- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-31
- Bylos Nr.
- eI2-3260-281/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01385-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė (pirm.), Beata Martišienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Girdutis Vainius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Beatos Martišienės, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje (naudojant vaizdo konferencijų programą Zoom) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. S. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) 2021-03-31 sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovą išduoti V. S. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Paaiškina, kad ginčijamu sprendimu Vilniaus apskrities VPK atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, motyvuodamas, kad pareiškėjui ne kartą buvo pareikšti įtarimai baudžiamosiose bylose, nors pareiškėjo teistumas šiuo metu išnykęs, pats nuteisimo faktas yra pareiškėjo biografijos dalis, o pareiškėjo veiksmai rodo polinkį nesilaikyti teisinio reguliavimo, jo netinkamas vertybines nuostatas. Vilniaus apskrities VPK, priimdamas ginčijamą sprendimą, nesivadovavo teismų praktika, netinkamai taikė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčijamame sprendime klaidingai nurodomos faktinės aplinkybės dėl pareiškėjo, neva, 2017-10-12 teikto prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, kurį Vilniaus apskrities VPK atsisakė išduoti, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą 2017-03-03. Teismo sprendimas pareiškėjui buvo palankus, nes teismas pareiškėjo argumentus pripažino reikšmingais ir įpareigojo Vilniaus apskrities VPK pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo. Vilniaus apskrities VPK ignoravo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime išdėstytus motyvus, prašymo iš esmės nenagrinėjo, o tik nurodė tapačius motyvus, dėl ko pareiškėjui negali būti išduotas leidimas.
Tam, kad asmuo būtų laikomas negalintis įsigyti ir turėti šaudmenų, turi būti nustatyti tokie jį charakterizuojantys duomenys, kurie patvirtintų, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Ginčijamame sprendime Vilniaus apskrities VPK nurodytos aplinkybės negali būti priskiriamos prie neigiamai asmenį charakterizuojančių, kadangi ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti ar paskirtos bausmės jau praradusios aktualumą. Visi ginčijamame sprendime nurodyti pažeidimai yra padaryti daugiau nei prieš 10 metų, išskyrus vieną 2014 metais gautą administracinę nuobaudą. Taigi vertinant pareiškėjo asmenybę pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, turėjo būti vertinama tik viena administracinė nuobauda, kuri nepakankama konstatuoti, kad pareiškėjas kelia grėsmę savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, visuomenės saugumui.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas įsigaliojo tik 2011-03-01, o visi pareiškėjo padaryti nusižengimai, išskyrus vieną 2014 metais padarytą administracinį nusižengimą, kuriais remiasi Vilniaus apskrities VPK ginčijamame sprendime yra padaryti iki minimo straipsnio įsigaliojimo datos.
Ginčijamame sprendime atsakovas nenustatė grėsmės tarp pareiškėjo veiksmų su valdomais ginklais. Pareiškėjas 2006-2011 metais tarnavo Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgose, tarnybą atliko pavyzdingai, nuobaudų nėra gavęs, o su jam priskirtu ginklu visuomet elgėsi atsakingai. Nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjas savo veiksmais sukėlė grėsmę visuomenės saugumui.
Atsakovas netinkamai pritaikė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas. Nors ginčijamas sprendimas priimtas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, atsakovo argumentai iš esmės grindžiami pareiškėjo padarytais baudžiamaisiais ir administraciniais nusižengimais, o tokios aplinkybės apima nurodyto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 18 straipsnyje nurodytus pagrindus, kuriais leidimas laikyti (nešiotis) ginklus neišduodamas. Vien aplinkybė, kad asmuo praeityje yra teistas, nesudaro pagrindo taikyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą.
Nesutinka su atsakovo sprendime nurodomu teiginiu, kad asmens teistumas lieka jo gyvenimo faktu bei biografijos dalimi. Teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą. Priešingas aiškinimas sukeltų nepagrįstus ribojimus asmeniui, kuriam teistumas išnykęs, jos sėkmingai yra integravęsis į visuomenę, nepadaro naujų pažeidimų. Be to, ginčijamame sprendime nurodytas motyvas, kad asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi, yra paneigiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2020-06-05 nutarimo išaiškinimu. Praėjus tam tikram laiko tarpui po nusikaltimo padarymo, asmeniui turi būti sudarytos galimybės įvertinti jo individualią situaciją ir svarstyti klausimą dėl jo teisės vėl turėti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Tuo tarpu atsakovas, taikydamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatą, teigia, kad jos galiojimas laike nėra ribotas, o toks atsakovo vertinimas žemina pareiškėją, taip yra paneigiamas esminis žmogaus gebėjimas keistis.
