Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. P., jo atstovui advokato padėjėjui Robertui Banevičiui,

institucijos, priėmusios nutarimą, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Ugniui Rauckiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. P. (toliau ir pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato padėjėjo Roberto Banevičiaus skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. spalio 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2772-2023 (ROIK: 23219098227).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2023 m. spalio 3 d. nutarimu nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2772-2023 (ROIK: 23219098227) D. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 2 dalį ir 507 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 900 eurų bauda už tai, kad 2023 m. rugpjūčio mėn. 28 d. 19 val. 5 min. buvo gautas pranešimas, kad Drevernos kaime, Klaipėdos r., Bangų ir Kuršių gatvių sankryžoje vyriškis valo ungurius, kurių žvejyba šiuo metu yra draudžiama. Nuvykus į įvykio vietą, prie ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pagyvenęs vyras (vėliau nustatyta, kad tai –S. Š.) iš tiesų doroja draudžiamas šiuo metu gaudyti Kuršių mariose žuvis – ungurius. Kilus įtarimui, kad ūkinėse patalpose gali būti sudėti draudžiami, ne mėgėjų žvejybos įrankiai, buvo nuspręsta jas apžiūrėti, apie apžiūros tikslą informavus ūkinių patalpų savininką – S. Š.. Apžiūros metu pasirodęs pašalinis asmuo – D. P. pakeltu tonu ir necenzūriniais žodžiais kalbėdamas su aplinkos apsaugos pareigūnais, žemino jų garbę ir orumą. D. P., paprašytas netrukdyti, nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų netrukdyti ir nesikeikti, kelis kartus stumtelėdamas pareigūną M. S., tuo kliudydamas vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, t. y. nebūdamas ūkinių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininku, elgėsi agresyviai ir piktybiškai, kliudė atlikti tų patalpų apžiūrą. D. P. per pastaruosius vienerius metus buvo baustas už ANK 505 straipsnio 1 dalies pažeidimus, todėl šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį.

Skundas argumentuojamas tuo, kad nutarimas priimtas neįsigilinus į individualią situaciją, formaliai pasižiūrėjus į pareiškėjo pastabas/paaiškinimus. Atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau ir AAVKĮ) 17 straipsnį, kuriame išaiškinta patekimo į privačias teritorijas tvarka. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento pareigūnų 2023 m. rugsėjo 1 d. surašytuose tarnybiniuose protokoluose yra neteisingai nurodyta, kad ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso S. Š., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nes jis pagal registrų centro duomenis, priklauso S. Š. žmonai I. Š.. Todėl akivaizdu, kad pareigūnai 2023 m. rugpjūčio 28 d., į ūkines patalpas pateko be patalpų savininko, valdytojo ar jo įgalioto atstovo sutikimo, nes yra akivaizdu, kad minimos ūkinės patalpos S. Š. nepriklauso. Šią aplinkybę S. Š. nurodė ir S. S., tai užfiksuota filmuotoje medžiagoje (2023 m. rugpjūčio 28 d., 19 val., 35 min. 24 s.), tačiau pareigūnas į tai nesigilino ir nusprendė, jog jeigu patalpos priklauso S. Š. žmonai, vadinasi, priklauso ir S. Š., todėl jis gali ten patekti be jokių apribojimų. Skunde pažymima, kad 2023 m. rugsėjo 1 d. M. S. tarnybiniame paaiškinime šios aplinkybės iškraipytos, įrašo 19 val., 38 min. 52 s. yra užfiksuota, kad pareiškėjas paaiškino, jog pareigūnui M. S. ūkines patalpas bus leidžiama apžiūrėti tik atvykus policijos pareigūnams, kuriuos pareiškėjas iškvietė. Pareigūno M. S. taip pat buvo klausiama, ar buvo gautas patalpų savininko sutikimas patekti į šias patalpas, tačiau jis į tai nereagavo ir net nemėgino susidariusios konfliktinės situacijos išspręsti profesionaliai. Anot skundo autoriaus, svarbus momentas užfiksuotas 2023 m. rugpjūčio 28 d., 20 val., 26 min. 46 s., kai policijos pareigūnas paklausė pareigūno M. S., ar jis nori patekti į ūkines patalpas, tačiau šis nurodė, kad viskas jau apžiūrėta ir nebeišreiškė tokio noro. Analizuojant situaciją yra akivaizdu, kad pareigūnas/pareigūnai į minimas patalpas pateko be tikrojo savininko sutikimo/žinios, o ir patekę į patalpas iki atvykstant pareiškėjui spėjo viską apžiūrėti ir labiausiai buvo suinteresuoti nubausti pareiškėją, kuris tariamai nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, nors pats pareigūnas M. S. savo elgesiu pažeidė savo pareigų atlikimo tvarką, ją nusakančius teisės aktų reikalavimus ir profesinės etikos standartus.

