nebuvo naudojama, jokio kontakto tarp jų nebuvo. Tik po to, jau filmuodamas, pats L. V. bandė pro jį veržtis, stumti jį, bet jis jo nepraleido. Nepavykus L. V. prasiveržti, jis bėgo į kitą koridoriaus galą. Situacija buvo nenormali, galvojo, kad L. V. yra neblaivus, todėl bėgo iš paskos. Pakvietė O. Z. Kai O. Z. ir V. L. išėjo į koridorių, pasakė jiems, kad neleistų L. V. išeiti. Jie neleido, užstojo savo kūnais išėjimą. L. V. filmavo ir rėkė, kad nenaudotų prieš jį smurtą, nuolat mėtėsi. Nepavykus praeiti pro O. Z. ir V. L., L. V. vėl bandė pro jį prasiveržti. Jis užstojo kelią ir neleido L. V. praeiti. Besiverždamas, L. V. užkliuvo už kėdės ir, kaltinamojo manymu, taps tyčia nugriuvo. Smurto prieš jį niekas nenaudojo, smūgių suduota nebuvo, jis (kaltinamasis) viso konflikto metu po kairės rankos pažastimi laikė maisto indelį. Kaltinamasis nenorėjo ir nesiekė kaip nors sužaloti nukentėjusįjį, jis tik norėjo patikrinti jo blaivumą, nes, jo manymu, L. V. elgesys buvo keistas ir neadekvatus, ir tuo tikslu siekė, kad jis neišeitų iš policijos komisariato bei sulauktų policijos komisariato viršininko.

Tokius kaltinamojo parodymus ir jo nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti įrodymai.

Liudytoja Z. U. parodė, kad jai tarnybiniame kabinete vykdant liudytojos apklausą. tarpduryje pasirodė G. K. ir L. V.. G. K. paprašė paskambinti numeriu 310, pasakė, kad ji paskambintų komisariato viršininkui, kad jis ateitų į antrą aukštą. Kai ji paskambino viršininkui, jie nuėjo nuo jos durų, jie buvo dviese. Prieš tai jokio triukšmo ji negirdėjo, tuomet, kai G. K. prašė paskambinti 310, tai tarp jų jokio ginčo nebuvo, jokio įtarimo jų bendravimas jai nesukėlė, G. K. po pažastimi turėjo dėžutę su maistu. Vėliau, jiems išėjus, koridoriaus gale ji girdėjo triukšmą. Liudytoja J. Č. parodė, kad jai būnant apklausoje pas tyrėją Z. U. kabinete, tarpduryje sustojo du pareigūnai, vienas uniformuotas, antras ne. Uniformuotas pareigūnas paprašė tyrėjos kažkam paskambinti. Tarp durų stovintys vyrai elgėsi ramiai, tarpusavyje nekonfliktavo, nepastebėjo, kad tarp jų būtų kažkoks priešiškumas. Tyrėja pareigūno prašymu kažkam paskambino, tuomet abu vyrai pasitraukė nuo durų. Vyrams pasitraukus, ji negirdėjo koridoriuje jokio konflikto, tik po kurio laiko staiga koridoriuje pasigirdo bildesys, kaip jai pasigirdo, kažkas susistumdė koridoriaus gale, girdėjosi vyriški balsai, lyg ir buvo pakeltas tonas. Tokiu būdu, šios liudytojos patvirtino, jog iki G. K. prašymo paskambinti komisariato viršininkui, ir kaltinamasis ir nukentėjusysis elgėsi ramiai, tarpusavyje nekonfliktavo.

