Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Romui Lupeikai, atsakovės atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės A. B. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei A. B., tretiesiems asmenims AB SEB bankas dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, išlaikymo priteisimo, pagal atsakovės A. B. priešieškinį ieškovui V. B. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš šalių paaiškinimų bei iš dalies iš liudytojų parodymų, bylos medžiagos teismas nustatė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigą išsaugoti šeimą dėl skirtingo požiūrio į šeimos vertybes, nelojalumą vienas kitam. Objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad šeima iširo dėl vieno iš sutuoktinio kaltės nė viena šalis nepateikė, todėl teismas konstatavo, jog šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Todėl teismas netenkino atsakovės reikalavimo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos.

Teismas, įvertinęs šalių santuokos metu įsigytų kilnojamųjų daiktų nurodytas kainas bei pateiktus duomenis apie jų vertę, padarė išvadą, jog daiktų – baldų ir buitinės technikos – vertė – 7 600 Lt, automobilio „Mitsubichi Galant“ – 7 440 Lt, taip pat konstatavo, kad šalys nepateikė duomenų, jog daiktai būtų vienos iš šalių asmeninė nuosavybė. Atsižvelgęs į šalių pasiūlytą kilnojamųjų daiktų padalijimo būdą, teismas ieškovui priteisė kilnojamųjų daiktų už 8 040 Lt, atsakovei 7 000 Lt bei atsakovei priteisė 1 040 Lt vertės skirtumą už jai tenkančią mažesnę turto dalį.

Dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), teismas nustatė, jog šalys nesutinka su viena kitos pateiktais nekilnojamojo turto padalijimo projektais, todėl konstatavo, jog nekilnojamasis turtas dalytinas lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį nekilnojamojo turto. Atsižvelgęs į ieškovo prašymą, kad jam tenkanti ½ buto dalis būtų priteista išlaikymu sūnui O. B., kuris lieka gyventi kartu su atsakove, bei įvertinęs, jog buvę sutuoktiniai negali gyventi toje pačioje gyvenamojoje patalpoje, teismas tenkino ieškovo reikalavimą išlaikymą sūnui priteisti ½ jam tenkančio nekilnojamojo turto dalimi.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teismas pažymėjo, jog duomenų, patvirtinančių, kad sūnaus išlaikymui reikalinga būtent 1 780 Lt suma, byloje nėra, todėl atsižvelgęs į atsakovės pateiktus duomenis apie išlaidų, skirtų sūnaus sveikatai, apmokėjimą bei į vaiko amžių, į jo poreikių tenkinimą bei tėvų turtinę padėtį, teismas darė išvadą, jog 400 Lt (137 mėnesiai po 400 Lt = 54 800 Lt, iš jų turtu 47 539 Lt ir 7 261 Lt išmokomis) dydžio išlaikymo dydžio priteisimas iš ieškovo yra pakankamas.

Dėl prievolės AB SEB bankui teismas nurodė, kad neįvykdytos solidariosios prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos, nutraukus santuoką, buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, jeigu kreditorius nesutinka, kad liktų vienas skolininkas, todėl įvertinęs kreditoriaus nuomonę, jog pageidauja, kad šalys liktų solidariais skolininkais, konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimo ir šią prievolę AB SEB bankui pripažinti asmenine vieno iš sutuoktinių.