Skunde pareiškėjas nesutinka ir su nutarimo argumentais, kad jis į tas ūkines patalpas pats įsibrovė kaip pašalinis asmuo; jos priklauso jo žmonos mamai I. Š., jos leidimu šiame pastate yra laikomi pareiškėjui priklausantys daiktai - keturatis, vaikiški ir suaugusių dviračiai, paspirtukai, batutas. Pareiškėjas pažymi, kad su pareigūnu M. S. susiduria ne primą kartą, jis su pareiškėju visada elgdavosi nepagarbiai, jų santykiai yra konfliktiniai ir būtent pareigūnui yra keliami aukštesni viešojo administravimo standartai, jis privalo elgtis profesionaliau bei vengti visų galimų konfliktinių situacijų. Pareiškėjo teigimu, pareigūnas M. S., elgdamasis etiškai, apdairiai ir profesionaliai, turėjo galimybę išvengti konfliktinės situacijos su pareiškėju, o išeiti iš tų ūkinių patalpų, bent kol atvyks policijos pareigūnai, jį ragino ne tik pareiškėjas, bet ir kiti ten buvę asmenys.

Skundo reikalavimai grindžiami tuo, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai į privačią teritoriją, šiuo atveju ūkines patalpas, pateko be teritorijos savininko, valdytojo ar jo įgalioto atstovo sutikimo, jie neturėjo tokios teisės, todėl pareiškėjas negali būti baudžiamas už trukdymą pareigūnams atlikti tokį patalpų patikrinimą. Taip pat prašoma atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas nėra teistas, administracine tvarka per penkerius metus yra baustas tik keletą kartų, dirbantis bei darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, yra vedęs, turi du vaikus, priklausomybės ligų įskaitose nėra įrašytas.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su D. P. skundu nesutinka, jį vertina kaip nepagrįstą, todėl prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad atliekant apžiūrą skunde nurodytose ūkinėse patalpose, S. Š. dalyvavo kaip liudininkas, jo dalyvavimas apibrėžtas AAVKĮ 12 straipsnio 15 ir 17 punktų nuostatose, o patalpų savininkės I. Š. sutikimas atlikti apžiūrą nebuvo būtinas. Institucijos nuomone, aplinkos pareigūnų atlikta ūkinių patalpų apžiūra buvo vykdyta teisėtai, laikantis Įstatymo 12 straipsnio nuostatų. Taip pat atsiliepime nesutinkama su skundo argumentais, kad pareigūnas M. S. elgėsi neprofesionaliai, neetiškai, nemėgino spręsti konfliktinės situacijos, nes filmuotoje medžiagoje aiškiai matyti, kad pareiškėjas visiškai nereaguoja į teisėtus pareigūnų prašymus ir reikalavimus atsitraukti ir netrukdyti vykdyti jų tiesioginių pareigų. Be to, pareiškėjas ne tik žodžiais, bet ir veiksmais (kelis kartus stūmė pareigūną M. S.) trukdė vykdyti pareigūnams savo tiesiogines funkcijas. Tuo jis akivaizdžiai pažeidė AAVKĮ 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams“. Pažymima, kad pareiškėjas savo konfliktišku elgesiu ne kartą buvo „pasižymėjęs“ ir anksčiau, tai atsispindi informacijoje apie ANK pažeidimus. Institucijos įsitikinimu, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta bei nutarimas priimtas tam įgalioto pareigūno, administracinė nuobauda paskirta norminių aktų, nustatančių atsakomybę už tokio administracinio nusižengimo padarymą nustatytose ribose, individualizuota tinkamai, todėl nutarimas nekeistinas.