Liudytojas V. L. parodė, kad jam ir O. Z. būnant savo kabinete, išgirdo šauksmą „Nenaudokite prieš mane fizinės jėgos“, tai buvo pakartota apie pora kartų. Jis pažino, kad tai L. V. balsas ir pagalvojo, kad L. V. kažką sulaiko. Tuomet išgirdo kelis kartus vardą: „O.“. Jiems išbėgus į koridorių, jis pamatė ties jų ir sekančių durų, šalia kėdžių, stovintį G. K. ir L. V.. O. Z. pasiteiravo, kas čia vyksta, G. K. atsakė, kad neleistų pasišalinti iš čia L. V., nes jis yra neblaivus ir stumdosi. Tuo metu L. V., laikydamas rankoje mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo viską filmavo, eidamas link jų bandė prasibrauti link durų, tačiau jie, vykdydami G. K. nurodymą neišleisti, užstojo savo kūnais L. V. kelią. L. V. ėjo link jų bei nuolat kartojo „Nenaudokite prieš mane fizinės jėgos, kodėl naudojate prieš mane fizinę jėgą“, po to stumdamas savo kūnu bandė pro juos prasibrauti, bet jie jo nepraleido. G. K. minėjo, kad yra iškviestas viršininkas ir turėtų pas juos nusileisti. Nepavykus L. V. pro juos prasibrauti, jis stabtelėjo ir vėl kartojo tuos pačius žodžius „Nenaudokite prieš mane fizinės jėgos“, vėl pabandė savo kūnu pro juos prasistumti. Nepavykus, jis apsisukęs bandė eiti į priešingą koridoriaus pusę, kur stovėjo G. K.. L. V. sakė: „Ar aš girtas“ ir papūtė link jo ir O. Z. į orą. Nuo L. V. kažkokį kvapą jis juto, tačiau negali pasakyti ar garantuoti, kad tai buvo alkoholio kvapas. L. V. sakė: „Aš nepūsiu“, jis suprato tai kaip atsisakymą alkotesteriu tikrintis girtumą. G. K. pasakė L. V., kad niekas ir neduoda kol kas dar alkotesterio. Tuo metu L. V. bandė prasibrauti pro G. K., stovintį prieš jį su O. Z., tačiau G. K. jam savo kūnu pastojo kelią, taip abu kūno priekine dalimi susistumdė. Tuomet L. V. metėsi į priešingą jo pusę, kur stovėjo kėdės. Kadangi jam L. V. savo kūnu užstojo vaizdą, jis negali pasakyti, ar buvo tarp jų rankų kontaktas, tačiau matė, kad G. K. savo kūnu užstojo praėjimą ir taip neleido L. V. išeiti. L. V. lyg kairiu šonu užkliuvo už kėdžių ir nugriuvo priekiu į G. K. ir ant žemės. Ar prieš L. V. griuvimą, tarp jo ir G. K. buvo kūno kontaktas, ar koks apsistumdymas, jis nematė. L. V. greitai pats atsistojo. L. V. veiksmai, tai yra jo šaukimas: „Nenaudokite prieš mane fizinės jėgos“ bei filmavimas telefonu, jam pasirodė tikrai neadekvatūs, kadangi fizinės jėgos prieš jį niekas nenaudojo, apart jo neišleido išeiti iš koridoriaus, be to žinojo, kad išvakarėse Reagavimo skyriaus kolektyve vyko susibėgimas, kur galimai buvo vartojamas alkoholis, todėl ir įtarė, kad L. V. yra neblaivus.