Draudimas visą gyvenimą asmeniui, kuris buvo teistas, gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, taikant 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą prieštarauja Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų reikalavimams, teisinės valstybės principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir turintį viršenybę prieš kitas Konstitucijos normas, taip pat pamatinio Europos Sąjungos steigimo sutarties 6 straipsnio 1 ir 2 daliai bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.
Atsakovas turėjo vertinti visas aplinkybes, charakterizuojančias pareiškėją. Pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis, tinkamai socialiai integruotas į visuomenę, baigęs aukštąjį mokslą, yra Vilniaus universiteto matematikos mokslų daktaras, dirba dėstytoju bei (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas turi pastovią gyvenamąją ir deklaruotą vietą. Nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjas yra vedęs, turi du vaikus. Pareiškėjas yra pilietiškas, socialus asmuo, moka valstybei mokesčius ir tinkamai atlieka kitas prievoles visuomenei. Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, šių aplinkybių nevertino.
Šalies argumentai
Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VPK atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad V. S. ne kartą teistas už nusikalstamų veikų padarymą, įskaitant ir už nusikaltimą susijusi su smurto naudojimu prieš kitą asmenį, viešosios tvarkos pažeidimą. V. S. teistumas šiuo metu yra išnykęs, tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas.
Administracinių nusižengimų registro duomenimis 2014-08-30 apie 02.00 val., V. S. viešoje vietoje, t. y. gatvėje, gėrė alkoholinį gėrimą. V. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 str. 1 d., ir jam buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. V. S. 2020-11-01, vairuodamas transporto priemonę, nustatytą 30 km/val. greitį viršijo 19 km/val., važiavo 49 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Pareiškėjui 2021-03-27 surašytas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 str. 2 d. ir paskirta bauda – 6 Eur.
Pareiškėjo interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis charakterizuojamas teigiamai, yra integruotas į visuomenę, baigęs aukštąjį mokslą, turi pastovią gyvenamąją vietą, vedęs, turi vaikų, nesudaro pagrindo tenkinti jo reikalavimą. Atsisakymas pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą nėra laikytinas jo nubaudimu, nes leidimas laikyti (nešiotis) ginklą yra išduodamas tik tiems subjektams, kuriems netaikomi Įstatymo 17 straipsnyje nustatyti apribojimai. Teisės aktų nuostatos, įtvirtinančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, yra skirtos prevencijai. Tokie prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais.
Nustatyti faktai apie V. S. padarytas nusikalstamas veikas, jų pobūdį, pareiškėjo asmenybę, rodo pareiškėjo polinkį nesilaikyti teisinio reglamentavimo, rodo netinkamas jo vertybines nuostatas, charakterizuoja pareiškėją kaip linkusį toliau daryti nusikalstamas veikas.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad šaunamieji ginklai yra ribotos civilinės apyvartos objektai, jų turėjimas ir nešiojimas yra susijęs su padidinta rizika pačiam asmeniui ir aplinkiniams, ginčijame sprendime buvo tinkamai įvertintos visos aplinkybės, nustatyta pareiškėjo ir visuomenės interesų pusiausvyra, pagrįstai taikytos leidimų įsigyti, laikyti, nešiotis ginklus išdavimo sąlygos bei tvarką reglamentuojančios teisės normos.
Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vilniaus apskrities VPK 2021-03-31 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pagrindo įpareigoti atsakovą išduoti V. S. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Nagrinėjamu atveju teismas vertins, ar atsakovas pagrįstai nustatė aplinkybes, sudarančias pagrindą atsisakyti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Teismas, remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatė, kad pareiškėjas 2021-03-16 kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK su prašymu išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus savigynai (pistoletai, revolveriai, lygiavamzdžiai šaunamieji ginklai). Vilniaus apskrities VPK ginčijamu 2021-03-31 sprendimu Nr. 21-IL-10-03330-e atsisakė pareiškėjui išduoti prašomą leidimą, motyvuodamas, kad pareiškėjui ne kartą buvo pareikšti įtarimai baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų padarymo, pareiškėjas ne kartą teistas už nusikalstamų veikų padarymą, įskaitant ir už nusikaltimą, susijusį su smurto panaudojimu prieš kitą asmenį, viešosios tvarkos pažeidimą, o nustatytų faktų visuma lemia neigiamą pareiškėjo asmenybės vertinimą, rodo jo polinkį nesilaikyti įtvirtinto teisinio reglamentavimo. Ginčijamu sprendimu padaryta išvada, kad pareiškėjas, įsigydamas ir turėdamas ginklą, gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – ir Įstatymas; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020-07-01).
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo 92.1 punkte nurodyta, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka.
Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į teisinius gėrius (kitų asmenų ar savo gyvybė ar sveikata, nuosavybė, viešoji tvarka ar visuomenės saugumas) tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014-12-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014; LVAT 2018-03-19 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2019).