Teismo posėdyje D. P. prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad pareigūnams jis netrukdė. 2023 m. rugpjūčio mėn. 28 d. buvo kieme su broliu, kai atėjęs pažįstamas pranešė, kad prie ūkinių pastatų yra atvažiavę Aplinkos apsaugos inspektoriai. Ūkinis pastatas yra jo uošvės I. Š. ir jo tėvo P. P. nuosavybė, nors šis oficialiai ir nėra jos įregistravęs. Patalpomis, savininkų sutikimu, jis taip pat naudojasi kaip sandėliu, ten laiko įvairius daiktus, buities reikmenis, ūkio padargus, daržoves, todėl jam buvo įdomu, ko pareigūnai ten ieško. Priėjęs prie tvarto, pamatė viduje vaikštantį jam žinomą Aplinkos apsaugos inspektorių M. S., kurio paklausė, ar jis turi patalpų savininko leidimą; M. S. to nepatvirtinus, pareikalavo išeiti. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu jis pavartojo ir necenzūrinių žodžių, reikalavo pareigūnų išeiti lauk iš patalpų. Jiedu susistumdė. Abu atlikto aktyvius veiksmus, nes tiek pareigūnas jį stūmė prie sienos, tiek jis pareigūną. Po to jis iškvietė policiją, nes manė, jog M. S. veiksmai yra neteisėti. Įvykio metu buvo blaivus, nors pareigūnai tvirtina priešingai, bet niekas neblaivumo netikrino net ir atvykus policijos pareigūnams. Konfliktavo vien tik su M. S.. Pripažįsta, kad vartojo necenzūrinius žodžius, varė pareigūną lauk, bet stumdėsi abu, tačiau mano, kad pareigūnas pats provokavo, nepagrįstai įsibrovęs atlikti apžiūrą, grasindamas specialių priemonių panaudojimu. Jo uošvis S. Š. prieš atvažiuojant Aplinkos apsaugos pareigūnams buvo lauke, prie tvarto, valė žuvį. Kiek žino, uošvio leidimo įeiti į patalpas niekas neklausė. Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip M. S. prieina prie S. Š. ir sako „Einam apžiūrėsim“, bet jokio leidimo neklausia. Šis pareigūnas nuolat taip elgiasi, savavališkai eina į patalpas. Sužinojęs, kad savininkas yra S. Š. žmona, M. S. pasakė, kad „jei žmona, tai ir tu savininkas“ ir įeina į vidų, uždavinėdamas klausimus. Uošvis neprigirdi, kažką atsakinėja, tačiau vėliau pats paprašo pareigūno išeiti. D. P. atėjęs nieko neteisėto nedarė, tik liepė pareigūnams kreiptis į patalpų savininką ir atlikti apžiūrą pagal teisės aktų reikalavimus. Jo brolis taip pat klausė pareigūnų, ar jie turi teisę įeiti į patalpas ir jie patvirtino, kad turi. Yra įsitikinęs, jog jis netrukdė pareigūnui, nes jau iki jam ateinant, patalpos buvo apžiūrėtos, ką patvirtina ir tai, kad atvykus policijos pareigūnams ir paklausus ar dar reikia įeiti į patalpas, Aplinkos apsaugos inspektoriai atsakė, kad nereikia. Kol jis buvo įvykio vietoje, nematė, kad S. Š. būtų pasirašęs apžiūros protokolą, nors jis ilgą laiką buvo įvykio vietoje; kadangi niekas jo nieko neklausė ir neprašė, todėl S. Š. išėjo namo, o pareigūnai daugiau jo neieškojo, neklausė, kur gyvena. Vėliau uošvio klausė, ar jis ką pasirašė, tačiau šis tai paneigė. D. P. taip ir liko neaišku, ko pareigūnai buvo atvykę, nors girdėjo, kaip pareigūnas sakė, jog turi informacijos, kad buvo brakonieriauta, kad gali būti neteisėtos žvejybos įrangos. Filmuotoje medžiagoje užfiksuota, kad pareigūnas sakė, jog reikės paimti žuvį, kuri buvo kibire prie tvarto, tačiau kai vėliau jo brolis tą žuvį su kibiru nunešė ir padėjo į uošvio automobilio bagažinę, palikdamas ją atvirą, šios temos niekas nebelietė. Yra įsitikinęs, kad yra persekiojamas pareigūnų, nes birželio 24 d., buvo baustas už tai, jog neįleido į tas pačias patalpas ir jas užrakino, taip pat nurodydamas pareigūnams kreiptis į patalpų savininką, bet vietoj to buvo nubaustas pats.

Institucijos atstovas teismo posėdyje prašė skundo netenkinti atsiliepime nurodytais motyvais. Paaiškino, kad pareiškėjas įvykio vietoje atsirado savo iniciatyva ir užsipuolė pareigūną, pradėjo jį keikti necenzūriniais žodžiais, stumdyti, varyti lauk iš pareiškėjui nepriklausančių patalpų ir taip trukdė pareigūnui atlikti pareigas. Per šią sumaištį pasišalino ir pats patalpų savininkas, pareigūnai negalėjo surašyti apžiūros akto ir pateikti jo pasirašyti dalyvavusiam liudininkui S. Š.. Iš filmuotos medžiagos matyti, kad pareigūnas daug kartų įspėja pareiškėją netrukdyti, tačiau šis įsiaudrinęs tęsė savo veiksmus, ignoruodamas perspėjimus. Toks elgesys sukuria neigiamą precedentą visuomenėje ir negali likti nenubaustas. Jokių nusiskundimų dėl patalpų apžiūros nebuvo. Pareigūnai, remdamiesi Kontrolės įstatymu, patalpų apžiūrai pasitelkė artimą savininkei I. Š. žmogų kaip liudytoją, todėl joks pažeidimas nebuvo padarytas. Patalpų savininkų greičiausiai nebuvo ieškota ir tai nebuvo privaloma, juo labiau, kad S. Š. yra patalpų savininkės sutuoktinis, o patalpos buvo bendro naudojimo. Kadangi yra apžiūros aktas, greičiausiai patalpos buvo apžiūrėtos, tačiau buvo sutrukdyta šį aktą surašyti po atliktos apžiūros ir paimti liudytojo parašą, nes kol vyko konfliktas su D. P., šis pasišalino. Taigi, pareigūnui buvo sutrukdyta pareigas įvykdyti iki galo. Kad S. Š. yra D. P. uošvis nebuvo žinoma, o klausti kokiais pagrindais pareiškėjas yra susijęs su patalpomis, pareigūnas neturėjo pareigos. Šiuo atveju, D. P. buvo pašalinis asmuo, jokių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo žodžius dėl jo teisėto naudojimosi patalpomis, nėra.