Dėl išlaikymo dydžio ir formos atsakovė nurodo, kad išlaikymo dydis ir forma turi atitikti vaikų poreikius bei vaikų tėvų turtinę padėtį. Tam, kad būtų priimtas teisingas ir pagrįstas sprendimas, teismas turi nustatyti vaiko poreikius. Byloje buvo pateikta išsami sūnaus išlaikymo suvestinė, nurodyta, kiek skiriama vaikui, tam, kad būtų tenkinami ne tik jo minimalūs poreikiai, bet ir būtų sprendžiamos vaiko sveikatos problemos, užtikrintas vaiko fizinis ir socialinis vystymasis, ugdymas bei asmenybės tobulėjimas. Taip pat apeliantė pažymi, kad teismas turi atsižvelgti į tėvų turtinę padėtį, ir nurodo, jog jos pajamos per mėnesį sudaro 1 912,29 Lt, o ieškovo 3 509,98 Lt, jos žiniomis, ieškovas kitų išlaikytinių bei kreditorių neturi. Tuo tarpu ji dar išlaiko pilnametį sūnų D. B., kuris dar mokosi ir dėl kurio ji atsisakė išlaikymo priteisimo. Todėl apeliantė teigia, kad ieškovo materialinė padėtis yra geresnė nei jos ir jis gali teikti prašomo dydžio išlaikymą sūnui O. B.. Dėl išlaikymo formos apeliantė pažymi, jog išlaikymas priteisiamas vaikui nuosavybės teise iš tam tikro tėvo turto tada, kai tėvas turi tokio turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Turto perdavimas nepilnamečiam vaikui reiškia, kad vaikas tampa savininku ir turi prisiimti turto savininko prievoles, todėl turtas gali būti perduotas vaikui tik ypač gerai apsvarsčius, ar vaikui iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirandančių pareigų. Šiuo atveju vaikas, tapęs ½ dalies buto savininku, negali pasirūpinti jam priklausančio turto dalies išlaikymu, t. y. vaikas neturi objektyvių galimybių apmokėti proporcingai nuosavybės teisės daliai tenkančių buto išlaikymo išlaidų, vykdyti kitų su šiuo turtu susijusių prievolių, todėl apeliantė nurodo, kad visas prievoles privalės vykdyti ji, o atsižvelgiant į jos gaunamas pajamas bei į tai, kad mažametis vaikas turi sveikatos problemų ir dėl to susidaro papildomų išlaidų, ateityje gali kilti problemų dėl įsipareigojimų vykdymo. Pažymi, kad be išlaidų sveikatos problemoms spręsti, ji patiria išlaidų vaiką ruošiant į mokyklą bei kitiems poreikiams tenkinti, todėl vaikui reikalingas nuolatinis išlaikymas, t. y. išlaikymas periodinėmis išmokomis, o ne vienkartinio pobūdžio išlaikymas turtu. Taip pat apeliantė atkreipia dėmesį, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, todėl teismas nepagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą ne nuo 2009-04-01, bet nuo 2009-08-01, nes ieškovas šeimą paliko 2009 m. balandžio mėn. ir nuo tos dienos jokio išlaikymo neteikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad šalys susituokė 1991-11-09, santuokos metu jiems gimė sūnūs D., kuris šiuo metu yra pilnametis, ir O.. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo turtu bei turto padalijimo. Atsakovė prašė santuoką nutraukti dėl sutuoktinio kaltės, priteisti išlaikymą vaikui kas mėnesį po 890 Lt bei turto padalijimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisė iš ieškovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 400 Lt, išlaikymą teikiant turtu bei padalijo santuokoje įgytą turtą, nekilnojamąjį turtą – butą – padalijant pagal ieškovo siūlytą variantą, t. y. po ½ dalį buto. Atsakovė, skųsdama teismo sprendimą, nesutinka su išlaikymo dydžiu bei forma ir nekilnojamojo turto padalijimu.

Dėl išlaikymo dydžio ir formos nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. D. L., bylos Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006). Pusiausvyrą tarp nurodytų kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 890 Lt mokomomis periodinėmis išmokomis, pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovo nepilnamečiam vaikui išlaikyti po 400 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino byloje pateiktus duomenis, susijusius su vaiko interesais, bei tėvų galimybes prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas turi sveikatos problemų, jam reikalingas nuolatinis gydymas, iš sveikatos pažymų matyti, jog kompensuojama tik dalis vaistų. Vaikas yra mokyklinio amžiaus, todėl reikalingos išlaidos mokyklinėms priemonėms, be to, reikalingos išlaidos ir vaiko laisvalaikiui. Byloje pateikti duomenys apie tėvų turtinę padėtį patvirtina, kad ieškovo gaunamos pajamos yra žymiai didesnės negu atsakovės, be to, ieškovė turi papildomų išlaidų, susijusių su gyvenamųjų patalpų išlaikymu, kuriose ji gyvena su dviem sūnumis. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, 500 Lt išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui atitiktų vaiko poreikius bei nepažeistų nei vieno iš tėvų interesų.