Liudytojas O. Z. parodė, kad jam kartu su V. L. būnant jų kabinete, išgirdo konfliktą, vyriškus balsus. Kiek vėliau išgirdo žodžius: „Nenaudokite prieš mane fizinės jėgos/prievartos“, po to savo vardą ir kartu su V. L. išbėgo į koridorių. Koridoriuje, šalia jų kabineto, pamatė L. V. ir G. K.. L. V. kartodavo „Nenaudokite prieš mane fizinės prievartos“, o G. K. savo kūnu pastodavo kelią. L. V. kartojo aukščiau minėtus žodžius, ranka iškėlęs telefoną, filmavo ir intensyviais savo kūno judesiais bandė prasibrauti pro G. K.. Taip jie abu stumdėsi kūnais, tačiau tarp jų rankų kontakto ar kitos fizinės jėgos naudojimo jis nepastebėjo. Pamatęs juos G. K. liepė neišleisti L. V.. L. V. atrodė išsigandęs, elgėsi neadekvačiai, nuolat metėsi tai į vieną, tai į kitą pusę, bandydamas pro juos ir G. K. prasibrauti. Jis paklausė, kas čia vyksta, į tai G. K. atsakė, kad L. V. yra lyg galimai neblaivus ir kelia konfliktą. Pamena, kad konflikto metu G. K. L. V. siūlė pasitikrinti blaivumą, tačiau L. V. atsisakė, minėjo, kad nesitikrins. Tuomet, L. V. ėmė aiškinti, kad jis yra blaivus ir jam bei V. L. pūtė į veidą. Jis negali pasakyti ar jautė nuo L. V. alkoholio kvapą, tačiau kažkokį specifinį kvapą jautė. Jie vykdė G. K. nurodymą ir neleido L. V. pasišalinti pastodami kelią koridoriaus dešinėje, šalia išėjimo į laiptinę. Konflikto metu L. V. nuolat bandė pasišalinti, tai yra jiems su kolega stovint dešinėje koridoriaus pusėje, savo kūnu bandė prasibrauti link durų, tačiau jie kūnais pastodavo kelią. Tarp jų nebuvo jokių rankų ar kito kontakto apart kūnų stumdymo. L. V., pamatęs, jog pro juos neišeis, staigiai pakeitė kryptį link stovinčio G. K., norėdamas išeiti pro kitas koridoriaus duris. Tuo metu, kada jis metėsi nuo jų link G. K., G. K. pastojo jam kelią, taip L. V. su G. K. atsitrenkė dešiniais kūno korpusais, galimai nuo smūgio L. V. neišlaikęs pusiausvyros, krito ant kėdžių ir už jų užkliūdamas atsitrenkė į sieną bei nukrito ant žemės. Po to atsistojo.

Tokiu būdu, liudytojai V. L. ir O. Z. patvirtino kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad pats nukentėjusysis L. V., filmuodamas ir nuolat šaukdamas nenaudoti prieš jį jėgos ir smurto, bandė pasišalinti iš policijos komisariato, aktyviais veiksmais bandė veržtis pro G. K., stumti jį, bet pastarasis jo nepraleido. Nepavykus L. V. prasiveržti, jis bėgo į kitą koridoriaus galą ir vėl aktyviais veiksmais, stumdamas savo kūnu, bandė prasibrauti pro V. L. ir O. Z., bet ir jie jo nepraleido, užstojo išėjimą savo kūnais. Liudytojai taip pat patvirtino, kad L. V. nepavykus praeiti pro juos, jis metėsi nuo jų link G. K., kuris vėl pastojo jam kelią. L. V. su G. K. atsitrenkė kūno korpusais, L. V. neišlaikė pusiausvyros, krito ant kėdžių ar už jų užkliudė ir nukrito ant žemės. Nei liudytojas O. Z., nei liudytojas V. L. neparodė, kad kaltinamasis tyčia stūmė nukentėjusįjį rankomis ar naudojo kitą smurtą. Abu liudytojai taip pat patvirtino aplinkybę, kad kaltinamasis sakė nukentėjusiajam niekur neiti kol ateis viršininkas, kad patikrinti jo blaivumą, ir kad nukentėjusysis L. V. atsisakė būti patikrintas. Abiem liudytojams būtent nukentėjusiojo elgesys atrodė neadekvatus.

Pats nukentėjusysis L. V. parodė, kad atostogų metu atvykęs į policijos komisariatą ir pamatęs netoli savo kabineto stovintį G. K., priėjo prie jo ir paklausė, kokios yra problemos dėl eismo įvykio surinktos medžiagos. G. K. atsakė, kad niekas nedaryta, nesuforminta. Jis pasakė, kad viskas padaryta, įvesta. G. K. paklausė, kodėl popieriai mėtosi be parašų. Jų pokalbis pasibaigė tuo, kad G. K. jį apkaltino esant girtu. Jis G. K. atsakė, kad nors ir būtų girtas, jam yra atostogos, jis yra laisvas žmogus. G. K. pasakė, kad jis bus patikrintas su alkotesteriu. Jis ištraukė telefoną. G. K. nuėjo į Z. U. kabinetą, jai pasakė skubiai pakviesti viršininką, kurio kabinetas trečiame aukšte. Jis įsijungė telefoną ir norėjo eiti, bet G. K. užstojo kelią, pagrėbė jam už rankos, tempė atgal. Jis G. K. sakė nenaudoti prieš jį jėgos, G. K. vis vien nepaleido. Jis G. K. gal tris kartus pasakė nenaudoti prieš jį jėgos. G. K. pradėjo kviesti O. Z.. Išbėgo O. Z. ir V. L., G. K. pradėjo rėkti, kad jį sulaikytų. Jis sustojo ir G. K. paklausė, dėl ko prieš jį naudojama jėga, G. K. atsakė, kad niekas prieš jį jėgos nenaudoja. O. Z. klausė „kas atsitiko“, G. K. jam atsakė, kad jis (L. V.) atėjo girtas, stumdosi, reiškia pretenzijas. Jis pasakė, kad nori išeiti, G. K. atsakė jam, kad niekur neis, lauks viršininko. Jis pasakė, gerai, einam pas viršininką, G. K. atsakė, kad lauksim viršininko čia. Jis pabandė praeiti pro O. Z. su V. L., jie jo nepraleido, užstojo kelią kūnais. Pamatė tarpą prie G. K., galvojo pro tą tarpą praeis, bet G. K. jį pastūmė korpusu. Kai jį pastūmė, jis atšoko ir galva trenkėsi į sieną ir užkliuvęs už kėdžių nukrito ant žemės. Iš tokių nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis pats patvirtina kaltinamojo parodymus apie konflikto pradžią ir eigą.

