Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. D. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Aleksandras Selezniovas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir UAB „GelvoraSergel“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis nesutikdamas su pateiktu skundu 2025-06-12 priėmė patvarkymą, kuriuo pareiškėjo sksundą perdavė nagrinėti teismui bei pateikė pareiškėjo atžvilgiu užvestas tris vykdomąsias bylas, kurise iš pareiškėjo yra atliemakas išieškojimas, tai vykdomąją bylą Nr. 0010/19/06397 (išeiškotojas VMI), Nr. 0010/16/3037 (išieškotojas UAB „GelvoraSergel“) ir Nr. 0010/15/00427 (išieškotojas VMI).

Pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų nuspręsta nagrinėti rašytinio proceso tvaraka 2025-06-27, 13:00 val. apie skundo nagrinėjimą pranešant specialiame tinkalapyje.

Suinteresuotas amsuo UAB „GelvoraSergel“ atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Nustatytos faktinės aplinkybės

Iš pateikto skundo bei skundo nagrinėjimui antstolio teismui pateiktų vykdomųjų bylų nustatyta, kad antstolio žinioje yra vykdomos trys vykdomosios bylos, tai yra Nr. 0010/15/00427, Nr. 0010/16/03037 ir Nr. 0010/19/06397, kuriose antstolis atlieka išieškojimą iš pareiškėjo.

Pareiškėjas skundą teikia dėl vykdomosios bylos Nr.0010/19/06397, kurioje yra atliekamas išieškojimas pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2015-03-16 išduotą nutarimą Nr. A2.6-1015-718/2015 dėl 1 300,00 Eur administracine tvarka skirtos baudos išieškojimo iš skolininko D. D., išieškotojos valstybės, atstovaujamos VMI naudai (ankstesnis vykdomosios bylos Nr. 0154/15/00535). Nustatyta, kad ši vykdomojo byla buvo užvesta pas antstolį Gintarą Kairį, tai yra 2015-05-26 buvo priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykyti. Raginimas skolininkui geruoju įvykdyti sprendimą ir kiti patvarkymai 2015-05-29 pasirašytinai įteikti skolininkui jo gyvenamosios vietos adresu (ankstesnis vykdomosios bylos Nr. 0154/15/00535). Šiuo metu ši vykdomoji byla yra antstolio Aleksandro Selezmniovo žinioje.

Iš vykdomojoe byloje Nr. 0010/19/06397 esančių skolininko prašymų nustatyta, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi dėl vykdomosios bylos nutraukimo, tačiau jo skundai nebuvo patenkinti.

Antstolis Aleksandras Selezniovas taip pat nesutinka su pareiškėjo prašymu nutraukti vykdomąją bylą ir 2025-06-12 patvarkymu Nr. S1J25-10325 pareiškėjo skundo netenkino bei perdavė nagrinėti skundą Klaipėdos apylinkės teismui. Antstolis patvarkyme nurodo, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, nes nutarimas buvo peduotas vykdymui nepažeidžiant terminų, vykdomojoje byloje nuolat yra atliekami veiksmai, tai yra tikrinami duomenys apie skolininką, jo turtinę padėtį ir darbovietes ir atliekami kiti veiksmai. Antstolis nurodo, kad admisnitraciniai nutarimai skirti administracines nuobaudas priimti iki 2017-01-01 vykdomi, kol bus įvykdyti.

Dėl pareiškėjo skundo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti pagrindai, kuriais vykdomoji byla yra nutraukiama. Vienas iš vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų – jeigu išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo (CPK 629 straipsnio 3 dalis).

CPK nenustato senaties termino vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo vykdymui, t.y. vykdomosios bylos vykdymo trukmės. CPK 584 straipsnio 2 dalis numato, kad institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje numatytas taisykles.

Nagriėnjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas siekia, kad jo atžvilgiu būtų nutraukta vykdomoji byla Nr. 0010/19/06397, kurioje yra atliekamas išieškojmas iš jo valstybės naudai pagal teismo nutarimu jam paskirtą adminsitracinio teisės pažeidimo nuobaudą – baudą, nes mano, jog yra suėjęs senaties terminas.

Administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senatis reiškia, kad pasibaigus nustatytam senaties terminui priverstinis baudos išieškojimas yra nebegalimas. Vykdymo senaties institutu siekiama užtikrinti išieškojimo efektyvumą, skatinti išieškojimo subjektus operatyviai ir aktyviai atlikti išieškojimo veiksmus, taip pat apsaugoti sąžiningą skolininką nuo pernelyg ilgai ne dėl jo kaltės užsitęsusio priverstinio išieškojimo.

Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nustato pareigą vykdymo procese antstoliui veikti aktyviai – antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Pagal tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, būtina nustatyti, ar nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti nuobaudų išieškojimo vykdymo senaties terminą, t. y. išsiaiškinti, kokių veiksmų buvo imtasi siekiant išieškoti iš skolininko paskirtas baudas ir ar skolininkas nevengė jam paskirtų nuobaudų vykdymo.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 672 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nutarimo skirti baudą įvykdymo termino pabaigos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismo nutarimas, kurio pagrindu yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0010/19/06397, buvo priimtas vykdyti 2015 m., t.y. iki įsigaliojant ANK, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teisena nagrinėjamu atveju vyksta pagal iki 2017-07-01 galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK) , kurio 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iki 2017-01-01 įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.

Pažymėtina, kad iki 2015-07-01 galiojusios ATPK 308 straipsnio 1 dalies nuostatos nenustatė nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties termino, jo trukmės skaičiavimo taisyklės buvo įtvirtintos teismų praktikoje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė 2010-04-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, kurioje nurodė, kad dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar vykdymo laikotarpiu nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi, t.y. ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, ar jis ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos sumokėjimo. Administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senatis taikytina tik esant abejoms aukščiau nurodytoms sąlygoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007, 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007). Taigi, atsižvelgiant į paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, būtina nustatyti, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų; ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai dėl antstolio aplaidumo ar kitų priežasčių nebuvo atlikta veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo; įvertinti skolininko veiksmus.

Susipažinus su pateikta vykdomąją byla Nr. 0010/19/06397 nustatyta, kad Klaipėdos mietso apylinkės teismo 2015-03-16 nutarimas Nr. A2.6-1015-718 dėl 1 300,00 Eutr baudos išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojui valstybei, buvo priimtas 2025-05-26, tai yra nepažeidžiant 3 mėnesių termino (ATPK 308 straipsnio 1 dalis, CPK straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Apie tai, kad pareiškėjo atžvilgiu yra užvesta vykdomoji byla pareiškėjas buvo infomruotas, tai yra raginimas įvykdyti sprendimą pareiškėjui buvo įteiktas asmeniškai ir tai patvirtina vykdomjoje byloje esantys duomenys. Nustatyta, kad vykdomojoe byloje antstolis nuolat atlieka įvairius užklausimus apie pareiškėją, siekdamas nustatyti jo turtinę padėtį. Antstolis nuo pat vykodmosios bylos užvedimo nuolat tikrino ar pareiškėjas neįsidarbino, tikrino duomenis apie pareiškėjo deklarauotą gyvenamąją vietą, siuntė užklausas bankams, bei kitiems registrams ir vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolis ilgiau nei du metus vykdomojoje byloje neatliko jokių veimsų ar nesiėmė priemonių išiešoti skolą.

Pažymėtina, jog administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties institutas skirtas sąžiningų skolininkų interesams apsaugoti, ir negali būti aiškinamas kaip suteikiantis pažeidėjams galimybę pasyviu elgesiu tiesiog išlaukti senaties terminą ir taip išvengti paskirtų baudų mokėjimo. Skolininko vengimu vykdyti paskirtą nuobaudą gali būti pripažįstami ne tik aktyvūs veiksmai (pavyzdžiui, antstolio klaidinimas, turto ir pajamų slėpimas, neinformavimas apie pasikeitusią gyvenamąją vietą ir kt.), bet ir neveikimas – skolininko pasyvumas vykdymo procese. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiškėjui, siekiančiam, jog jo vykdomosios bylos būtų nutrauktos dėl senaties, tenka pareiga, be kita ko, įrodyti kad vykdomasis dokumentas nebuvo įvykdytas per dvejus metus ne dėl jo kaltės – jis tinkamai vykdė savo, kaip skolininko, pareigas vykdymo procese, jo elgesys nepripažintinas vengimu sumokėti baudą, taigi vykdymo senatis nebuvo sustojusi (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021).

Teismas pažymi, kad vertinant 2 metų senaties termino taikymą administracinių nuobaudų vykdymui išieškojimo veiksmų aspektu, svarbu nustatyti, dėl kieno netinkamų veiksmų užsitęsė vykdomoji byla, t.y. ar dėl antstolio nepakankamo aktyvumo vykdymo procese, ar dėl paties skolininko neveikimo.