Kaip jau buvo minėta, išlaikymo priteisimas turi atitikti vaiko poreikius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas savo iniciatyva gali parinkti tokią išlaikymo formą, kuri labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 str. 3 d.). Kriterijai, galintys nulemti vieną ar kitą išlaikymo formą, yra įvairūs. Pirmiausia teismas turi atsižvelgti į vaiko interesus, formuojamus jo amžiaus, sveikatos būklės, galimų pomėgių ir kita. Išlaikymo forma taip pat priklauso nuo vaiko tėvo ar motinos turtinės padėties, gaunamų pajamų dydžio, periodiškumo, tėvo (motinos) gebėjimo tinkamai tvarkyti turtą ir kita. Priteisus išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymas priklauso nuo skolininko mokumo, jeigu skolininkas nemokus, vaikas išlaikymo negaus. Tačiau jeigu skolininkas mokus, ši išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatinių pajamų (uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt.). Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo šia forma, turi atsižvelgti į galimo priteisti turto rūšį, tėvo (motinos) gebėjimus tvarkyti priteistiną turtą, būsimas turto išlaikymo išlaidas, turto likvidumą ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. R. B., byla Nr. 3K-3-401/2006). Taigi teismas turi įvertinti, jog parinkta išlaikymo forma labiausiai turi atitikti vaiko interesus, o šiuo atveju bylos duomenys paneigia, kad turtu priteistas išlaikymas labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Kaip jau buvo minėta, iš bylos duomenų nustatyta, kad vaikas turi sveikatos problemų, jam reikalingos nuolatinės išlaidos gydymui bei kitiems poreikiams, todėl turi būti teikiamos nuolatinės išmokos vaiko poreikiams tenkinti. Be to, ieškovas, nepilnamečio vaiko tėvas, gauna nuolatines pajamas ir gali kiekvieną mėnesį teikti reguliarią paramą vaiko poreikiams tenkinti. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas išlaikymą turtu – butu – neįvertino būsimo turto išlaikymo išlaidų, nes šalių nepilnametis sūnus būtų nepajėgus skirti lėšų nekilnojamojo turto išlaikymui. Todėl darytina išvada, kad išlaikymo forma periodinėmis išmokomis labiau atitinka vaiko interesus, todėl konstatuotina, kad iš ieškovo priteistinos periodinės išmokos nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį (CK 3.192 str., CPK 185 str., 376 str. 3 d.).

CK 3.200 straipsnis numato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2010-01-27, tačiau neaišku, kokiu pagrindu teismas padarė išvadą, jog išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas nuo 2009-08-01. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pats ieškovas pripažįsta, jog su atsakove kartu nebegyvena nuo 2009 m. balandžio mėn., duomenų, kad laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2009 m. rugpjūčio mėn. teikė išlaikymą sūnui, nepateikė, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išlaikymo įsiskolinimą priteisė nuo 2009-08-01, ir konstatuoja, jog išlaikymo įsiskolinimas priteistinas už laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2010-01-27, t. y. 4 935,48 Lt (500 Lt x 9 mėn. 27 d.) CK 3.200 str., CPK 177 str., 178 str, 185 str.).

Dėl turto padalijimo.

Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimus reglamentuoja CK 3.116?3.129 straipsniai. Turto padalijimo klausimai sprendžiami visų pirma vadovaujantis CK 3.118 straipsnio reikalavimais. CK 3.118 straipsnis numato, kad dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, sudaromas turto balansas, t. y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas. Šiuo atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys sutarė dėl kilnojamojo turto padalijimo, tačiau iškilo ginčas dėl nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, aptartos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Joje pateikiamas pavyzdinis aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar turtinė padėtis), sąrašas. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, jam įvertinus kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje atsakovė teigia, kad pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo yra todėl, kad su ja lieka gyventi abu sūnūs. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad su atsakove lieka gyventi abu sūnus, dėl sveikatos problemų vaikams reikalingi atskiri kambariai, daro išvadą, kad yra pagrindas nukrypti nuo turto lygių dalių principo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, toks ryškus nukrypimas, kokio prašo atsakovė, būtų neproporcingai didelis ir pažeistų ieškovo interesus. Atsakovė prašo priteisti jai 72/100 buto dalis, o ieškovui priteisti 28/100 dalis. Kolegija, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais bei atsižvelgdama į tai, kad pilnametis sūnus turi galimybę išeiti gyventi atskirai nuo motinos, daro išvadą, kad nukrypstant nuo turto lygių dalių principo teisinga būtų atsakovei priteisti 60/100 buto dalį, o ieškovui 40/100 buto dalį. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Iš bylos duomenų nustatyta, jog ginčo butas yra 4 kambarių, iš kurių vienas priteistinas ieškovui, tokiu būdu tenkinant atsakovės pasiūlytą naudojimosi tvarką, jai atitenka 72/100 buto dalys. Atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybės idealiomis dalimis padalyti buto pagal proporciją 60 ir 40, iš atsakovės priteistina kompensacija ieškovui už atsakovei tenkančią didesnę buto dalį (12/100).