Paties nukentėjusiojo darytame ir pateiktame vaizdo ir garso įraše užfiksuota, kad pasigirsta kaip G. K. sako: „Į antrą aukštą“, Z. U. paklausia: „Į antrą?“, G. K.: „Jo, kad skubiai ateitų į antrą aukštą“. Vaizdo įrašymo prietaisas pakeliamas aukščiau, matomas L. V. veidas ir jam už nugaros stovintis G. K.. L. V. sako: „Praleisk mane“ ir bando praeiti dešiniu šonu pro G. K., atsiremia dešine ranka į G. K., stumia jį. G. K. stovi, nesitraukia ir užtveria L. V. kelią. L. V. sako: „Nenaudokit prieš mane jėgos“ ir pradeda eiti į priešingą pusę, nuolat prašo nenaudoti prieš jį jėgos, G. K. eina L. V. iš paskos ir šaukia: „L., palauk, sakau“, L. V.: „Nenaudokit prieš mane jėgos“. Po to L. V. truputėlį pasilenkia į priekį ir matoma (vaizdo įrašo 21 sek.) kaip G. K. laiko abejomis rankomis L. V. už dešinės rankos ir nepaleisdamas bando jį traukti į save ir šaukia: „O., ateik čia“. L. V. nuolat prašo nenaudoti prieš jį jėgos. Tuomet G. K. paleidžia L. V. ranką ir sako „Laikyk, kad neišeitų“. Girdima kaip O. Z. klausia „Kas nutiko?“. G. K. atsako „Stovėk, stovėk. Neblaivus vaikšto“. Tuomet matoma ir girdima kaip L. V. sako „Aš noriu išeiti“. G. K. „Pakviečiau viršininką“. L. V. kartoja: „Aš noriu išeiti“. Tuomet vaizdo įraše matomi policijos tarnybines uniformas dėvintys V. L. ir O. Z.. L. V. sako: „Naudojat jėgą? Aš noriu išeiti“. Matoma kaip G. K. sako: „Niekas jokios jėgos nenaudoja, tu esi neblaivus ir būsi patikrintas alkotesteriu“. Tuomet matoma kaip prie L. V. prieina G. K.. Vaizdo įraše nematoma kas įvyksta, tačiau iš garso suprantama, kad vyksta kažkoks susistumdymas, girdima kaip O. Z. sako: „L., baik, baik“, L. V. sako: „Paleiskit, prašau, mane“. G. K., stovėdamas prie pat L. V., sako: „Pastovėk“. L. V. kartoja: „Paleiskit, prašau, mane, galiu pūst“ ir girdimas kelių pūstelėjimų garsas, L. V.: „Girtas?“. G. K.: „Pastovėk, A., pabūk čia biškį“. Girdima kaip liepiama stovėti, patruliai prašo L. V. baigti. G. K. sako: „Ateis viršininkas, paspręsim“. Girdima kaip patruliai klausia kas čia nutiko, L. V. sukiojasi per šonus, pučia ir klausia ar jis neblaivus. G. K. sako: „Taigi, nežinau, atėjo, reiškia pretenzijas, stumdosi“. L. V.: „Stumdosi? Visas įrašas yra“, G. K. atsako: „Taigi, gerai“, L. V.: „Tai einam pas viršininką“. G. K.: „Tuoj ateis, jis pakviestas“, V. V.: „Gerai“. G. K.: „Turit alkotesterį kabinete ar ne?“ Patruliai atsako, kad nežino, L. V. sako: „Aš atsisakau pūst, aš nepūsiu, G. K.: „Mes tau ir nesiūlėm dar“. L. V.: „Karočia, galit mane“, L. V. kelis kartus užduoda klausimą kokiu pagrindu prieš jį naudojama jėga, patruliai L. V. prašo nusiraminti, L. V. prieina arčiau anksčiau minėtų patrulių V. L. ir O. Z. ir vėl klausia kokiu pagrindu prieš jį naudojama jėga ir bando praeiti tarp V. L. ir O. Z., stumdamas juos savo kūnu, tačiau jam neleidžiama praeiti, G. K. sako: „Stovėk, neleisk...“, matoma kaip V. L. ir O. Z. prieina prie dvigubų stiklinių durų ir užstoja L. V. kelią. L. V. klausia: „Kokiu pagrindu prieš mane naudojama jėga? Klausimas“. V. L. sako: „Mes jėgos nenaudojam“, L. V. ištiesia dešinę ranką link minėtų durų ir sako: „Tai, išleiskit mane“. V. L. atsistoja prie pat durų ir nepraleidžia L. V., kuris kartoja, kad eina pas viršininką. G. K. sako: „Neleisk, neleisk, neleisk, viršininkas tuoj ateis, jisai iškviestas yra“. L. V. kartoja, kad eina pas viršininką. G. K. sako: „Laikyk, laikyk“. V. L. stovi užstojęs duris. L. V. klausia: „Kokiu pagrindu naudojat jėgą?“.

(duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato antrame aukšte įrengtos dvi vaizdo kameros. Vienos kameros įrašuose užfiksuota, kad koridoriuje stovi G. K. ir L. V., galimai kalbasi, L. V. gestikuliuoja rankomis. Po to G. K. praeina koridoriumi arčiau link vaizdo įrašymo kameros, jam iš paskos eina L. V.. G. K. sustoja ir atsisuka į L. V.. Tuomet matoma kaip L. V. nori praeiti pro G. K., tačiau G. K. neleidžia jam praeiti ir užtveria kelią. L. V. sustoja, laikydamas rankose telefoną, žiūri į jį ir spaudinėja jame. Toliau vaizdo įrašuose matoma kaip L. V. pakelia ranką su telefonu, kurio ekranas nukreiptas į G. K., ir vėl bando praeiti pro G. K. link vaizdo įrašymo kameros, L. V. įsiremia į G. K., kuris užtvėręs kelią, jo nepraleidžia. Tuomet L. V. greitu žingsniu pradeda eiti į priešingą koridoriaus pusę, laikydamas iškeltoje rankoje telefoną. G. K. pradeda bėgti L. V. iš paskos. Koridoriaus gale, iš dešinės pusės, į koridorių įeina du policijos pareigūnai, dėvintys uniforminius drabužius, visi sustoja. Tarp jų yra sujudimas, vėliau matomas susistumdymas, bet veiksmų nesimato.

