Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-04-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-100-606/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-24
Bylos Nr.
1A-100-606/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45210-2024-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalia Kursevičienė, Daiva Jazbutienė, Edita Lapinskienė
Nuteistasis
A. B.
Advokatai
Marius Venckus
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-100-606/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45210-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.1.; 1.1.8.1.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Akvilei Stuopelytei,dalyvaujant prokurorei Erikai Laukineitienei,nuteistajam A. B., jo gynėjui advokatui Mariui Venckui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. (A. B.) pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2024-11-18 vagystė iš R. K.) – vieneriems metams laisvės atėmimu;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2024-11-18 vagystė iš V. P., A. Š. ir R. P.) – vieneriems metams dviem mėnesiams laisvės atėmimu;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2024-11-19 vagystė iš J. J.) – vieneriems metams trims mėnesiams laisvės atėmimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu – prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2024-11-19 vagystė iš J. J.), pridėta paskirtų bausmių dalis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2024-11-18 vagystė iš R. K. ir 2024-11-18 vagystė iš V. P., A. Š. ir R. P.), ir paskirta subendrinta vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2024 m. lapkričio 20 d. iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, A. B. pripažintas recidyvistu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. B. nuteistas už tai, kad 2024 m. lapkričio 18 d., laikotarpiu nuo 9.50 val. iki 10.18 val., (duomenys neskelbtini) mieste, prie bažnyčios, esančios (duomenys neskelbtini), atvirai iš R. K. paėmė jo rankoje laikytą piniginę ir iš jos išsiėmęs 25 Eur, juos pagrobė.

2. A. B. nuteistas ir už tai, kad 2024 m. lapkričio 18 d., apie 10.43 val., (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, (duomenys neskelbtini), sporto salės rūbinėje, matant mažamečiams V. P., A. Š. ir R. P., atvirai nuo radiatoriaus pagrobė E. P. priklausantį 169,19 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi Note 12“ bei J. Š. priklausantį 200 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Redmi Note9“ su 10 Eur vertės dėkliuku, ir B. P. priklausantį 100 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A71“ ir, įsidėjęs juos į striukės kišenę, išėjo iš mokyklos pastato į lauką. A. Š., V. P. bei R. P. jį vejantis ir prašant atiduoti jų telefonus, A. B. iš striukės kišenės išsitraukė B. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A71“ ir grąžino jį R. P., o kitus telefonus pagrobė. Taip A. B. atvirai pagrobė svetimą turtą už 379,19 Eur bei pasikėsino pagrobti turto už 100 Eur.

3. A. B. nuteistas ir už tai, kad 2024 m. lapkričio 19 d., apie 9.45 val., prie (duomenys neskelbtini) mokyklos bendrabučio, (duomenys neskelbtini), esančiame stadione atvirai iš nepilnamečio J. J. rankų paėmė jam priklausančią piniginę ir iš jos išsiėmęs pagrobė 58 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo sumažinti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y., kad jis prisipažino kaltu ir atsiprašė nukentėjusiųjų bei atlygino padarytus nuostolius. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis jau 25 metus serga ŽIV, todėl sveikata negali būti gera, taip pat, kad jis gyvena su motina, kuriai dėl sveikatos būklės reikia priežiūros. Teigia, kad neturi minčių dar kartą nusikalsti, Šiaulių kalėjime yra skatintas už gerą elgesį.

5. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

8. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. kaltės padarius nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, neneigia, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį neginčija, taip pat neginčija ir paskirtos bausmės rūšies, prašo sumažinti jam paskirtą bausmę, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis pripažino kaltę ir atsiprašė nukentėjusių bei atlygino nuostolius, kad jis serga ŽIV, be to, reikia pasirūpinti sergančia motina.

9. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

10. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

11. Skirdamas bausmę nuteistajam A. B. už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į tai, kad jis padarė net tris tyčines savanaudiškas nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), anksčiau teistas net 18 kartų, iš jų daugiausia už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, teistumas neišnykęs, taip pat atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei, kad atlygino nusikaltimais padarytas turtines žalas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat atsižvelgė ir į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, t. y., kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (BK 27 straipsnis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija)).

12. Nagrinėjamu atveju, nors nuteistasis A. B. kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino, taip pat atlygino ir nusikaltimais padarytą turtinę žalą, ir šios aplinkybės pripažintos jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, tačiau, kaip jau aptarta, nustatytos ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis serga ŽIV, šią aplinkybę patvirtina ir medicininiai duomenys, taip pat teigia, kad jis dar kartą nusikalsti neturi minčių, Šiaulių kalėjime yra skatintas už gerą elgesį, tačiau pažymėtina, kad A. B. anksčiau teistas net 18 kartų, iš jų daugiausia būtent už nusikaltimų padarymą nuosavybei, teistumui neišnykus, vėl per labai trumpą laiką padarė net tris nusikaltimus nuosavybei, ir tai vienareikšmiškai parodo jo didesnį pavojingumą visuomenei, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino jį recidyvistu (BK 27 straipsnis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija)). Pažymėtina, kad A. B., nors ir serga ŽIV, ir, kaip jis nurodo, jo sveikata blogėja, taip pat turi ir sergančią motiną, tačiau akivaizdu, kad šios aplinkybės jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaiko, jis kritiškai savo elgesio neįvertina ir teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, yra linkęs nusikalsti, ir nusikalstamų veikų darymas nuosavybei yra dėsningas jo ankstesnio elgesio padarinys dėl nenoro laikytis įstatymų reikalavimų ir būtent dėl nenoro gyventi visuomenei priimtino gyvenimo būdo. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

13. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti A. B. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. B. už padarytas tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai ir teisėtai parinko sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, kuri visiškai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Apeliaciniu skundu nustatytų bausmių rūšių už atskiras nusikalstamas veikas neginčija ir nuteistasis A. B., prašydamas sumažinti paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžius.

14. Pažymėtina, šiuo atveju, esant nustatytoms ne tik dviem nuteistojo atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, tačiau, esant nustatytoms ir dviem jo atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, įvertinant kiekvienos jų reikšmingumą, taip pat paties nuteistojo asmenybę, paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžiai už atskiras nusikalstamas veikas yra žymiai mažesni nei šios bausmės rūšies vidurkis, todėl konstatuotina, kad dar labiau mažinti pirmosios instancijos teismo už kiekvienos BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą nustatytus laisvės atėmimo bausmės dydžius nėra jokio pagrindo. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, nors skundžiamame nuosprendyje nenurodyta BK 178 straipsnio 2 dalies redakcija, nes nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 178 straipsnio 2 dalies redakcija (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), tačiau šio įstatymo pakeitimas nuteistojo padėčiai įtakos neturi, kadangi BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas minimalus ir maksimalus laisvės atėmimo bausmės dydžiai nesikeitė, be to, BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje panaikinta švelniausia bausmės rūšis – viešųjų darbų bausmė. Aplinkybė, jog A. B. prisipažino kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sudarė pagrindą bylą išnagrinėti atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos nuteistajam palankesniu bausmių bendrinimo būdu, t. y. bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2024-11-19 vagystė iš J. J.) griežčiausios bausmės pridedant tik minimalias (po tris mėnesius) paskirtų bausmių pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2024-11-18 vagystė iš R. K. ir 2024-11-18 vagystė iš V. P., A. Š. ir R. P.) dalis.

15. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, keisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 13 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjos Daiva JazbutienėDalia KursevičienėEdita Lapinskienė