Iš bylos duomenų nustatyta, jog šalys iškėlė ginčą ne tik dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo, bet ir dėl dalytino buto kainos. Teisėjų kolegija pažymi, kad objektyvus dalijamo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje A. Š. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-25/2011). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Kasacinio teismo praktikoje dėl CK 3.119 straipsnio taikymo taip pat išaiškinta, kad, dalijant bendrą sutuoktinių turtą, turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.59 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-415/2008; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-285/2009). Taigi priimant sprendimą vadovaujamasi byloje surinktais įrodymais. Iš bylos duomenų nustatyta, kad tiek ieškovas ieškinyje, tiek atsakovė priešieškinyje nurodė, jog ginčo buto vertė – 100 000 Lt, vėliau atsakovė teigė, kad buto vertė – 17 500 Lt. Iš atliktos turto vertės nustatymo ataskaitos matyti, kad buto vertė 2010-07-21 buvo 95 000 Lt. Atsakovė prie apeliacinio skundo pateikė VĮ Registrų centro duomenis, jog 2011-01-01 ginčo buto vertė – 71 700 Lt. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ginčų dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo specifika lemia tai, kad nauji įrodymai dėl dalijamo turto vertės gali būti teikiami ir apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju atsakovė nepasinaudojo šia galimybe ir nepateikė duomenų, kokia iš tikrųjų šiuo metu yra ginčo buto vertė, byloje buvo pateikti tik masinio vertinimo duomenys iš VĮ Registrų centro 2011-01-01. Atkreiptinas dėmesys, jog nustatant buto vertę negalima vadovautis tik masinio vertinimo duomenimis, kadangi kiekvienu atveju gali skirtis konkretaus buto vertė, kurią nustatant atsižvelgiama ne tik į buto priskyrimą konkrečiai zonai, bet ir į paties buto būklę, todėl norint nustatyti buto vertę, būtina atlikti jo vertinimą. Ieškovas pateikė į bylą 2010-07-21 buto vertės nustatymo ataskaitą, atsakovė šios ataskaitos nepaneigė nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstą buto vertę – 95 000 Lt (CPK 177 str., 178 str., 185 str.) ir ieškovui iš atsakovės priteistina 11 400 Lt kompensacija už jai tenkančią didesnę buto dalį.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš bylos duomenų matyti, kad šalys į dalytiną turtą įtraukė 1 000 Lt vertės vaiko kambario baldus. Pažymėtina, jog CK 3.120 straipsnis nustato, jog į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, turtas, skirtas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, yra perduodamas neišieškant kompensacijos tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovei 1 000 Lt vertės vaikų kambario baldus ir nepagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovei tik 1 040 Lt kompensaciją už didesnę jam tenkančią kilnojamojo turto dalį. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui tenka kilnojamojo turto už 8 040 Lt, atsakovei tenka kilnojamojo turto už 6 000 Lt, todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 2 040 Lt kompensacija už didesnę jam tenkančią kilnojamojo turto dalį (CK 3.117 str. 3 d., 3.120 str.).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio, formos bei įsiskolinimo priteisimo ir kilnojamojo turto padalijimo naikintina, dėl šios dalies priimtinas naujas sprendimas – iš ieškovo priteistinos periodinės išmokos nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį, 4 935,48 Lt įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2010-01-27, padalytinas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovui priteisiant 28/100 dalis buto, atsakovei 72/100 dalis buto, ieškovui iš atsakovės priteistina 11 400 Lt kompensacija už jai tenkančią didesnę buto dalį, iš dalytino turto išbrauktini 1 000 Lt vertės vaiko kambario baldai bei padidintina iš ieškovo atsakovei priteista kompensacija už didesnę kilnojamojo turto dalį iki 2 040 Lt (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Įvertinusi tenkintus šalių reikalavimus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovo reikalavimų tenkinta 40 proc., atsakovės 60 proc., todėl proporcingai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog šalys, paduodamos ieškinį bei priešieškinį, turėjo mokėti didesnius nei mokėjo žyminius mokesčius, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė jų pateiktus ieškinius, konstatuoja, jog išlaidos priteistinos pagal sumokėtas sumas, t. y. iš ieškovo atsakovei priteistina 511,80 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant priešieškinį, iš atsakovės ieškovui priteistina 280 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį, valstybei iš atsakovės priteistina 86,40 Lt žyminio mokesčio, iš ieškovo valstybei priteistina 129,60 Lt. Ieškovui iš atsakovės priteistina 120 Lt išlaidų, susijusių su turto vertinimu. Atsakovei iš atsakovo priteistinos 900 Lt advokato atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme. Kadangi tenkinta 70 proc. atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų, iš ieškovo atsakovei priteistina 331,80 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą. Atsakovės atstovas taip pat pateikė atstovavimo išlaidų pagrindų, kuriuo prašė priteisti atstovavimo išlaidas neviršijant nustatytos maksimalios kainos (3 049,20 Lt) už suteiktas paslaugas, tačiau pateikė 1 210 Lt pinigų priėmimo kvitą, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 1 210 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, o ieškovui iš atsakovės priteistina 360 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Iš viso atsakovei iš ieškovo priteistinos 2 953,60 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, ieškovui iš atsakovės priteistinos 760 Lt bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Kadangi priteistinos bylinėjimosi išlaidos yra vienarūšiai piniginiai reikalavimai, šie priešpriešiniai reikalavimai įskaitytini ir atsakovei iš ieškovo priteistina 2 193,60 Lt (2 953,60 Lt – 760 Lt) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 3 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir visą sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 1991 m. lapkričio 9 d. Plungės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 527, tarp V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti, konstatuojant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – B., B..