Kitos kameros vaizdo įrašuose iš pradžių matomos dviejų žmonių kojos, po to matoma, kad jie eina arčiau šios kameros, pirmasis ateina L. V., kuris laiko kairėje rankoje iškėlęs prieš save telefoną, jam iš paskos eina G. K.. G. K. laiko L. V. abejomis rankomis už dešinės rankos. Tuo metu į koridorių įeina vyr. patruliai O. Z. ir V. L., kurie eina link L. V. ir G. K.. O. Z. prieina prie L. V., paima dešine ranka už L. V. kairės rankos, kurioje jis laiko iškėlęs telefoną. L. V. ranką nuleidžia žemiau, O. Z. paleidžia L. V. ranką. Visi vyrai sustoja, L. V. galvą atsuka į G. K., po to į O. Z. ir V. L. bei eina link anksčiau minėto kairėje pusėje esančio praėjimo. Tačiau patruliai užstoja jam kelią, L. V. sustoja, nugara pasisuka į kairės pusės sieną, dešinėje rankoje nuolat laiko iškėlęs aukščiau telefoną, matosi, kad atsisukęs į G. K. kažką kalba ir traukiasi palei sieną link praėjimo. Tačiau jam kelią užstoję stovi anksčiau minėti vyr. patruliai. Tuomet L. V. pradeda eiti į kitą pusę, tai yra link G. K. pusės. Tačiau G. K. jam užstoja kelią, L. V. pakėlęs abi rankas aukštyn eina tolyn, G. K. jo nepraleidinėja, neduoda praeiti ir jie sustoja prie anksčiau minėtų stiklinių durų. Matoma, kaip L. V. bando praeiti tolyn koridoriumi, tačiau G. K. jo nepraleidžia, visi keturi vyrai stovi, po to L. V. apsisuka ir eina koridoriumi atgal, tai yra link vaizdo įrašymo kameros pusės, tačiau O. Z. ir V. L. jam užstoja kelią. L. V., laikydamas iškėlęs kairėje rankoje telefoną kažką kalba atsisukęs į juos, po to eidamas dešiniu šonu, ištiesia dešinę ranką tarp patrulių ir bando praeiti tarp jų. Taip jis praeina pro O. Z., o V. L. pastarojo nepraleidžia. L. V., eidamas dešiniu šonu įsirėmęs į V. L. priekį, pastarąjį stumia savo kūnu. Vėliau L. V. pradeda eiti koridoriumi į kitą pusę, tai yra tolyn nuo vaizdo įrašymo kameros. Matoma, kad G. K., atsisukęs priekine dalimi į L. V., bando jam neleisti eiti ir eina kartu su juo, pastarojo dešinėje pusėje. L. V. iškelia dešiniąją ranką į viršų, G. K. savo kairiu šonu įsiremia į L. V. dešinįjį šoną, L. V. pakelta dešinė ranka atsiduria G. K. virš kairiojo peties. Matoma, kaip tokioje padėtyje G. K. pastumia savo kūnu L. V. į kairę pusę, po ko L. V. kaire koja įsiremia ir užkliūna už kėdės, griūna priekine kūno dalimi ant kėdžių, griūdamas pasisuka į kairę pusę ir nugriūna nugara ant grindų. G. K. pasitraukia toliau už L. V., pasideda ant kėdžių jo turėtą plastikinę dėžutę. Prieina V. L., patraukia iš vietos dvi kėdes ir L. V. atsistoja. Taip pat čia ateina O. Z. ir A. M..