Liudytojas S. Š. teismo posėdyje parodė, kad įvykį pamena. Tą dieną lauke, prie tvarto, skrodė žuvį, kai atvažiavę aplinkos apsaugos pareigūnai pradėjo klausinėti, iš kur unguriai. Jis jiems nurodė, kad tą naktį buvo išvykęs žvejoti su dugnine meškere į Rusnę. Buvo prigaudęs įvairios žuvies – raudžių, ešerių, tarp jų ir ungurius. Juos žvejoti Nemune ir tuo metu buvo leidžiama. Žuvų buvo apie 8 kg. Jis norėjo paimti kibirą su žuvimis, bet aplinkosaugininkai neleido, tada jis kibirą paliko. Vienas aplinkosaugininkų paprašė įleisti į tvartą, nors ir nesakė, ko ten ieškos. Nelegalia žvejyba nekaltino, tik paklausė iš kur žuvis. Susirinko daugiau asmenų, kaimynų. Vėliau atėjo D. P. ir pradėjo ginčytis, bartis su pareigūnais, klausė ar šie turi leidimą tikrinti patalpas. S. Š. tada išėjo surinkti žuvies atliekų ir daugiau nematė kas vyko, tiesiog nekreipė dėmesio. Susitvarkęs, išėjo namo ir niekas daugiau jo neieškojo. Būdamas namuose, matė, kad atvažiavo policija, bet kas ją iškvietė, nežino. Kol buvo vietoje, aplinkosaugininkai jam pasirašyti nieko nedavė ir nieko neprašė. Ant apžiūros akto jo parašo nėra. Žuvies irgi neprašė, todėl ją padėjo į automobilio bagažinę. Tvarto viena pusė priklauso jo žmonai I. Š., o kita pusė D. P. tėvui P. P.. I. Š. pastatą įgijo jau santuokos metu. Nors jo žmona gyvena netoliese, tačiau ji buvo po operacijos ir ateiti vis vien nebūtų galėjus. Jis pats pastate laikė savo daiktus. Ar ką tvarte laikė D. P. - nežino. Gal ką ir laikė jo tėvui priklausančioje dalyje, bet raktų neturėjo. Tvartui užrakinti rakto ir nereikia, nes spyna tiesiog užspaudžiama.

Liudytojas M. S. teismo posėdyje parodė, kad įvykis buvo šių metų rugpjūčio 28 d., Drevernoje. Buvo gautas pranešimas, jog galimai yra subrakonieriauti unguriai Kuršių mariose. Buvo nurodytas adresas, kur žmogus dorojo tuos ungurius. Nuvykus į vietą, pamatė jiems žinomą asmenį S. Š.. Pranešimas pasitvirtino, nes asmuo prie ūkinio pastato durų dorojo ungurius, turėjo ir kitų žuvų. Kilo pagrįstų įtarimų, kad gali būti brakonieriauta, naudojant draudžiamus žvejybos įrankius, todėl jis informavo S. Š., kad eis į patalpas patikrinti, ar nėra draudžiamų žvejybos įrankių. Jo tarnybinis pažymėjimas yra prisegtas prie viršutinių rūbų, todėl S. Š. matė, jog jis yra pareigūnas. S. Š. sakė, kad patalpos yra jo žmonos, tačiau jis turėjo raktus, šalia patalpų valė žuvį, todėl dėl patalpų savininko abejonių nekilo, suprato, jog jis priklauso ir S. Š.. Registro duomenų apie patalpų savininką neturėjo, be to, dažniausia privalo veikti nedelsiant, todėl tokių duomenų gavimui neturėtų laiko. Einant į patalpas, S. Š. ėjo iš paskos kaip liudytojas. Tai yra nufilmuota. Pastato durys buvo atidarytos. Viduje buvo daugiau patalpų, neturinčių durų. Buvo tamsu, todėl patalpas apžiūrinėjo pasišviesdamas tarnybiniu prožektoriumi ir ieškojo žvejybos tinklų. Tuo metu pasirodė D. P. ir pradėjo varyti jį lauk, šaukdamas ir naudodamas necenzūrinius žodžius. S. Š. taip pat liepė juos varyti lauk, sakydamas „Varyk juos lauk“. Jis paaiškino, kad atlieka apžiūrą ir pareikalavo netrukdyti, įspėdamas, kad už reikalavimų nevykdymą bus taikoma atsakomybę ir net spec. priemonės. Tačiau D. P. savo veiksmų nenutraukė, todėl mano, kad galėjo būti neblaivus, nes elgėsi agresyviai, neadekvačiai. D. P. visada abejoja jų teisėmis atlikti kokius nors veiksmus, nors ir šį kartą jam rodė savo tarnybinį pažymėjimą, kuriame surašytos jų teisės. Jie savo teises žino, tame tarpe – ir apžiūrėti patalpas. D. P., manydamas, kad jie elgiasi neteisėtai, iškvietė policiją. Apžiūrint patalpas S. Š. visada buvo kartu, o aiškintis D. P. dėl atliekamų veiksmų jie apskritai neprivalėjo. Pripažįsta, kad su patalpų savininku nebuvo susisiekta, tačiau tam ir nebuvo poreikio, nes kartu buvo S. Š., kuris paaiškino, kad naudojasi patalpomis, turėjo raktus, todėl galėjo ten laikyti ir tinklus, dėl ko buvo būtina veikti nedelsiant. Be to, S. Š. buvo įspėtas, kad bus atliekamas tyrimas. Kai atvyko policija, jis patalpų apžiūrą jau buvo atlikęs, todėl poreikio eiti į patalpas nebebuvo. Ją pavyko baigti net trukdant D. P.. Tačiau trukdymas ir reikalavimų nevykdymas yra ne vien tai, kad neleido atlikti apžiūros, bet ir tai, kad buvo trukdomas jų laikas, turėjo konfliktuoti su agresyviu D. P., kuris nereagavo į reikalavimą pasitraukti, įspėjimus apie atsakomybę ir spec. priemonių panaudojimo tikimybę, vėliau turėjo laukti policijos. Kilus konfliktui su D. P., visas dėmesys buvo sutelktas į tai, o tuo pasinaudojęs S. Š. pasišalino ir ant apžiūros protokolo nepasirašė. Kada konkrečiai jis nuėjo, neužfiksavo, tačiau kai tarnybiniame automobilyje rašė protokolą, S. Š. jau nebuvo. Ar S. Š. buvo įspėtas, kad reikės pasirašyti, nepamena. Protokolą pasirašė tik jis su kolega, nurodydami, kad draudžiamų daiktų nebuvo rasta. S. Š. vėliau nebeieškojo.