Nustatyti O. B., gimusio 2003 m. liepos 6 d., gyvenamąją vietą kartu su motina A. B., paskiriant ją vaiko lėšų ir turto tvarkytoja.

Priteisti 500 Lt dydžio išlaikymą iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 2010 m. sausio 27 d. iki jo pilnametystės periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš ieškovo V. B. 4 935,48 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. sausio 27 d.

Ieškovo V. B. asmeninėn nuosavybėn priteisti 7 440 Lt vertės automobilį „Mitsubichi Galant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 600 Lt vertės minkštų baldų komplektą, iš viso kilnojamojo turto už 8 040 Lt.

Atsakovei A. B. asmeninėn nuosavybėn priteisti televizorius: 400 Lt vertės „Sony“, 500 Lt vertės „Panasonic“ ir 300 Lt vertės plazminį televizorių, 400 Lt vertės prieškambario baldus, 1 200 Lt virtuvės baldų komplektą su įranga, 800 Lt vertės šaldytuvą, 1 100 Lt vertės sekciją, 1 000 Lt vertės miegamojo baldų komplektą, 300 Lt vertės navigacinę sistemą, iš viso kilnojamojo turto už 6 000 Lt.

Priteisti iš ieškovo V. B. atsakovei A. B. 2 040 Lt kompensaciją už didesnę kilnojamojo turto dalį tenkančią ieškovui.

Nustatyti, kad pagal prievolę AB SEB bankui pagal 2006-03-30 vartojimo kredito sutartį Nr.1150618050479-05 V. B. ir A. B. lieka solidarūs skolininkai.

A. B. pripažinti nuosavybės teisę į 72/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalis. Paskirti A. B. naudotis buto patalpomis, buto plane pažymėtomis 27-2, 27-3, 27-4, 27-5, 27-6.

V. B. pripažinti nuosavybės teisę į 28/100 buto, esančio, (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalis. Paskirti V. B. naudotis buto patalpa, buto plane pažymėta 27-7.

Buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis, pažymėtomis 27-1, 27-8, 27-9, 27-10, ir pusrūsio patalpa, plane žymima indeksu R-14, A. B. ir V. B. paskirti naudotis bendrai.

Priteisti atsakovui V. B. iš ieškovės A. B. 11 400 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus nutraukti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą – išlaikymo lėšų išieškojimą iš V. B. pagal 2011 m. sausio 25 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi priteistą laikinąjį išlaikymą.

Priteisti iš ieškovo V. B. atsakovei A. B. 2 193,60 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo V. B. 129,60 Lt, iš atsakovės A. B. 86,40 Lt žyminio mokesčio.