LVAT teisėjų kolegija 2014-06-03 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto (pagal šiuo metu galiojančio įstatymo redakciją 10 punktas) nuostatą, kuria atsakovas vadovavosi ginčo atveju, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje.
Teismas, remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatė, kad pareiškėjo atžvilgiu 2005-05-19 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį (viešosios tvarkos pažeidimas), ikiteisminis tyrimas nutrauktas nukentėjusiajam ir įtariamajam susitaikius. Ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu taip pat pradėtas 2008-03-12 pagal BK 170 straipsnio 1 dalį (kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę), ikiteisminis tyrimas 2009-04-15 nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Pareiškėjo atžvilgiu 2010-05-08 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas nešaunamuoju ginklu, neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis), kuris nutrauktas nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pareiškėjo atžvilgiu 2011-10-07 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas), jis nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Pareiškėjo atžvilgiu 2013-02-07 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis), Vilniaus apygardos teismo 2014-12-04 nuosprendžiu pareiškėjas išteisintas.
Pareiškėjo atžvilgiu 2010-02-25 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas, viešosios tvarkos pažeidimas), pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, jam buvo paskirtas 40 parų areštas. Pareiškėjo atžvilgiu 2010-09-07 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (viešosios tvarkos pažeidimas); Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (įsiteisėjusiu 2014-04-15) V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 m. 6 mėn., laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 m. Teismas nustatė, kad pareiškėjas probacijos laikotarpiu (2014-04-15 pareiškėjas buvo įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą) buvo linkęs pažeisti teisės aktų reikalavimus – 2014-08-30 vartojo alkoholinius gėrimus viešoje vietoje ir buvo už tai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjui taip pat taikyta administracinė atsakomybė dėl greičio viršijimo, vairuojant transporto priemonę – pareiškėjas 2020-11-01 vairuodamas transporto priemonę 19 km/h viršijo leistiną greitį, todėl pareiškėjui paskirta 6 Eur bauda.
Teismas sutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad vien aplinkybė, kad asmuo praeityje yra teistas, nesudaro pagrindo taikyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Tačiau iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad jį priimant vertinta visų pareiškėją charakterizuojančių aplinkybių visuma, o ne pavieniai faktai. Apie pareiškėją surinktos informacijos visuma sudarė prielaidas daryti išvadą, kad pareiškėjui, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, leidimas laikyti (nešiotis) ginklus negali būti išduodamas. Priimant ginčijamą sprendimą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas galiojo, taigi atsakovas, spręsdamas klausimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui išdavimo, pagrįstai vertino duomenis, ar pareiškėjas gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Teismas, vertindamas ginčijamo sprendimo teisėtumą, pažymi, kad pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, vertinti ne atskiri pareiškėjo nuteisimo ar administracinių nusižengimų padarymo faktai, bet šių aplinkybių visuma. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas padarė ne tik administracinį teisės pažeidimą (vartojo alkoholinius gėrimus viešoje vietoje, viršijo leistiną greitį) ir nusikalstamas veikas (nesunkus sveikatos sutrikdymas, viešosios tvarkos pažeidimas), bet buvo įtariamas kitų nusikalstamų veikų (kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę, neteisėtas disponavimas nešaunamuoju ginklu, neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis) padarymu. Nors dėl pastarųjų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, tačiau LVAT yra pažymėjęs, kad taikyti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą (aktualios redakcijos 10 punktą), t. y. konstatuoti, kad asmuo kelia (gali kelti) grėsmę, nebūtina nustatyti, jog asmuo būtent padarė nusikalstamą veiką ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimą. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 (aktualios redakcijos 10 punktui) punktui taikyti pakanka nustatyti aplinkybes, kurios sudaro pagrindą išvadai, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (žr., pvz., LVAT 2019-01-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-575/2019; LVAT 2019-09-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1846-520/2019).
Vertindamas pareiškėjo nurodomą aplinkybę, kad pažeidimai padaryti prieš daugiau nei 10 metų, todėl vertinant leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo klausimą nėra aktualūs, teismas pastebi, kad Įstatyme laiko kriterijaus, siekiant taikyti 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, nėra įtvirtinta. Kiekviena situacija vertinama individualiai, analizuojant ne atskirus asmens biografijos faktus, tačiau bendrą asmens elgesį, padarytus pažeidimus, dalyvavimą atitinkamuose įvykiuose. Be to, administracinėse bylose, kurias apeliacine instancija nagrinėjo LVAT, taikant Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą buvo vertinami dar senesni duomenys (žr. 2018-12-04 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1701-525/2018; 2019-01-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-575/2019). Pažymėtina, kad atitinkamų pažeidimų padarymo laikas yra tik vienas iš kriterijų, vertintinų priimant sprendimą atsisakyti suteikti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (žr., pvz., LVAT 2018-03-19 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018).
Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą daryti išvadą, kad, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, leidimas laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui neturėtų būti išduodamas.
Apie pareiškėją surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra linkęs nesilaikyti teisės aktuose įtvirtintų draudimų, reikalavimų. Faktai apie pareiškėjo dalyvavimą įvykiuose, jo padarytus teisės pažeidimus, jų pobūdį, padarymo laiką, nustatytą girtumą, teistumų faktą, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, potencialiai galintį kelti pavojų kitų asmenų sveikatai, galintį nusikalsti ar ketinti pažeisti teisės aktų reikalavimus, kaip asmenį, kuris gali būti pavojingas, kelti pavojų visuomenei, jos nariams. Iš pareiškėjo padarytų pažeidimų ir kitų aplinkybių, kurių pagrindu ikiteisminiai tyrimai buvo pradedami, matyti, kad pareiškėjas yra linkęs daryti teisės pažeidimus, nesilaikyti privalomų draudimų, pažeisti viešąją tvarką. Pastebėtina, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymui nėra privalu nustatyti, kad asmens padaryti pažeidimai sietini su ginklų naudojimosi tvarka, todėl pareiškėjo nurodomi teiginiai, kad kariuomenėje su jam priskirtu ginklu elgėsi atsakingai ir pažeidimų nepadarė, nėra teisiškai reikšmingi ginčo atveju.
Aukščiau nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės lemia, kad vienareikšmiška išvada, jog pareiškėjas tikrai nekeltų grėsmės ateityje, turėdamas ginklą, negali būti daroma. Nustatyti duomenys apie pareiškėją, net ir praėjus 10 m., nėra laikytini praradę savo aktualumą, matyti, kad pareiškėjas sistemiškai kas kelių metų laikotarpius (2005, 2008, 2010, 2011, 2013, 2014, 2020) įvykdė teisės aktų pažeidimus ir tai sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjas yra linkęs pažeisti teisės aktų reikalavimus, o tokiam asmeniui ginklas neturėtų būti išduodamas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, dėl kurių patikimumo nepažeidžiant teisės aktų reikalavimo naudotis ginklu kyla akivaizdžių pagrįstų abejonių.
Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz. 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad jis nėra pavojingas visuomenei, yra susituokęs, užima akademines pareigas, tokios aplinkybės nepaneigia ir neigiamai pareiškėją charakterizuojančių faktų pobūdžio. Pareiškėjo praeityje padaryti pažeidimai, ar dalyvavimas veiksmuose, kurie sudarė pagrindą ikiteisminiams tyrimams jo atžvilgiu pradėti, administracinis nusižengimas probacijos laikotarpiu, nėra suderinamos su asmens, siekiančio gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, elgesio atidumo, rūpestingumo, reputacijos reikalavimais.
LVAT, nagrinėdamas šio pobūdžio bylas, taip pat yra akcentavęs, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (pvz., 2018-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018). Pareiškėją neigiamai charakterizuojantys faktai, nustatyti nagrinėjamoje byloje ne tik kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, bet ir pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo ir šaudmenų turėtojui, o jau vien paminėti faktai, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėti keli ikiteisminiai tyrimai ir jam taikyta baudžiamoji atsakomybė, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardytiems teisiniams gėriams. Taigi siekiant prevenciškai užtikrinti, kad ginklai būtų naudojami tik griežtai pagal Įstatyme įtvirtintus reikalavimus, asmeniui, kuris yra linkęs pažeisti teisės aktų reikalavimus, ginklas neturėtų būti išduodamas.
Todėl atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis minėtomis Įstatymo nuostatomis, priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Atsakovas ginčijamame sprendime atliko individualų pareiškėjo asmenybės vertinimą ir pagrįstai nustatė, kad nustatytos faktinės aplinkybės apibūdina pareiškėją kaip asmenį, kuris gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Per teismo posėdį pareiškėjo nurodyta priežastis, dėl ko jam reikalingas ginklas, nelaikytina svarbia, nes tikslas mažametį sūnų auginti patriotizmo dvasia gali būti pasiekiamas ir kitokiais būdais bei priemonėmis.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ginčijamas Vilniaus apskrities VPK 2021-03-31 sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, pagrįstas teisiniu bei faktiniu pagrindu, tinkamai motyvuotas. Todėl naikinti ginčijamo sprendimo nei pareiškėjo nurodomais, nei kitais motyvais teismas neturi pagrindo. Kadangi pareiškėjo ginčytas sprendimas laikytinas teisėtu bei pagrįstu, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestį pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą išduoti V. S. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Taigi pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.