Visi išvardinti įrodymai – kaltinamojo G. K. parodymai, liudytojų Z. U., J. Č., O. Z., V. L. parodymai, vaizdo įrašuose esantys duomenys, net ir paties nukentėjusiojo L. V. parodymai – įrodo, kad konfliktą inicijavo pats nukentėjusysis. Būtent jis, atvykęs į policijos komisariatą savo atostogų metu ir pamatęs savo tiesioginį viršininką G. K., prie jo priėjo ir pradėjo prieštarauti ar priekaištauti dėl tarnybinio pobūdžio reikalų, susijusių su įvykio registracija ir įforminimų. G. K. iki to nežinojo ir negalėjo žinoti, kad susitiks L. V., kuris pradės aiškintis santykius tarnybos klausimais. Šie įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis elgėsi gana impulsyviai, vis įžūliau, piktybiškiau ir agresyviau, iš pradžių kalbėjo pakeltu tonu, priekaištavo savo tiesioginiam viršininkui, po to garsiai rėkavo, nors ir buvo ne tarnyboje, stumdė uniformuotą G. K., o po to ir policijos pareigūnus O. Z., o V. L., kurie taip pat buvo su policijos apranga, siekė bet kokiu būdu pasišalinti. Pažymėtina, kad pirmą kartą nukentėjusysis pasakė žodžius „praleiskite, nenaudokite prieš mane jėgos“ pats artindamas prie kaltinamojo dar iki bet kokio kontakto su juo, ką patvirtina paties nukentėjusiojo darytas vaizdo įrašas. Išvardinti įrodymai taip pat nepatvirtina, kad kaltinamasis G. K. norėjo ir siekė sutrikdyti sveikatą L. V., padaryti jam žalą. Atvirkščiai, iš liudytojų parodymų ir vaizdo įrašų matyti, kad kaltinamasis paprašė pakviesti komisariato viršininką, netgi ramino nukentėjusįjį, sakydamas „L., palauk“, „Pastovėk“, „Ateis viršininkas, paspręsim“. Tačiau L. V., nors ir manydamas, kad G. K. nepagrįstai reikalavo jo pasilikti koridoriuje norėdamas patikrinti jo neblaivumą, nelaukdamas, kol ateis viršininkas ir ši situacija išsispręs, aktyviai ir chaotiškai bandė pasišalinti. Jis tempė ranką, kuomet ją buvo paėmęs G. K., po to aktyviai bandė prasiveržti pro jį, po to pro kitus du pareigūnus, dar po to pro patį G. K. ir šiam savo kūnu užstojus kelią ir taip bandant jį sustabdyti, neišlaikė pusiausvyros, užkliuvo už kėdžių ir griuvo. Iš teismo medicinos specialisto išvadų matyti, kad sužalojimas L. V. galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu ir poodinė kraujosruva dilbyje galėjo būti padaryta ir griuvimo metu. Specialistas teismo posėdyje savo išvadą patvirtino. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog būtent paties nukentėjusiojo veiksmai viso konflikto metu ir sąlygojo kilusius padarinius.

Kaltininkas tyčia piktnaudžiauja tarnybine padėtimi tuo atveju, kai supranta, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, juridiniam, fiziniam asmeniui ar kitam šiame straipsnyje nurodytam subjektui, ir šios žalos nori (tiesioginė tyčia) arba nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti (netiesioginė tyčia). Tuo tarpu visi išvardinti įrodymai nepatvirtina, kad kaltinamasis G. K. būtų siekęs tyčia sužaloti L. V. pastarąjį pastumiant ar kitaip fiziškai veikiant ir siekiant arba nesiekiant, tačiau suvokiant ir leidžiant, kad nukentėjusysis kristų ir susižalotų, t. y., nepatvirtina kaltinamojo kaltės.

Kaltinamojo elgesys – nurodymas pavaldžiam pareigūnui, esančiam ne tarnyboje, neišeiti iš policijos komisariato ir jo neišleidimas, užstojant kelią kūnu, susistumdymas, nors ir inicijuotas paties nukentėjusiojo, neatitinka gana aukšto rango policijos pareigūnui keliamų nepriekaištingo elgesio reikalavimų ir neabejotinai vertintinas neigiamai. Kitą vertus, byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis, atvykęs į policijos komisariatą savo atostogų metu ir pamatęs savo tiesioginį viršininką G. K., pats prie jo priėjo ir pradėjo prieštarauti ar priekaištauti dėl tarnybinio pobūdžio reikalų, susijusių su įvykio registracija ir įforminimų. Nukentėjusysis elgėsi gana impulsyviai, kalbėjo pakeltu tonu, priekaištavo savo tiesioginiam viršininkui. G. K. žinojo, kad išvakarėse vyko pareigūnų pobūvis, kuriame dalyvavo ir L. V. ir galimai buvo vartojami alkoholiniai gėrimai. Žinodamas šią aplinkybę ir matydamas gana nervingą ir įžūlų L. V. elgesį kaltinamajam galėjo kilti pagrįstas įtarimas, kad L. V. galimai yra neblaivus, todėl jis ir pareikalavo jo pasilikti koridoriuje, norėdamas patikrinti jo blaivumą. Teismo vertinimu, L. V. pats nebuvo tikras ar yra blaivus. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog nukentėjusysis atsisakinėjo tikrintis, nors pats pripažino, kad iš vakaro vartojo alkoholį, ką patvirtino ir jo sutuoktinė liudytoja J. V.. Iškart po įvykio būdamas viršininko kabinete, L. V. sutiko būti patikrintas, tačiau, kaip parodė liudytoja K. Z., du kartus nesugebėjo įpusti į alkoholio matuoklį reikiamo kiekio oro, po to ėjo skalauti burnos, po ko pagaliau įpūtė. Alkoholio matuokliui parodžius, kad jis yra blaivus, L. V. atsiduso ir pradėjo reikšti pretenzijas kaltinamajam, kad pastarasis be pagrindo jį apkaltino esant neblaiviam. Kartu pažymėtina ir tai, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų įgaliojimus, jų teises ir pareigas, nėra įtvirtinamas tiesioginis draudimas neduoti sau pavaldiems ar kontroliuojamiems asmenims neteisėtų nurodymų. Toks draudimas kyla iš bendrųjų teisės principų, be kita ko, iš teisėtumo principo, o tokio draudimo pažeidimas yra pagrindas taikyti teisinę (tame tarpe ir baudžiamąją) atsakomybę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne vieną kartą pažymėta, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama ir baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų tikslų negalima pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2009, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-262/2011, Nr. 2K-873/2012, Nr. 2K-180-693/2015 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat yra nustatyta, jog siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