Kaip matyti iš antstolio teismui pateiktų vykdomųjų bylų, pareiškėjas iki 2024 metų buvo deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini) ir tik 2024-05-13 savo gyvenamąją vietą deklaravo prie (duomenys neskelbtini), o nuo 2024-05-02 pradėjo dirbti Lietuvoje ir aktyviau pradėjo domėtis jo atžvilgiu užvestomis vykdomosiosomis bylomis. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0010/15/00427, kurioje iš pareiškėjo taip pat buvo atliekamas išieškojimas valstybės naudai pagal 2014-10-07 nutarimą Nr. A2.6-4183-972/2014 dėl 289,62 Eur sumos nustatyta, kad 2024-05-23 buvo priimtas antstolio patvarkymas dėl skolos išieškojimo, kuriuo pavesta UAB „EKSKOMISARŲ BIURAS“ atlikti išskaitymus iš pareiškėjo darbo užmokesčio pagal CPK nuostatas dėl visų trijų antstolio vykdomų vykdomjųjų bylų pareiškėjo atžvlgiu. Nustatyta, kad 2025-05-29 dienai pareiškėjo skola vykdomojoje byloje Nr. 0010/19/06397 valstybės naudai yra likusi 736,62 Eur, o vykdojoje byloje Nr. 0010/15/00427 skola valstybės naudai jau yra išieškota, kas tik patvirtina, kad antstolis ėmėsi visų priemonių siekdamas išieškoti skolą kuo operatyviau.

Teismas sprednžia, kad šiuo konkrečiu atveju baudos išieškojimas yra užsitęsęs dėl paties pareiškėjo vengimo geranoriškai įvykdyti jam teismo nutartimi paskirtą nuobaudą, nes pareiškėjas nevykdo savo kaip skolininko CPK 644 straipsnyje nustatytų pareigų. Tai, yra pareiškėjas žinodamas, kad jo atžvilgiu yra užvesta vykdomoji byla ir išvykęs gyventi į (duomenys neskelbtini) neinformavo antstolio apie savo darbovietę (duomenys neskelbtini), nenurodė tiklsios savo gyvenamosios vietos užsienyje, ir nepervedė jokių sumų bei nesidomėjo kaip yra atliekamas išieškojimas. Pareiškėjas nei teismui, nei antstoliui nenurodo jokių objektyvių priežasčių dėl ko jis geranoriškai neįvykdė nutarimo, kuriuo jam yra paskirta bauda. Ppareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą, t.y. domėjimąsi vykdymo proceso eiga, siekį išsiaiškinti skolos padengimo galimybes ir t. t., taip pat duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog dėl antstolio neveikimo iš pareiškėjo nebuvo išieškota priteista bauda. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas kaip skolininkas vykdomojoje byloje neatliko jokių veiksmų, rodančių jo siekį sumokėti paskirtą baudą. Skolininko pareigų nevykdymas būtent ir rodo jo vengimą įvykdyti paskirtą administracinę nuobaudą.

Teismas nesutinka, su pareiškėjo argumentais, kad antstolis tik formaliai tikrino registrus. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad registrų tikrinimas yra vykdymo veiksmų sudėtinė dalis ir antstolis privalo nuolat tikrinti skolininko turtinę padėtį, o nustačius turtą, iš kurio gali būti išieškoma, nukreipti išieškojimą į tą turtą ar gaunamas pajamas. Taigi, nagrinėjamu atveju vykdomųjų bylų duomenys patvirtina, kad vykdomosiose byloje buvo atliekami sistemingi vykdymo veiksmai, be to nenustatyta, kad per visą vykdymo laikotarpį nėra 2 metų laikotarpio, per kurį antstolis nebūtų atlikęs vykdymo veiksmų, be to nutarimas, kurį vykdo antstolis yra primtas galionat ATPK. Antstolio atlikti vykdymo veiksmai yra pagrįsti ir teisėti, antstolis neturėjo jokio pagrindo nutraukti vykdomosios bylos, todėl pagrįstai ir teisėtai, nepažeisdamas teisės aktų normų, vykdė išieškojimą.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, kad antstolis aktyviai bandė išieškoti įsiskolinimą, jo veiksmuose nematyti aplaidumo, o baudų išieškojimas užsitęsė būtent dėl paties pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas, todėl teismas daro išvadą, kad taikyti senaties terminą nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas (CPK 510 straipsnis, 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo D. D. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. Nr. 0010/15/00427, Nr. 0010/16/03037 ir Nr. 0010/19/06397 grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

Nutarties kopiją siųsti pareiškėjui per EPP, nes yra EPP vartotojas ir el. paštu ir laikyti, kad įteikta sekančią darbo dieną nuo kopijos išsiuntimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.