Tos pat aplinkybės nurodytos ir M. S. tarnybiniame pranešime.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad pastatas-arklidės, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 1992-07-27 priklauso I. Š..

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog D. P. 2023 m. birželio 24 d. nubaustas 40 Eur bauda pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, nes atsisakė leisti patekti į ūkines patalpas, kuriomis naudojasi, adresu: (duomenys neskelbtini), užrakindamas jas spyna, taip pat atsisakė pateikti asmens dokumentą tapatybei nustatyti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti, taip pat pasišalino iš įvykio vietos, tuo trukdė vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę. Administraciniu nurodymu paskirta 40 Eur bauda sumokėta 2023 m. liepos 24 d.

2023 m. rugpjūčio 28 d., 21 val. 00 min. D. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį, 507 straipsnio 1 dalį, už tai, kad D. P. nevykdė teisėtų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų reikalavimų ir kliudė vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, t. y. nebūdamas ūkinių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininku, elgėsi agresyviai ir piktybiškai kliudė atlikti tų patalpų apžiūrą. Tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį. Asmuo tarp pat pažemino aplinkos apsaugos valstybines kontrolės pareigūnų garbę ir orumą, t. y. pareigūnų atžvilgiu vanojo necenzūrinius žodžius. Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu administracinį nusižengimą padaręs asmuo pasisalino iš administracinio nusižengimo padarymo vietos. D. P. protokolo nepasirašė. Paaiškinimų nepateikė.

Iš 2023 m. rugpjūčio 28 d. apžiūros akto matyti, kad apžiūrint ūkines patalpas, (duomenys neskelbtini), dalyvavo ūkinių patalpų naudotojas S. Š.. Patalpos apžiūrėtos 2023 m. rugpjūčio 28 d., 19 val. 30 min., gavus pranešimą iš PPT, kad asmuo šalia ūkinio pastato, esančio minėtu adresu doroja neteisėtai pagautus ungurius. Nuvykus į vietą, rastas S. Š., kuris dorojo du ungurius. Paaiškino, jog juos pagavo Nemune dugnine meškere. Kilus įtarimams, kad unguriai gali būti pagauti ne mėgėjų žvejybos įrankiais, buvo atlikta ūkinių patalpų apžiūra, draudžiamų daiktų nerasta. Po apžiūros S. Š. pasišalino. Aktą pasirašė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyriausieji specialistai M. S. ir V. O.. S. Š. parašo nėra.