Teismo vertinimu, kaltinamojo G. K. atlikti veiksmai (nurodymas pavaldžiam pareigūnui, esančiam ne tarnyboje, neišeiti iš policijos komisariato ir jo neišleidimas, užstojant kelią kūnu, susistumdymas), kuriuos įžūliai elgdamasis išprovokavo pats nukentėjusysis, taip pat būdamas policijos pareigūnas ir pavaldus kaltinamajam, nesilaikęs elementarių kultūros, etikos ir subordinacijos normų, neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad kaltinamojo veiksmai buvo tokio masto, kad gali būti pripažįstami BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytu nusikaltimu, t. y. kad kaltinamasis G. K. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Juolab, kad baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis to norėjo ir siekė. Todėl teismas konstatuoja, kad G. K. veiksmuose nėra BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių.

Kaip jau buvo minėta, BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, todėl įrodinėtina aplinkybe byloje tampa nusikaltimo padarymo padariniai, kurie įvardyti kaip didelės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui padarymas. Tačiau teismui konstatavus, kad G. K. inkriminuoti veiksmai nesudaro BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, nėra jokio pagrindo išvadai, kad jis tokiais veiksmais padarė didelės žalos BK 228 straipsnyje nurodytiems juridiniams ar fiziniams asmenims.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje ir BPK 44 straipsnyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą. BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės sąlygų, numatanti, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų. Įrodinėjimo našta tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams, t. y. pareigą įrodyti asmens kaltę nusikalstamos veikos padaryme turi valstybės kaltintojas. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ar spėjimais, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-110/2013, 2K-540/2013, 2K-171/2014 ir kt.).

Ištyrus byloje surinktus įrodymus ir konstatavus, kad kaltinamojo G. K. veiksmuose nėra BK 228 straipsnio 1 dalyje, numatyto nusikaltimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, jis dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusysis L. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 430 Eur turtinės ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 46-51). Nesant G. K. veiksmuose nusikalstamos veikos požymių civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Manto Jurkėno 2020-05-21 nutarimu G. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 55-58). Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021-06-16 nutartimi ši kardomoji priemonė G. K. panaikinta (4 t., b. l. 121-123).

Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos yra 9 vnt. informacijos laikmenų: 2 vnt. informacijos laikmenų prie 2019-08-01 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (vokas Nr. 1), 2 vnt. informacijos laikmenų – kompaktinių plokštelių (DVD-R) prie 2019-08-05 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (vokas Nr. 2), 1 vnt. informacijos laikmenų – kompaktinė plokštelė (CD-R); prie 2019-12-18 kitų objektų apžiūros protokolo (vokas Nr. 3), 1 vnt. informacijos laikmenų – kompaktinė plokštelė (CD-R); prie 2020-06-09 nukentėjusiojo L. V. apklausos posėdžio protokolo (vokas Nr. 4), 3 vnt. informacijos laikmenų – kompaktinių plokštelių (DVD-R); prie 2020-02-24 G. K. papildomos apklausos protokolo (vokas Nr. 5), kurios paliktinos saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Nukentėjusiojo L. V. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos esančias informacijos laikmenas (9 vnt.), palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.