Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio D. B. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys A. K. ir išieškotojas UAB ,,Viza“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 str. 1 d. numatyta, kad pirmos instancijos teismas antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 str. 2 d., mirusiojo turto įpėdinis paveldi ir palikėjo turtines prievoles. Teismas pažymėjo, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų. Siekiant nustatyti galimybę vykdymo procese pakeisti mirusį skolininką jo įpėdiniu, būtina įvertinti, ar jo įpėdiniai perėmė pareigą atsakyti už skolininko skolas ir kokia apimtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas CPK 596 straipsnio praktiką išaiškino, kad kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę perimtų skolininko įpėdinis, turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nurodyti CK 5.63 str. 3 d. (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla). (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014).

UADB „Legela“ reorganizavimo pasekmėje šios įmonės turtą, teises ir pareigas perėmė UAB „Viza“. Teismo sprendimu skola išieškotojui UAB „Viza“ priteista iš R. K. Komercinės veiklos personalinės įmonės. Pažymėjo, kad individuali įmonė ir jos savininkas yra savarankiški civilinių teisinių santykių subjektai, galintys prisiimti atskiras prievoles ir pagal jas atsakyti (CK 2.50 str.). Tik tuo atveju, jeigu individualios įmonės turto nepakanka, kyla įmonės savininko atsakomybė, t. y. jo atsakomybė už individualios įmonės prievoles yra subsidiari. Juridinių asmenų registro tarnybos duomenimis R. K. Komercinės veiklos personalinė įmonė (juridinio asmens kodas 186040840) kaip juridinis asmuo egzistuoja, o vykdomojo dokumento reikalavimai yra susiję su paveldimos individualios įmonės veikla, todėl darytina išvada, kad skolininko įpėdinė yra tinkamai informuota apie palikėjo skolas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vykdymo proceso metu įvyko teisių perėmimas sprendimu nustatyto teisinio santykio šaliai pasitraukus iš bylos ir pasitraukusiosios šalies subjektinėms teisėms perėjus kitam asmeniui. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas skolininką R. K. vykdymo procese pakeitė skolininke A. K..

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas antstolio D. B. prašymas dėl pakeitimo vykdomajame procese pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1999 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 2/5-231-99 skolininko R. K. Komercinės veiklos personalinės įmonės savininko R. K. į skolininkę A. K. trečiojo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

CPK 593 str. 2 d. nustato, jog pareiškimus dėl atsakomybės už vykdomojo dokumento praradimą (šio Kodekso 618 straipsnis), dėl leidimo įeiti įskolininko būstą (šio Kodekso 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (šio Kodekso 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (šio Kodekso 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo (šio Kodekso 744 straipsnis), taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. Antstolis kartu su pareiškimu turi teismui pateikti kitus reikalingus dokumentus. Minėto straipsnio 3 - 4 dalyse nustatyta, jog 1 dalyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės. Taip pat nustatyta, jog dėl pareiškimo apylinkės teismas priima nutartį. Jos patvirtinta kopija išsiunčiama suinteresuotiems asmenims, o žodinio nagrinėjimo atvejais – posėdyje nedalyvavusiems suinteresuotiems asmenims ir dėl teismo nutarties, kuria išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo, ir kitais kodekse numatytais atvejais gali būti duodamas atskirasis skundas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, antstolis 2014-10-31 Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą dėl skolininko vykdomajame procese paketimo (b. l. 1) ir teismas 2014-11-03 nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2014 m. lapkričio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmęs skundžiamą nutartį išsiuntė byloje dalyvaujantiems asmenims (b. l. 8 - 10), ir suinteresuotam asmeniui nutartis buvo įteikta 2014-11-06 asmeniškai (b. l. 11). Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą dėl nurodytų pareiškimų nagrinėjimo tvarkos bei į nurodytas aplinkybes dėl pareiškimo nagrinėjimo eigos pirmosios instancijos teisme, nėra pagrindo išvadai, jog buvo pažeistos apeliantės procesinės, numatytos CPK 42 str., todėl apeliantės argumentai, susiję su pareiškimo neišsiuntimu, negalėjimu pareikšti prieštaravimų bei paaiškinimų, kt., laikytini nepagrįstais ir atmestini.

Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Kartu su paveldėtu turtu įpėdiniui pereina ir pareiga visiškai arba iš dalies atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis). CK 5.53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Palikimo apyrašas sudaromas tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių interesais, jį sudarius, nustatoma palikimo sudėtis.

Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias įpėdinių palikimo priėmimą. Bylos medžiaga patvirtina, jog suinteresuotas asmuo A. K. mirusio R. K. palikimą priėmė pagal antstolio V. M. 2011-10-26 sudarytą turto apyrašą (b. l. 15 - 16). CK 5.53 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įpėdinių atsakomybės ribojimas – priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas CK 5.53 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą, pažymėjo, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, aiškintina taip, kad įpėdinių atsakomybė už palikėjo skolas ribojama konkrečiu paveldėtu turtu, kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami tik iš paveldėto turto, o ne iš paveldėto turto vertės, t. y. jie negali būti tenkinami iš asmeninio įpėdinių turto, nors ir neviršijant paveldėto turto vertės, įpėdiniai savo asmeniniu turtu neatsako už palikėjo skolas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2014). Taigi, palikimo apyrašas sudaromas tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių interesais. Sudarius palikimo apyrašą, nustatoma palikimo sudėtis. Palikėjo kreditoriams, pareiškus reikalavimus, nereikės nustatinėti palikimo sudėties, o asmenys, priėmę palikimą tokiu būdu, atsakys tik paveldėtu turtu. Pažymėtina, kad šioje nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl suinteresuoto asmens atsakomybės apimties išieškant palikėjo skolas kreditoriams, šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo esant nurodytam pagrindui – esant Centrinės Hipotekos įstaigos Testamentų registro duomenims apie suinteresuoto asmens A. K. mirusiojo R. K. teisių ir pareigų paveldėjimą (v. b. l. 187 - 188). Dėl nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino antstolio D. B. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdomajame procese, ir tokiu būdu teismas daro išvadą, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl suinteresuoto asmens A. K. atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais bei Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.