Vaizdo įraše užfiksuota, kad atvykęs pareigūnas (M. S.) prieina prie dabar jau žinomo S. Š., ir pasisveikinęs, klausia ką šis veikia. Pastarasis atsako, kad naktį žvejojo Nemune. Į klausimą dėl žvejo bilieto, atsako, kad jis namuose. Paaiškina, kad pagauta žuvis „žiobriukai“. Pareigūnas nurodo žuvį traukti ant stalo ir apžiūri žuvis. Po to pasako, kad „einam pažiūrėti, kas viduje yra“ ir eina link pastato. S. Š. atsako, kad ten nieko nėra. Pareigūnas klausia „kieno patalpos, ar jūsų?“ S. Š. atsako, kad jo žmonos, o ne jo. Pareigūnas klausia „kaip tai ne jūsų?“ ir įeina į vidų kartu su S. Š.. Vaikščiodamas po patalpas, pareigūnas klausinėja S. Š. su kokia meškere pagavo ungurius, šis atsako, kad su dugnine. Jiems besikalbant, ateina D. P., kuris iškart užsipuola pareigūną, šaukdamas „ko čia landžioji, (necenzūrinis žodis) iš čia“. D. P. toliau reikalauja pareigūno eiti lauk, keikiasi necenzūriniais žodžiais. Pareigūnas perspėja nesistumdyti, nes panaudos antrankius. D. P. nesiklauso, vis piktesniu tonu reikalauja eiti lauk, kitam asmeniui nurodo filmuoti. Klausia pareigūno, kas ji leido įeiti, ar klausė sutikimo. Pareigūnas D. P. atsako, kad jam bus surašytas protokolas, į ką šis atsako „rašyk, ką nori“. Pareigūnas į klausimą ką jis daro, atsako, „vykdau valstybinę aplinkos apsaugos funkciją, nesistumdyk“. D. P. vis reikalauja pareigūno eiti lauk, o šis jo – pasitraukti ir nesistumdyti. D. P. pagrasina iškviesti policiją ir nurodo, kad tik su ja leis įeiti į patalpas. Pareigūnas vis kartoja reikalavimą nesistumdyti. D. P. skambina ir kviečia policiją, ir tuo pačiu tęsia ginčą su M. S.. Pastarasis pakartoja įspėjimą dėl spec. priemonių panaudojimo. Ginčas nesibaigia ir D. P. baigus pokalbį telefonu. D. P. varo M. S. lauk, klausia ar šis prašė savininko leidimo įeiti. M. S. atsako, kad buvo gavę pranešimą ir įtaria, jog čia yra laikomos brakonieriavimo įrankiai. Tačiau D. P. nesiklauso, liepia eit lauk ir laukti policijos, o tada galės įeiti, arba kai turės savininko leidimą. Reikalauja ir S. Š. liepti pareigūnui išeiti. M. S. pasiūlo pasiskaityti ant tarnybinio pažymėjimo surašytas jo teises. Tačiau S. Š. taip pat paprašo pareigūnų išeiti. D. P. akivaizdžiai dar labiau įsiaudrina ir keikiasi necenzūriniais žodžiais, vis reikalaudamas išeiti. M. S. nurodo, jog S. Š. sakė, kad yra patalpų savininkas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo bylos nagrinėjimo ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindai, būtent todėl ANK 624 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad skunde būtų išdėstomi nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo pagrindai ir motyvai, skundą paduodančio asmens prašymai, nes tai apibrėžia skundo dalyką ir leidžia Institucijai susipažinti su skundo argumentais ir tinkamai paruošti atsiliepimą į skundą, kuriuo išreiškiama Institucijos pozicija dėl skundo bei pareiškėjo prašymų (ANK 640 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėjo D. P. atstovas advokato padėjėjas Robertas Banevičius skundu ginčija tik nutarimo dalį, kurioje pareiškėjas D. P. buvo pripažintas kaltu dėl ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, o kaltę dėl ANK 507 straipsnio 1 dalyje administracinio nusižengimo pripažįsta ir nutarimo šioje dalyje neginčija. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte padarius minėtą administracinį nusižengimą, jo kaltė skundžiamame nutarime yra konstatuota pagrįstai. Esant šioms aplinkybėms skundas nagrinėjamas neperžengiant pateikto skundo ribų.

Pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pakartotinai padaro ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kuriame numatyta atsakomybė, tam, kas kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį klausimą, būtina nustatyti, kad asmuo sąmoningai savo veikimu ar neveikimu kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, nevykdė ar netinkamai vykdė šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų. Be to, ANK 505 straipsnyje įtvirtinti formalios administracinio nusižengimo sudėties požymiai, t. y. nusižengimas laikomas baigtu padarius nors vieną iš sudėtyje nustatytų alternatyvių veikų: 1) kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas arba 2) pareigūnų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymą (pvz., Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-602-634/2021).

Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į kitą teisės aktą, todėl jos pažeidimas galimas tada, kai konstatuojamas kitame Lietuvos Respublikos teisės akte nustatytos konkrečios pareigos pažeidimas (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. AN2-412-795/2021). Nagrinėjamu atveju itin aktuali yra Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies norma, kurioje įvirtinta, jog fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams. AAVKĮ 12 straipsnis nurodo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisės ir pareigos, be kita ko, ir tai, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai pateikę tarnybinį pažymėjimą, turi teisę netrukdomi patekti (įeiti, įvažiuoti) į privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), kitus ūkinės veiklos objektus ir tikrinti, ar juose laikomasi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų (AAVKĮ 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas), įstatymų nustatyta tvarka atlikti asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, paimti daiktus ir dokumentus, apžiūrėti įvykio vietą (AAVKĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas), gavę pranešimą ir (ar) informaciją apie galimus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, imtis priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jeigu patys to padaryti negali, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti (AAVKĮ 12 straipsnio 1 dalies 15 punktas). Be to, ir pagal ANK 593 straipsnio 1 dalies 2 punktą, administracinius nusižengimus tiriantis pareigūnas gali atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras.

Byloje nėra ginčo, kad M. S. ir V. O. yra Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyriausieji specialistai ir į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), atvyko pagal gautą pranešimą dėl galimai padaryto pažeidimo aplinkos apsaugai. Todėl nėra abejonių, kad jie vykdė tarnybines pareigas ir turėjo teisę naudotis AAVKĮ suteiktomis teisėmis, o kiti asmenys privalėjo sudaryti sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti ir paklusti pareigūnų teisėtiems reikalavimams.

Pareiškėjas D. P. pripažįsta, kad nenorėjo, jog M. S. tikrintų patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), todėl aktyviais veiksmais varė jį iš šių patalpų, nevengdamas necenzūrinių žodžių bei fizinių veiksmų – vis pastumdamas pareigūną. Šį faktą patvirtina ir vaizdo įrašas. Tačiau pareiškėjo nuomone, jo atsakomybę šalina tai, kad M. S. į patalpas pateko neteisėtai, be jų savininko ar įgalioto asmens leidimo, o jis, kaip tų patalpų naudotojas, tokiam pareigūno elgesiui norėjo užkirsti kelią. Be to, jo veiksmai nesutrukdė atlikti patalpų apžiūros, nes jam atėjus M. S. jau buvo užbaigęs savo veiksmus.

Pareiškėjas teisus, kad pagal AAVKĮ 17 straipsnį į privačias teritorijas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę patekti (įeiti ar įvažiuoti) su teritorijos savininku, valdytoju ar jų įgaliotu atstovu, o esant būtinybei, kai privačios teritorijos savininko arba valdytojo rasti negalima arba jie atsisako dalyvauti patikrinime ir vengia skirti įgaliotą atstovą, arba atsisako įleisti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus į privačią teritoriją, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai gali į ją patekti bei vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir be jų. Tokiu atveju turi dalyvauti liudytojas. Apie jo dalyvavimą įrašoma patikrinimo akte ir liudytojas šį aktą pasirašo.

Šiuo atveju Institucijos atstovas ir pareigūnas M. S. teismo posėdyje patvirtino, kad nebuvo aiškinamasi, kas yra patalpų savininkas, tiesiog nusprendus, kad šalia patalpų buvęs ir patalpų raktus turėjęs S. Š. yra jų savininkas ir vien jo sutikimo pakanka patalpų apžiūrai. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad pastatas-arklidės, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 1992-07-27 priklauso I. Š.. Nors byloje nėra ginčo, kad S. Š. yra I. Š. sutuoktinis, tačiau duomenų, kad minėtas pastatas jam priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nėra. Byloje nėra pakankamų duomenų, kad S. Š. pagrįstai įtrauktas į apžiūrą kaip patalpų savininkas ar valdytojas pats S. Š. išreiškė tokias abejones, nurodydamas, jog patalpų savininkė yra jo sutuoktinė, tačiau pareigūnas M. S. šias abejones atmetė, nurodydamas, kad tokiu atveju sutuoktinis taip pat yra savininkas, neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo ir nesiaiškindamas patalpų savininko ar valdytojo dalyvavimo šiame veiksme galimybių, S. Š. pripažinimo tinkamu savininkės atstovu varianto ir pan. Tik teisme nustatytos faktinės aplinkybės, kad I. Š. tuo metui nevaikščiojo ir vis tiek nebūtų galėjusi dalyvauti apžiūroje, o patalpomis bent tuo momentu realiai naudojosi S. Š., rodo faktinį jo įtraukimo į patalpų apžiūrą pagrįstumą, tačiau teismo akcentuotina, kad Institucijos, vykdančios Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus savo kompetencijos ribose, pareigūnai turėtų rūpintis visus tyrimo veiksmus, ypač – susijusius su asmenų teisių galimu pažeidimu, atlikti patys prieš tai konstatavę tam būtinus teisinius pagrindus ir užtikrinę proceso taisyklių laikymąsi, tad šie trūkumai nekeltų abejonių jų iš esmės pagrįstai atliktų veiksmų teisėtumu.

Institucijos atstovas ir pareigūnas M. S. nepagrįstai S. Š. vertina ir kaip tinkamą liudytoją, dalyvavusį apžiūroje, nes liudytojas pasitelkiamas tik tuo atvejus kai privačios teritorijos savininko arba valdytojo rasti negalima arba jie atsisako dalyvauti patikrinime ir vengia skirti įgaliotą atstovą, arba atsisako įleisti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus į privačią teritoriją, o šiuo atveju, kaip minėta, su patalpų savininku net nebuvo bandoma susisiekti. Teismo posėdžio metu S. Š. nurodė, kad jo žmona įvykio metu nevaikščiojo dėl ligos ir vis tiek nebūtų galėjusi dalyvauti, tačiau pareigūnams šis faktas tuo metu nebuvo žinomas, nes prieš pradėdami apžiūrą, jie net nesiaiškino, kas yra patalpų savininkas ir ar jis gali dalyvauti apžiūroje. Pažymėtina, kad ir pats S. Š. nebuvo informuotas apie planuojamą atlikti veiksmą, kokiu tikslu jis bus atliekamas, kad bus surašomas patalpų apžiūros aktas, kurį jam reikės pasirašyti, net nebuvo nustatyta S. Š. tapatybė. Vaizdo įraše užfiksuota, kad pareigūnas M. S. tik pasako S. Š., kad „einam pažiūrėti, kas viduje yra“ ir nuėjo į pastatą, o tai be abejonių, negali būti pripažinta tinkamu AAVKĮ 12 straipsnyje numatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisių ir šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatytos tvarkos įgyvendinimu.

Taigi, pripažintina, kad patenkant į pastatą-arklides, esančias (duomenys neskelbtini), aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas nesilaikė AAVKĮ 17 straipsnyje nustatytos tvarkos. Tai teismas pripažįsta gan šiurkščiais procesiniais tokio veiksmo atlikimo pažeidimais ir informuoja Instituciją, kad ji turėtų imtis priemonių užtikrinti, kad tokie pažeidimai nebūtų daromi ir nekeltų abejonių jos pareigūnų atliekamų veiksmų teisėtumu, o iš nutarimo šalintina aplinkybė, kad ūkines patalpas buvo nuspręsta apžiūrėti, apie apžiūros tikslą informavus ūkinių patalpų savininką – S. Š..

Kita vertus, šis procesinių taisyklių nesilaikymas nepateisina D. P. elgesio prieš apsaugos valstybinės kontrolės pareigūną ir neeliminuoja atsakomybės už jo padarytus neteisėtus veiksmus. Pirmiausia, byloje nėra ir D. P. negalėjo pateikti jokių objektyvių įrodymų, kad jis yra patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), valdytojas ar naudotojas ( net S. Š. teismo posėdyje nurodė, kad D. P. net neturi patalpų rakto) ir gali spręsti kas turi teisę į šias patalpas įeiti. Antra, jeigu jam ir kilo abejonių dėl apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno veiksmų teisėtumo, jis galėjo apskųsti jo veiksmus (AAVKĮ 54 straipsnio 1 dalis), o ne savavališkai spręsti, kokius veiksmus gali ar negali atlikti pareigūnas bei savo neteisėtais, netgi smurtiniais veiksmais, trukdyti pareigūnui.

D. P. kaltės padarius ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nepaneigia ir tai, kad M. S. patvirtino, jog net ir trukdant pareiškėjui, jam pavyko užbaigti patalpų apžiūrą. Pažymėtina, jog ANK 505 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų sudėtis yra formalioji. Tai reiškia, jog šiam nusižengimui inkriminuoti pakanka to, kad kaltininkas atlieka bent vieną iš alternatyvių veiksmų, nereikalaujant pasekmių (pvz., apžiūros neužbaigimo, ar apžiūros akto nesurašymo). Vadinasi, vien tai, kad D. P. aktyviais veiksmais (stumdydamas, įžeidinėdamas daugybiniais necenzūriniais žodžiais) trukdė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui M. S., paaiškinusiam, jog atlieka patalpų apžiūrą, siekiant išsiaiškinti galimai padarytą pažeidimą aplinkos apsaugai, atlikti šį procesinį veiksmą, ignoravo reikalavimą netrukdyti, pasitraukti, nesistumdyti, reiškia teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymą ir yra neteisėtas elgesys, užtraukiantis atsakomybę. Trukdymą įrodo ir tai, kad dėl pareiškėjo veiksmų neliko galimybės tinkamai iki galo įforminti apžiūros veiksmų - Apžiūros aktas buvo surašytas daug vėliau po apžiūros ir liko nepasirašytas joje dalyvavusio asmens S. Š., įtariamo administracinio nusižengimo padarymu. Todėl net ir tai, kad apžiūra atlikta nesilaikant procesinių taisyklių, o apžiūros metu draudžiamų daiktų nebuvo rasta, pažeidimo aplinkos apsaugai nebuvo nustatyta ir Apžiūros aktas buvo surašytas, D. P. atsakomybės neeliminuoja.

Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog D. P. veiksmuose yra objektyvieji ir subjektyvieji ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymiai, o jo veika kvalifikuota teisingai, nes nusižengimas padarytas pakartotinai, kadangi D. P. 2023 m. birželio 24 d. yra baustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjo D. P. atstovo skundu taip pat prašoma sumažinti D. P. pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį skirtą nuobaudą.

Skundžiamu nutarimu D. P., įvertinus, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nustatyta viena sunkinanti aplinkybė – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas – skirta 900 eurų bauda.

Pažymėtina, kad D. P. jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta nepagrįstai. ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už pakartotinį kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymą. Taigi, pakartotinumas yra būtinasis nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymis, o ANK 36 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai nustatyta, kad, skiriant administracinę nuobaudą, neatsižvelgiama į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodyta kaip administracinio nusižengimo požymis. Todėl institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, visiškai nepagrįstai pakartotinumą pripažino dar ir D. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad jis neturi galiojančių nuobaudų pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį, taip pat ir pagal ANK 507 straipsnio 1 dalį.

Dėl šių priežasčių iš Institucijos 2023 m. spalio 3 d. nutarimo šalintina nurodoma D. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte. Vis tik ir pašalinus nurodomą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas nemato pakankamo pagrindo sumažinti skundžiamu nutarimu D. P. paskirtos nuobaudos pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį dydį. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad nėra D. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jis kaltės nepripažino, dėl padarytų nusižengimų nesigailėjo, kitų jo padėtį gerinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį, kai nenustatoma atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paprastai skiriama sankcijos vidurkį atitinkanti bauda. Kadangi Institucijos pareiškėjui paskirta nuobauda ANK 505 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkio nesiekia, todėl pripažįstama, kad nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatų. Nuobaudos subendrintos vadovaujantis ANK 38 straipsniu nustatytomis taisyklėmis – taikant nuobaudų apėmimą, todėl teismas pagrindo keisti paskirtų nuobaudų neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto D. P. atstovo advokato padėjėjo Roberto Banevičiaus skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. spalio 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2772-2023 (ROIK: 23219098227) dalį, kuria nustatyta D. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas.

Pašalinti iš nutarimo aplinkybę „apie apžiūros tikslą informavus ūkinių patalpų savininką – S. Š.“.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Informuoti Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos, jog bylos nagrinėjimo metu nustatyti procesiniai pažeidimai – Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 17 straipsnio reikalavimų nesilaikymas – sudaro prielaidas atsakomybėn traukiamam asmeniui kelti abejones dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmų teisėtumo, todėl nutarimą priėmusi institucija turi imtis priemonių užtikrinti, kad tokie pažeidimai nebūtų daromi ir nekeltų abejonių jos pareigūnų atliekamų veiksmų teisėtumu.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.